Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“

Publikuota: 2018-06-08
Senovės baltų tikėjimui save priskiriančių gyventojų daugėja, nors specialistai sako, kad tas tikėjimas nė iš tolo nėra senovinis. Dainiaus Labučio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Senovės baltų tikėjimui save priskiriančių gyventojų daugėja, nors specialistai sako, kad tas tikėjimas nė iš tolo nėra senovinis. Dainiaus Labučio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną meilę prisiekia prieš deivę Mildą. Tai ne XIX a. romantikų poetų kūryba, o reali perspektyva XXI a. Lietuvoje.

Seimas netrukus turėtų suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Po pateikimo tokiam siūlymui pritarė 67 parlamentarai, prieš buvo vos 10. „Romuvos“ bendrijos statuso klausimas dar bus svarstomas Seimo komitetuose, tačiau atrodo, kad „Romuva“ taps pirmąja ne krikščioniškosios tradicijos religine bendrija, pripažinta Lietuvos valstybės.

Tuo pat metu vis garsiau skamba idėjos į mokyklinio ugdymo programas įtraukti privalomą etninės kultūros dėstymą, o universitetuose rengti etninės kultūros mokytojus.

Ar tai tikrai yra kelias, kuriuo XXI a. turėtų eiti Lietuva, jos kultūra ir švietimo sistema? Galų gale ar taip puoselėjama ir propaguojama etninė kultūra iš tiesų yra autentiška, ar tik koks nors keistas mitų ir romantinių įsivaizdavimų konstruktas?

„Tai, ką čia bandoma iškelti, yra „Duokim garo“ plius Vytautas Didysis. Va ir visa etninė kultūra“, – VŽ sako istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas.

Filosofė Nerija Putinaitė prideda, kad propaguodama ir instituciniu lygmeniu įtvirtindama etninę kultūrą mūsų šalis nežengia į priekį ir atmeta progreso kelią.

Ne baltai, o neopagonys

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas numato, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jei jos yra palaikomos visuomenės, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą. Pastaroji dar praėjusių metų pabaigoje patvirtino, kad „Romuva“ atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir gali būti pripažinta valstybės kaip atskira religinė bendrija.

Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Šis terminas kaip tik ir suėjo – „Romuvos“ baltų tikėjimo bendruomenė buvo įregistruota 1992-aisiais.

2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1.270 gyventojų. Praėjus dešimtmečiui tokių jau buvo 5.118. Pati „Romuva“ skaičiuoja, kad bendrijos propaguojamą tikėjimą išpažįsta per 6.000 lietuvių.

Prof. Bumblauskas sako nematantis jokios problemos, kad „Romuvos“ bendrijos propaguojamas tikėjimas būtų pripažintas valstybės, juolab kad tokią teisę „romuviečiams“ numato įstatymas.

Tačiau istorikas pabrėžia, kad šiuo atveju nereikėtų kalbėti apie „senąją baltų religiją“. „Romuvos“ narius profesorius vadina paprastai – neopagonimis.

„Jei kokių nors šio tikėjimo ištakų ieškosime proistoriniuose laikuose, nusilaušime galvas, nes perduotos tradicijos nėra. Algirdo ir Kęstučio Lietuva buvo šalis be rašto ir be dvasininkų“, – aiškina prof. Bumblauskas.

Pasak jo, tai, ko siekia „Romuvos“ bendrija, yra ne senojo tikėjimo pripažinimas, o tiesiog formalus rekonstruotos pagoniškosios religijos 25-metis.

Anot p. Bumblausko, senasis baltų tikėjimas nėra palikęs jokios knygos, kurioje būtų išdėstyti šios religijos pagrindai. Bet tai nėra kliūtis rekonstruotam tikėjimui.

„O gal jie ims ir ištrauks kokią knygą patys parašę. Čia kaip ir Naisiuose dabar kuriamas pagonių dievų skulptūrų panteonas. Kartais juokiuosi, kad tos skulptūros sukurtos iš natūros“, – ironizuoja profesorius.

Nusitaikė į mokyklas

Valstybinis „Romuvos“ religinės bendrijos pripažinimas – ne vienintelė gera žinia etninės kultūros gerbėjams. Praėjusiais metais Seime buvo įsteigta laikinoji Etninės kultūros grupė. Nemaža dalis jai priklausančių parlamentarų sako, kad etninė kultūra turėtų būti privaloma disciplina mokyklose.

Šiuo metu etninė kultūra yra integruota į kitas mokyklines disciplinas – lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją. Tačiau kai kurie politikai sako, kad to tikrai nepakanka.

„Etninės kultūros integravimas bendrojo lavinimo mokyklose nedavė laukto rezultato. Universitetuose etninės kultūros disciplinos tampa tik laisvai pasirenkamais bendrųjų universitetinių studijų dalykais, o etnologijos studijų kryptis išbraukta iš Lietuvos aukštojo mokslo registro. Suburtoji grupė padės spręsti esmines etninės kultūros problemas, kvies institucijas ir piliečius imtis bendro darbo, sugrąžins etninei kultūrai deramą vietą ir vertę“, – sako vienas šios grupės iniciatorių, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Robertas Šarknickas.

Tokios pat pozicijos laikosi ir „valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Prieš kurį laiką parlamente surengtoje diskusijoje jis aiškino, kad etnokultūrą tiesiog būtina paversti privaloma mokykline disciplina.

„Galiu pasakyti iš savo patirties – padėtis yra tragiška. Dažnai matau vaikų, kurie atvažiuoja, domisi etnokultūriniais klausimais, jie išvis nieko nežino apie tai. Ten, kur nėra entuziasto mokytojo, išvis nieko nežino. Jeigu tai netaps privaloma mokyklose, šnekėti apie kokybinius pokyčius šituo klausimu neverta, galime toliau išvis nešnekėti, nebetęsti tos diskusijos“, – kalbėjo p. Karbauskis.

Tačiau prof. Bumblauskas stebisi, kokią etninę kultūrą ketinama dėstyti ir skiepyti vaikams, nes net ir profesionalūs etnokultūros tyrinėjimai dažnai yra „paramokslai ir interpretacijos“.

Pagoniška aistra

Anot istoriko, „ta kartais juokinga pagoniška aistra“ trukdo į dalykus pažvelgti šaltesniu žvilgsniu. Tada etninės kultūros entuziastai gal pastebėtų, kad nemaža dalis jų taip puoselėjamos kultūros iš tiesų yra sovietmečio produktas.

„Šita etninė kultūra yra smarkiai atsirėmusi į sovietmetį, nes tarybų valdžiai reikėjo ką nors pastatyti kaip atsvarą krikščionybei. Taip šalia Joninių atsirado Rasų šventė, o šalia Visų Šventųjų – Vėlinės. Tai sovietinės rekonstrukcijos, į kurias reikėtų žiūrėti šalčiau“, – aiškina profesorius.

Prof. Bumblauskas taip pat pabrėžia, jog ne mažiau svarbu, kad visa etninė lietuvių kultūra yra perdėm kaimietiška. Pasak jo, tokia kultūra gali būti puikus įkvėpimo šaltinis moderniosios kultūros formoms, pavyzdžiui, roko muzikai, tačiau vargu ar yra verta tapti instituciniu dalyku.

„Lenkai dar prieš karą iš mūsų šaipėsi, kad Lietuva – tai kaimiečių kultūra plius Vytautas Didysis. Tai dabartinė rekonstrukcija yra „Duokim garo“ plius Vytautas“, – juokiasi prof. Bumblauskas.

Skoliniai iš vedų

Tiesa, patys „romuviečiai“ sako, kad jų tikėjimas kaip tik neparemtas sovietmečiu sukurtais etniniais mitais. Pasak jų, šis tikėjimas – tai dvasinė tradicija, tiesiogiai perimta iš tėvų ir protėvių, perduota iš kartos į kartą. Baltų tikėjimas esą glūdi senuosiuose religijos ir mitologijos šaltiniuose, tautosakoje, dainose, papročiuose, lietuvių kalboje ir t. t.

Tačiau filosofė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė p. Putinaitė teigia, kad iš tiesų naujojoje pagonybėje yra visko – ir sovietinės „popsinės pagonybės“, ir dar keistesnių ingredientų.

„Sovietų valdžia, kovodama su katalikybe ir krikščionybe apskritai, skatino neva pagoniškas tradicijas. Įteisino Jonines, vystė „tradicinius“ papročius (kaip piršlio korimas per vestuves). Tai, ką paprasti žmonės supranta kaip tradicijas, yra iš sovietmečio perimtas tam tikrų senųjų papročių ir sovietinių etnologų kūrybos mišinys“, – sako p. Putinaitė.

O „Romuvos“ narių propaguojama pagonybė, anot filosofės, yra tipiškas „new age“ produktas. Ji cituoja 2001 m. išleistą Vacio Bagdonavičiaus knygą „Sugrįžti prie Vydūno“, kurioje atpasakojami 1967 m. įvykiai atskleidžia, kiek bendro su senuoju tikėjimu turi, pavyzdžiui, Rasų šventė.

Ponas Bagdonavičius pasakoja apie į Indijos bičiulių draugiją susibūrusius akademinės bendruomenės narius – studentus ir profesorius: „O ši, benaršydama po vediškąją mitologiją, pamatė, kad ir senovės baltų mitologija į ją panaši buvusi. Pamačiusi nusprendė ir pirmąjį Rasos laužą senojoje Kernavėje tų metų birželį užkurti. Galima sakyti, kad Rasos laužų šviesoje išvydome ir pačių Mahatmos Gandžio bei Vydūno portretus.“

„Sovietmečiu buvo gana glaudūs ryšiai su Indija, daug informacijos. Pagoniškieji ritualai, kaip galima spręsti ir iš šitos citatos, buvo nusižiūrimi turbūt labiausiai iš induizmo praktikų“, – svarsto p. Putinaitė.

Geto tautiškumas

Filosofė teigia pastaruoju metu Lietuvoje pastebinti itin išaugusias pastangas kaimiškąją kultūrą valstybiniu lygiu įtvirtinti kaip lietuviškosios tapatybės dalį. Tačiau toks kelias, anot p. Putinaitės, niekur neveda.

„Jau dabar kai kurie istorikai skundžiasi, kad pradinėse klasėse vaikams yra kalbama ne apie faktus, o apie kažkokius mistinius dievus. Vaikai klausosi pasakų, nors švietimo tikslas yra pateikti faktus“, – stebisi pašnekovė.

Jos manymu, tai susiję su augančia ar politiniu lygmeniu dirbtinai auginama globalizacijos baime. Tuomet žmonės raginami kaip atsvaros griebtis kaimiškų, gamtiškų dalykų, nes tai esą yra lietuviška.

„O iš tikrųjų šita etninė tradicija buvo sukurta sovietmečiu, kad lietuviška tapatybė nebūtų siejama su valstybingumu. Visas tautiškumas buvo dirbtinai siejamas su kaimu, praeitimi ir jos ritualais. Toks geto tautiškumas. Ir dabar dar esame tame gete, nes nesugebame lietuviškumo sieti su tuo, kas nauja, modernu, kas žvelgia į ateitį“, – kalba p. Putinaitė.

Pasak filosofės, šitaip suvokiant savo tapatybę viskas, kas yra nauja, neįprasta, kas verčia iš naujo permąstyti, kas mes esame, atrodo kaip grėsmė, o tai užkerta ateities kelią.

Pasakos vietoj faktų

Ponia Putinaitė aiškina, kad Konstitucija kiekvienam garantuoja teisę tikėti kuo tik nori, tik klausimas, ar tokie tikėjimai turi būti įtvirtinti instituciškai.

„Šita tendencija suvalstybinti vadinamąją etnokultūrą neturi jokio pagrindo. Pretenzijos į pagoniškojo tikėjimo tradiciškumą, kaip jis suprantamas mūsų valstybėje, yra nepagrįstos. Nėra tokios tradicijos. Yra tik darinys iš papročių likučių, Gintaro Beresnevičiaus tyrinėjimų, induizmo praktikų ir sovietinių etnologų kūrybos“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, tokia neopagonybė nėra joks išskirtinai lietuviškas reiškinys. Neopagonių bendruomenės kaip alternatyva šiuolaikinei kultūrai egzistuoja daugelyje šalių.

„Bet matau labai intensyvius bandymus parodyti, kad tai būdinga būtent lietuviams. Ir tai daryti per švietimą. Galiausiai ir tėvai neprotestuoja, kad vaikai mokyklose klausosi pasakų, nes mano, jog tai tikrai lietuviška tradicija“, – teigia p. Putinaitė.

Pasak jos, Lietuva turi išmokti gyventi vadovaudamasi faktais ir istorine tiesa, o ne mitologiniais pasakojimais, kurie „nieko neduoda mūsų bendram gyvenimui“.

„Norėčiau, kad Lietuvos stiprybė būtų gebėjimas žiūrėti į ateitį, todėl mane neramina lietuvybės siejimas su kaimo atributais“, – sako p. Putinaitė.

Religijos Lietuvoje

Lietuvoje yra 1.300 įregistruotų ir į Juridinių asmenų registrą įtrauktų religinių bendruomenių, bendrijų ar kitų religinių organizacijų, iš jų – 1.113 tradicinių religinių organizacijų ir 187 tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos.

Konstitucinis Teismas yra įtvirtinęs, kad Lietuvoje yra 10 tradicinių religinių krypčių:

• Romos katalikai

• Evangelikai liuteronai

• Evangelikai reformatai

• Sentikiai

• Stačiatikiai

• Graikų apeigų katalikai

• Judėjai mitnagetai

• Judėjai chasidai

• Musulmonai sunitai

• Karaimai

Tradicinių religinių bendrijų statuso neturi, bet valstybės pripažinti tikėjimai:

• Sekmininkai

• Baptistai ir „laisvosios bažnyčios“

• Naujoji apaštalų bažnyčia

Valstybės pripažintų religinių bendrijų privilegijos

Valstybės pripažintos religinės bendrijos gali sudaryti santuokas, kurios galioja teisiškai;

Pripažintų religinių bendrijų tikėjimo ir apeigų gali būti mokoma valstybinėse mokyklose;

Pripažintų religinių bendrijų dvasininkai valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu;

Pripažintų religinių bendrijų darbuotojai atleidžiami nuo gyventojų pajamų mokesčio;

Pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) pajamos – aukos, pajamos pardavus labdaros būdu gautą turtą – neapmokestinamos, jeigu jos skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai, kultūrai ir švietimui.

Kuo tiki „Romuvos“ nariai?

Anot „romuviečių“ religinės bendrijos tikėjimo nuostatų, šventybę įkūnija dieviškosios galios. Tai Dievas (Praamžius, Sotvaras), Perkūnas, Laima, Žemyna, Gabija, Veliuona, Vėlinas ir visi kiti dievai bei deivės. Kaip skelbia „Romuvos“ postulatai, pasaulis yra įvairus, jame veikia daugybė galių ir dievybių, tad žmonės, laikydamiesi papročių, pasirenka, kas jiems arčiau ir mieliau. Dievybės yra susijusios su gamta, kai kurie dievai ir deivės – net su tam tikra vietove, vietiniais papročiais ar su istoriniais įvykiais. Prisidėdamas prie darnos kūrimo, dieviškumo įgauna ir pats žmogus.

„Mūsų tautą, jos žmones ugdo ir auklėja gimtoji Žemė. Ji yra šventa, be jos tauta negalėtų išgyventi ir išlikti savimi. Taip pat gerbiama šventoji ugnis ir duona, šventieji medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai, gyvūnai ir kita, nes jie yra dievų tarpininkai, pasireiškiantys šventame laike ir šventoje erdvėje. Mirtis yra dėsningas gamtos, taip pat žmogaus, virsmas. Mirštant kūnui siela išlieka ir pereina į kitą būtį. Po mirties vėlė keliauja pas protėvius į Dausas“, – skelbia „romuviečiai“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 6

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Lietuvės bakalauro darbas pateko į NASA konkurso finalą 1

VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros absolventės Gabrielės Monginaitės bakalauro baigiamasis darbas...

Laisvalaikis
2018.10.19
MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: kaip protingai išleisti pinigus 30

Spalio 18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų...

Laisvalaikis
2018.10.19
Atidarytas privatus MO muziejus 28

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė 1

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 9

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13
Guodžiančio klimato kaitos scenarijaus nėra 9

Jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal...

Laisvalaikis
2018.10.13
Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje 4

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias...

Laisvalaikis
2018.10.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau