Portretas: verslo lyderystės islandus moko lietuvė, niekada nenorėjusi būti lydere

Publikuota: 2018-06-22

„Niekada nelaikiau savęs ypatinga lydere, bet turiu savybę tiesiog imti ir daryti, jei matau, kad padaryti įmanoma“, – sako verslo konsultantė ir Islandijos universiteto dėstytoja Inga Minelgaitė. Prieš 12 metų į Islandiją išvykusi moteris dabar lyderystės moko studentus ir į šią šalį tiesia tiltus Lietuvos verslui.

Vienintelė užsienietė ir pati jauniausia dėstytoja Islandijos universiteto Verslo ir vadybos fakultete, turinti ilgalaikę sutartį, – tokie 35-erių p. Minelgaitės laimėjimai akademinėje Islandijos bendruomenėje. Pagrindinė jos mokslinių tyrimų sritis – lyderystė ir būdai, kuriais lyderiai sugeba sutelkti kolektyvą bendriems tikslams.

Lyderės savybės būdingos ir pačiai p. Minelgaitei. Nors pati sako, kad niekuomet sąmoningai nesistengė būti visų priekyje, tiesiog dar vaikystėje šeimos suformuotos vertybės lemia, kad taip nutinka tarsi savaime.

Charakterį formavo tėtis

„Nuo pat vaikystės buvau labai aktyvi, manęs visur buvo labai daug, lankiau visus įmanomus būrelius ir panašiai. Visuomet imdavau ir darydavau viską, jei tik matydavau, kad galiu ką nors padaryti. Tokia savybė tikriausiai susiformavo šeimoje, nes visą vaikystę mačiau tėvus, kurie niekuomet neapsiribojo privalomu minimumu, stengėsi žengti žingsnį į priekį, padaryti daugiau nei privaloma“, – pasakoja pašnekovė.

Ji sako, kad už suformuotą asmenybę yra labai dėkinga tėvams, ypač - tėčiui – jis „tikriausiai net pats to nesuvokdamas buvo labai inovatyvaus ir laisvo mąstymo žmogus“.

„Per visą vaikystę nė karto nesu išgirdusi, kad mergaitės turėtų elgtis kaip nors kitaip nei berniukai – ko nors nedaryti, neprisiimti atsakomybės. Visuomet buvau skatinama eiti ir veikti. Be to, tėtis suformavo didžiulį teisingumo jausmą, tiesiog negaliu praeiti, jei matau neteisybę, nesąžiningumą“, – dėsto p. Minelgaitė.

Ji juokiasi, kad ir vaikystės herojai buvo ne kokios nors princesės, o Tarzanas, kapitonas Tenkešas ar Tadas Blinda.

„Visa tai formavo mano charakterį ir asmenybės tipažą – žmogų, turintį moralinį kompasą, kuriuo seka, ir pakankamai ryžto bei tam tikrų gebėjimų savo tikslams siekti“, – aiškina p. Minelgaitė.

Ariogaloje, Raseinių rajone, baigusi mokyklą pašnekovė išvyko studijuoti į ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Kauno padalinį. Besimokant magistrantūroje, meilė nuvedė į Islandiją. Dabar ši šalis p. Minelgaitės gyvenime užima reikšmingą vietą, nors pradžia svetimame krašte nebuvo lengva.

Sukūrė bendruomenę

„Atvykusi į Islandiją laukiausi vaikelio, nemokėjau kalbos, nepažinojau kultūros. Be to, vis dar mokiausi magistrantūros studijose, tad teko nuolat skraidyti laikyti egzaminų. Nebuvo lengva“, – prisimena pašnekovė.

Vis dėlto veikli moteris užsidaryti namuose neketino. Supratusi, kad nėra vienintelė lietuvė Islandijoje, ėmė organizuoti tautiečių bendruomenę. Tačiau ne tam, kad turėtų su kuo pasikalbėti, o greičiau ieškodama bendraminčių, su kuriais lengviau užmegztų ryšį su islandais.

„Jaučiau tokios socialinės platformos poreikį. Tai ir nelengva mano pačios patirtis paskatino inicijuoti bendruomenės steigimą. Nuo pat pradžių turėjau aiškią tokios bendruomenės viziją ir veiklos strategiją. Norėjau, kad atsirastų tam tikra platforma, per kurią būtų siekiama aiškių tikslų, nesvarbu, kokie žmonės joje dalyvautų“, – aiškina p. Minelgaitė.

Pasak jos, į bendruomenę susibūrę Islandijos lietuviai iškart nusistatė kelias pagrindines veiklos sritis – vaikų švietimas, sportas, kultūriniai mainai: „Organizavome renginius, dalyvavome įvairiuose projektuose, ieškojome galimybių savo veiklai gauti finansavimą.“

„Niekada nenorėjau, kad tai būtų uždaras sociumas. Bendruomenę mačiau kaip būdą lengviau ir sparčiau integruotis į islandų visuomenę. Bet integruotis, ne asimiliuotis“, – kalba p. Minelgaitė.

Dabar lietuvių bendruomenė Islandijoje laikoma antra įtakingiausia užsieniečių grupe po lenkų. Pašnekovė sako, kad šioje šalyje įsikūrę tautiečiai yra labai įvairūs, todėl apibendrinimai kalbant apie juos sunkiai įmanomi.

„Nemėgstu kalbėti apie stereotipus ir tipažus. Jų galima visur rasti labai įvairių. Manau, kad kiekvienas žmogus savo potencialu ir savybėmis yra absoliučiai individualus ir tik nuo aplinkybių bei konteksto priklauso, kaip tas potencialas bus panaudotas“, – teigia p. Minelgaitė.

Ji vertina, kad lietuvių imigrantus Islandijoje galima į tris grupes suskirstyti nebent pagal atvykimo į šią šalį laiką.

„Pirmieji lietuviai čia atvyko iškart po Nepriklausomybės atgavimo. Tarp jų buvo daug sportininkų, ypač moterų rankininkių ir tinklininkių, su kuriomis atvyko ir vyrai. Antra banga buvo, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Tai bangai priklausau ir aš, nors nebuvau ekonominė emigrantė. Dabar, kai Islandijos ekonomika po krizės atsigavo, vėl matoma gana didelė lietuvių, čia atvykstančių laikinai dirbti, banga“, – vardija p. Minelgaitė.

Knyga apie islandus

Apsipratusi ir įsitvirtinusi Islandijoje, pašnekovė čia ėmėsi kurti savo verslą – įsteigė konsultacijų bendrovę. Tačiau, kaip pati sako, neapleido jausmas, kad gyvenime dar kažko trūksta. Taip pradėjo akademinę karjerą.

„Baigusi ISM, daug laiko dirbau versle tiek Islandijoje, tiek Lietuvoje – rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, strateginių sprendimų srityse. Tačiau vienu metu pradėjo kirbėti jausmas, kad noriu kažką keisti. Visuomet žinojau, kad norėsiu mokytis doktorantūroje, tiesiog žinojau, ir viskas. Be to, buvau dėsčiusi Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje. Pradėjau galvoti, kur ir kuriuo gyvenimo momentu jaučiausi geriausiai, ir supratau, kad mano vieta – akademinėje aplinkoje, kurioje nuolat esi priverstas tobulėti, analizuoti, naudoti kritinį mąstymą. Bet kartu gali išlaikyti ryšį su verslo aplinka“, – kalba p. Minelgaitė.

Nusprendusi, kad nori dėstyti, pašnekovė suprato, kad lengviausias būdas patekti į gana uždarą akademinę aplinką yra studijos. Taip ji atsidūrė Islandijos universitete – vienoje iš septynių užsieniečius priimančių šios šalies aukštųjų mokyklų.

Doktorantūroje p. Minelgaitė pradėjo tyrinėti verslo lyderystę, skirtingus jos taikymo būdus ir rezultatus. Šią patirtį ji perduoda ir savo studentams. Beje, pašnekovė juokiasi, kad iki jos ši tema Islandijoje buvo visiškai apleista, o patys islandai nė nemanė, kad egzistuoja tik jiems būdingi lyderystės modeliai.

Netrukus pasirodys p. Minelgaitės ir trijų bendraautorių knyga apie islandiškąją lyderystę. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio knyga Islandijoje, įžangos žodžius parašė du buvę šios šalies prezidentai. Šiame leidinyje islandiškos lyderystės fenomenas atskleidžiamas nagrinėjant įvairias sritis, kuriose islandai yra itin daug pasiekę, – sportą, žvejybą, moterų teises.

„Tai, kad iki šiol Islandijoje tokios knygos nebuvo, taip pat nemažai pasako apie bendrą islandų požiūrį į šią sritį“, – šypsosi pašnekovė.

Ne „aš“, o „mes“

Paklausta, kuo skiriasi lietuviška ir islandiška lyderystė, p. Minelgaitė aiškina, kad mūsų šalyje žodžiai „lyderis“ ir „autoritetas“ yra kur kas labiau susiję. O islandams būdingiau sakyti ne „aš“, o „mes“.

„Lyderystė apskritai yra kultūrinis fenomenas. Pats žodis visose kultūrose suvokiamas taip pat – lyderis yra tas, kuris stovi priekyje ir visus veda bendro rezultato link. Bet kas yra geras lyderis? Į šį klausimą skirtingos kultūros turi skirtingus atsakymus. Gero lyderio apibrėžimas priklausys nuo to, kurioje pasaulio vietoje esate“, – sako lyderystės tyrimams atsidavusi mokslininkė.

Pasak jos, todėl ne visuomet veikia aklai taikomi lyderystės principai, aprašomi populiariose amerikietiškose knygose, – norint būti geru lyderiu, reikia žvelgti ne tik į save, bet ir į kontekstą, kuriame esi: „Jei kam nors turi gebėjimų, imi ir darai. Jei gebėjimų neturi, ieškai, kuo galėtum sekti. Geras lyderis yra ir geras sekėjas, komandos žaidėjas.“

Anot p. Minelgaitės, geri lyderiai paprastai pasižymi tam tikromis asmeninėmis savybėmis, tačiau to neužtenka.

„Ar lyderiu tampama, ar gimstama? Na, čia klausimas, kas pirmiau – višta ar kiaušinis. Tačiau galima pritaikyti analogiją su, pavyzdžiui, virtuozais muzikantais. Žinoma, jie labai talentingi, bet ar jiems kas nors pavyktų be daugybės valandų praktikos? Ne, nepavyktų. Jei ir turi vidinį užtaisą, bet jo nevystai, nekaupi patirties, geras lyderis nebūsi“, – kalba pašnekovė.

Pristato lietuvius

Ponia Minelgaitė sako, kad pasinėrusi į akademinę veiklą kiek atitrūko nuo lietuvių bendruomenės Islandijoje reikalų, tačiau ne nuo pačios Lietuvos ir Islandijos bendradarbiavimo idėjos.

Ji stengiasi, kad kuo daugiau lietuvių verslininkų atrastų ryšių Islandijoje, be to, savo studentams pateikia daug pavyzdžių iš Lietuvos verslo ir įmonių veiklos: „Tempiu čia lietuvius ir pristatau kur tik galiu. Šioje veikloje matau labai daug prasmės.“

Prieš kurį laiką magistrantūroje besimokantys p. Minelgaitės studentai nagrinėjo „lean“ sistemos taikymą lietuvių logistikos bendrovėje „Girteka“.

„Jie kelis mėnesius skaitė ne tik apie „Girteką“, bet ir apskritai apie mūsų šalį, mūsų verslo aplinką ir situaciją. Dabar jie – geriausi mūsų šalies ambasadoriai. Ne tiesioginė reklama žurnaluose, o būtent tokios iniciatyvos, mano supratimu, yra geriausi viešieji ryšiai“, – tikina pašnekovė.

Pasak jos, susidūrimas su kitomis kultūromis praplečia akiratį ir leidžia įžvelgti naujų galimybių ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir versle: „Manau, tiesiog būtina mokytis vieniems iš kitų. Geriausi rezultatai visuomet pasiekiami, kai susiduria skirtingos asmenybės, galinčios generuoti daug skirtingų idėjų, iš skirtingų perspektyvų pažvelgti į tuos pačius dalykus. Įvairovė versle yra labai svarbi, todėl čia reikia ir vyrų, ir moterų, ir vietinių, ir užsieniečių.“

Tiesa, ji pabrėžia, kad svarbu kitą kultūrą ne tik pažinti, bet ir reflektuoti. Tai padeda suprasti ne tik kitą, bet ir save.

„Mes dažnai darome dalykus net nesusimąstydami, kodėl juos darome, ar gerai darome. Suradę kitą perspektyvą, iš didesnio atstumo galime geriau pažinti save. Tiesą sakant, pati taip nesupratau ir Lietuvos, kol iš jos neišvažiavau ir nepamačiau daugelio dalykų iš šalies“, – prisipažįsta p. Minelgaitė.

Lygindama aukštąjį mokslą Lietuvoje ir Islandijoje, p. Minelgaitė sako, kad šiaurinėje saloje tarp dėstytojų ir studentų visiškai nėra galios santykio. Dar vienas skirtumas: Islandijoje į universitetus paprastai stojama vyresnio amžiaus ir mokomasi ne dėl diplomo. Studentai ieško savęs, todėl dažni atvejai, kai keičiama studijų kryptis ir niekas to nesureikšmina.

Svarbu ryšys

Pašnekovė mano, kad jau neblogai pažįsta ne tik lietuvius, bet ir islandus bei jų gyvenimo būdą. Tiesa, šis pažinimas nebuvo greitas procesas.

„Sakyčiau, kad reikia kokių penkerių metų, kol pradedi pažinti ir giliau suvokti svetimą kultūrą. Tačiau vien laiko nepakanka. Reikia dar ir aktyviai domėtis pačiomis įvairiausiomis tos kultūros gyvenimo sritimis nuo politikos iki literatūros, daug bendrauti, pabūti įvairiose situacijose ir įvairioje aplinkoje“, – aiškina p. Minelgaitė.

Pasak jos, islandai kultūriškai stovi tarsi ant dviejų platformų. Jiems būdingas skandinaviškas mentalitetas ir vertybės, kita vertus, islandai yra gerokai atviresni nei, pavyzdžiui, norvegai.

Žinoma, tai, kad Islandija yra nedidelė ir dar saloje įsikūrusi valstybė, lemia tam tikrų niuansų, kuriuos perpratus ryšys su islandais užsimezga kur kas greičiau.

„Pirmas būdas susidraugauti su islandais yra nuoširdžiai domėtis jų valstybe ir kultūra. Taip pat labai svarbu bent šiek tiek mokėti kalbą, tai atveria labai daug durų“, – pastebi p. Minelgaitė.

Ji sako, kad islandai labai vertina žmones, kurie daug dirba, kad taptų savo srities profesionalais, tačiau ir pasiekę aukštumų išlieka kuklūs. Paprastumas – viena esmingiausių islandų savybių. Net kai rašomai knygai reikėjo parengti interviu su islandų futbolo rinktinės treneriu, vienu populiariausių šalies žmonių, suderinti visas susitikimo detales užtruko vos porą dienų.

Versle islandams, anot p. Minelgaitės, labai svarbu pažintys ir asmeninis pasitikėjimas. Islandai siekia, kad bet kokia veikla jiems teiktų malonumą, todėl atidžiai renkasi, su kuo dirbti.

„Lietuviai yra labiau orientuoti į racionalią naudą, kad viskas būtų greičiau, paprasčiau ir ypač – pigiau. Čia šie dalykai taip pat turi reikšmės, bet nėra patys svarbiausi. Net labai dideli Islandijos verslininkai pabrėžia, kad neužsiimtų verslu, jei ši veikla jiems nebūtų įdomi ir neteiktų malonumo. Darbo ir gyvenimo balansas čia labai akcentuojamas, o jausti malonumą ką nors darant yra viena kertinių vertybių. Todėl žmogiškasis veiksnys Islandijoje dažnai lemia daugiau nei geros kainos pasiūlymas“, – aiškina pašnekovė.

Veiklą Islandijoje pradėti norintiems verslininkams p. Minelgaitė pirmiausia pataria ieškoti asmeninių ryšių, kurie čia lemia labai daug: „Jei tave rekomendavo, dar geriau – jei rekomendavo islandų kalba, tai visus procesus labai pagreitina. Žinoma, paskui reikia ir gero pasiūlymo, galų gale juk tai verslas.“

Šalis gyvena futbolu

„Tai išsispręs“, – dažnai sako islandai, susidūrę su kokiomis nors problemomis. Šis pasakymas, pasak pašnekovės, labai gerai atspindi islandų požiūrį ir mentalitetą – neskubėk, nesinervink, nuveik ką nors, kas teiktų malonumo.

Artimiausiu metu daugiausia malonumo islandams teiks futbolas. Vos daugiau kaip 300.000 gyventojų turinti šalis dar visai neseniai apie aukščiausio rango futbolo turnyrus galėjo tik pasvajoti. Tačiau didelės investicijos į futbolo infrastruktūrą ir jaunųjų futbolininkų ugdymą davė tiesiog stebuklingų rezultatų.

Prieš dvejus metus islandai dėl kovingo žaidimo tapo daugelio futbolo gerbėjų širdžių čempionais Europos čempionate, o šiemet komanda debiutuoja ir pasaulio pirmenybėse.

„Visi čia tik ir kalba apie čempionatą. Kad ir kur nueitum, visur ruošiamasi, laukiama šeštadienio“, – šypsosi p. Minelgaitė. Pašnekovės šeštadienio vakaras taip pat jau suplanuotas. Kartu su visa šalimi ji žiūrės, kaip rinktinė rungtynėmis su tituluotąja Argentina pradės čempionato kovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03
Paskelbti tarptautinio fotožurnalistikos festivalio nugalėtojai

Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ buvo apdovanoti geriausių 12-ą kartą rengiamo festivalio „Vilniaus...

Laisvalaikis
2018.12.02
Įtakingiausia „Twitter“ paskyroje – dainininkė Taylor Swift 5

JAV atlikėja Taylor Swift šiemet savo tviterio paskyroje paliko tik 13 įrašų, tačiau tai jai nesutrukdė tapti...

Laisvalaikis
2018.12.02
Didžiuosiuose šalies miestuose įžiebtos Kalėdų eglės 3

Šeštadienį aikštėse įžiebę kalėdų egles, dauguma šalies miestų skelbia šventinio sezono pradžią.

Laisvalaikis
2018.12.01
Knygos: „Basakojis bingo pranešėjas“ išgąsdino Landsbergį 1

Neįtikimą ešerių žvejybos vietą Kanadoje žinojęs basakojis bingo pranešėjas vienu sakiniu išgąsdino...

Verslo klasė
2018.12.01
Grafas Eustachijus Tiškevičius – lietuviškų senienų tyrėjas 2

Grafas Eustachijus Tiškevičius (Eustachy Tyszkiewicz, 1814–1873) vadinamas vienu veikliausių ir...

Laisvalaikis
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau