Ne vieną verslą sukūręs D. Vaičiulis – apie karjerą, Dakaro ralį ir tikimybę žūti kalnuose

Publikuota: 2018-05-04

Yra kelių procentų tikimybė, kad žūsiu. Tokios frazės UAB „Spaineta“ vadovas, alpinistas ir šturmanas Darius Vaičiulis, išsiruošęs į eilinę ekstremalią avantiūrą, žmonai nesako. Bet tyliai pasiskaičiuoja visas galimybes.

Ponas Vaičiulis viešojoje erdvėje dažniausiai matomas šalia lenktynininko Antano Juknevičiaus: su juo verslininkas jau du kartus įveikė pastaruoju metu Pietų Amerikoje vykstantį Dakaro ralį ir šiemet užėmė 12 vietą. Aukščiausią kada nors pasiektą Lietuvos ekipažų.

Kartais apie p. Vaičiulį kalbama kaip apie alpinistą. Ir ne veltui – šiemet gruodį jis planuoja lipti į aukščiausią Antarktidos viršukalnę Vinsono masyve. Įveikęs šį iššūkį p. Vaičiulis bus įkopęs į aukščiausius visų planetos žemynų kalnus.

Ir tik labai retai šalia p. Vaičiulio pavardės būna parašyta „verslininkas“, nors jis yra sukūręs ne vieną verslą, o pastaruoju metu savo lėšomis ar idėjomis prisideda prie daugybės naujų projektų.

„Nesu atsidavęs kuriai nors vienai veiklai. Tikriausiai todėl nesu labai artimas nei su verslininkų, nei su alpinistų, nei su automobilių sporto bendruomene. Kiekvienai veiklai atiduodu tik dalį savęs, bandau gyvenime atrasti tokį balansą, kad galėčiau pabūti visur. Taip ir išeina, kad man klijuojama tokia triguba etiketė“, – sako p. Vaičiulis.

Verslininkas be biuro

Pašnekovas pasakoja samdomo darbo gyvenime beveik nedirbęs, pakako vos kelių mėnesių, kad suprastų, jog tai ne jo kelias.

„Baigęs tuometinį Kauno politechnikumo institutą (dabartinis Kauno technologijos universitetas), įsidarbinau japoniškos siuvimo įrangos pardavėju, bet greitai pajutau, kad norėčiau būti pats už save atsakingas. Buvo 1993 m., šalyje viskas keitėsi, tad tris mėnesius pabuvęs samdomu darbuotoju įkūriau įmonę ir pradėjau ieškoti savęs – prekiavau kompiuteriais, montavau apsaugos kameras“, – pasakoja p. Vaičiulis.

Jis prisimena, kad laikai tuomet buvo neramūs, bet neatbaidė noro kurti verslą.

„Buvo visiški laukiniai Vakarai, yra visokių istorijų iš to meto. Man taip pat teko patirti ir grasinimų, ir atvirų apiplėšimų, bet su visiškomis nesąmonėmis, kaip kaunietiškas reketas, nesusidūriau. Gal tas mano verslas nebuvo labai krintantis į akis, buvo rizikingesnių – prekyba metalais ar automobiliais. Tą laiką praslydau gana sėkmingai“, – prisimena pašnekovas.

Galiausiai verslininkas apsistojo ties telekomunikacijomis. Tuo metu į Lietuvą atėjo „Omnitel“, „Bitė“, „Tele2“, o p. Vaičiulis šiems operatoriams teikė mažmeninės prekybos tinklo paslaugas, daugiausia dirbo su „Bite“.

„Kiek vėliau „Bitė“ rinkosi partnerius investicijai ir išsirinko mane. Apie 2000 m. pardaviau trečdalį verslo, o prieš porą metų – visą“, – pasakoja p. Vaičiulis ir prideda, kad verslo pardavimas tapo vienu iš stimulų gyvenime pasinerti į kitas veiklas.

„Jau pardavęs pirmąją akcijų dalį, šiek tiek nuo verslo atsitraukiau. Likau bendrovės valdybos pirmininku, dalyvavau strateginiuose ir šiek tiek derybiniuose reikaluose, bet kartu pradėjau savo ne kaip verslininko veiklą. Galutinis verslo pardavimas nebuvo šokas, nes pokalbių apie tai vis būdavo. Gal šiek tiek buvo gaila, kita vertus, ir verslas jau buvo šiek tiek atsibodęs, norėjau naujovių. Kai mažmeną pardaviau, pasikeitė laiko skirstymas, dabar maždaug trečdalį jo galiu skirti sau“, – sako p. Vaičiulius.

Šiuo metu jis save vadina investuotoju, neturinčiu nei biuro, nei aiškiai sustyguotos darbotvarkės: „Nesu aktyvus verslininkas. Dabar įvairūs projektai mane susiranda patys, esu investavęs ir į NT, ir į vertybinius popierius, ir į keletą startuolių. Bet niekur nesu įsipareigojęs, neturiu lemiamo balso. Šiuo metu tokia situacija mane visiškai tenkina.“

Tiesa, p. Vaičiulis neatmeta, kad vieną dieną vėl apsivilks kostiumą ir kasdien vyks į biurą, nes jaučia, kaip kai kurie jam įdomūs projektai vis labiau įtraukia. Bet tuomet tektų atsisakyti kitų gyvenimą nuspalvinančių veiklų – alpinizmo, kelionių, Dakaro ralio ar buriavimo. O to daryti nenori.

„Vis dar judu mažinimosi linkme, kad versluose dalyvaučiau vis mažiau. Bet veiklos pakanka, yra dar nuo krizės laikų neišspręstų dalykų, tad visiškai atsitraukti, matyt, neišeis. Tikriausiai taip ir liksiu pasidalijęs tarp kelių veiklų“, – svarsto pašnekovas.

Tai gali visi

Įvairios veiklos p. Vaičiuliui netrūko nuo vaikystės. Aktyviai užsiimdamas orientavimosi sportu, jis ne tik su žemėlapiu rankose išnaršė Lietuvos miškus, bet ir vyko į varžybas Kaukazo, Karpatų ir kituose Sovietų Sąjungos kalnuose.

„Turėjau nuostabų trenerį, kuris didele dalimi atstojo tėvus. Yra tyrimai, kad mano kartos žmonės su tėvais vidutiniškai praleisdavo apie 12 minučių per dieną. Taip ir buvo, nes tėvų mes beveik nematėme“, – sako p. Vaičiulis. Orientavimosi sportui jis dėkingas ne tik už keliones, bet ir už savarankiško gyvenimo pamokas – kai esi kalnuose vienas, išmoksti prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

Vis dėlto verslininkas sako, kad kalnų liga rimčiau užsikrėtė atsitiktinai, kai su žmona be jokio pasirengimo užkopė į aukščiausią Afrikos viršukalnę Kilimandžarą.

„Lietuvoje dirbusį bičiulį iš Danijos karjera nuvedė į Tanzaniją. Kai buvome jo pakviesti pasisvečiuoti, pradėjau žiūrėti, kur ta Tanzanija ir ką joje galima nuveikti. Paaiškėjo, kad ten yra Kilimandžaras. Pakeliui į sostinę su žmona sugalvojome į jį užkopti, nors visiškai nežinojome, ką darome. Teko ant kaklų vyniotis sportines kelnes, kad nesušaltume, nes viršuje buvo minus 25 laipsniai. Tačiau užkopėme“, – prisimena p. Vaičiulis.

Kiek vėliau jam į rankas pakliuvo knyga apie vieną vokiečių alpinistę ir jos žygį į Everesto viršūnę: „Perskaitęs supratau, kad į Everestą gali lipti ne vien profesionalai. Susisiekiau su vienu tos knygos veikėjų, tikra Everesto legenda Russelu Brice‘u, ir paklausiau, ką turėčiau padaryti, kad ir aš įkopčiau. Man sudarė pasirengimo programą, 2003 m. rudenį su šiuo vadovu įkopiau į šeštą pasaulio viršukalnę Čo Oju Himalajuose, o kitų metų rudenį įveikiau ir Everestą.“

Taip Everestas tapo antru aukščiausiu įveiktu konkretaus žemyno kalnu. Ponas Vaičiulis sako, kad net po to dar ilgai svarstė, ar alpinizmas jam patinka: „Niekada neskubinu įvykių, viską darau, kai jaučiu, kad man to tikrai reikia.“

Vėliau su sūnumi jis užkopė į Akonkagvą Pietų Amerikoje, su draugais įveikė Denalį Šiaurės Amerikoje, Elbrusą Europoje. Dabar p. Vaičiulis planuoja ekspediciją į Antarktidą – gruodį turėtų kopti į Vinsono kalną. Iškart po to, sausio mėnesį, turėtų su p. Juknevičiumi vėl iškeliauti į Dakaro ralį.

Klausantis p. Vaičiulio, susidaro įspūdis, kad lipti į aukščiausius pasaulio kalnus nėra sudėtinga. Jis juokiasi, kad taip ir yra: „Profesionalūs alpinistai man kartais juokais priekaištauja, kad devalvuoju Everesto vardą.“

„Man atrodo, kad visi tai gali, juk vyriausias į Everestą užkopęs žmogus – 88 metų. Tiesiog turi to norėti, būti motyvuotas ir psichologiškai pasirengęs tam tikriems buitiniams nepatogumams. Žinoma, yra dar finansų klausimas. Tai brangu, nebent esi profesionalas ir padedi kopti tokiems kaip aš arba sugalvoji projektą ir randi jam rėmėjų. Daug kas į aukščiausius kalnus kopia tokiu būdu“, – sako pašnekovas.

Ar ekspedicijose į kalnus taip ir nenutiko nieko ekstremalaus? Ponas Vaičiulis prisimena atvejus, kai nuslydęs nuo olos pakibo ant apsauginių virvių ar kai vėjas nuo tako Akonkagvoje nupūtė sūnų. Laimė, viskas baigėsi gerai, o šių atvejų nuotykių ieškotojas nesureikšmina, sako, kad tai smulkmenos, tiesiog nutinka visko.

Šeima jau susitaikė

Paklaustas, kaip šeima reaguoja į ekstremalius jo pomėgius, p. Vaičiulis pasitikslina: „Taip pat į verslą, kai galima prarasti visus pinigus?“

Surimtėjęs pasakoja, kad artimuosius jo gyvenimo būdas ne visada žavi, bet spaudimo keistis nepatiria. „Sūnums viskas įdomu, o žmonai ir mamai – žinoma, galvos skausmas. Bet visi supranta, kad gyvendamas kitaip nebūčiau toks, koks esu. Ką jau su manimi padarysi. Žmona nuo nuotykių atkalbinėja nebent tuo atveju, kai užsimoju vienu metu daryti kelis dalykus, pavyzdžiui, kur nors plaukiu su „Ambersail“ įgula ir nuplaukęs planuoju dar užlipti į kokį kalną. Tai turbūt protinga, nereikia blaškytis“, – pritaria verslininkas.

Aktyvaus gyvenimo būdo potraukį jis sako turbūt paveldėjęs iš tėčio – šis buvo visų kompanijų siela ir aktyvus sportininkas. O finansininkė mama sūnui perdavė skaičių pomėgį.

„Matematika visuomet sekėsi, mokykloje supratau visus integralus ir diferencialus, ne tik aklai taikiau formules. Manau, kad matematika apskritai yra pagrindinis mokslas, per kurį galima suvokti visus kitus reiškinius“, – įsitikinęs p. Vaičiulis.

Išsiruošęs į eilinį nuotykį jis apskaičiuoja ir riziką, pavyzdžiui, kad lipdami į kokį nors kalną žūsta du alpinistai iš šimto. Vienus toks skaičiavimas galėtų išgąsdinti, tačiau p. Vaičiulis sako, kad tai padeda tą riziką valdyti ir sumažinti. Taip pat suprasti, kada atėjo metas sustoti ir atsitraukti.

„Negali visą laiką laimėti, tai supratau dar vaikystėje dalyvaudamas varžybose. Taip pat yra versle – neįmanoma išvengti nesėkmių. Žinoma, būna, kad pralaimėjus norisi iškart dvigubinti statymus ir atsilošti. Tačiau dvigubinimo resursai kada nors vis tiek baigiasi, o tada ištinka krachas. Bet laiku sustoti pavyksta ne visada, dėl to esu praradęs daug pinigų“, – prisipažįsta pašnekovas.

Tokiu pavėluotu atsitraukimu jis laiko ir Ukrainoje plėtotą verslą. Šioje šalyje jis taip pat bandė kurti mobiliųjų technologijų mažmeninės prekybos verslą: „Pradėjome dar prieš Oranžinę revoliuciją, tikėjomės, kad Ukraina keisis, mažės korupcija ir visa kita. Bet ėjo metai, antri, treti, šešti, o niekas nesikeitė. Vienu metu jau lyg buvome pasiekę tokį lygį, kad galėjome ten išsilaikyti, bet pavargome. Dalį verslo pardavėme vienai Rusijos kompanijai, prasidėjo nesutarimai. Teko viską baigti ir nesėkmingai pasitraukti.“

Draugystė automobilyje

Sugebėjimas laiku pristabdyti p. Vaičiuliui padeda ir Dakaro ralyje. Į jį kitų metų pradžioje rengiasi vykti trečią kartą. Pasak jo, čia svarbiausia atrasti balansą tarp greičio ir atsargumo, tik tada galima galvoti apie gerą rezultatą.

Pašnekovas juokiasi, kad Dakaras jo gyvenime, kaip ir visa kita, atsirado atsitiktinai. Viskas prasidėjo nuo pažinties su p. Juknevičiumi ir užsimezgusios draugystės. Prieš 10 metų bičiuliai pirmąkart kartu sėdo į automobilį ir išvažiavo į ralį Libijos smėlynuose. Ponas Vaičiulis sako, kad važiavo „turistiniu režimu“, tačiau lietuviai tose varžybose vis tiek užėmė pirmąją vietą. Tiksliau, vieninteliai pasiekė finišą.

„Yra trys šturmanų tipai. Pirmasis – draugas, su kuriuo leidiesi į nuotykį. Antrasis – žmogus su pinigais, jis remia lenktynininką ir už tai užima vietą šalia jo. Trečiasis – profesionalas, kuris už tai gauna pinigus. Tai aš pamažu pereinu visas stadijas, – juokiasi p. Vaičiulis. – Iš pradžių važiavau kaip Antano draugas, paskui prie jo Dakaro projektų prisidėjau finansiškai. Ateinančiame ralyje mano piniginio indėlio, rodos, nebereikės. Tai jau važiuosiu kaip profesionalas, tik negausiu atlygio.“

Jis teigia, kad su kitu lenktynininku į Dakaro ralį nevažiuotų, net jei gautų tokį pasiūlymą: „Man visiškai pakanka tos patirties, kurią gaunu su Antanu. Be to, tarp mūsų geras balansas – aš esu tas atsargesnis, o jam aistros tikrai netrūksta, būna, kad tenka pristabdyti.“

Paklaustas, kokių tikslų sieks kitame ralyje, p. Vaičiulis sako, kad pagrindinis siekis – pagerinti šių metų rezultatą, juolab kad į lenktynes vyrai vyks su nauju automobiliu. Kita vertus, pašnekovas teigia, kad jau ir šiemetinis automobilis nebuvo pagrindinė priežastis, neleidusi pakliūti į dešimtuką.

„Automobilis nėra mūsų butelio kakliukas, pro kurį negalime pralįsti. Tiesiog jau kvėpuojame į nugaras profesionalams. Norint su jais varžytis, reikia daugiau treniruočių, o jų neturime“, – aiškina šturmanas.

Juknevičiaus ir Vaičiulio duetas legendiniame ralyje buvo pavadintas Dakaro pankais. Pašnekovas šypsosi, kad ši pravardė greičiausiai atsirado dėl gana laisvo požiūrio ir sugebėjimo nesureikšminti nei pergalių, nei nesėkmių: „Tas pankiškumas – laisvė ir drąsa. Viso to reikia ne tik sporte, bet ir versle bei gyvenime.“

O gal į kosmosą?

O kas toliau? Kai bus įveiktos visų žemynų aukščiausios viršukalnės ir pasiekti geriausi rezultatai Dakaro ralyje? Ponas Vaičiulis sako apie tai negalvojantis.

„Niekuomet neturėjau apibrėžtų tikslų ir aiškiai suformuluotų gyvenimo vizijų. Tikriausiai tai mano didžiausias privalumas ir didžiausias trūkumas. Kur likimas mane nuneša, ten ir stengiuosi ką nors nuveikti. Neplanavau užsiimti verslu, negalvojau kopti į kalnus ar užsiimti automobilių sportu. Viskas nutiko atsitiktinai. Tiesiog pasitaiko galimybė ir, jei tave veža, čiumpi ir naudojiesi. Tad lauksiu kitos galimybės“, – aiškina jis.

Tiesa, p. Vaičiulis sako, kad pastaruoju metu kyla minčių ir apie didesnius gyvenimo pokyčius, tik kol kas jos nėra aiškios.

„Norėčiau dar labiau atsitraukti nuo verslo, daugiau pakeliauti po pasaulį. Tokia kelionė galėtų būti nesibaigiantis projektas – išvažiuotum, pagyventum vienur, paskui kitur. Jaučiuosi užsisėdėjęs Kaune – čia gimiau, studijavau, kūriau verslą, visą laiką gyvenau. Jaučiu, kad trūksta judesio – gal į Tokiją, gal į Niujorką. Traukia tokie megapoliai“, – kalba p. Vaičiulis.

Kiek pagalvojęs pašnekovas šypteli, kad dar vienas iššūkis galėtų būti skrydis į kosmosą. Bet paklaustas, ar jau stovi Elono Musko kompanijos „SpaceX“ klientų eilėje, nusijuokia, kad „ne“ ir tikriausiai neketina.

„Būtų įdomu į Žemę pasižiūrėti iš viršaus, bet tokiame skrydyje man pritrūktų asmeninio indėlio – pasodino į kėdę, paspaudė mygtuką ir skrendi. Kas kita būtų išeiti į atvirą kosmosą ar galimybė įsikurti Marse. Bet, žinoma, tai nerealu“, – kalba p. Vaičiulis.

Tiesa, kai Lietuvoje viešėjo dar vienas kosminius planus kuriantis britų verslininkas Richardas Bransonas, p. Vaičiulis juokais jam bandė įsiūlyti projektą į kosmosą pakelti šešis lietuvius.

„Kosminėje kapsulėje telpa šeši keleiviai. Jei jie visi būtų lietuviai, mūsų šalis „per capita“ turėtų daugiausia astronautų pasaulyje. Toks skrydis kainuotų apie milijoną dolerių, o žinomumo Lietuva gautų tiek, kiek nenusipirktų už jokius pinigus. Tokiam projektui pasirašyčiau“, – šypsosi pašnekovas.

Dosjė

  • Gimė: 1973 m. gruodžio 22 dieną
  • Karjera: UAB „Spaineta“ vadovas, investuotojas
  • Šeima: Vedęs, turi 14 ir 23 metų sūnus
  • Idealas: Elonas Muskas. Pasak p. Vaičiulio, šiuo metu pasaulyje nėra kito žmogaus, kuris kurtų tiek beprotiškų idėjų
  • Kaip nuleidžia garą: Jis tiesiog nesukyla. Per visas veiklas nervams nelieka laiko
  • Mėgstamiausias gėrimas: Alus, ypač virtas mažose nepriklausomose daryklose
  • Mėgstamiausias valgis: Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalai. Pats ruošia retai, bet kartais imasi paelijos
  • Paskutinė skaityta knyga: Vienu metu skaito kelias, pastaruoju metu itin domina filosofinė literatūra. Tačiau mėgstamiausios knygos, prie kurių vis grįžta, yra Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ ir Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“
  • Geriausia vieta ilsėtis: Neringa, ypač Preila ne sezono metu
  • Mėgstamiausias prekės ženklas: Tokio nėra, bet visada stengiasi išbandyti viską, kas atsiranda naujo ir nematyto

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto pakeis meninės instaliacijos 12

Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino nuostatus, pagal kuriuos bus skelbiamas Žaliojo tilto meninių,...

Laisvalaikis
2018.05.23
Venecijos architektūros bienalėje Lietuva atidaro Pelkių mokyklą

Gegužės 26 d. Venecijoje prasideda 16-oji „Biennale Architettura“. Pagrindinė jos tema – „Freespace“, kviečia...

Laisvalaikis
2018.05.23
Barackas Obama su žmona Michelle pasirašė sutartį su „Netflix“ 1

Barackas Obama, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas, ir jo žmona Michelle pasirašė sutartį su...

Vadyba
2018.05.22
Lietuvių kino akademija paskelbė „Sidabrinės gervės“ nominantus

Lietuvių kino akademija (LiKA) paskelbė pretendentus į „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus – 16 filmų,...

Laisvalaikis
2018.05.22
Pomirtinėje prof. Hawkingo knygoje nagrinėjami visatos dydžio klausimai

Šiemet bus išleista neseniai Anapilin iškeliavusio vieno žymiausių visų laikų fizikų Stepheno Hawkingo...

Laisvalaikis
2018.05.21
Naujojo „Pacų“ viešbučio vadovas: niekas kitas negali pasiūlyti tiek daug istorijos ir autentikos Premium 14

Vis daugiau žmonių keliaudami ieško ne tik vietos pernakvoti, bet tikisi ir unikalios patirties,...

Statyba ir NT
2018.05.21
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 2

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Lietuvos atlikėjai nebenori būti buhalteriais: pavyzdys – Estija 3

Menininkai šiuo metu yra paversti buhalteriais, kartais dar turinčiais dirbti ir Mokesčių inspekcijos darbą.

Laisvalaikis
2018.05.19
Bažnytinio paveldo muziejuje – Italijos meno šedevrai

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, atidaryta paroda „Šventojo Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai“...

Laisvalaikis
2018.05.18
Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę 1

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų?...

Laisvalaikis
2018.05.18
Kompetencija, be kurios sėkmingai vystyti verslą bus sunkiai įmanoma Rėmėjo turinys

Pasaulis šiandien keičiasi ypač sparčiai – ketvirtoji pramonės revoliucija iš pašaknų rauna įprastas veikimo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui 1

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai...

Laisvalaikis
2018.05.17
Metų muziejininkė – kaunietė Daina Kamarauskienė

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2017-ųjų muziejininko vardą suteikė Dainai Kamarauskienei,...

Laisvalaikis
2018.05.17
 „Godopoco“ trenerė Airina Kazlauskaitė: noras kontroliuoti atsiranda tada, kai bijoma susimauti Rėmėjo turinys 4

„Kai esi nepasiruošęs niekam, esi pasiruošęs viskam“, – teigia „Godopoco“ sklandaus ir efektyvaus bendravimo...

Laisvalaikis
2018.05.17
Pažymint LGBT teises Vilniuje atidaryta simbolinė pėsčiųjų perėja 2

Vilniuje pažymint Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) teises atidaryta simbolinė...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros ministrė: paskelbtas kultūros įstaigų pertvarkos planas – netikra naujiena

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros įstaigų tinklo pertvarka – susitarimai po kilimu ar audra vandens stiklinėje 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, vienijanti ir...

Laisvalaikis
2018.05.14
1863-1864 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai bus palaidoti Rasose 2

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 m.

Laisvalaikis
2018.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau