Architektūros bienalė: pelkių reabilitacija Venecijoje

Publikuota: 2018-06-06
Atnaujinta 2018-06-06 11:17

Jeigu lygintume Venecijos meno ir architektūros bienales, vykstančias pramaišiui kas dveji metai, antroji turi vieną fiziškai išmatuojamą pranašumą – jei nesi architektas ir neatvažiavai čia „pasikaustyti“, nesiversdamas per galvą gali ją apžiūrėti per porą trejetą dienų, nes ji yra maždaug perpus mažesnė nei meno. Kiti skirtumai irgi akivaizdūs: architektūros bienalė mažiau komercializuota, stilistiškai švaresnė, mažiau politiška ir mažiau nuspėjama, nors svarsto jos abi tas pačias temas – ekologijos, emigracijos, miestų plėtros ir ateities miestų, skurdo ir pan.

Britų humoras ir britų sala

„Biennale Architettura“ – ir kur kas jaunesnė, šiemet ji vyksta 16 kartą ir vadinama svarbiausia pasaulyje architektūros paroda. Šių metų tema – „Freespace“ – kviečia tyrinėti ir diskutuoti, ką reiškia erdvės sąvoka, kas yra kokybiška, atvira erdvė. Į tokį bienalės kviestinių kuratorių – Dublino įmonės „Grafton Architects“ architekčių Yvonne Farrell ir Shelley McNamara – kvietimą kai kurios šalys atsiliepė tiesiogine to žodžio prasme. Aiškiausiai „Freespace“ temą savo nacionaliniame paviljone reflektuoja britai: architektų įmonė „Caruso St John“ ir menininkas Marcus Taylor neoklasikinių rūmų kambarius paliko tuštutėlius. Greta pastato sumontavo metalinius laiptus, vedančius į terasą ant stogo, ir pavadino ją „Island“.

Nuo jos pro medžių viršūnes gali pasidairyti į lagūną, išgerti arbatos ir apmąstyti britų požiūrį į „Brexit“ ir angliškojo humoro ypatumus. Menininkai terasą paskyrė „emigrantams ir egziliui“, o specialųjį žiuri paminėjimą (faktiškai tai antra vieta) kaip nacionalinis paviljonas britai gavo už „drąsų projektą: tuštumos sukurtą laisvą erdvę renginiams ir neformaliam asignavimui“.

Namas Alisai ir Guliveriui

Kalbant apie apdovanojimus – nacionalinio paviljono „Auksinis liūtas“ skirtas Šveicarijai už projektą „Svizzera 240: House Tour“. Jo idėja be galo paprasta: jauna kūrėjų komanda pakvietė pamatyti namus vaiko, standartinio suaugusiojo ir, tarkime, Arvydo Sabonio ūgio žmogaus akimis: tuščias ir šviesias skirtingų aukščių paviljono erdves jungia skirtingų dydžių durys, jose „pastatyti“ skirtingų dydžių abstraktūs baldai, skirtingų dydžių langai. Visa tai sukuria pojūtį, kad kaip kokia Alisa atsidūrei guliverių arba nykštukų šalyje. Ar būtent ši idėja buvo verčiausia „Auksinio liūto“ – diskusijų objektas. Vėlgi, kaip sakė Lietuvos paviljono komisaras architektas Pippo Ciorra, Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje Architektūros departamento vyriausiasis kuratorius, architektūros ir fotografijos tyrinėtojas, bienalė suteikia architektūrai galimybę būti nekritikuojamai.

Baltų ir tuščių arba apytuščių erdvių yra daugiau. Nebūtinai viskas balta, yra ir juoda, kaip garsaus tailandiečių kino režisieriaus ir menininko Apichatpongo Weerasethakulo, kurio videodarbų parodą šią žiemą buvo surengta Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, kuruotame Tailando paviljone.

Sveikata krizės akivaizdoje

„Keista yra tai, kad, kai architektūra pasaulyje išgyvena krizę, bienalė yra puiki, nepaprastai sveika. Ji yra puiki proga pamatyti, koks skirtingas architektūros pasaulis. Architektūra šiais laikais nėra vien pastatų kūrimas, todėl labai svarbu būti čia, ypač jaunoms šalims“, – pusryčiaujant su Lietuvos paviljono komanda sako Pippo Ciorra, gerai žinomas italų architektūros pasaulyje. Tada priduria, kad „lietuvių architektai dabar turi labai geras pozicijas, – jie yra atsinaujinę“. Angliškai jis pasako žodį „updated“, turintį tikslesnę reikšmę nei tiesioginis vertimas.

Beje, apie pusryčius. Vienai iš būrelio užsisakius makaronų, p. Pippo, gurkšnodamas savo espreso, neatsistebi ir vis papurto galvą: „Pasta pusryčiams?!“ Akivaizdu: tai trijų parų arešto vertas šūvis pro šalį.

Globalios problemos

Architektūros bienalės, kaip ir meno, struktūra tokia pati: pagrindinė paroda Soduose, nacionaliniai paviljonai Soduose, Arsenale ir mieste, taip pat lydinčios parodos ir renginiai mieste. Architektūros bienalėje jų kur kas mažiau, tačiau yra vertų didelio dėmesio (visa programa skelbiama bienalės svetainėje).

Centrinio paviljono ekspozicija brėžia gaires, kurios paskiau atsišaukia nacionaliniuose paviljonuose. Antai kinų menininkai siūlo būdus, kaip tvarkyti Kinijos miestų šnipiškes. Italai kelia emigrantų problemą. Prie vieno iš projektų perskaičiusi paaiškinimą, kad į Prato miestą Toskanoje, kuriame gyvena 200.000 žmonių, atvyko 50.000 kinų emigrantų, suprantu, kokia iš tiesų tolima mums ši problema.

Prancūzų duetas Anne Lacaton ir Jeanas Philippe’as Vassalas pristato solidų daugiabučių namų renovacijos projektą. Sunku patikėti: bienalės vadovybė leido jiems rūmuose iškirsti langą, kurio reikėjo ekspozicijai.

Įspūdinga garsaus šveicarų architekto Peterio Zumthoro maketų ekspozicija mėlynoje balkono erdvėje: tyrinėdamas tuos maketus patiri, kaip pats jaustumeisi jo suprojektuotoje erdvėje.

Paskiau – „Cino Zucchi Architetti“ parengtas Milano erdvių sutvarkymo projektas. „Cino Zucchi – geriausias Milano architektas“, – sako p. Pippo, spausdamas bičiuliui ranką. Čia reiktų pridurti – ne tik Milano. Pono Zucchi architektų biuras vardijamas tarp pagrindinių Europoje.

Tokių žvaigždžių kaip jis ar Pippo bienalės „preview“ dienomis į Veneciją suvažiuoja daug, jei tik labai rūpi, gali rinktis autografus. Jei nepažįsti iš veido, ant kaktos neparašyta, kad žvaigždė, tačiau iš aprangos architektą atskirsi iš tolo: sniego baltumo marškiniai ir dažniausiai tamsios kelnės. Šios vasaros atributas – šiaudinė skrybėlė. Kitas variantas – juodi drabužiai, taip pat ir moterų. Margumo ir ekscentrikos vėlgi, palyginti su meno bienale, – tik trupiniai. Kaip ir ekspozicijose, vyrauja saikas, elegancija, estetika. Aiškios linijos ir kelios spalvos.

Keliaujant toliau po pagrindinę parodą – neįgyvendinti Le Corbusier Venecijos projektai. Jo sukurta ligoninė prie „Ferrovios“ stoties dabar būtų moderniosios architektūros šedevras.

Nemažai socialinių projektų. Vienas tokių – 2014 m. Los Andžele atidaryti „Housing Star“ apartamentai, namai benamiams. Pirmajame modernaus pastato aukšte – turgeliai, parduotuvėlės, antrame – bendruomeninės patalpos, trečiame – 102 maži butukai. Iš videoekranų buvę benamiai pasakoja, kaip pasikeitė jų gyvenimas.

Nacionaliniuose paviljonuose „tikros“ architektūros nedaug, dominuoja instaliacijos, įvairiausių tyrimų medžiaga paremti projektai. Antai JAV paviljone įvaizdintas tyrimas apie urbanizaciją ir žemę. Iš pasaulio elektrifikacijos žemėlapio matyti, kad kai kurios tankiausiai Žemėje apgyvendintos vietos turi mažiausiai elektros energijos. Nesmagu.

Olandai savo paviljone už oranžinių durelių, primenančių spintutes sporto klube, suslapstė darbo jėgos importo istoriją nuo vergovės laikų iki dabar ir svarstymus, kaip tai keičia miestų architektūrą.

Lietuva ir pelkės

Šių metų architektūros bienalėje – 71 dalyvis, 63 nacionaliniai paviljonai. Pirmą kartą atskirai joje prisistatanti Lietuva kviečia į atvirą „Pelkių mokyklą“, ją kuruoja menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, Masačusetso technologijų instituto Architektūros ir planavimo mokyklos (MIT) tyrėjai, paviljono komisaras – simpatingasis Pippo Ciorra. Mūsų paviljonas nėra iš tų, kuriame gali pamąstyti apie laisvų erdvių grožį. Pasitelkus garsą, kvapą, instaliacijas, čia žaidžiama žiūrovo jausmais. Pelkių paviljoną pirmiausia buvo sumanyta įkurdinti Adrijos vandenyse greta Sodų, tačiau miesto valdžia tam paprieštaravo. Dabar jis veikia vienoje iš Garibaldi gatvės galerijų, o iškaba „The Swamp School“ traukia praeivių žvilgsnį. Įėjusiam į vidų turėtų kilti keli klausimai: „Kodėl pelkė? Ką tai turi bendra su architektūra ir kiek tai yra „Freespace“?“

Pasak p. Gedimino, kaip menininkai su savo pelkėmis jie išties įsibrovė į architektūros sritį, tačiau užsidaręs vienos disciplinos ribose vargu ar galėtum atsakyti į daugelį svarbių dabarties klausimų, į tai, kas yra „mūsų dienų nervas“.

„Šių metų architektūros bienalės „nervas“ yra ekosistemų, aplinkos, ekologijos klausimai, globalūs iššūkiai, į kuriuos aplinkosaugos inžinieriai arba mokslininkai vieni nebesugeba atsakyti, nes tam nebeužtenka įprastinės logikos standartų. Kitas dalykas – į globalų atšilimą, kylantį vandens lygį pasaulyje arba mikroplastikus, kurių gali rasti geriamojo vandens buteliukuose, mes nebūtinai turime pasižiūrėti iš žmogaus logikos pusės. Galbūt turėtume pažiūrėti iš ežiuko, grybo ar kerpės pusės... Sakau tai ne dėl to, kad būčiau koks mistikas, o dėl to, kad išliktume kaip rūšis. Kad išliktume kaip rūšis, mes turime žiūrėti ekosistemiškai. Tūkstančius metų žiūrėjome iš žmogaus logikos pusės, viską darėme – kasėme cementą, betonavome, skaldėme ir jungėme atomą, bandėme įsisavinti kosmosą ir ką? Sėdime šiukšlyne. Todėl labai svarbu iššokti iš įprastinių mąstymo vėžių, į kurias esame įsivažiavę, ir pakeisti mąstymo įpročius, pasiūlant kitokį – pelkiško mąstymo – modelį“, – kalba p. Gediminas.

Taigi, „Pelkių mokyklos“ iššūkis yra keisti mūsų mąstymo įpročius, nes būtent pelkės, sako p. Gediminas, siūlo radikalų ekosisteminį iššūkį, modelį, kuris pastaruosius 100 metų buvo diskriminuojamas vien dėl negatyvaus požiūrio į pelkes.

„Pelkė buvo niekam nereikalinga, užmiršta, todėl norėjosi ją paimti ir reabilituoti, pirmiausia – kultūrinėje plotmėje. Bet, kai pradedi į tai gilintis, supranti, kad ji pasiūlo labai įdomių perspektyvų“, – šypsosi p. Gediminas. Klausydamasis kartais ir nesuprasi, kad jis kalba rimtai. Pvz.: „Kibernetines smegenis mes norime pakeisti pelkėmis“, tačiau, kai pažiūri, kokios jėgos buvo pasitelktos kuriant „Pelkių mokyklą“ ir žinai, kad šis projektas kitąmet keliaus į Bostoną, o kanadiečių tyrėjai nori jį įkurdinti Ontarijo ežere, supranti, kad tai ne šakėmis ant vandens rašyta.

„Pelkių mokykloje“ iki lapkričio 25 d. įvyks trys mokymosi sesijos. Mokymosi būdai ir įrankiai – Pelkių radijas, Ateitybės sala ir Bendrabūvis (ne „commUnism“, kaip supainiojo šio teksto autorė, o „commOnism“, ).

Mokykla jau prasidėjo nuo pirmosios dalies – radijo. Medžiaga jo transliacijoms įrašinėjama Venecijos pelkėse ir (to buvo negalima sakyti) transliuojama 6 km spinduliu apie Lietuvos paviljoną.

Jei pasitaikys proga apsilankyti Lietuvos paviljone – būtinai užsukite į kvapų kambarius. Viename jų kvepia beržais, tiksliau, tuo, kas yra po jų žieve. Kitame – laukinėmis pistacijomis ir laukiniais rozmarinais, pasirodo, lietuviškose pelkėse esama tokių augalų.

Ir dar – įdomu, kas užaugo pelkutėje, kuri instaliuota paviljono kaimynų kiemelyje iš durpių, su visa augmenija atvežta iš Lietuvos.

„Biennale Architettura“ nugalėtojai

  • „Auksinis liūtas“ geriausiam nacionaliniam paviljonui – Šveicarija „Svizzera 240“, „House Tour“, Giardini.
  • Specialusis paminėjimas nacionaliniam paviljonui – Didžioji Britanija „Island“, Giardini.
  • „Auksinis liūtas“ geriausiam dalyviui – Eduardo Souto de Moura (Portas, Portugalija), Arsenale Corderie.
  • „Sidabrinis liūtas“ daug žadančiam jaunajam dalyviui – Jan de Vylder, Inge Vinck, Jo Taillieu (Gentas, Belgija), Centrinis paviljonas, Giardini.
  • Du specialūs paminėjimai dalyviams – Andra Matinas (Džakarta, Indonezija), Arsenale Corderie ir Rahul Mehrotra (Mumbajus, Indija; Bostonas, JAV). Centrinis paviljonas, Giardini.
  • „La Biennale di Venezia“ direktorių taryba, vadovaujama Paolo Barattos, „Auksiniu liūtu“ už gyvenimo pasiekimus apdovanojo Kennethą Framptoną (Didžioji Britanija).

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iliustruotoji istorija: rūgšti LDK diplomatų duona 4

Daugeliui valstybės diplomatų ir konsulų darbas užsienio pasiuntinybėse siejasi su nuolatinėmis kelionėmis,...

Laisvalaikis
2018.08.19
Pasaulyje mažėja teroristinių išpuolių 16

Pernai vien Europoje teroro išpuoliai krėtė Mančesterį, Barseloną, Paryžių ir Londoną, tačiau mokslininkai...

Laisvalaikis
2018.08.19
Į spintas įsisuko mados bjaurybės

Bjauriosios mados apraiškos ant podiumų – nieko nauja. Tačiau pernai ši netradicinius grožio ir estetikos...

Laisvalaikis
2018.08.18
SEB bankininko Romo Čereškos gyvenimo kelionė, virtusi kova už gyvenimą 23

Kartais gyvenime prireikia didelių sukrėtimų, kad išsigrynintų tikrosios vertybės. Taip nutiko SEB banko...

Laisvalaikis
2018.08.17
Apklausa: įtakingiausias popkultūros atstovas – Jazzu 4

Įtakingiausiu popkultūros atstovu šalies gyventojai laiko dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu, rodo naujienų...

Laisvalaikis
2018.08.17
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium 1

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi 2

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau