Kuo ypatingas Tuskulėnų dvaras: kunigaikščiai, menininkai ir kapai

Publikuota: 2018-05-06
 

Pro Tuskulėnų dvarą Vilniuje kasdien praeina ir pravažiuoja daugybė žmonių – maži dvaro rūmai, oficina, nedidelis parkelis gerai matyti iš judrios Žirmūnų gatvės, pro dvarą ir jo parke pastatytą kolumbariumą palei Nerį vingiuoja dviračių takas.

Vieta vilniečiams turėtų būti pažįstama, tačiau daugelis žino tiesiog Tuskulėnų dvarą – dar vieną prieš kelerius metus restauruotą erdvę ir gražų parką Vilniuje, bet retas girdėjo, kuo ši vieta ypatinga.

Tuskulėnų dvaro istorija marga – kadaise dvaras maitino kunigaikščius, glaudė menininkus, o galiausiai virto masine sovietinio režimo aukų kapaviete. Dabar Tuskulėnų memorialinis kompleksas yra vienas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinių. Skirtingi laikai, kitokie papročiai.

Kunigaikščio virtuvei

Maždaug 5 ha teritorijoje telpa dvaro rūmai, oficina, Baltasis dvarelis, arba Francišeko Valickio vila, Šv. Teresės koplytėlė, koplyčia-kolumbariumas, parkas. Istoriniuose šaltiniuose Tuskulėnų dvaras minimas nuo XVI a. vidurio, Žygimanto Augusto laikų. Dvaras buvo įkurtas kaip pagalbinis ūkis, kunigaikščio rūmus aprūpinantis mėsa ir daržovėmis. Jam priklausė didelė miškinga teritorija tarp kelio į Verkius ir Neries, čia buvo dvaro medžioklės plotai.

Keičiantis laikams, keitėsi dvaro šeimininkai: jį valdė didikai Valavičiai, Pacai, Tyzenhauzai. XVII a. dvaro valdytojai Pieglovskiai pastatė gyvenamąjį namą, spirito varyklą, iškasė tvenkinius. Apie XVIII a. vidurį dvaras buvo suskaldytas į atskirus ūkius. Iš Lenkijos atvykę ir didesnę dvaro žemių dalį valdę vienuoliai Laterano kanauninkai jam suteikė iki šių dienų išlikusį Tuskulėnų vardą. Spėliojama, jog vienuoliai pavadinimą pasiskolino iš antikinio romėnų miesto.

Iki šių dienų išlikę Tuskulėnų dvaro rūmai pastatyti 1825-aisiais, Rusijos imperijos Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu. Jų, kaip ir parko projekto, autorius – Vilniaus universiteto profesorius, architektas Karolis Podčašinskis.

XIX a. 5-ąjį dešimtmetį dvare šeimininkavo garsus Vilniaus gydytojas ir visuomenės veikėjas Julijanas Titijus. Tuskulėnų dvarą jis buvo pavertęs savotiška Vilniaus bohemos susibūrimų vieta – čia lankydavosi kompozitorius Stanislovas Moniuška, rašytojas Juzefas Kraševskis, kiti.

XIX a. pabaigoje dvarą valdė caro generolas Melentjevas.

Greta dvaro rūmų stovi oficina. Dabar čia įrengta memorialinio komplekso konferencijų salė. Oficina rekonstruota ir praplėsta maždaug XIX a. pabaigoje. Iš plačių arkinių vartų pastato galuose galima spėti, jog kažkada tai buvusios dvaro arklidės.

Nežymėtos kapinės

Lietuvą okupavus sovietams, viskas buvo nacionalizuota. Sovietai dvare tvarkėsi pagal save – parkas tapo kapaviete su naujuoju režimu nesutikusiems žmonėms. 1944–1947 m. Tuskulėnų dvaro parke slapta buvo užkasami NKGB–MGB vidaus kalėjime Vilniuje (trumpiau – KGB kalėjime, ten, kur dabar įsikūręs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus) sušaudyti asmenys. Tarp jų buvo ne tik aktyviai režimui priešinęsi partizanai, jų vadai ar ryšininkai, bet ir kunigai, mokytojai, studentai, net gimnazistai. Sykiu su nuteistaisiais mirties bausme pagal SSRS baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį „Tėvynės išdavimas“ Tuskulėnuose buvo palaidota ir nuteistųjų už kriminalinius nusikaltimus.

„Užkasti čia nužudytuosius buvo patogu. Nuo centro, kur buvo kalėjimas, – netoli, o ši vieta tais laikais buvo pakankamai atoki, neapgyventa, tad sovietai čia galėjo daryti, ką panorėję. Kitas dalykas, tuo metu vyko partizaninis karas ir okupantai paprasčiausiai bijojo važiuoti toliau už miesto, juo labiau – užkasti savo egzekucijų aukų“, – VŽ yra pasakojęs Tomas Kazulėnas, dirbęs memorialinio komplekso vyresniuoju specialistu. Anot jo, istorikams nėra lengva atrasti tų dienų liudytojų – gyvų jų liko visai mažai. Yra vėlesnių laikų liudijimų apie tai, jog aplink besikuriantys žmonės parke pastebėję besimėtančių kaulų. Bet net ir švelnėjant sovietų politikai parkas buvo akylai prižiūrimas, iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo čia nebuvo leidžiama jokia veikla – įskaitant ir parko tvarkymą.

Prasidėjus tautiniam atgimimui apie sovietų padarytus nusikaltimus imta kalbėti garsiau ir laisviau. Galiausiai, kai Valstybės saugumo departamentui tapo prieinamas Lietuvoje likęs KGB archyvas, sudėjus juose rastus dokumentus, liudininkų pasakojimus ir prisiminimus, atrastos ir sovietų nusikaltimų vietos.

Tuskulėnų dvaro teritorijoje archeologiniai tyrimai pradėti 1994-aisiais. Per metus mokslininkai čia rado 706 nužudytųjų palaikus. 2003 m. pradėjus Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo statybas, parke buvo aptikti dar 18 žmonių palaikai. Iš viso nedideliame Tuskulėnų dvaro parke atrasti 724 žmonių palaikai, tačiau, teigia specialistai, remiantis KGB archyve rastai sąrašais, tai dar ne visi „atradimai“ – mirties bausmė 1944–1947 m. buvo įvykdyta 767 asmenimis, dar 7 mirė kalėjime nesulaukę egzekucijos. Manoma, jog dalis aukų gali būti užkastos Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų teritorijoje.

Parke stovintis kryžius žymi vieną didžiausių kapaviečių, joje archeologai aptiko 113 žmonių palaikus. Teigiama, jog maždaug toje vietoje, kurioje dabar įrengtas kolumbariumas, minėtuoju laidojimo laikotarpiu stovėjo apie 8x40 m dydžio garažas. Po jo grindimis buvo kasamos duobės ir į jas metami nužudytieji. Čia buvo rasti 611 aukų palaikai. Iš viso dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės.

2004 m. rudenį Tuskulėnų dvaro teritorijoje rastų aukų palaikai buvo perlaidoti parke įrengtoje koplyčioje-kolumbariume. Vaikštant po parką atminimo statinys atrodo tiesiog kaip kalvelė, kurios viršų puošia skulptoriaus Gedimino Karaliaus „Karūna“. Įėjimas į pilkapį – nusileidus laipteliais prie upės.

KGB archyve buvo rasti visų 1944–1947 m. kalėjime sušaudytų ir Tuskulėnų parke palaidotų žmonių sąrašai, jų bylos. Iš rastų palaikų teismo medicinos ir antropologijos specialistai iki šiol nustatė 49 aukų tapatybę. Tarp atpažintųjų – Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, ginkluoto pasipriešinimo vadai Jonas Semaška, Leonas Taunys, Marijampolės gimnazistai, suimti, tardyti ir nuteisti mirti, nes mokykloje platino, atrodė, nekaltus atsišaukimus.

Tuskulėnų dvaro parke aukos buvo laidojamos iki 1947 m. pavasario, kai buvo panaikinta mirties bausmė. 1950-aisiais ji vėl atnaujinta. Pasak specialistų, iki šiol tiksliai nežinoma, kur buvo laidojami po mirties bausmės atnaujinimo sušaudytų asmenų palaikai, spėliojama, jog maždaug 30 km spinduliu aplink Vilnių yra dar ne viena neatrasta kapavietė.

Baltasis dvarelis

Už teniso aikščių pasislėpęs Baltasis dvarelis, kitaip vadinamas Valickio vila. 1866 m. nusipirkęs žemės Tuskulėnų dvaro kaimynystėje, dvarelį pasistatė caro generolas Aleksandras Losevas. Jis buvo vienas iš 1863–1864 m. sukilimo malšintojų, garsiojo Michailo Muravjovo-Koriko pagalbininkas.

Tarpukariu apgriuvusį namelį su jam priklausiusiais ūkiniais pastatais įsigijo inžinierius Francišekas Valickis. Jį suremontavo ir čia gyveno su šeima. 1930–31 m. šalia Baltojo dvarelio savo tėvų atminimui jis pastatė Šv. Teresės koplytėlę. Paveldo specialistai ją vertina kaip išskirtinį prieškario laikų statinį iš monolitinio gelžbetonio. Gresiant Lietuvos okupacijai, Valickiai pasitraukė į Lenkiją. Po karo Baltasis dvarelis buvo tapęs Lietuvos KGB vadovų vasarnamiu, vėliau čia veikė KGB darbuotojų vaikų darželis, gyveno KGB karininkų šeimos.

Šiais laikais vykdant archeologinius tyrimus dvarelio rūsyje atrasta XVII a. keramikos degimo krosnis. Spėjama, jog šioje krosnyje degtos plytos galėjo būti naudojamos Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kitame Neries krante statybai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 1

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 20

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau