Apie Mikalojų Vorobjovą – pamirštą Lietuvos kultūros žmogų

Publikuota: 2018-05-13
Mikalojus Vorobjovas su dukra Marija prie namų Žvėryne, Vilniuje, 1942 m. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
Mikalojus Vorobjovas su dukra Marija prie namų Žvėryne, Vilniuje, 1942 m. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
 

Kalbant apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrą, dažnas yra girdėjęs Pauliaus Galaunės, Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės ar Jurgio Baltrušaičio pavardes. Tai garsūs menotyrininkai, nesiriboję vien dailės istorija ir kritika. Bet ar teko girdėti apie Mikalojų Vorobjovą? Šiai spragai kultūrinėje atmintyje užpildyti skirtas solidus dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės sudarytas ir R. Paknio leidyklos išleistas dvitomis „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“.

Ir nors leidinys parengtas preciziškai pagal mokslo knygos reikalavimus, jį lyg detektyvą ar dramą gali skaityti bet kuris kultūra besidomintis žmogus. Kodėl lyginu dvitomį su grožinės literatūros žanrais? Kaltas itin sudėtingas metas, paženklinęs M. Vorobjovo biografiją sudėtingais vingiais – ir tais pačiais kaip kitų to neramaus laiko žmonių, ir tik jam vienam skirtaisiais. Todėl dvitomio pasakojimas dinamiškas, o siužete – daug posūkių. Pirmajame tome, pavadintame „Portreto eskizu“, atskirais faktais ir dokumentais brėžiami pagrindiniai M. Vorobjovo gyvenimo įvykiai; antrasis („Įžodinto vaizdo meistras“) skirtas jo teorinei veiklai ir tekstams.

Trumpa biografija

Mikalojus Vorobjovas gimė Šiauliuose, Sergejaus Vorobjovo ir Adolfinos Annos Rosenthal-Vorobjovos (Vorobjovienės) šeimoje. Po šeimos klajonių iš Kauno į Maskvą ir atgal jis galiausiai baigė Kauno vokiečių realinę mokyklą. Vėliau studijavo Marburge, Berlyne ir Miunchene, ten apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1932 m. pradėjo dailės kritiko karjerą Lietuvoje ir Vokietijoje. Parašė studiją apie M. K. Čiurlionio dailę vokiečių kalba ir studiją „Vilniaus menas“, tapusią legendine XX a. Lietuvos kultūros istorijos knyga.

1940 m. iš Kauno persikėlė į Vilnių, pradėjo dėstyti Vilniaus laisvosios dailės mokykloje (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) ir Vilniaus universitete, įsidarbino Vilniaus miesto dailės muziejuje. Parašė habilitacinę disertaciją „Modernizmo epocha Europos mene“, bet nebespėjo jos apsiginti, nes nacių administracija VU uždarė. Buvo uždaryta ir VDA, M. Vorobjovas neteko dėstytojo darbo ir algos. Muziejuje taip pat sumažinus darbuotojų, jis liko tik ekspertu. 1944 m. su žmona ir dukra pasitraukė iš Lietuvos.

nuotrauka::1

Iš pradžių apsigyveno Austrijoje, vėliau emigravo į JAV, čia dėstė rusų literatūrą Smitho merginų kolegijoje Nortamptone ir Midlberio kolegijos rusų vasaros stovykloje, tuo pat metu dirbo bibliotekoje. 1954 m. pavasarį prarado darbą ir nesėkmingai ieškojo kitos tarnybos. Tų pačių metų birželio 7-ąją nusižudė.

Aštraus žodžio meistras

Taip didelė M. Vorobjovo intelektinė potencija susiduria su nenumaldoma aplinkybių jėga. Nemažą reikšmę jo profesinėje karjeroje turėjo ir atsargus lietuvių požiūris į kitataučius: Lietuvoje į taip trokštą akademinę aplinką jis pateko neiškart. Nepaisydamas to, atkakliai rašė – aštriai, vaizdingai ir argumentuotai. Pavyzdžiu galėtų būti ištrauka iš jo teksto apie varpinę šalia Šv. Onos bažnyčios iš knygos „Vilniaus menas“, kurią besimokydamas girdėjo kiekvienas menotyros studentas: „O 1860–1870 metų laikotarpyje, barbariškoje Muravjovo gadynėje, apsukrus ir apsitrynęs, bet estetiškai netaktiškas ir brutalus architektorius Čaginas parioglino netoliese nuo Šv. Onos (į dešinę nuo fasado) naują varpinę (kuri kartu yra įėjimas į vad. Scala Sancta), – fantastiškai bjaurų pastatą pseudogotiško „stiliaus“, kuris iš visų jėgų stengiasi pamėgdžioti grakščiai trapius Šv. Onos bokštelių ašmenis, o iš tikrųjų primena riebią žąsį apipešiotu kaklu arba tortą su cukrinių saldumynų kepure, pastatytą ant kažkokios nelemtos spintos.“

Menotyrininkas – retas padaras

Turbūt dėl jo kaip tekstų autoriaus talento ir atkaklaus darbo M. Vorobjovo karjera klostėsi gana sėkmingai. Menotyrininko autoritetas augo – jis pamažu skynėsi kelią į tarptautinę akademinę dailėtyrininkų aplinką, kuri paprastai sunkiai priima naujus narius dėl uždarumo ir snobiškumo.

„Itin kuklius dailės rinkinius turinčioje ir tik pradedančioje pažinti savo istorinį dailės bei architektūros paveldą šalyje meno istorikas apskritai atrodė egzotiškas ir retas padaras – tokiam nebuvo paprasta rasti vietą“, – rašo G. Jankevičiūtė.

M. Vorobjovas mūsų kultūros istorijoje svarbus ne tik dėl studijų apie M. K. Čiurlionį ir Vilniaus meną, bet ir dėl dailės kritikos. Palyginti ją su mūsų laikais rašomais tekstais galime pavartę antrąjį G. Jankevičiūtės sudaryto leidinio tomą. Jame publikuojamos ir jo daktaro disertacijos ištraukos, ir habilitacijos darbas. Surinktos ir amžininkų recenzijos apie M. Vorobjovo darbus, ir dabarties mokslininkų straipsniai apie jo novatoriškumą ir indėlį į čiurlionianą, Vilniaus architektūros ir baroko, kaip labiausiai jį dominusio meno stiliaus, tyrimus, ir su juo bendravusių prisiminimai.

Trumpai ir stipriai

„Vorobjovo profesinė karjera Lietuvoje tetruko aštuonerius metus – nuo 1936-ųjų iki 1944-ųjų, tačiau jo talento žvaigždė sužibo net keliose dailėtyros srityse. Jis pasireiškė ne vien kaip dailės istorikas, paveldo specialistas, edukatorius, bet ir kaip įžvalgus, išprusęs ir pagavus dailės aktualijų žinovas bei komentuotojas“, – rašo dvitomio sudarytoja.

Pabrėžtina, kad iki pat XXI a. pr. M. Vorobjovas buvo vienos knygos – „Vilniaus menas“ – autorius, nes studija apie M. K. Čiurlionį iš vokiečių kalbos į lietuvių tebuvo išversta 2012-aisiais. Aprėpti visą daugialypį jo rašytinį palikimą lig šiol buvo sunku – specialiuose fonduose laikomoje tarpukario ir karo metų periodikoje išblaškytus straipsnius buvo keblu suvokti kaip visumą. Tuo didesnė dabar išleisto dvitomio svarba.

Atskirai paminėtinas Gedo Čiuželio sukurtas dvitomio dizainas: abu leidinio tomai itin estetiški, maketas rafinuotas ir kartu lakoniškas. Ėmusieji jį skaityti pajus ne tik intelektinį, bet ir taktilinį malonumą sklaidyti puikios poligrafijos lapus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07
Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Vieni stengiasi pastatyti bet ką bet kur, kiti ieško galimybių nuversti, o treti – išsaugoti, – taip galima...

Laisvalaikis
2018.08.06
Hipnotizuotoja – Mirga Gražinytė-Tyla 3

Dirigentų profesija ypatinga: jie dvi valandas stovi į tave atsukę nugarą, bet akių atitraukti negali. It...

Verslo klasė
2018.08.05
Iliustruotoji istorija: keisčiausi pasaulyje sindromai

Moteris manė esanti vaikščiojantis lavonas. Prancūzų kareivis negalėjo suvaldyti potraukio eiti. Rašytojas...

Laisvalaikis
2018.08.05
Jurga Vilpišauskaitė: Katsushikos gatvėje dieną tuščia

Vyriausybiniame pastate netoli Kosugės metro stoties Tokijuje gyvena Japonijos valstybės tarnautojai. Už...

Verslo klasė
2018.08.04
Įtakingoji Anna Wintour nepalieka „Vogue“ vairo

JAV leidybos kompanija „Conde Nast“ patvirtino, jog Anna Wintour, ilgametė „Vogue“ redaktorė, lieka vadovauti...

Laisvalaikis
2018.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau