Apie Mikalojų Vorobjovą – pamirštą Lietuvos kultūros žmogų

Publikuota: 2018-05-13
Mikalojus Vorobjovas su dukra Marija prie namų Žvėryne, Vilniuje, 1942 m. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
Mikalojus Vorobjovas su dukra Marija prie namų Žvėryne, Vilniuje, 1942 m. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
 

Kalbant apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrą, dažnas yra girdėjęs Pauliaus Galaunės, Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės ar Jurgio Baltrušaičio pavardes. Tai garsūs menotyrininkai, nesiriboję vien dailės istorija ir kritika. Bet ar teko girdėti apie Mikalojų Vorobjovą? Šiai spragai kultūrinėje atmintyje užpildyti skirtas solidus dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės sudarytas ir R. Paknio leidyklos išleistas dvitomis „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“.

Ir nors leidinys parengtas preciziškai pagal mokslo knygos reikalavimus, jį lyg detektyvą ar dramą gali skaityti bet kuris kultūra besidomintis žmogus. Kodėl lyginu dvitomį su grožinės literatūros žanrais? Kaltas itin sudėtingas metas, paženklinęs M. Vorobjovo biografiją sudėtingais vingiais – ir tais pačiais kaip kitų to neramaus laiko žmonių, ir tik jam vienam skirtaisiais. Todėl dvitomio pasakojimas dinamiškas, o siužete – daug posūkių. Pirmajame tome, pavadintame „Portreto eskizu“, atskirais faktais ir dokumentais brėžiami pagrindiniai M. Vorobjovo gyvenimo įvykiai; antrasis („Įžodinto vaizdo meistras“) skirtas jo teorinei veiklai ir tekstams.

Trumpa biografija

Mikalojus Vorobjovas gimė Šiauliuose, Sergejaus Vorobjovo ir Adolfinos Annos Rosenthal-Vorobjovos (Vorobjovienės) šeimoje. Po šeimos klajonių iš Kauno į Maskvą ir atgal jis galiausiai baigė Kauno vokiečių realinę mokyklą. Vėliau studijavo Marburge, Berlyne ir Miunchene, ten apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1932 m. pradėjo dailės kritiko karjerą Lietuvoje ir Vokietijoje. Parašė studiją apie M. K. Čiurlionio dailę vokiečių kalba ir studiją „Vilniaus menas“, tapusią legendine XX a. Lietuvos kultūros istorijos knyga.

1940 m. iš Kauno persikėlė į Vilnių, pradėjo dėstyti Vilniaus laisvosios dailės mokykloje (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) ir Vilniaus universitete, įsidarbino Vilniaus miesto dailės muziejuje. Parašė habilitacinę disertaciją „Modernizmo epocha Europos mene“, bet nebespėjo jos apsiginti, nes nacių administracija VU uždarė. Buvo uždaryta ir VDA, M. Vorobjovas neteko dėstytojo darbo ir algos. Muziejuje taip pat sumažinus darbuotojų, jis liko tik ekspertu. 1944 m. su žmona ir dukra pasitraukė iš Lietuvos.

nuotrauka::1

Iš pradžių apsigyveno Austrijoje, vėliau emigravo į JAV, čia dėstė rusų literatūrą Smitho merginų kolegijoje Nortamptone ir Midlberio kolegijos rusų vasaros stovykloje, tuo pat metu dirbo bibliotekoje. 1954 m. pavasarį prarado darbą ir nesėkmingai ieškojo kitos tarnybos. Tų pačių metų birželio 7-ąją nusižudė.

Aštraus žodžio meistras

Taip didelė M. Vorobjovo intelektinė potencija susiduria su nenumaldoma aplinkybių jėga. Nemažą reikšmę jo profesinėje karjeroje turėjo ir atsargus lietuvių požiūris į kitataučius: Lietuvoje į taip trokštą akademinę aplinką jis pateko neiškart. Nepaisydamas to, atkakliai rašė – aštriai, vaizdingai ir argumentuotai. Pavyzdžiu galėtų būti ištrauka iš jo teksto apie varpinę šalia Šv. Onos bažnyčios iš knygos „Vilniaus menas“, kurią besimokydamas girdėjo kiekvienas menotyros studentas: „O 1860–1870 metų laikotarpyje, barbariškoje Muravjovo gadynėje, apsukrus ir apsitrynęs, bet estetiškai netaktiškas ir brutalus architektorius Čaginas parioglino netoliese nuo Šv. Onos (į dešinę nuo fasado) naują varpinę (kuri kartu yra įėjimas į vad. Scala Sancta), – fantastiškai bjaurų pastatą pseudogotiško „stiliaus“, kuris iš visų jėgų stengiasi pamėgdžioti grakščiai trapius Šv. Onos bokštelių ašmenis, o iš tikrųjų primena riebią žąsį apipešiotu kaklu arba tortą su cukrinių saldumynų kepure, pastatytą ant kažkokios nelemtos spintos.“

Menotyrininkas – retas padaras

Turbūt dėl jo kaip tekstų autoriaus talento ir atkaklaus darbo M. Vorobjovo karjera klostėsi gana sėkmingai. Menotyrininko autoritetas augo – jis pamažu skynėsi kelią į tarptautinę akademinę dailėtyrininkų aplinką, kuri paprastai sunkiai priima naujus narius dėl uždarumo ir snobiškumo.

„Itin kuklius dailės rinkinius turinčioje ir tik pradedančioje pažinti savo istorinį dailės bei architektūros paveldą šalyje meno istorikas apskritai atrodė egzotiškas ir retas padaras – tokiam nebuvo paprasta rasti vietą“, – rašo G. Jankevičiūtė.

M. Vorobjovas mūsų kultūros istorijoje svarbus ne tik dėl studijų apie M. K. Čiurlionį ir Vilniaus meną, bet ir dėl dailės kritikos. Palyginti ją su mūsų laikais rašomais tekstais galime pavartę antrąjį G. Jankevičiūtės sudaryto leidinio tomą. Jame publikuojamos ir jo daktaro disertacijos ištraukos, ir habilitacijos darbas. Surinktos ir amžininkų recenzijos apie M. Vorobjovo darbus, ir dabarties mokslininkų straipsniai apie jo novatoriškumą ir indėlį į čiurlionianą, Vilniaus architektūros ir baroko, kaip labiausiai jį dominusio meno stiliaus, tyrimus, ir su juo bendravusių prisiminimai.

Trumpai ir stipriai

„Vorobjovo profesinė karjera Lietuvoje tetruko aštuonerius metus – nuo 1936-ųjų iki 1944-ųjų, tačiau jo talento žvaigždė sužibo net keliose dailėtyros srityse. Jis pasireiškė ne vien kaip dailės istorikas, paveldo specialistas, edukatorius, bet ir kaip įžvalgus, išprusęs ir pagavus dailės aktualijų žinovas bei komentuotojas“, – rašo dvitomio sudarytoja.

Pabrėžtina, kad iki pat XXI a. pr. M. Vorobjovas buvo vienos knygos – „Vilniaus menas“ – autorius, nes studija apie M. K. Čiurlionį iš vokiečių kalbos į lietuvių tebuvo išversta 2012-aisiais. Aprėpti visą daugialypį jo rašytinį palikimą lig šiol buvo sunku – specialiuose fonduose laikomoje tarpukario ir karo metų periodikoje išblaškytus straipsnius buvo keblu suvokti kaip visumą. Tuo didesnė dabar išleisto dvitomio svarba.

Atskirai paminėtinas Gedo Čiuželio sukurtas dvitomio dizainas: abu leidinio tomai itin estetiški, maketas rafinuotas ir kartu lakoniškas. Ėmusieji jį skaityti pajus ne tik intelektinį, bet ir taktilinį malonumą sklaidyti puikios poligrafijos lapus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mirė G. Benettonas, vienas iš „Benetton Group“ įkūrėjų

Sulaukęs 77-erių po ligos mirė Gilberto Benettonas, vienas iš italų mados tinklo „Benetton Group“ įkūrėjų.

Laisvalaikis
12:42
Atidaromas ilgiausias pasaulyje tiltas 1

Spalio 23 d. atidaromas ilgiausias pasaulyje tiltas per upės deltą. Kontroversiškai vertinamas 55 km ilgio...

Laisvalaikis
2018.10.22
Knygos: prisikėlusiojo terapija ir „Čečėnijos tragedija“

Leidėjai dar nesugalvojo geresnio būdo, kaip parduoti knygas, nei pagrindinio veikėjo prisikėlimas: Biblijos...

Verslo klasė
2018.10.21
Iliustruotoji istorija: Zigmundo Freudo sapnų pasaulis

Ji buvo jauna, grakšti ir nuoga, jos rankos ir kojos buvo lieknos, o apvalus pilvas – atsikišęs, nes laukėsi.

Laisvalaikis
2018.10.21
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 6

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Lietuvės bakalauro darbas pateko į NASA konkurso finalą 2

VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros absolventės Gabrielės Monginaitės bakalauro baigiamasis darbas...

Laisvalaikis
2018.10.19
MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: kaip protingai išleisti pinigus 30

Spalio 18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų...

Laisvalaikis
2018.10.19
Atidarytas privatus MO muziejus 28

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė 1

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 9

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau