Apie Mikalojų Vorobjovą – pamirštą Lietuvos kultūros žmogų

Publikuota: 2018-05-13
Mikalojus Vorobjovas su dukra Marija prie namų Žvėryne, Vilniuje, 1942 m. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
Mikalojus Vorobjovas su dukra Marija prie namų Žvėryne, Vilniuje, 1942 m. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
 

Kalbant apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrą, dažnas yra girdėjęs Pauliaus Galaunės, Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės ar Jurgio Baltrušaičio pavardes. Tai garsūs menotyrininkai, nesiriboję vien dailės istorija ir kritika. Bet ar teko girdėti apie Mikalojų Vorobjovą? Šiai spragai kultūrinėje atmintyje užpildyti skirtas solidus dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės sudarytas ir R. Paknio leidyklos išleistas dvitomis „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“.

Ir nors leidinys parengtas preciziškai pagal mokslo knygos reikalavimus, jį lyg detektyvą ar dramą gali skaityti bet kuris kultūra besidomintis žmogus. Kodėl lyginu dvitomį su grožinės literatūros žanrais? Kaltas itin sudėtingas metas, paženklinęs M. Vorobjovo biografiją sudėtingais vingiais – ir tais pačiais kaip kitų to neramaus laiko žmonių, ir tik jam vienam skirtaisiais. Todėl dvitomio pasakojimas dinamiškas, o siužete – daug posūkių. Pirmajame tome, pavadintame „Portreto eskizu“, atskirais faktais ir dokumentais brėžiami pagrindiniai M. Vorobjovo gyvenimo įvykiai; antrasis („Įžodinto vaizdo meistras“) skirtas jo teorinei veiklai ir tekstams.

Trumpa biografija

Mikalojus Vorobjovas gimė Šiauliuose, Sergejaus Vorobjovo ir Adolfinos Annos Rosenthal-Vorobjovos (Vorobjovienės) šeimoje. Po šeimos klajonių iš Kauno į Maskvą ir atgal jis galiausiai baigė Kauno vokiečių realinę mokyklą. Vėliau studijavo Marburge, Berlyne ir Miunchene, ten apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1932 m. pradėjo dailės kritiko karjerą Lietuvoje ir Vokietijoje. Parašė studiją apie M. K. Čiurlionio dailę vokiečių kalba ir studiją „Vilniaus menas“, tapusią legendine XX a. Lietuvos kultūros istorijos knyga.

1940 m. iš Kauno persikėlė į Vilnių, pradėjo dėstyti Vilniaus laisvosios dailės mokykloje (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) ir Vilniaus universitete, įsidarbino Vilniaus miesto dailės muziejuje. Parašė habilitacinę disertaciją „Modernizmo epocha Europos mene“, bet nebespėjo jos apsiginti, nes nacių administracija VU uždarė. Buvo uždaryta ir VDA, M. Vorobjovas neteko dėstytojo darbo ir algos. Muziejuje taip pat sumažinus darbuotojų, jis liko tik ekspertu. 1944 m. su žmona ir dukra pasitraukė iš Lietuvos.

nuotrauka::1

Iš pradžių apsigyveno Austrijoje, vėliau emigravo į JAV, čia dėstė rusų literatūrą Smitho merginų kolegijoje Nortamptone ir Midlberio kolegijos rusų vasaros stovykloje, tuo pat metu dirbo bibliotekoje. 1954 m. pavasarį prarado darbą ir nesėkmingai ieškojo kitos tarnybos. Tų pačių metų birželio 7-ąją nusižudė.

Aštraus žodžio meistras

Taip didelė M. Vorobjovo intelektinė potencija susiduria su nenumaldoma aplinkybių jėga. Nemažą reikšmę jo profesinėje karjeroje turėjo ir atsargus lietuvių požiūris į kitataučius: Lietuvoje į taip trokštą akademinę aplinką jis pateko neiškart. Nepaisydamas to, atkakliai rašė – aštriai, vaizdingai ir argumentuotai. Pavyzdžiu galėtų būti ištrauka iš jo teksto apie varpinę šalia Šv. Onos bažnyčios iš knygos „Vilniaus menas“, kurią besimokydamas girdėjo kiekvienas menotyros studentas: „O 1860–1870 metų laikotarpyje, barbariškoje Muravjovo gadynėje, apsukrus ir apsitrynęs, bet estetiškai netaktiškas ir brutalus architektorius Čaginas parioglino netoliese nuo Šv. Onos (į dešinę nuo fasado) naują varpinę (kuri kartu yra įėjimas į vad. Scala Sancta), – fantastiškai bjaurų pastatą pseudogotiško „stiliaus“, kuris iš visų jėgų stengiasi pamėgdžioti grakščiai trapius Šv. Onos bokštelių ašmenis, o iš tikrųjų primena riebią žąsį apipešiotu kaklu arba tortą su cukrinių saldumynų kepure, pastatytą ant kažkokios nelemtos spintos.“

Menotyrininkas – retas padaras

Turbūt dėl jo kaip tekstų autoriaus talento ir atkaklaus darbo M. Vorobjovo karjera klostėsi gana sėkmingai. Menotyrininko autoritetas augo – jis pamažu skynėsi kelią į tarptautinę akademinę dailėtyrininkų aplinką, kuri paprastai sunkiai priima naujus narius dėl uždarumo ir snobiškumo.

„Itin kuklius dailės rinkinius turinčioje ir tik pradedančioje pažinti savo istorinį dailės bei architektūros paveldą šalyje meno istorikas apskritai atrodė egzotiškas ir retas padaras – tokiam nebuvo paprasta rasti vietą“, – rašo G. Jankevičiūtė.

M. Vorobjovas mūsų kultūros istorijoje svarbus ne tik dėl studijų apie M. K. Čiurlionį ir Vilniaus meną, bet ir dėl dailės kritikos. Palyginti ją su mūsų laikais rašomais tekstais galime pavartę antrąjį G. Jankevičiūtės sudaryto leidinio tomą. Jame publikuojamos ir jo daktaro disertacijos ištraukos, ir habilitacijos darbas. Surinktos ir amžininkų recenzijos apie M. Vorobjovo darbus, ir dabarties mokslininkų straipsniai apie jo novatoriškumą ir indėlį į čiurlionianą, Vilniaus architektūros ir baroko, kaip labiausiai jį dominusio meno stiliaus, tyrimus, ir su juo bendravusių prisiminimai.

Trumpai ir stipriai

„Vorobjovo profesinė karjera Lietuvoje tetruko aštuonerius metus – nuo 1936-ųjų iki 1944-ųjų, tačiau jo talento žvaigždė sužibo net keliose dailėtyros srityse. Jis pasireiškė ne vien kaip dailės istorikas, paveldo specialistas, edukatorius, bet ir kaip įžvalgus, išprusęs ir pagavus dailės aktualijų žinovas bei komentuotojas“, – rašo dvitomio sudarytoja.

Pabrėžtina, kad iki pat XXI a. pr. M. Vorobjovas buvo vienos knygos – „Vilniaus menas“ – autorius, nes studija apie M. K. Čiurlionį iš vokiečių kalbos į lietuvių tebuvo išversta 2012-aisiais. Aprėpti visą daugialypį jo rašytinį palikimą lig šiol buvo sunku – specialiuose fonduose laikomoje tarpukario ir karo metų periodikoje išblaškytus straipsnius buvo keblu suvokti kaip visumą. Tuo didesnė dabar išleisto dvitomio svarba.

Atskirai paminėtinas Gedo Čiuželio sukurtas dvitomio dizainas: abu leidinio tomai itin estetiški, maketas rafinuotas ir kartu lakoniškas. Ėmusieji jį skaityti pajus ne tik intelektinį, bet ir taktilinį malonumą sklaidyti puikios poligrafijos lapus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pomirtinėje prof. Hawkingo knygoje nagrinėjami visatos dydžio klausimai

Šiemet bus išleista neseniai Anapilin iškeliavusio vieno žymiausių visų laikų fizikų Stepheno Hawkingo...

Laisvalaikis
2018.05.21
Naujojo „Pacų“ viešbučio vadovas: niekas kitas negali pasiūlyti tiek daug istorijos ir autentikos Premium 14

Vis daugiau žmonių keliaudami ieško ne tik vietos pernakvoti, bet tikisi ir unikalios patirties,...

Statyba ir NT
2018.05.21
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 2

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Lietuvos atlikėjai nebenori būti buhalteriais: pavyzdys – Estija 3

Menininkai šiuo metu yra paversti buhalteriais, kartais dar turinčiais dirbti ir Mokesčių inspekcijos darbą.

Laisvalaikis
2018.05.19
Bažnytinio paveldo muziejuje – Italijos meno šedevrai

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, atidaryta paroda „Šventojo Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai“...

Laisvalaikis
2018.05.18
Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę 1

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų?...

Laisvalaikis
2018.05.18
Kompetencija, be kurios sėkmingai vystyti verslą bus sunkiai įmanoma Rėmėjo turinys

Pasaulis šiandien keičiasi ypač sparčiai – ketvirtoji pramonės revoliucija iš pašaknų rauna įprastas veikimo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai...

Laisvalaikis
2018.05.17
Metų muziejininkė – kaunietė Daina Kamarauskienė

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2017-ųjų muziejininko vardą suteikė Dainai Kamarauskienei,...

Laisvalaikis
2018.05.17
 „Godopoco“ trenerė Airina Kazlauskaitė: noras kontroliuoti atsiranda tada, kai bijoma susimauti Rėmėjo turinys 4

„Kai esi nepasiruošęs niekam, esi pasiruošęs viskam“, – teigia „Godopoco“ sklandaus ir efektyvaus bendravimo...

Laisvalaikis
2018.05.17
Pažymint LGBT teises Vilniuje atidaryta simbolinė pėsčiųjų perėja 2

Vilniuje pažymint Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) teises atidaryta simbolinė...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros ministrė: paskelbtas kultūros įstaigų pertvarkos planas – netikra naujiena

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros įstaigų tinklo pertvarka – susitarimai po kilimu ar audra vandens stiklinėje 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, vienijanti ir...

Laisvalaikis
2018.05.14
1863-1864 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai bus palaidoti Rasose 2

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 m.

Laisvalaikis
2018.05.14
Baltijos trienalė prasidėjo Vilniuje

Šiemet išsyk trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vykstanti 13-oji Baltijos trienalė prasidėjo...

Laisvalaikis
2018.05.14
Danielis Libeskindas: dabar vyksta miestų renesansas Premium

Gegužę septyniasdešimt dvejų sulaukęs architektas Danielis Libeskindas – dažnas svečias Vilniuje. Šiuokart...

Verslo klasė
2018.05.13
Apie Mikalojų Vorobjovą – pamirštą Lietuvos kultūros žmogų

Kalbant apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrą, dažnas yra girdėjęs Pauliaus Galaunės, Halinos...

Laisvalaikis
2018.05.13
„Bridgewater“ milijardierius R. Dalio: aš esu linkęs daryti klaidų 2

Apribotos rizikos fondo valdytojas kalba apie augančią pajamų nelygybę ir kodėl 2018-aisiais politika yra...

Laisvalaikis
2018.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau