Ne vieną verslą sukūręs D. Vaičiulis – apie karjerą, Dakaro ralį ir tikimybę žūti kalnuose

Publikuota: 2018-05-04

Yra kelių procentų tikimybė, kad žūsiu. Tokios frazės UAB „Spaineta“ vadovas, alpinistas ir šturmanas Darius Vaičiulis, išsiruošęs į eilinę ekstremalią avantiūrą, žmonai nesako. Bet tyliai pasiskaičiuoja visas galimybes.

Ponas Vaičiulis viešojoje erdvėje dažniausiai matomas šalia lenktynininko Antano Juknevičiaus: su juo verslininkas jau du kartus įveikė pastaruoju metu Pietų Amerikoje vykstantį Dakaro ralį ir šiemet užėmė 12 vietą. Aukščiausią kada nors pasiektą Lietuvos ekipažų.

Kartais apie p. Vaičiulį kalbama kaip apie alpinistą. Ir ne veltui – šiemet gruodį jis planuoja lipti į aukščiausią Antarktidos viršukalnę Vinsono masyve. Įveikęs šį iššūkį p. Vaičiulis bus įkopęs į aukščiausius visų planetos žemynų kalnus.

Ir tik labai retai šalia p. Vaičiulio pavardės būna parašyta „verslininkas“, nors jis yra sukūręs ne vieną verslą, o pastaruoju metu savo lėšomis ar idėjomis prisideda prie daugybės naujų projektų.

„Nesu atsidavęs kuriai nors vienai veiklai. Tikriausiai todėl nesu labai artimas nei su verslininkų, nei su alpinistų, nei su automobilių sporto bendruomene. Kiekvienai veiklai atiduodu tik dalį savęs, bandau gyvenime atrasti tokį balansą, kad galėčiau pabūti visur. Taip ir išeina, kad man klijuojama tokia triguba etiketė“, – sako p. Vaičiulis.

Verslininkas be biuro

Pašnekovas pasakoja samdomo darbo gyvenime beveik nedirbęs, pakako vos kelių mėnesių, kad suprastų, jog tai ne jo kelias.

„Baigęs tuometinį Kauno politechnikumo institutą (dabartinis Kauno technologijos universitetas), įsidarbinau japoniškos siuvimo įrangos pardavėju, bet greitai pajutau, kad norėčiau būti pats už save atsakingas. Buvo 1993 m., šalyje viskas keitėsi, tad tris mėnesius pabuvęs samdomu darbuotoju įkūriau įmonę ir pradėjau ieškoti savęs – prekiavau kompiuteriais, montavau apsaugos kameras“, – pasakoja p. Vaičiulis.

Jis prisimena, kad laikai tuomet buvo neramūs, bet neatbaidė noro kurti verslą.

„Buvo visiški laukiniai Vakarai, yra visokių istorijų iš to meto. Man taip pat teko patirti ir grasinimų, ir atvirų apiplėšimų, bet su visiškomis nesąmonėmis, kaip kaunietiškas reketas, nesusidūriau. Gal tas mano verslas nebuvo labai krintantis į akis, buvo rizikingesnių – prekyba metalais ar automobiliais. Tą laiką praslydau gana sėkmingai“, – prisimena pašnekovas.

Galiausiai verslininkas apsistojo ties telekomunikacijomis. Tuo metu į Lietuvą atėjo „Omnitel“, „Bitė“, „Tele2“, o p. Vaičiulis šiems operatoriams teikė mažmeninės prekybos tinklo paslaugas, daugiausia dirbo su „Bite“.

„Kiek vėliau „Bitė“ rinkosi partnerius investicijai ir išsirinko mane. Apie 2000 m. pardaviau trečdalį verslo, o prieš porą metų – visą“, – pasakoja p. Vaičiulis ir prideda, kad verslo pardavimas tapo vienu iš stimulų gyvenime pasinerti į kitas veiklas.

„Jau pardavęs pirmąją akcijų dalį, šiek tiek nuo verslo atsitraukiau. Likau bendrovės valdybos pirmininku, dalyvavau strateginiuose ir šiek tiek derybiniuose reikaluose, bet kartu pradėjau savo ne kaip verslininko veiklą. Galutinis verslo pardavimas nebuvo šokas, nes pokalbių apie tai vis būdavo. Gal šiek tiek buvo gaila, kita vertus, ir verslas jau buvo šiek tiek atsibodęs, norėjau naujovių. Kai mažmeną pardaviau, pasikeitė laiko skirstymas, dabar maždaug trečdalį jo galiu skirti sau“, – sako p. Vaičiulius.

Šiuo metu jis save vadina investuotoju, neturinčiu nei biuro, nei aiškiai sustyguotos darbotvarkės: „Nesu aktyvus verslininkas. Dabar įvairūs projektai mane susiranda patys, esu investavęs ir į NT, ir į vertybinius popierius, ir į keletą startuolių. Bet niekur nesu įsipareigojęs, neturiu lemiamo balso. Šiuo metu tokia situacija mane visiškai tenkina.“

Tiesa, p. Vaičiulis neatmeta, kad vieną dieną vėl apsivilks kostiumą ir kasdien vyks į biurą, nes jaučia, kaip kai kurie jam įdomūs projektai vis labiau įtraukia. Bet tuomet tektų atsisakyti kitų gyvenimą nuspalvinančių veiklų – alpinizmo, kelionių, Dakaro ralio ar buriavimo. O to daryti nenori.

„Vis dar judu mažinimosi linkme, kad versluose dalyvaučiau vis mažiau. Bet veiklos pakanka, yra dar nuo krizės laikų neišspręstų dalykų, tad visiškai atsitraukti, matyt, neišeis. Tikriausiai taip ir liksiu pasidalijęs tarp kelių veiklų“, – svarsto pašnekovas.

Tai gali visi

Įvairios veiklos p. Vaičiuliui netrūko nuo vaikystės. Aktyviai užsiimdamas orientavimosi sportu, jis ne tik su žemėlapiu rankose išnaršė Lietuvos miškus, bet ir vyko į varžybas Kaukazo, Karpatų ir kituose Sovietų Sąjungos kalnuose.

„Turėjau nuostabų trenerį, kuris didele dalimi atstojo tėvus. Yra tyrimai, kad mano kartos žmonės su tėvais vidutiniškai praleisdavo apie 12 minučių per dieną. Taip ir buvo, nes tėvų mes beveik nematėme“, – sako p. Vaičiulis. Orientavimosi sportui jis dėkingas ne tik už keliones, bet ir už savarankiško gyvenimo pamokas – kai esi kalnuose vienas, išmoksti prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

Vis dėlto verslininkas sako, kad kalnų liga rimčiau užsikrėtė atsitiktinai, kai su žmona be jokio pasirengimo užkopė į aukščiausią Afrikos viršukalnę Kilimandžarą.

„Lietuvoje dirbusį bičiulį iš Danijos karjera nuvedė į Tanzaniją. Kai buvome jo pakviesti pasisvečiuoti, pradėjau žiūrėti, kur ta Tanzanija ir ką joje galima nuveikti. Paaiškėjo, kad ten yra Kilimandžaras. Pakeliui į sostinę su žmona sugalvojome į jį užkopti, nors visiškai nežinojome, ką darome. Teko ant kaklų vyniotis sportines kelnes, kad nesušaltume, nes viršuje buvo minus 25 laipsniai. Tačiau užkopėme“, – prisimena p. Vaičiulis.

Kiek vėliau jam į rankas pakliuvo knyga apie vieną vokiečių alpinistę ir jos žygį į Everesto viršūnę: „Perskaitęs supratau, kad į Everestą gali lipti ne vien profesionalai. Susisiekiau su vienu tos knygos veikėjų, tikra Everesto legenda Russelu Brice‘u, ir paklausiau, ką turėčiau padaryti, kad ir aš įkopčiau. Man sudarė pasirengimo programą, 2003 m. rudenį su šiuo vadovu įkopiau į šeštą pasaulio viršukalnę Čo Oju Himalajuose, o kitų metų rudenį įveikiau ir Everestą.“

Taip Everestas tapo antru aukščiausiu įveiktu konkretaus žemyno kalnu. Ponas Vaičiulis sako, kad net po to dar ilgai svarstė, ar alpinizmas jam patinka: „Niekada neskubinu įvykių, viską darau, kai jaučiu, kad man to tikrai reikia.“

Vėliau su sūnumi jis užkopė į Akonkagvą Pietų Amerikoje, su draugais įveikė Denalį Šiaurės Amerikoje, Elbrusą Europoje. Dabar p. Vaičiulis planuoja ekspediciją į Antarktidą – gruodį turėtų kopti į Vinsono kalną. Iškart po to, sausio mėnesį, turėtų su p. Juknevičiumi vėl iškeliauti į Dakaro ralį.

Klausantis p. Vaičiulio, susidaro įspūdis, kad lipti į aukščiausius pasaulio kalnus nėra sudėtinga. Jis juokiasi, kad taip ir yra: „Profesionalūs alpinistai man kartais juokais priekaištauja, kad devalvuoju Everesto vardą.“

„Man atrodo, kad visi tai gali, juk vyriausias į Everestą užkopęs žmogus – 88 metų. Tiesiog turi to norėti, būti motyvuotas ir psichologiškai pasirengęs tam tikriems buitiniams nepatogumams. Žinoma, yra dar finansų klausimas. Tai brangu, nebent esi profesionalas ir padedi kopti tokiems kaip aš arba sugalvoji projektą ir randi jam rėmėjų. Daug kas į aukščiausius kalnus kopia tokiu būdu“, – sako pašnekovas.

Ar ekspedicijose į kalnus taip ir nenutiko nieko ekstremalaus? Ponas Vaičiulis prisimena atvejus, kai nuslydęs nuo olos pakibo ant apsauginių virvių ar kai vėjas nuo tako Akonkagvoje nupūtė sūnų. Laimė, viskas baigėsi gerai, o šių atvejų nuotykių ieškotojas nesureikšmina, sako, kad tai smulkmenos, tiesiog nutinka visko.

Šeima jau susitaikė

Paklaustas, kaip šeima reaguoja į ekstremalius jo pomėgius, p. Vaičiulis pasitikslina: „Taip pat į verslą, kai galima prarasti visus pinigus?“

Surimtėjęs pasakoja, kad artimuosius jo gyvenimo būdas ne visada žavi, bet spaudimo keistis nepatiria. „Sūnums viskas įdomu, o žmonai ir mamai – žinoma, galvos skausmas. Bet visi supranta, kad gyvendamas kitaip nebūčiau toks, koks esu. Ką jau su manimi padarysi. Žmona nuo nuotykių atkalbinėja nebent tuo atveju, kai užsimoju vienu metu daryti kelis dalykus, pavyzdžiui, kur nors plaukiu su „Ambersail“ įgula ir nuplaukęs planuoju dar užlipti į kokį kalną. Tai turbūt protinga, nereikia blaškytis“, – pritaria verslininkas.

Aktyvaus gyvenimo būdo potraukį jis sako turbūt paveldėjęs iš tėčio – šis buvo visų kompanijų siela ir aktyvus sportininkas. O finansininkė mama sūnui perdavė skaičių pomėgį.

„Matematika visuomet sekėsi, mokykloje supratau visus integralus ir diferencialus, ne tik aklai taikiau formules. Manau, kad matematika apskritai yra pagrindinis mokslas, per kurį galima suvokti visus kitus reiškinius“, – įsitikinęs p. Vaičiulis.

Išsiruošęs į eilinį nuotykį jis apskaičiuoja ir riziką, pavyzdžiui, kad lipdami į kokį nors kalną žūsta du alpinistai iš šimto. Vienus toks skaičiavimas galėtų išgąsdinti, tačiau p. Vaičiulis sako, kad tai padeda tą riziką valdyti ir sumažinti. Taip pat suprasti, kada atėjo metas sustoti ir atsitraukti.

„Negali visą laiką laimėti, tai supratau dar vaikystėje dalyvaudamas varžybose. Taip pat yra versle – neįmanoma išvengti nesėkmių. Žinoma, būna, kad pralaimėjus norisi iškart dvigubinti statymus ir atsilošti. Tačiau dvigubinimo resursai kada nors vis tiek baigiasi, o tada ištinka krachas. Bet laiku sustoti pavyksta ne visada, dėl to esu praradęs daug pinigų“, – prisipažįsta pašnekovas.

Tokiu pavėluotu atsitraukimu jis laiko ir Ukrainoje plėtotą verslą. Šioje šalyje jis taip pat bandė kurti mobiliųjų technologijų mažmeninės prekybos verslą: „Pradėjome dar prieš Oranžinę revoliuciją, tikėjomės, kad Ukraina keisis, mažės korupcija ir visa kita. Bet ėjo metai, antri, treti, šešti, o niekas nesikeitė. Vienu metu jau lyg buvome pasiekę tokį lygį, kad galėjome ten išsilaikyti, bet pavargome. Dalį verslo pardavėme vienai Rusijos kompanijai, prasidėjo nesutarimai. Teko viską baigti ir nesėkmingai pasitraukti.“

Draugystė automobilyje

Sugebėjimas laiku pristabdyti p. Vaičiuliui padeda ir Dakaro ralyje. Į jį kitų metų pradžioje rengiasi vykti trečią kartą. Pasak jo, čia svarbiausia atrasti balansą tarp greičio ir atsargumo, tik tada galima galvoti apie gerą rezultatą.

Pašnekovas juokiasi, kad Dakaras jo gyvenime, kaip ir visa kita, atsirado atsitiktinai. Viskas prasidėjo nuo pažinties su p. Juknevičiumi ir užsimezgusios draugystės. Prieš 10 metų bičiuliai pirmąkart kartu sėdo į automobilį ir išvažiavo į ralį Libijos smėlynuose. Ponas Vaičiulis sako, kad važiavo „turistiniu režimu“, tačiau lietuviai tose varžybose vis tiek užėmė pirmąją vietą. Tiksliau, vieninteliai pasiekė finišą.

„Yra trys šturmanų tipai. Pirmasis – draugas, su kuriuo leidiesi į nuotykį. Antrasis – žmogus su pinigais, jis remia lenktynininką ir už tai užima vietą šalia jo. Trečiasis – profesionalas, kuris už tai gauna pinigus. Tai aš pamažu pereinu visas stadijas, – juokiasi p. Vaičiulis. – Iš pradžių važiavau kaip Antano draugas, paskui prie jo Dakaro projektų prisidėjau finansiškai. Ateinančiame ralyje mano piniginio indėlio, rodos, nebereikės. Tai jau važiuosiu kaip profesionalas, tik negausiu atlygio.“

Jis teigia, kad su kitu lenktynininku į Dakaro ralį nevažiuotų, net jei gautų tokį pasiūlymą: „Man visiškai pakanka tos patirties, kurią gaunu su Antanu. Be to, tarp mūsų geras balansas – aš esu tas atsargesnis, o jam aistros tikrai netrūksta, būna, kad tenka pristabdyti.“

Paklaustas, kokių tikslų sieks kitame ralyje, p. Vaičiulis sako, kad pagrindinis siekis – pagerinti šių metų rezultatą, juolab kad į lenktynes vyrai vyks su nauju automobiliu. Kita vertus, pašnekovas teigia, kad jau ir šiemetinis automobilis nebuvo pagrindinė priežastis, neleidusi pakliūti į dešimtuką.

„Automobilis nėra mūsų butelio kakliukas, pro kurį negalime pralįsti. Tiesiog jau kvėpuojame į nugaras profesionalams. Norint su jais varžytis, reikia daugiau treniruočių, o jų neturime“, – aiškina šturmanas.

Juknevičiaus ir Vaičiulio duetas legendiniame ralyje buvo pavadintas Dakaro pankais. Pašnekovas šypsosi, kad ši pravardė greičiausiai atsirado dėl gana laisvo požiūrio ir sugebėjimo nesureikšminti nei pergalių, nei nesėkmių: „Tas pankiškumas – laisvė ir drąsa. Viso to reikia ne tik sporte, bet ir versle bei gyvenime.“

O gal į kosmosą?

O kas toliau? Kai bus įveiktos visų žemynų aukščiausios viršukalnės ir pasiekti geriausi rezultatai Dakaro ralyje? Ponas Vaičiulis sako apie tai negalvojantis.

„Niekuomet neturėjau apibrėžtų tikslų ir aiškiai suformuluotų gyvenimo vizijų. Tikriausiai tai mano didžiausias privalumas ir didžiausias trūkumas. Kur likimas mane nuneša, ten ir stengiuosi ką nors nuveikti. Neplanavau užsiimti verslu, negalvojau kopti į kalnus ar užsiimti automobilių sportu. Viskas nutiko atsitiktinai. Tiesiog pasitaiko galimybė ir, jei tave veža, čiumpi ir naudojiesi. Tad lauksiu kitos galimybės“, – aiškina jis.

Tiesa, p. Vaičiulis sako, kad pastaruoju metu kyla minčių ir apie didesnius gyvenimo pokyčius, tik kol kas jos nėra aiškios.

„Norėčiau dar labiau atsitraukti nuo verslo, daugiau pakeliauti po pasaulį. Tokia kelionė galėtų būti nesibaigiantis projektas – išvažiuotum, pagyventum vienur, paskui kitur. Jaučiuosi užsisėdėjęs Kaune – čia gimiau, studijavau, kūriau verslą, visą laiką gyvenau. Jaučiu, kad trūksta judesio – gal į Tokiją, gal į Niujorką. Traukia tokie megapoliai“, – kalba p. Vaičiulis.

Kiek pagalvojęs pašnekovas šypteli, kad dar vienas iššūkis galėtų būti skrydis į kosmosą. Bet paklaustas, ar jau stovi Elono Musko kompanijos „SpaceX“ klientų eilėje, nusijuokia, kad „ne“ ir tikriausiai neketina.

„Būtų įdomu į Žemę pasižiūrėti iš viršaus, bet tokiame skrydyje man pritrūktų asmeninio indėlio – pasodino į kėdę, paspaudė mygtuką ir skrendi. Kas kita būtų išeiti į atvirą kosmosą ar galimybė įsikurti Marse. Bet, žinoma, tai nerealu“, – kalba p. Vaičiulis.

Tiesa, kai Lietuvoje viešėjo dar vienas kosminius planus kuriantis britų verslininkas Richardas Bransonas, p. Vaičiulis juokais jam bandė įsiūlyti projektą į kosmosą pakelti šešis lietuvius.

„Kosminėje kapsulėje telpa šeši keleiviai. Jei jie visi būtų lietuviai, mūsų šalis „per capita“ turėtų daugiausia astronautų pasaulyje. Toks skrydis kainuotų apie milijoną dolerių, o žinomumo Lietuva gautų tiek, kiek nenusipirktų už jokius pinigus. Tokiam projektui pasirašyčiau“, – šypsosi pašnekovas.

Dosjė

  • Gimė: 1973 m. gruodžio 22 dieną
  • Karjera: UAB „Spaineta“ vadovas, investuotojas
  • Šeima: Vedęs, turi 14 ir 23 metų sūnus
  • Idealas: Elonas Muskas. Pasak p. Vaičiulio, šiuo metu pasaulyje nėra kito žmogaus, kuris kurtų tiek beprotiškų idėjų
  • Kaip nuleidžia garą: Jis tiesiog nesukyla. Per visas veiklas nervams nelieka laiko
  • Mėgstamiausias gėrimas: Alus, ypač virtas mažose nepriklausomose daryklose
  • Mėgstamiausias valgis: Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalai. Pats ruošia retai, bet kartais imasi paelijos
  • Paskutinė skaityta knyga: Vienu metu skaito kelias, pastaruoju metu itin domina filosofinė literatūra. Tačiau mėgstamiausios knygos, prie kurių vis grįžta, yra Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ ir Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“
  • Geriausia vieta ilsėtis: Neringa, ypač Preila ne sezono metu
  • Mėgstamiausias prekės ženklas: Tokio nėra, bet visada stengiasi išbandyti viską, kas atsiranda naujo ir nematyto

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atidaromas ilgiausias pasaulyje tiltas 1

Spalio 23 d. atidaromas ilgiausias pasaulyje tiltas per upės deltą. Kontroversiškai vertinamas 55 km ilgio...

Laisvalaikis
2018.10.22
Knygos: prisikėlusiojo terapija ir „Čečėnijos tragedija“

Leidėjai dar nesugalvojo geresnio būdo, kaip parduoti knygas, nei pagrindinio veikėjo prisikėlimas: Biblijos...

Verslo klasė
2018.10.21
Iliustruotoji istorija: Zigmundo Freudo sapnų pasaulis

Ji buvo jauna, grakšti ir nuoga, jos rankos ir kojos buvo lieknos, o apvalus pilvas – atsikišęs, nes laukėsi.

Laisvalaikis
2018.10.21
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 6

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Lietuvės bakalauro darbas pateko į NASA konkurso finalą 1

VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros absolventės Gabrielės Monginaitės bakalauro baigiamasis darbas...

Laisvalaikis
2018.10.19
MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: kaip protingai išleisti pinigus 30

Spalio 18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų...

Laisvalaikis
2018.10.19
Atidarytas privatus MO muziejus 28

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė 1

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 9

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau