Apie Mikalojų Vorobjovą – pamirštą Lietuvos kultūros žmogų

Publikuota: 2018-05-13
Mikalojus Vorobjovas su dukra Marija prie namų Žvėryne, Vilniuje, 1942 m. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
Mikalojus Vorobjovas su dukra Marija prie namų Žvėryne, Vilniuje, 1942 m. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
 

Kalbant apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrą, dažnas yra girdėjęs Pauliaus Galaunės, Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės ar Jurgio Baltrušaičio pavardes. Tai garsūs menotyrininkai, nesiriboję vien dailės istorija ir kritika. Bet ar teko girdėti apie Mikalojų Vorobjovą? Šiai spragai kultūrinėje atmintyje užpildyti skirtas solidus dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės sudarytas ir R. Paknio leidyklos išleistas dvitomis „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“.

Ir nors leidinys parengtas preciziškai pagal mokslo knygos reikalavimus, jį lyg detektyvą ar dramą gali skaityti bet kuris kultūra besidomintis žmogus. Kodėl lyginu dvitomį su grožinės literatūros žanrais? Kaltas itin sudėtingas metas, paženklinęs M. Vorobjovo biografiją sudėtingais vingiais – ir tais pačiais kaip kitų to neramaus laiko žmonių, ir tik jam vienam skirtaisiais. Todėl dvitomio pasakojimas dinamiškas, o siužete – daug posūkių. Pirmajame tome, pavadintame „Portreto eskizu“, atskirais faktais ir dokumentais brėžiami pagrindiniai M. Vorobjovo gyvenimo įvykiai; antrasis („Įžodinto vaizdo meistras“) skirtas jo teorinei veiklai ir tekstams.

Trumpa biografija

Mikalojus Vorobjovas gimė Šiauliuose, Sergejaus Vorobjovo ir Adolfinos Annos Rosenthal-Vorobjovos (Vorobjovienės) šeimoje. Po šeimos klajonių iš Kauno į Maskvą ir atgal jis galiausiai baigė Kauno vokiečių realinę mokyklą. Vėliau studijavo Marburge, Berlyne ir Miunchene, ten apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1932 m. pradėjo dailės kritiko karjerą Lietuvoje ir Vokietijoje. Parašė studiją apie M. K. Čiurlionio dailę vokiečių kalba ir studiją „Vilniaus menas“, tapusią legendine XX a. Lietuvos kultūros istorijos knyga.

1940 m. iš Kauno persikėlė į Vilnių, pradėjo dėstyti Vilniaus laisvosios dailės mokykloje (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) ir Vilniaus universitete, įsidarbino Vilniaus miesto dailės muziejuje. Parašė habilitacinę disertaciją „Modernizmo epocha Europos mene“, bet nebespėjo jos apsiginti, nes nacių administracija VU uždarė. Buvo uždaryta ir VDA, M. Vorobjovas neteko dėstytojo darbo ir algos. Muziejuje taip pat sumažinus darbuotojų, jis liko tik ekspertu. 1944 m. su žmona ir dukra pasitraukė iš Lietuvos.

nuotrauka::1

Iš pradžių apsigyveno Austrijoje, vėliau emigravo į JAV, čia dėstė rusų literatūrą Smitho merginų kolegijoje Nortamptone ir Midlberio kolegijos rusų vasaros stovykloje, tuo pat metu dirbo bibliotekoje. 1954 m. pavasarį prarado darbą ir nesėkmingai ieškojo kitos tarnybos. Tų pačių metų birželio 7-ąją nusižudė.

Aštraus žodžio meistras

Taip didelė M. Vorobjovo intelektinė potencija susiduria su nenumaldoma aplinkybių jėga. Nemažą reikšmę jo profesinėje karjeroje turėjo ir atsargus lietuvių požiūris į kitataučius: Lietuvoje į taip trokštą akademinę aplinką jis pateko neiškart. Nepaisydamas to, atkakliai rašė – aštriai, vaizdingai ir argumentuotai. Pavyzdžiu galėtų būti ištrauka iš jo teksto apie varpinę šalia Šv. Onos bažnyčios iš knygos „Vilniaus menas“, kurią besimokydamas girdėjo kiekvienas menotyros studentas: „O 1860–1870 metų laikotarpyje, barbariškoje Muravjovo gadynėje, apsukrus ir apsitrynęs, bet estetiškai netaktiškas ir brutalus architektorius Čaginas parioglino netoliese nuo Šv. Onos (į dešinę nuo fasado) naują varpinę (kuri kartu yra įėjimas į vad. Scala Sancta), – fantastiškai bjaurų pastatą pseudogotiško „stiliaus“, kuris iš visų jėgų stengiasi pamėgdžioti grakščiai trapius Šv. Onos bokštelių ašmenis, o iš tikrųjų primena riebią žąsį apipešiotu kaklu arba tortą su cukrinių saldumynų kepure, pastatytą ant kažkokios nelemtos spintos.“

Menotyrininkas – retas padaras

Turbūt dėl jo kaip tekstų autoriaus talento ir atkaklaus darbo M. Vorobjovo karjera klostėsi gana sėkmingai. Menotyrininko autoritetas augo – jis pamažu skynėsi kelią į tarptautinę akademinę dailėtyrininkų aplinką, kuri paprastai sunkiai priima naujus narius dėl uždarumo ir snobiškumo.

„Itin kuklius dailės rinkinius turinčioje ir tik pradedančioje pažinti savo istorinį dailės bei architektūros paveldą šalyje meno istorikas apskritai atrodė egzotiškas ir retas padaras – tokiam nebuvo paprasta rasti vietą“, – rašo G. Jankevičiūtė.

M. Vorobjovas mūsų kultūros istorijoje svarbus ne tik dėl studijų apie M. K. Čiurlionį ir Vilniaus meną, bet ir dėl dailės kritikos. Palyginti ją su mūsų laikais rašomais tekstais galime pavartę antrąjį G. Jankevičiūtės sudaryto leidinio tomą. Jame publikuojamos ir jo daktaro disertacijos ištraukos, ir habilitacijos darbas. Surinktos ir amžininkų recenzijos apie M. Vorobjovo darbus, ir dabarties mokslininkų straipsniai apie jo novatoriškumą ir indėlį į čiurlionianą, Vilniaus architektūros ir baroko, kaip labiausiai jį dominusio meno stiliaus, tyrimus, ir su juo bendravusių prisiminimai.

Trumpai ir stipriai

„Vorobjovo profesinė karjera Lietuvoje tetruko aštuonerius metus – nuo 1936-ųjų iki 1944-ųjų, tačiau jo talento žvaigždė sužibo net keliose dailėtyros srityse. Jis pasireiškė ne vien kaip dailės istorikas, paveldo specialistas, edukatorius, bet ir kaip įžvalgus, išprusęs ir pagavus dailės aktualijų žinovas bei komentuotojas“, – rašo dvitomio sudarytoja.

Pabrėžtina, kad iki pat XXI a. pr. M. Vorobjovas buvo vienos knygos – „Vilniaus menas“ – autorius, nes studija apie M. K. Čiurlionį iš vokiečių kalbos į lietuvių tebuvo išversta 2012-aisiais. Aprėpti visą daugialypį jo rašytinį palikimą lig šiol buvo sunku – specialiuose fonduose laikomoje tarpukario ir karo metų periodikoje išblaškytus straipsnius buvo keblu suvokti kaip visumą. Tuo didesnė dabar išleisto dvitomio svarba.

Atskirai paminėtinas Gedo Čiuželio sukurtas dvitomio dizainas: abu leidinio tomai itin estetiški, maketas rafinuotas ir kartu lakoniškas. Ėmusieji jį skaityti pajus ne tik intelektinį, bet ir taktilinį malonumą sklaidyti puikios poligrafijos lapus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 20

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06
„Iliustruotoji istorija“: kaip prieš 400 metų buvo kuriama muzika ir kas atvėrė kelią hitams

Prieš 400 metų nebuvo nei „Spotify“, nei „The Voice“, teikiančių galimybę pasiklausyti nemokamos, iš reklamos...

Laisvalaikis
2019.01.05
9 žinomų žmonių įžvalgos apie tai, kas varo verslą į priekį 13

Metų sandūroje ekspertai tradiciškai vardija ateinančių metų tendencijas, o verslas dėlioja planus. VŽ...

Laisvalaikis
2019.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau