Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Publikuota: 2018-06-10
GINIES/SIPA („Scanpix“) nuotr.
GINIES/SIPA („Scanpix“) nuotr.
 

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis apšviestuose suoluose. Karininkai, politikai ir kilmingos damos laukia, kol italų profesorius Giovanni Aldini pradės, kaip teigia iš Italijos atkeliavęs gandas, makabrišką eksperimentą.

Medikai pasiruošia keistą iš 120 cinko ir vario plokštelių pagamintą stulpelį, ant žemo staliuko išdėlioja skalpelius, pjūklus ir žirkles. Kai atidaromos pagalbinių patalpų durys, aukštoji publika nuščiūva. Į auditoriją įžengia ramus Aldini ir nedelsdamas prijungia du laidus prie primityvios baterijos.

Durys atsiveria dar kartą. Publika sulaiko kvėpavimą, kai ant stalo paguldomas išblyškęs, raumeningas 26-erių George’o Forsterio lavonas. Vos prieš valandą Newgate’o kalėjimo budelis pakorė Forsterį už žmonos ir mažo vaiko paskandinimą. Įvykdžius mirties bausmę, žudiko palaikai turėjo būti skirti medicinos mokslo labui.

Aldini pasiruošęs. Jis suvilgo mirusiojo lūpas druskos tirpalu ir pritvirtina vieną laidą. Kitą laidą pritvirtina prie Forsterio ausies. Paleidžia elektros srovę: žudiko žandikaulis pradeda virpėti, veido raumenys išsikreipia ir staiga atsimerkia kairė akis. Moterys šaukia, o salėje esantiems gydytojams tenka visus raminti.

Aldini pasiima skalpelį ir keturias valandas skrodžia Forsterio kūną, prie nervų ir raumenų prijungdamas elektros srovę. Kruvinos rankos ir kojos kyla į orą, didelius žudiko kumščius sutraukia mėšlungis. „Judesiai tokie stiprūs, kad rodėsi, jog numirėlis atgijo“, – vėliau rašė Aldini.

Tačiau vien atrodymo negana. Pagaliau Giovanni Aldini perpjauna krūtinės ląstą ir randa širdį. Dviem asistentams jis įsako prijungti laidus prie širdies tikėdamasis, kad ji ims plakti.

Pavyzdys buvo dėdė

Makabriškas 1803 m. sausio mėnesio eksperimentas – keista dešimtmečius trukusių ir daug kivirčų tarp Italijos akademikų sukėlusių mokslo tyrimų kulminacija. Aldini dėdė gydytojas ir fizikas Luigi Galvani 1771 m. paskelbė teoriją, kad gyvūnų ir žmonių kūnuose teka vidinė elektros srovė. Bolonijoje savo namuose Galvani skrodė varlę, ir tuo metu jo žmona atsitiktinai palietė išskrostos varlės stuburą. Gyvio kojos staiga ėmė trūkčioti, ir taip buvo pasėta naujo mokslo – galvanizmo sėkla.

Nedelsdamas Galvani ėmėsi įvairių bandymų ir neva nustatė, kad gyvūno raumenys valdomi tam tikro elektrinio skysčio. Galvani manė, kad šis skystis – gyvybės esmė, todėl metafizinė siela ar kiti niekai, kurių neįmanoma išmatuoti, gyvybės sudaryti negali. 1791 m. gydytojas publikavo savo pastabas, jos katalikiškoje Italijoje buvo sutiktos itin nepalankiai.

Po metų trisdešimtmetis Giovanni Aldini baigė fizikos studijas ir persikraustė pas garsųjį dėdę padėti kuklioje, namuose įrengtoje laboratorijoje. Jaunasis mokslininkas žavėjosi trūkčiojančiais lavonais, o po dramatiškos ligos, kai Galvani teko rūpestingai slaugyti sūnėną, ėmė tikėti dėdės darbu. „Jis išgydė mirtiną mano karštligę. Išvengiau mirties tik dėl jo didelio rūpesčio, o tuomet pradėjau nenuilstamai domėtis teorija, ėmiau visiškai ja pasitikėti“, – rašė Aldini.

Aldini tęsė ginčą

Galvani teiginiai apie elektrinį skystį – gyvybės šaltinį – buvo vertinami prieštaringai. Netrukus jis sulaukė griežtos kritikos iš kito italų mokslininko fiziko Alessandro Volta. Volta teigė, kad mintis apie „gyvūninę elektrą“ yra juokinga, nes gyvose būtybėse elektros srovė neteka. Volta manė, kad jeigu Galvani pastebėjo kokią nors elektros formą, gali būti, kad jos šaltinis – stovas ar kokie įrankiai, kuriuos Galvani naudojo savo eksperimente. Tokių metalų kaip varis, cinkas ir sidabras sąlytis gali sukelti elektros įtampą.

Drovus atsiskyrėlis Galvani nenorėjo dalyvauti šiose aštriose diskusijose. Tačiau ūmaus būdo sūnėnas Aldini tvirtai pasiryžo diskutuoti su Volta ir įnirtingai ginti dėdės idėjas.

Aldini laimėjo didelę pergalę įrodydamas, kad gyvūnuose elektrą galima paskatinti be metalų. 1794 m. jis perpjovė varlės kojos raumenį ir pritvirtino jį prie nervo, esančio šalia stuburo. Varlė ėmė trūkčioti, Volta buvo nugalėtas – nors vėliau paaiškėjo, kad abu jie buvo teisūs. Elektra gali atsirasti sąveikaujant ir biologiniams organizmams, ir metalams.

Kai 1798 m. dėdė mirė, Aldini buvo Bolonijos universiteto profesorius, išskrodęs ne vieną varlę. Tačiau atėjo laikas išbandyti galvanizmo ribas atliekant eksperimentus su šiltakraujais gyvūnais, pavyzdžiui, paukščiais, šunimis, karvėmis.

Italas sėkmingai atliko vieną eksperimentą po kito. Nugaišusių paukščių sparnai imdavo plasnoti, šunų žandikauliai judėdavo, o kruvinos jaučių galvos nenatūraliai persikreipdavo. Liko vienintelis klausimas: kaip elektra veikia žmogų.

Srovę prijungė prie savęs

1801 m. Aldini buvo pagaliau pasiruošęs atlikti eksperimentą ir įsitikinti, kad gali paveikti žmogaus „elektrinį skystį“. Iš pradžių mokslininkas eksperimentavo su savo kūnu: namie įrengtoje laboratorijoje jis prijungė du laidus prie primityvios baterijos, o paskui – prie savo ausų. Pajuto staigų ir smarkų krestelėjimą.

„Pajutau stiprų šoką ir skausmą kaukolės viduje. Paskui negalėjau užmigti keletą dienų“, – rašė Giovanni Aldini. Tačiau nedvejodamas nusprendė „melancholija“ (taip tuo metu buvo vadinama sunki depresijos forma) sergantį ligonį gydyti elektroterapija.

Keletą savaičių Aldini kasdien gydė 27 metų ligonį. Depresijos nebeliko nė ženklo, o Aldini galėjo kalbėti apie plačias elektros energijos panaudojimo medicinoje galimybes.

Tačiau antras eksperimentas nuvylė. 1802 m. Bolonijoje du jauni vagys buvo nuteisti mirties bausme. Aldini pasinaudojo proga ir gavo leidimą paleisti elektros srovę mirusiųjų palaikais.

„Man buvo leista stovėti prie teisingumo kirvių ir pasiimti kruvinus nelaimėlių nusikaltėlių kūnus“, – rašė Aldini. Tačiau jis susidūrė su didele problema: kirvio smūgiu galvos buvo atskirtos nuo kūnų, o priversti begalvių kūnų širdis vėl plakti – neįmanoma.

Aldini nusprendė imtis kitų organų su iki tol galingiausia baterija, sudaryta iš 100 cinko ir 100 vario plokštelių. Negyvi vagys trūkčiojo ir kraipėsi kaip laukiniai žvėrys. Aldini labiausiai žavėjo veido išraiškos, tad jis atvėrė kaukolę ir paleido elektros srovę skirtingomis smegenų dalimis. Vėliau jis gąsdino auditoriją paleisdamas elektros srovę keliomis galvomis ir priversdamas išblyškusius veidus trūkčioti sinchroniškai.

Publika buvo susižavėjusi, tačiau Aldini pirmiausia rūpėjo kolegas mokslininkus įtikinti, kad galvaniniai metodai yra naudingi medicinos mokslui. Jis norėjo atgaivinti mirusį žmogų, tačiau tam reikėjo lavono su galva, todėl Aldini išvyko į Londoną, mat ten mirties bausmė buvo vykdoma kariant. Netrukus savo eksperimentams jis gavo jauną žudiką.

Galvanizmas nustumtas į šalį

Tą 1803 m. dieną Giovanni Aldini veikė Forsterio širdį daugybe elektros impulsų, bet ji nepradėjo plakti. Tačiau reportažai apie eksperimentą padarė didelį įspūdį to meto Europoje: paprasti žmonės ir mokslininkai labai domėjosi galvaniniais eksperimentais.

Riba tarp mistikos ir mokslo buvo siaura. Daugelis pradėjo fantazuoti apie galvanizmo galimybes. Vienas prancūzų filosofas taip šventai tikėjo Aldini idėjomis apie žmogaus organizmo gebėjimą gaminti elektros energiją, kad pats ėmėsi itin žiaurių eksperimentų. Jis pagamino trumpai veikiančią bateriją, kurią sudarė „anatominės atliekos“: raumenų dalys, organai ir smegenys. Pasak jo, mirusių žmonių kūnuose tebėra elektros energijos.

Netrukus apsukrūs šundaktariai ėmė siūlyti „galvaninę terapiją“. Už didelį mokestį buržua galėjo elektroterapija gydytis tokias ligas kaip migrena ar raumenų skausmai, tačiau elektros naudojimas medicinoje iki XIX a. pabaigos buvo laikomas apgavyste.

Vis dėlto Aldini toli gražu nebuvo pamišęs šundaktaris. Vėliau italas pripažino, kad bandymas su George’u Forsteriu buvo „galvanizmo prostitucija“, ir apgailestavo, kad eksperimentas priminė cirko pasirodymą, todėl tikroji jo paskirtis nublanko. Gindamasis italas rašė, kad „jis tik norėjo rasti būdą skenduoliams atgaivinti“. Aldini svajonė atgaivinti negyvėlius elektros srove išsipildė tik 1947 m., t. y. praėjus daugiau nei 100 metų po jo mirties. Gydytojai, sukaupę gerokai daugiau žinių apie elektros srovės naudojimą medicinoje, keliais elektros impulsais atgaivino keturiolikmetį amerikietį berniuką.

Frankenšteino prototipas

Devyniolikmetė pradedančioji rašytoja Mary Shelley 1816 m. atostogavo su trimis draugais. Tarp jų buvo ir garsusis anglų poetas lordas Byronas. Entuziastingi ir išsilavinę draugai intensyviai diskutavo apie to laiko politines ir mokslines realijas, pavyzdžiui, apie plačias galvanizmo galimybes ir keistus Aldini eksperimentus.

Vieną audringą vakarą, lauke griaudžiant ir žaibuojant, draugai vieni kitiems skaitė siaubo istorijas. Lordas Byronas pasiūlė būreliui surengti rašymo konkursą ir paragino draugus parašyti po vieną siaubo istoriją. Shelley rašė apie mokslininką Victorą Frankensteiną, kuris sukūrė pabaisą iš atskirtų lavono dalių ir paleidęs elektros srovę prikėlė jį gyvenimui. Kaip tik tokius bandymus Londone 1803 m. atliko Aldini.

Šiurpus Mary Shelley pasakojimas apie Frankenšteino pabaisą vėliau tapo romanu, o netrukus – bestseleriu ir siaubo romanų klasika.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 4

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08
„Nissan“ pažangaus mobilumo vizija lydi visas inovacijas Rėmėjo turinys 1

„Nissan“ pažangus mobilumas – prekės ženklo vizija transformuoti vairavimą ir gyvenimo būdą dominavo š. m.

Laisvalaikis
2018.06.07
Klaipėdoje prasidėjo džiazo festivalis

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, lotynų muzikos ritmais prasidėjo 24-asis Klaipėdos pilies džiazo...

Laisvalaikis
2018.06.07
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Nyderlandų karalius dėl šeimos tragedijos į Lietuvą atvyks be žmonos 4

Su karaliene Maxima birželio 13-15 d. Lietuvoje turėjęs viešėti Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis...

Laisvalaikis
2018.06.07
Vilniuje rasti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikai 9

Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, archeologai rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų...

Laisvalaikis
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau