Kuo ypatingas Tuskulėnų dvaras: kunigaikščiai, menininkai ir kapai

Publikuota: 2018-05-06
 

Pro Tuskulėnų dvarą Vilniuje kasdien praeina ir pravažiuoja daugybė žmonių – maži dvaro rūmai, oficina, nedidelis parkelis gerai matyti iš judrios Žirmūnų gatvės, pro dvarą ir jo parke pastatytą kolumbariumą palei Nerį vingiuoja dviračių takas.

Vieta vilniečiams turėtų būti pažįstama, tačiau daugelis žino tiesiog Tuskulėnų dvarą – dar vieną prieš kelerius metus restauruotą erdvę ir gražų parką Vilniuje, bet retas girdėjo, kuo ši vieta ypatinga.

Tuskulėnų dvaro istorija marga – kadaise dvaras maitino kunigaikščius, glaudė menininkus, o galiausiai virto masine sovietinio režimo aukų kapaviete. Dabar Tuskulėnų memorialinis kompleksas yra vienas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinių. Skirtingi laikai, kitokie papročiai.

Kunigaikščio virtuvei

Maždaug 5 ha teritorijoje telpa dvaro rūmai, oficina, Baltasis dvarelis, arba Francišeko Valickio vila, Šv. Teresės koplytėlė, koplyčia-kolumbariumas, parkas. Istoriniuose šaltiniuose Tuskulėnų dvaras minimas nuo XVI a. vidurio, Žygimanto Augusto laikų. Dvaras buvo įkurtas kaip pagalbinis ūkis, kunigaikščio rūmus aprūpinantis mėsa ir daržovėmis. Jam priklausė didelė miškinga teritorija tarp kelio į Verkius ir Neries, čia buvo dvaro medžioklės plotai.

Keičiantis laikams, keitėsi dvaro šeimininkai: jį valdė didikai Valavičiai, Pacai, Tyzenhauzai. XVII a. dvaro valdytojai Pieglovskiai pastatė gyvenamąjį namą, spirito varyklą, iškasė tvenkinius. Apie XVIII a. vidurį dvaras buvo suskaldytas į atskirus ūkius. Iš Lenkijos atvykę ir didesnę dvaro žemių dalį valdę vienuoliai Laterano kanauninkai jam suteikė iki šių dienų išlikusį Tuskulėnų vardą. Spėliojama, jog vienuoliai pavadinimą pasiskolino iš antikinio romėnų miesto.

Iki šių dienų išlikę Tuskulėnų dvaro rūmai pastatyti 1825-aisiais, Rusijos imperijos Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu. Jų, kaip ir parko projekto, autorius – Vilniaus universiteto profesorius, architektas Karolis Podčašinskis.

XIX a. 5-ąjį dešimtmetį dvare šeimininkavo garsus Vilniaus gydytojas ir visuomenės veikėjas Julijanas Titijus. Tuskulėnų dvarą jis buvo pavertęs savotiška Vilniaus bohemos susibūrimų vieta – čia lankydavosi kompozitorius Stanislovas Moniuška, rašytojas Juzefas Kraševskis, kiti.

XIX a. pabaigoje dvarą valdė caro generolas Melentjevas.

Greta dvaro rūmų stovi oficina. Dabar čia įrengta memorialinio komplekso konferencijų salė. Oficina rekonstruota ir praplėsta maždaug XIX a. pabaigoje. Iš plačių arkinių vartų pastato galuose galima spėti, jog kažkada tai buvusios dvaro arklidės.

Nežymėtos kapinės

Lietuvą okupavus sovietams, viskas buvo nacionalizuota. Sovietai dvare tvarkėsi pagal save – parkas tapo kapaviete su naujuoju režimu nesutikusiems žmonėms. 1944–1947 m. Tuskulėnų dvaro parke slapta buvo užkasami NKGB–MGB vidaus kalėjime Vilniuje (trumpiau – KGB kalėjime, ten, kur dabar įsikūręs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus) sušaudyti asmenys. Tarp jų buvo ne tik aktyviai režimui priešinęsi partizanai, jų vadai ar ryšininkai, bet ir kunigai, mokytojai, studentai, net gimnazistai. Sykiu su nuteistaisiais mirties bausme pagal SSRS baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį „Tėvynės išdavimas“ Tuskulėnuose buvo palaidota ir nuteistųjų už kriminalinius nusikaltimus.

„Užkasti čia nužudytuosius buvo patogu. Nuo centro, kur buvo kalėjimas, – netoli, o ši vieta tais laikais buvo pakankamai atoki, neapgyventa, tad sovietai čia galėjo daryti, ką panorėję. Kitas dalykas, tuo metu vyko partizaninis karas ir okupantai paprasčiausiai bijojo važiuoti toliau už miesto, juo labiau – užkasti savo egzekucijų aukų“, – VŽ yra pasakojęs Tomas Kazulėnas, dirbęs memorialinio komplekso vyresniuoju specialistu. Anot jo, istorikams nėra lengva atrasti tų dienų liudytojų – gyvų jų liko visai mažai. Yra vėlesnių laikų liudijimų apie tai, jog aplink besikuriantys žmonės parke pastebėję besimėtančių kaulų. Bet net ir švelnėjant sovietų politikai parkas buvo akylai prižiūrimas, iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo čia nebuvo leidžiama jokia veikla – įskaitant ir parko tvarkymą.

Prasidėjus tautiniam atgimimui apie sovietų padarytus nusikaltimus imta kalbėti garsiau ir laisviau. Galiausiai, kai Valstybės saugumo departamentui tapo prieinamas Lietuvoje likęs KGB archyvas, sudėjus juose rastus dokumentus, liudininkų pasakojimus ir prisiminimus, atrastos ir sovietų nusikaltimų vietos.

Tuskulėnų dvaro teritorijoje archeologiniai tyrimai pradėti 1994-aisiais. Per metus mokslininkai čia rado 706 nužudytųjų palaikus. 2003 m. pradėjus Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo statybas, parke buvo aptikti dar 18 žmonių palaikai. Iš viso nedideliame Tuskulėnų dvaro parke atrasti 724 žmonių palaikai, tačiau, teigia specialistai, remiantis KGB archyve rastai sąrašais, tai dar ne visi „atradimai“ – mirties bausmė 1944–1947 m. buvo įvykdyta 767 asmenimis, dar 7 mirė kalėjime nesulaukę egzekucijos. Manoma, jog dalis aukų gali būti užkastos Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų teritorijoje.

Parke stovintis kryžius žymi vieną didžiausių kapaviečių, joje archeologai aptiko 113 žmonių palaikus. Teigiama, jog maždaug toje vietoje, kurioje dabar įrengtas kolumbariumas, minėtuoju laidojimo laikotarpiu stovėjo apie 8x40 m dydžio garažas. Po jo grindimis buvo kasamos duobės ir į jas metami nužudytieji. Čia buvo rasti 611 aukų palaikai. Iš viso dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės.

2004 m. rudenį Tuskulėnų dvaro teritorijoje rastų aukų palaikai buvo perlaidoti parke įrengtoje koplyčioje-kolumbariume. Vaikštant po parką atminimo statinys atrodo tiesiog kaip kalvelė, kurios viršų puošia skulptoriaus Gedimino Karaliaus „Karūna“. Įėjimas į pilkapį – nusileidus laipteliais prie upės.

KGB archyve buvo rasti visų 1944–1947 m. kalėjime sušaudytų ir Tuskulėnų parke palaidotų žmonių sąrašai, jų bylos. Iš rastų palaikų teismo medicinos ir antropologijos specialistai iki šiol nustatė 49 aukų tapatybę. Tarp atpažintųjų – Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, ginkluoto pasipriešinimo vadai Jonas Semaška, Leonas Taunys, Marijampolės gimnazistai, suimti, tardyti ir nuteisti mirti, nes mokykloje platino, atrodė, nekaltus atsišaukimus.

Tuskulėnų dvaro parke aukos buvo laidojamos iki 1947 m. pavasario, kai buvo panaikinta mirties bausmė. 1950-aisiais ji vėl atnaujinta. Pasak specialistų, iki šiol tiksliai nežinoma, kur buvo laidojami po mirties bausmės atnaujinimo sušaudytų asmenų palaikai, spėliojama, jog maždaug 30 km spinduliu aplink Vilnių yra dar ne viena neatrasta kapavietė.

Baltasis dvarelis

Už teniso aikščių pasislėpęs Baltasis dvarelis, kitaip vadinamas Valickio vila. 1866 m. nusipirkęs žemės Tuskulėnų dvaro kaimynystėje, dvarelį pasistatė caro generolas Aleksandras Losevas. Jis buvo vienas iš 1863–1864 m. sukilimo malšintojų, garsiojo Michailo Muravjovo-Koriko pagalbininkas.

Tarpukariu apgriuvusį namelį su jam priklausiusiais ūkiniais pastatais įsigijo inžinierius Francišekas Valickis. Jį suremontavo ir čia gyveno su šeima. 1930–31 m. šalia Baltojo dvarelio savo tėvų atminimui jis pastatė Šv. Teresės koplytėlę. Paveldo specialistai ją vertina kaip išskirtinį prieškario laikų statinį iš monolitinio gelžbetonio. Gresiant Lietuvos okupacijai, Valickiai pasitraukė į Lenkiją. Po karo Baltasis dvarelis buvo tapęs Lietuvos KGB vadovų vasarnamiu, vėliau čia veikė KGB darbuotojų vaikų darželis, gyveno KGB karininkų šeimos.

Šiais laikais vykdant archeologinius tyrimus dvarelio rūsyje atrasta XVII a. keramikos degimo krosnis. Spėjama, jog šioje krosnyje degtos plytos galėjo būti naudojamos Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kitame Neries krante statybai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iliustruotoji istorija: rūgšti LDK diplomatų duona 4

Daugeliui valstybės diplomatų ir konsulų darbas užsienio pasiuntinybėse siejasi su nuolatinėmis kelionėmis,...

Laisvalaikis
2018.08.19
Pasaulyje mažėja teroristinių išpuolių 16

Pernai vien Europoje teroro išpuoliai krėtė Mančesterį, Barseloną, Paryžių ir Londoną, tačiau mokslininkai...

Laisvalaikis
2018.08.19
Į spintas įsisuko mados bjaurybės

Bjauriosios mados apraiškos ant podiumų – nieko nauja. Tačiau pernai ši netradicinius grožio ir estetikos...

Laisvalaikis
2018.08.18
SEB bankininko Romo Čereškos gyvenimo kelionė, virtusi kova už gyvenimą 23

Kartais gyvenime prireikia didelių sukrėtimų, kad išsigrynintų tikrosios vertybės. Taip nutiko SEB banko...

Laisvalaikis
2018.08.17
Apklausa: įtakingiausias popkultūros atstovas – Jazzu 4

Įtakingiausiu popkultūros atstovu šalies gyventojai laiko dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu, rodo naujienų...

Laisvalaikis
2018.08.17
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium 1

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi 2

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau