Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Publikuota: 2018-06-10
GINIES/SIPA („Scanpix“) nuotr.
GINIES/SIPA („Scanpix“) nuotr.
 

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis apšviestuose suoluose. Karininkai, politikai ir kilmingos damos laukia, kol italų profesorius Giovanni Aldini pradės, kaip teigia iš Italijos atkeliavęs gandas, makabrišką eksperimentą.

Medikai pasiruošia keistą iš 120 cinko ir vario plokštelių pagamintą stulpelį, ant žemo staliuko išdėlioja skalpelius, pjūklus ir žirkles. Kai atidaromos pagalbinių patalpų durys, aukštoji publika nuščiūva. Į auditoriją įžengia ramus Aldini ir nedelsdamas prijungia du laidus prie primityvios baterijos.

Durys atsiveria dar kartą. Publika sulaiko kvėpavimą, kai ant stalo paguldomas išblyškęs, raumeningas 26-erių George’o Forsterio lavonas. Vos prieš valandą Newgate’o kalėjimo budelis pakorė Forsterį už žmonos ir mažo vaiko paskandinimą. Įvykdžius mirties bausmę, žudiko palaikai turėjo būti skirti medicinos mokslo labui.

Aldini pasiruošęs. Jis suvilgo mirusiojo lūpas druskos tirpalu ir pritvirtina vieną laidą. Kitą laidą pritvirtina prie Forsterio ausies. Paleidžia elektros srovę: žudiko žandikaulis pradeda virpėti, veido raumenys išsikreipia ir staiga atsimerkia kairė akis. Moterys šaukia, o salėje esantiems gydytojams tenka visus raminti.

Aldini pasiima skalpelį ir keturias valandas skrodžia Forsterio kūną, prie nervų ir raumenų prijungdamas elektros srovę. Kruvinos rankos ir kojos kyla į orą, didelius žudiko kumščius sutraukia mėšlungis. „Judesiai tokie stiprūs, kad rodėsi, jog numirėlis atgijo“, – vėliau rašė Aldini.

Tačiau vien atrodymo negana. Pagaliau Giovanni Aldini perpjauna krūtinės ląstą ir randa širdį. Dviem asistentams jis įsako prijungti laidus prie širdies tikėdamasis, kad ji ims plakti.

Pavyzdys buvo dėdė

Makabriškas 1803 m. sausio mėnesio eksperimentas – keista dešimtmečius trukusių ir daug kivirčų tarp Italijos akademikų sukėlusių mokslo tyrimų kulminacija. Aldini dėdė gydytojas ir fizikas Luigi Galvani 1771 m. paskelbė teoriją, kad gyvūnų ir žmonių kūnuose teka vidinė elektros srovė. Bolonijoje savo namuose Galvani skrodė varlę, ir tuo metu jo žmona atsitiktinai palietė išskrostos varlės stuburą. Gyvio kojos staiga ėmė trūkčioti, ir taip buvo pasėta naujo mokslo – galvanizmo sėkla.

Nedelsdamas Galvani ėmėsi įvairių bandymų ir neva nustatė, kad gyvūno raumenys valdomi tam tikro elektrinio skysčio. Galvani manė, kad šis skystis – gyvybės esmė, todėl metafizinė siela ar kiti niekai, kurių neįmanoma išmatuoti, gyvybės sudaryti negali. 1791 m. gydytojas publikavo savo pastabas, jos katalikiškoje Italijoje buvo sutiktos itin nepalankiai.

Po metų trisdešimtmetis Giovanni Aldini baigė fizikos studijas ir persikraustė pas garsųjį dėdę padėti kuklioje, namuose įrengtoje laboratorijoje. Jaunasis mokslininkas žavėjosi trūkčiojančiais lavonais, o po dramatiškos ligos, kai Galvani teko rūpestingai slaugyti sūnėną, ėmė tikėti dėdės darbu. „Jis išgydė mirtiną mano karštligę. Išvengiau mirties tik dėl jo didelio rūpesčio, o tuomet pradėjau nenuilstamai domėtis teorija, ėmiau visiškai ja pasitikėti“, – rašė Aldini.

Aldini tęsė ginčą

Galvani teiginiai apie elektrinį skystį – gyvybės šaltinį – buvo vertinami prieštaringai. Netrukus jis sulaukė griežtos kritikos iš kito italų mokslininko fiziko Alessandro Volta. Volta teigė, kad mintis apie „gyvūninę elektrą“ yra juokinga, nes gyvose būtybėse elektros srovė neteka. Volta manė, kad jeigu Galvani pastebėjo kokią nors elektros formą, gali būti, kad jos šaltinis – stovas ar kokie įrankiai, kuriuos Galvani naudojo savo eksperimente. Tokių metalų kaip varis, cinkas ir sidabras sąlytis gali sukelti elektros įtampą.

Drovus atsiskyrėlis Galvani nenorėjo dalyvauti šiose aštriose diskusijose. Tačiau ūmaus būdo sūnėnas Aldini tvirtai pasiryžo diskutuoti su Volta ir įnirtingai ginti dėdės idėjas.

Aldini laimėjo didelę pergalę įrodydamas, kad gyvūnuose elektrą galima paskatinti be metalų. 1794 m. jis perpjovė varlės kojos raumenį ir pritvirtino jį prie nervo, esančio šalia stuburo. Varlė ėmė trūkčioti, Volta buvo nugalėtas – nors vėliau paaiškėjo, kad abu jie buvo teisūs. Elektra gali atsirasti sąveikaujant ir biologiniams organizmams, ir metalams.

Kai 1798 m. dėdė mirė, Aldini buvo Bolonijos universiteto profesorius, išskrodęs ne vieną varlę. Tačiau atėjo laikas išbandyti galvanizmo ribas atliekant eksperimentus su šiltakraujais gyvūnais, pavyzdžiui, paukščiais, šunimis, karvėmis.

Italas sėkmingai atliko vieną eksperimentą po kito. Nugaišusių paukščių sparnai imdavo plasnoti, šunų žandikauliai judėdavo, o kruvinos jaučių galvos nenatūraliai persikreipdavo. Liko vienintelis klausimas: kaip elektra veikia žmogų.

Srovę prijungė prie savęs

1801 m. Aldini buvo pagaliau pasiruošęs atlikti eksperimentą ir įsitikinti, kad gali paveikti žmogaus „elektrinį skystį“. Iš pradžių mokslininkas eksperimentavo su savo kūnu: namie įrengtoje laboratorijoje jis prijungė du laidus prie primityvios baterijos, o paskui – prie savo ausų. Pajuto staigų ir smarkų krestelėjimą.

„Pajutau stiprų šoką ir skausmą kaukolės viduje. Paskui negalėjau užmigti keletą dienų“, – rašė Giovanni Aldini. Tačiau nedvejodamas nusprendė „melancholija“ (taip tuo metu buvo vadinama sunki depresijos forma) sergantį ligonį gydyti elektroterapija.

Keletą savaičių Aldini kasdien gydė 27 metų ligonį. Depresijos nebeliko nė ženklo, o Aldini galėjo kalbėti apie plačias elektros energijos panaudojimo medicinoje galimybes.

Tačiau antras eksperimentas nuvylė. 1802 m. Bolonijoje du jauni vagys buvo nuteisti mirties bausme. Aldini pasinaudojo proga ir gavo leidimą paleisti elektros srovę mirusiųjų palaikais.

„Man buvo leista stovėti prie teisingumo kirvių ir pasiimti kruvinus nelaimėlių nusikaltėlių kūnus“, – rašė Aldini. Tačiau jis susidūrė su didele problema: kirvio smūgiu galvos buvo atskirtos nuo kūnų, o priversti begalvių kūnų širdis vėl plakti – neįmanoma.

Aldini nusprendė imtis kitų organų su iki tol galingiausia baterija, sudaryta iš 100 cinko ir 100 vario plokštelių. Negyvi vagys trūkčiojo ir kraipėsi kaip laukiniai žvėrys. Aldini labiausiai žavėjo veido išraiškos, tad jis atvėrė kaukolę ir paleido elektros srovę skirtingomis smegenų dalimis. Vėliau jis gąsdino auditoriją paleisdamas elektros srovę keliomis galvomis ir priversdamas išblyškusius veidus trūkčioti sinchroniškai.

Publika buvo susižavėjusi, tačiau Aldini pirmiausia rūpėjo kolegas mokslininkus įtikinti, kad galvaniniai metodai yra naudingi medicinos mokslui. Jis norėjo atgaivinti mirusį žmogų, tačiau tam reikėjo lavono su galva, todėl Aldini išvyko į Londoną, mat ten mirties bausmė buvo vykdoma kariant. Netrukus savo eksperimentams jis gavo jauną žudiką.

Galvanizmas nustumtas į šalį

Tą 1803 m. dieną Giovanni Aldini veikė Forsterio širdį daugybe elektros impulsų, bet ji nepradėjo plakti. Tačiau reportažai apie eksperimentą padarė didelį įspūdį to meto Europoje: paprasti žmonės ir mokslininkai labai domėjosi galvaniniais eksperimentais.

Riba tarp mistikos ir mokslo buvo siaura. Daugelis pradėjo fantazuoti apie galvanizmo galimybes. Vienas prancūzų filosofas taip šventai tikėjo Aldini idėjomis apie žmogaus organizmo gebėjimą gaminti elektros energiją, kad pats ėmėsi itin žiaurių eksperimentų. Jis pagamino trumpai veikiančią bateriją, kurią sudarė „anatominės atliekos“: raumenų dalys, organai ir smegenys. Pasak jo, mirusių žmonių kūnuose tebėra elektros energijos.

Netrukus apsukrūs šundaktariai ėmė siūlyti „galvaninę terapiją“. Už didelį mokestį buržua galėjo elektroterapija gydytis tokias ligas kaip migrena ar raumenų skausmai, tačiau elektros naudojimas medicinoje iki XIX a. pabaigos buvo laikomas apgavyste.

Vis dėlto Aldini toli gražu nebuvo pamišęs šundaktaris. Vėliau italas pripažino, kad bandymas su George’u Forsteriu buvo „galvanizmo prostitucija“, ir apgailestavo, kad eksperimentas priminė cirko pasirodymą, todėl tikroji jo paskirtis nublanko. Gindamasis italas rašė, kad „jis tik norėjo rasti būdą skenduoliams atgaivinti“. Aldini svajonė atgaivinti negyvėlius elektros srove išsipildė tik 1947 m., t. y. praėjus daugiau nei 100 metų po jo mirties. Gydytojai, sukaupę gerokai daugiau žinių apie elektros srovės naudojimą medicinoje, keliais elektros impulsais atgaivino keturiolikmetį amerikietį berniuką.

Frankenšteino prototipas

Devyniolikmetė pradedančioji rašytoja Mary Shelley 1816 m. atostogavo su trimis draugais. Tarp jų buvo ir garsusis anglų poetas lordas Byronas. Entuziastingi ir išsilavinę draugai intensyviai diskutavo apie to laiko politines ir mokslines realijas, pavyzdžiui, apie plačias galvanizmo galimybes ir keistus Aldini eksperimentus.

Vieną audringą vakarą, lauke griaudžiant ir žaibuojant, draugai vieni kitiems skaitė siaubo istorijas. Lordas Byronas pasiūlė būreliui surengti rašymo konkursą ir paragino draugus parašyti po vieną siaubo istoriją. Shelley rašė apie mokslininką Victorą Frankensteiną, kuris sukūrė pabaisą iš atskirtų lavono dalių ir paleidęs elektros srovę prikėlė jį gyvenimui. Kaip tik tokius bandymus Londone 1803 m. atliko Aldini.

Šiurpus Mary Shelley pasakojimas apie Frankenšteino pabaisą vėliau tapo romanu, o netrukus – bestseleriu ir siaubo romanų klasika.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 2

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
Popiežiaus tylia malda pagerbė okupacijų aukas 3

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Maljorkoje atidarys viešbutį tik moterims

Maljorkoje planuojama atidaryti viešbutį, skirtą tik moterims. Verslininkai tikisi, kad tokia koncepcija...

Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Egipte rastas puikiai išsilaikęs sfinksas 1

Egipte aptiktas puikiai išsilaikęs sfinksas. Manoma, kad jam galėtų būti daugiau kaip 2.000 m.

Laisvalaikis
2018.09.23
Iliustruotoji istorija: Čikaga, iš pelkės pakeltas miestas 3

Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo...

Laisvalaikis
2018.09.23
Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų susirinko į popiežiaus mišias Kaune 5

Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų sekmadienio rytą susirinko į Kauno Santaką dalyvauti popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.09.23
5 svarbios popiežiaus Pranciškaus citatos viešint Vilniuje 8

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais, tikinčiaisiais ir...

Laisvalaikis
2018.09.22
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai 3

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežius Pranciškus vieši Lietuvoje 1

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios rytą, su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu atvyko popiežius Pranciškus. Per dvi...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežiaus vizitui – užsienio ir lietuvių žurnalistų desantas

Per dvi viešnagės Lietuvoje dienas Popiežius Pranciškus susitiks su valstybės vadovais ir visuomenės...

Rinkodara
2018.09.22
Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Popiežius Pranciškus į istoriją mėgina įsirašyti kaip pontifikas, pakeitęs XXI a. Romos katalikų bažnyčios...

Laisvalaikis
2018.09.22
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 2

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21
Nidoje įamžintas prancūzų karių atminimas

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai...

Laisvalaikis
2018.09.21
Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Prezidentė popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą 3

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą – Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau