Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Publikuota: 2018-06-10
GINIES/SIPA („Scanpix“) nuotr.
GINIES/SIPA („Scanpix“) nuotr.
 

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis apšviestuose suoluose. Karininkai, politikai ir kilmingos damos laukia, kol italų profesorius Giovanni Aldini pradės, kaip teigia iš Italijos atkeliavęs gandas, makabrišką eksperimentą.

Medikai pasiruošia keistą iš 120 cinko ir vario plokštelių pagamintą stulpelį, ant žemo staliuko išdėlioja skalpelius, pjūklus ir žirkles. Kai atidaromos pagalbinių patalpų durys, aukštoji publika nuščiūva. Į auditoriją įžengia ramus Aldini ir nedelsdamas prijungia du laidus prie primityvios baterijos.

Durys atsiveria dar kartą. Publika sulaiko kvėpavimą, kai ant stalo paguldomas išblyškęs, raumeningas 26-erių George’o Forsterio lavonas. Vos prieš valandą Newgate’o kalėjimo budelis pakorė Forsterį už žmonos ir mažo vaiko paskandinimą. Įvykdžius mirties bausmę, žudiko palaikai turėjo būti skirti medicinos mokslo labui.

Aldini pasiruošęs. Jis suvilgo mirusiojo lūpas druskos tirpalu ir pritvirtina vieną laidą. Kitą laidą pritvirtina prie Forsterio ausies. Paleidžia elektros srovę: žudiko žandikaulis pradeda virpėti, veido raumenys išsikreipia ir staiga atsimerkia kairė akis. Moterys šaukia, o salėje esantiems gydytojams tenka visus raminti.

Aldini pasiima skalpelį ir keturias valandas skrodžia Forsterio kūną, prie nervų ir raumenų prijungdamas elektros srovę. Kruvinos rankos ir kojos kyla į orą, didelius žudiko kumščius sutraukia mėšlungis. „Judesiai tokie stiprūs, kad rodėsi, jog numirėlis atgijo“, – vėliau rašė Aldini.

Tačiau vien atrodymo negana. Pagaliau Giovanni Aldini perpjauna krūtinės ląstą ir randa širdį. Dviem asistentams jis įsako prijungti laidus prie širdies tikėdamasis, kad ji ims plakti.

Pavyzdys buvo dėdė

Makabriškas 1803 m. sausio mėnesio eksperimentas – keista dešimtmečius trukusių ir daug kivirčų tarp Italijos akademikų sukėlusių mokslo tyrimų kulminacija. Aldini dėdė gydytojas ir fizikas Luigi Galvani 1771 m. paskelbė teoriją, kad gyvūnų ir žmonių kūnuose teka vidinė elektros srovė. Bolonijoje savo namuose Galvani skrodė varlę, ir tuo metu jo žmona atsitiktinai palietė išskrostos varlės stuburą. Gyvio kojos staiga ėmė trūkčioti, ir taip buvo pasėta naujo mokslo – galvanizmo sėkla.

Nedelsdamas Galvani ėmėsi įvairių bandymų ir neva nustatė, kad gyvūno raumenys valdomi tam tikro elektrinio skysčio. Galvani manė, kad šis skystis – gyvybės esmė, todėl metafizinė siela ar kiti niekai, kurių neįmanoma išmatuoti, gyvybės sudaryti negali. 1791 m. gydytojas publikavo savo pastabas, jos katalikiškoje Italijoje buvo sutiktos itin nepalankiai.

Po metų trisdešimtmetis Giovanni Aldini baigė fizikos studijas ir persikraustė pas garsųjį dėdę padėti kuklioje, namuose įrengtoje laboratorijoje. Jaunasis mokslininkas žavėjosi trūkčiojančiais lavonais, o po dramatiškos ligos, kai Galvani teko rūpestingai slaugyti sūnėną, ėmė tikėti dėdės darbu. „Jis išgydė mirtiną mano karštligę. Išvengiau mirties tik dėl jo didelio rūpesčio, o tuomet pradėjau nenuilstamai domėtis teorija, ėmiau visiškai ja pasitikėti“, – rašė Aldini.

Aldini tęsė ginčą

Galvani teiginiai apie elektrinį skystį – gyvybės šaltinį – buvo vertinami prieštaringai. Netrukus jis sulaukė griežtos kritikos iš kito italų mokslininko fiziko Alessandro Volta. Volta teigė, kad mintis apie „gyvūninę elektrą“ yra juokinga, nes gyvose būtybėse elektros srovė neteka. Volta manė, kad jeigu Galvani pastebėjo kokią nors elektros formą, gali būti, kad jos šaltinis – stovas ar kokie įrankiai, kuriuos Galvani naudojo savo eksperimente. Tokių metalų kaip varis, cinkas ir sidabras sąlytis gali sukelti elektros įtampą.

Drovus atsiskyrėlis Galvani nenorėjo dalyvauti šiose aštriose diskusijose. Tačiau ūmaus būdo sūnėnas Aldini tvirtai pasiryžo diskutuoti su Volta ir įnirtingai ginti dėdės idėjas.

Aldini laimėjo didelę pergalę įrodydamas, kad gyvūnuose elektrą galima paskatinti be metalų. 1794 m. jis perpjovė varlės kojos raumenį ir pritvirtino jį prie nervo, esančio šalia stuburo. Varlė ėmė trūkčioti, Volta buvo nugalėtas – nors vėliau paaiškėjo, kad abu jie buvo teisūs. Elektra gali atsirasti sąveikaujant ir biologiniams organizmams, ir metalams.

Kai 1798 m. dėdė mirė, Aldini buvo Bolonijos universiteto profesorius, išskrodęs ne vieną varlę. Tačiau atėjo laikas išbandyti galvanizmo ribas atliekant eksperimentus su šiltakraujais gyvūnais, pavyzdžiui, paukščiais, šunimis, karvėmis.

Italas sėkmingai atliko vieną eksperimentą po kito. Nugaišusių paukščių sparnai imdavo plasnoti, šunų žandikauliai judėdavo, o kruvinos jaučių galvos nenatūraliai persikreipdavo. Liko vienintelis klausimas: kaip elektra veikia žmogų.

Srovę prijungė prie savęs

1801 m. Aldini buvo pagaliau pasiruošęs atlikti eksperimentą ir įsitikinti, kad gali paveikti žmogaus „elektrinį skystį“. Iš pradžių mokslininkas eksperimentavo su savo kūnu: namie įrengtoje laboratorijoje jis prijungė du laidus prie primityvios baterijos, o paskui – prie savo ausų. Pajuto staigų ir smarkų krestelėjimą.

„Pajutau stiprų šoką ir skausmą kaukolės viduje. Paskui negalėjau užmigti keletą dienų“, – rašė Giovanni Aldini. Tačiau nedvejodamas nusprendė „melancholija“ (taip tuo metu buvo vadinama sunki depresijos forma) sergantį ligonį gydyti elektroterapija.

Keletą savaičių Aldini kasdien gydė 27 metų ligonį. Depresijos nebeliko nė ženklo, o Aldini galėjo kalbėti apie plačias elektros energijos panaudojimo medicinoje galimybes.

Tačiau antras eksperimentas nuvylė. 1802 m. Bolonijoje du jauni vagys buvo nuteisti mirties bausme. Aldini pasinaudojo proga ir gavo leidimą paleisti elektros srovę mirusiųjų palaikais.

„Man buvo leista stovėti prie teisingumo kirvių ir pasiimti kruvinus nelaimėlių nusikaltėlių kūnus“, – rašė Aldini. Tačiau jis susidūrė su didele problema: kirvio smūgiu galvos buvo atskirtos nuo kūnų, o priversti begalvių kūnų širdis vėl plakti – neįmanoma.

Aldini nusprendė imtis kitų organų su iki tol galingiausia baterija, sudaryta iš 100 cinko ir 100 vario plokštelių. Negyvi vagys trūkčiojo ir kraipėsi kaip laukiniai žvėrys. Aldini labiausiai žavėjo veido išraiškos, tad jis atvėrė kaukolę ir paleido elektros srovę skirtingomis smegenų dalimis. Vėliau jis gąsdino auditoriją paleisdamas elektros srovę keliomis galvomis ir priversdamas išblyškusius veidus trūkčioti sinchroniškai.

Publika buvo susižavėjusi, tačiau Aldini pirmiausia rūpėjo kolegas mokslininkus įtikinti, kad galvaniniai metodai yra naudingi medicinos mokslui. Jis norėjo atgaivinti mirusį žmogų, tačiau tam reikėjo lavono su galva, todėl Aldini išvyko į Londoną, mat ten mirties bausmė buvo vykdoma kariant. Netrukus savo eksperimentams jis gavo jauną žudiką.

Galvanizmas nustumtas į šalį

Tą 1803 m. dieną Giovanni Aldini veikė Forsterio širdį daugybe elektros impulsų, bet ji nepradėjo plakti. Tačiau reportažai apie eksperimentą padarė didelį įspūdį to meto Europoje: paprasti žmonės ir mokslininkai labai domėjosi galvaniniais eksperimentais.

Riba tarp mistikos ir mokslo buvo siaura. Daugelis pradėjo fantazuoti apie galvanizmo galimybes. Vienas prancūzų filosofas taip šventai tikėjo Aldini idėjomis apie žmogaus organizmo gebėjimą gaminti elektros energiją, kad pats ėmėsi itin žiaurių eksperimentų. Jis pagamino trumpai veikiančią bateriją, kurią sudarė „anatominės atliekos“: raumenų dalys, organai ir smegenys. Pasak jo, mirusių žmonių kūnuose tebėra elektros energijos.

Netrukus apsukrūs šundaktariai ėmė siūlyti „galvaninę terapiją“. Už didelį mokestį buržua galėjo elektroterapija gydytis tokias ligas kaip migrena ar raumenų skausmai, tačiau elektros naudojimas medicinoje iki XIX a. pabaigos buvo laikomas apgavyste.

Vis dėlto Aldini toli gražu nebuvo pamišęs šundaktaris. Vėliau italas pripažino, kad bandymas su George’u Forsteriu buvo „galvanizmo prostitucija“, ir apgailestavo, kad eksperimentas priminė cirko pasirodymą, todėl tikroji jo paskirtis nublanko. Gindamasis italas rašė, kad „jis tik norėjo rasti būdą skenduoliams atgaivinti“. Aldini svajonė atgaivinti negyvėlius elektros srove išsipildė tik 1947 m., t. y. praėjus daugiau nei 100 metų po jo mirties. Gydytojai, sukaupę gerokai daugiau žinių apie elektros srovės naudojimą medicinoje, keliais elektros impulsais atgaivino keturiolikmetį amerikietį berniuką.

Frankenšteino prototipas

Devyniolikmetė pradedančioji rašytoja Mary Shelley 1816 m. atostogavo su trimis draugais. Tarp jų buvo ir garsusis anglų poetas lordas Byronas. Entuziastingi ir išsilavinę draugai intensyviai diskutavo apie to laiko politines ir mokslines realijas, pavyzdžiui, apie plačias galvanizmo galimybes ir keistus Aldini eksperimentus.

Vieną audringą vakarą, lauke griaudžiant ir žaibuojant, draugai vieni kitiems skaitė siaubo istorijas. Lordas Byronas pasiūlė būreliui surengti rašymo konkursą ir paragino draugus parašyti po vieną siaubo istoriją. Shelley rašė apie mokslininką Victorą Frankensteiną, kuris sukūrė pabaisą iš atskirtų lavono dalių ir paleidęs elektros srovę prikėlė jį gyvenimui. Kaip tik tokius bandymus Londone 1803 m. atliko Aldini.

Šiurpus Mary Shelley pasakojimas apie Frankenšteino pabaisą vėliau tapo romanu, o netrukus – bestseleriu ir siaubo romanų klasika.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mirė režisierius E. Nekrošius 5

Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66...

Laisvalaikis
08:48
 Lietuva siekia turėti dar vieną palaimintąjį 7

Lietuva Vatikanui perdavė vyskupo Vincento  Borisevičiaus bylą dėl paskelbimo palaimintuoju. Kunigo...

Laisvalaikis
2018.11.19
Kaunas mene: arti ar toli

Iki lapkričio 25 d. Kaune vyksta tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene. Taip arti, taip...

Laisvalaikis
2018.11.18
Turizmas: pasaulinei lyderei Prancūzijai pirštinę meta Kinija

Prancūzija jau daugiau kaip 20 metų yra daugiausiai turistų pritraukianti pasaulio valstybė. Prognozuojama,...

Su šimtmečiu, Latvija!

Šiandien Latvija švenčia Nepriklausomybės dieną, kaimyninė valstybė buvo sukurta lygiai prieš šimtą metų,...

Laisvalaikis
2018.11.18
Italijos miestelis siūlo išsinuomoti pilį šventei už 100 Eur

Tuštėjančių Italijos miestelių merai ieško būdų, kaip pagyvinti  vietos ekonomiką. Roccascalegna siūlo...

Vadyba
2018.11.17
Iš tikinčiųjų aukso nukaldinta karūna papuoš Aušros Vartų Mariją 7

Šį sekmadienį, pagrindinę Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų dieną, garsusis Gailestingumo Motinos...

Laisvalaikis
2018.11.16
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas 1

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 3

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau