Kuo ypatingas Tuskulėnų dvaras: kunigaikščiai, menininkai ir kapai

Publikuota: 2018-05-06
 

Pro Tuskulėnų dvarą Vilniuje kasdien praeina ir pravažiuoja daugybė žmonių – maži dvaro rūmai, oficina, nedidelis parkelis gerai matyti iš judrios Žirmūnų gatvės, pro dvarą ir jo parke pastatytą kolumbariumą palei Nerį vingiuoja dviračių takas.

Vieta vilniečiams turėtų būti pažįstama, tačiau daugelis žino tiesiog Tuskulėnų dvarą – dar vieną prieš kelerius metus restauruotą erdvę ir gražų parką Vilniuje, bet retas girdėjo, kuo ši vieta ypatinga.

Tuskulėnų dvaro istorija marga – kadaise dvaras maitino kunigaikščius, glaudė menininkus, o galiausiai virto masine sovietinio režimo aukų kapaviete. Dabar Tuskulėnų memorialinis kompleksas yra vienas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinių. Skirtingi laikai, kitokie papročiai.

Kunigaikščio virtuvei

Maždaug 5 ha teritorijoje telpa dvaro rūmai, oficina, Baltasis dvarelis, arba Francišeko Valickio vila, Šv. Teresės koplytėlė, koplyčia-kolumbariumas, parkas. Istoriniuose šaltiniuose Tuskulėnų dvaras minimas nuo XVI a. vidurio, Žygimanto Augusto laikų. Dvaras buvo įkurtas kaip pagalbinis ūkis, kunigaikščio rūmus aprūpinantis mėsa ir daržovėmis. Jam priklausė didelė miškinga teritorija tarp kelio į Verkius ir Neries, čia buvo dvaro medžioklės plotai.

Keičiantis laikams, keitėsi dvaro šeimininkai: jį valdė didikai Valavičiai, Pacai, Tyzenhauzai. XVII a. dvaro valdytojai Pieglovskiai pastatė gyvenamąjį namą, spirito varyklą, iškasė tvenkinius. Apie XVIII a. vidurį dvaras buvo suskaldytas į atskirus ūkius. Iš Lenkijos atvykę ir didesnę dvaro žemių dalį valdę vienuoliai Laterano kanauninkai jam suteikė iki šių dienų išlikusį Tuskulėnų vardą. Spėliojama, jog vienuoliai pavadinimą pasiskolino iš antikinio romėnų miesto.

Iki šių dienų išlikę Tuskulėnų dvaro rūmai pastatyti 1825-aisiais, Rusijos imperijos Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu. Jų, kaip ir parko projekto, autorius – Vilniaus universiteto profesorius, architektas Karolis Podčašinskis.

XIX a. 5-ąjį dešimtmetį dvare šeimininkavo garsus Vilniaus gydytojas ir visuomenės veikėjas Julijanas Titijus. Tuskulėnų dvarą jis buvo pavertęs savotiška Vilniaus bohemos susibūrimų vieta – čia lankydavosi kompozitorius Stanislovas Moniuška, rašytojas Juzefas Kraševskis, kiti.

XIX a. pabaigoje dvarą valdė caro generolas Melentjevas.

Greta dvaro rūmų stovi oficina. Dabar čia įrengta memorialinio komplekso konferencijų salė. Oficina rekonstruota ir praplėsta maždaug XIX a. pabaigoje. Iš plačių arkinių vartų pastato galuose galima spėti, jog kažkada tai buvusios dvaro arklidės.

Nežymėtos kapinės

Lietuvą okupavus sovietams, viskas buvo nacionalizuota. Sovietai dvare tvarkėsi pagal save – parkas tapo kapaviete su naujuoju režimu nesutikusiems žmonėms. 1944–1947 m. Tuskulėnų dvaro parke slapta buvo užkasami NKGB–MGB vidaus kalėjime Vilniuje (trumpiau – KGB kalėjime, ten, kur dabar įsikūręs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus) sušaudyti asmenys. Tarp jų buvo ne tik aktyviai režimui priešinęsi partizanai, jų vadai ar ryšininkai, bet ir kunigai, mokytojai, studentai, net gimnazistai. Sykiu su nuteistaisiais mirties bausme pagal SSRS baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį „Tėvynės išdavimas“ Tuskulėnuose buvo palaidota ir nuteistųjų už kriminalinius nusikaltimus.

„Užkasti čia nužudytuosius buvo patogu. Nuo centro, kur buvo kalėjimas, – netoli, o ši vieta tais laikais buvo pakankamai atoki, neapgyventa, tad sovietai čia galėjo daryti, ką panorėję. Kitas dalykas, tuo metu vyko partizaninis karas ir okupantai paprasčiausiai bijojo važiuoti toliau už miesto, juo labiau – užkasti savo egzekucijų aukų“, – VŽ yra pasakojęs Tomas Kazulėnas, dirbęs memorialinio komplekso vyresniuoju specialistu. Anot jo, istorikams nėra lengva atrasti tų dienų liudytojų – gyvų jų liko visai mažai. Yra vėlesnių laikų liudijimų apie tai, jog aplink besikuriantys žmonės parke pastebėję besimėtančių kaulų. Bet net ir švelnėjant sovietų politikai parkas buvo akylai prižiūrimas, iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo čia nebuvo leidžiama jokia veikla – įskaitant ir parko tvarkymą.

Prasidėjus tautiniam atgimimui apie sovietų padarytus nusikaltimus imta kalbėti garsiau ir laisviau. Galiausiai, kai Valstybės saugumo departamentui tapo prieinamas Lietuvoje likęs KGB archyvas, sudėjus juose rastus dokumentus, liudininkų pasakojimus ir prisiminimus, atrastos ir sovietų nusikaltimų vietos.

Tuskulėnų dvaro teritorijoje archeologiniai tyrimai pradėti 1994-aisiais. Per metus mokslininkai čia rado 706 nužudytųjų palaikus. 2003 m. pradėjus Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo statybas, parke buvo aptikti dar 18 žmonių palaikai. Iš viso nedideliame Tuskulėnų dvaro parke atrasti 724 žmonių palaikai, tačiau, teigia specialistai, remiantis KGB archyve rastai sąrašais, tai dar ne visi „atradimai“ – mirties bausmė 1944–1947 m. buvo įvykdyta 767 asmenimis, dar 7 mirė kalėjime nesulaukę egzekucijos. Manoma, jog dalis aukų gali būti užkastos Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų teritorijoje.

Parke stovintis kryžius žymi vieną didžiausių kapaviečių, joje archeologai aptiko 113 žmonių palaikus. Teigiama, jog maždaug toje vietoje, kurioje dabar įrengtas kolumbariumas, minėtuoju laidojimo laikotarpiu stovėjo apie 8x40 m dydžio garažas. Po jo grindimis buvo kasamos duobės ir į jas metami nužudytieji. Čia buvo rasti 611 aukų palaikai. Iš viso dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės.

2004 m. rudenį Tuskulėnų dvaro teritorijoje rastų aukų palaikai buvo perlaidoti parke įrengtoje koplyčioje-kolumbariume. Vaikštant po parką atminimo statinys atrodo tiesiog kaip kalvelė, kurios viršų puošia skulptoriaus Gedimino Karaliaus „Karūna“. Įėjimas į pilkapį – nusileidus laipteliais prie upės.

KGB archyve buvo rasti visų 1944–1947 m. kalėjime sušaudytų ir Tuskulėnų parke palaidotų žmonių sąrašai, jų bylos. Iš rastų palaikų teismo medicinos ir antropologijos specialistai iki šiol nustatė 49 aukų tapatybę. Tarp atpažintųjų – Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, ginkluoto pasipriešinimo vadai Jonas Semaška, Leonas Taunys, Marijampolės gimnazistai, suimti, tardyti ir nuteisti mirti, nes mokykloje platino, atrodė, nekaltus atsišaukimus.

Tuskulėnų dvaro parke aukos buvo laidojamos iki 1947 m. pavasario, kai buvo panaikinta mirties bausmė. 1950-aisiais ji vėl atnaujinta. Pasak specialistų, iki šiol tiksliai nežinoma, kur buvo laidojami po mirties bausmės atnaujinimo sušaudytų asmenų palaikai, spėliojama, jog maždaug 30 km spinduliu aplink Vilnių yra dar ne viena neatrasta kapavietė.

Baltasis dvarelis

Už teniso aikščių pasislėpęs Baltasis dvarelis, kitaip vadinamas Valickio vila. 1866 m. nusipirkęs žemės Tuskulėnų dvaro kaimynystėje, dvarelį pasistatė caro generolas Aleksandras Losevas. Jis buvo vienas iš 1863–1864 m. sukilimo malšintojų, garsiojo Michailo Muravjovo-Koriko pagalbininkas.

Tarpukariu apgriuvusį namelį su jam priklausiusiais ūkiniais pastatais įsigijo inžinierius Francišekas Valickis. Jį suremontavo ir čia gyveno su šeima. 1930–31 m. šalia Baltojo dvarelio savo tėvų atminimui jis pastatė Šv. Teresės koplytėlę. Paveldo specialistai ją vertina kaip išskirtinį prieškario laikų statinį iš monolitinio gelžbetonio. Gresiant Lietuvos okupacijai, Valickiai pasitraukė į Lenkiją. Po karo Baltasis dvarelis buvo tapęs Lietuvos KGB vadovų vasarnamiu, vėliau čia veikė KGB darbuotojų vaikų darželis, gyveno KGB karininkų šeimos.

Šiais laikais vykdant archeologinius tyrimus dvarelio rūsyje atrasta XVII a. keramikos degimo krosnis. Spėjama, jog šioje krosnyje degtos plytos galėjo būti naudojamos Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kitame Neries krante statybai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pomirtinėje prof. Hawkingo knygoje nagrinėjami visatos dydžio klausimai

Šiemet bus išleista neseniai Anapilin iškeliavusio vieno žymiausių visų laikų fizikų Stepheno Hawkingo...

Laisvalaikis
2018.05.21
Naujojo „Pacų“ viešbučio vadovas: niekas kitas negali pasiūlyti tiek daug istorijos ir autentikos Premium 14

Vis daugiau žmonių keliaudami ieško ne tik vietos pernakvoti, bet tikisi ir unikalios patirties,...

Statyba ir NT
2018.05.21
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 2

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Lietuvos atlikėjai nebenori būti buhalteriais: pavyzdys – Estija 3

Menininkai šiuo metu yra paversti buhalteriais, kartais dar turinčiais dirbti ir Mokesčių inspekcijos darbą.

Laisvalaikis
2018.05.19
Bažnytinio paveldo muziejuje – Italijos meno šedevrai

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, atidaryta paroda „Šventojo Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai“...

Laisvalaikis
2018.05.18
Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę 1

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų?...

Laisvalaikis
2018.05.18
Kompetencija, be kurios sėkmingai vystyti verslą bus sunkiai įmanoma Rėmėjo turinys

Pasaulis šiandien keičiasi ypač sparčiai – ketvirtoji pramonės revoliucija iš pašaknų rauna įprastas veikimo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai...

Laisvalaikis
2018.05.17
Metų muziejininkė – kaunietė Daina Kamarauskienė

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2017-ųjų muziejininko vardą suteikė Dainai Kamarauskienei,...

Laisvalaikis
2018.05.17
 „Godopoco“ trenerė Airina Kazlauskaitė: noras kontroliuoti atsiranda tada, kai bijoma susimauti Rėmėjo turinys 4

„Kai esi nepasiruošęs niekam, esi pasiruošęs viskam“, – teigia „Godopoco“ sklandaus ir efektyvaus bendravimo...

Laisvalaikis
2018.05.17
Pažymint LGBT teises Vilniuje atidaryta simbolinė pėsčiųjų perėja 2

Vilniuje pažymint Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) teises atidaryta simbolinė...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros ministrė: paskelbtas kultūros įstaigų pertvarkos planas – netikra naujiena

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros įstaigų tinklo pertvarka – susitarimai po kilimu ar audra vandens stiklinėje 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, vienijanti ir...

Laisvalaikis
2018.05.14
1863-1864 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai bus palaidoti Rasose 2

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 m.

Laisvalaikis
2018.05.14
Baltijos trienalė prasidėjo Vilniuje

Šiemet išsyk trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vykstanti 13-oji Baltijos trienalė prasidėjo...

Laisvalaikis
2018.05.14
Danielis Libeskindas: dabar vyksta miestų renesansas Premium

Gegužę septyniasdešimt dvejų sulaukęs architektas Danielis Libeskindas – dažnas svečias Vilniuje. Šiuokart...

Verslo klasė
2018.05.13
Apie Mikalojų Vorobjovą – pamirštą Lietuvos kultūros žmogų

Kalbant apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrą, dažnas yra girdėjęs Pauliaus Galaunės, Halinos...

Laisvalaikis
2018.05.13
„Bridgewater“ milijardierius R. Dalio: aš esu linkęs daryti klaidų 2

Apribotos rizikos fondo valdytojas kalba apie augančią pajamų nelygybę ir kodėl 2018-aisiais politika yra...

Laisvalaikis
2018.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau