Švedijos Akademija svarsto, ar teiks Nobelio literatūros premiją
Karališkoji Švedijos akademija paskelbė gegužės 4 d. pranešianti savo sprendimą dėl šių metų Nobelio literatūros premijos atšaukimo arba atidėjimo.
Sprendimas siejamas su praėjusių metų lapkritį kilusiu skandalu dėl seksualinio priekabiavimo ir laimėtojų pavardžių išankstinio atskleidimo, praneša Reuters naujienų agentūra, cituojanti akademijos pareigūnę Louise Hedberg.
Kad Nobelio literatūros premija būtų atšaukta arba atidėta itin retas atvejis. Paskutinį kartą ji nebuvo įteikta 1943-aisiais, Antrojo pasaulinio karo metais.
Šių metų Nobelio premijos laureatų paskelbimo data dar nėra nežinoma, paprastai jų pavardės skelbiamos spalį.
Nemalonumų banga kilo, kai Švedijos akademija, iki gyvos galvos renkamų garbingų autorių ir lingvistų taryba, kurios užduotis visokeriopai puoselėti švedų kalbą, susidūrė su kaltinimais dėl laureatų pavardžių nutekinimo prieš oficialiai jas paskelbiant ir dėl seksualinio priekabiavimo.
Kaltinimai buvo pareikšti tarybos narės, rašytojos Katarinos Frostenson sutuoktiniui. Fotografas ir kultūros veikėjas Jeanas-Claude'as Arnault abu kaltinimus atmetė, o teismas šių metų kovo viduryje paskelbė, kad dalis tyrimo dėl žaginimo ir smurto nuo 2013 iki 2015 m. buvo nutraukta trūkstant įrodymų.
Tačiau tai nesutrukdė akademijos nariams pasklisti kaip Grigo bitės po skandalo atsistatydino šeši iš aštuoniolikos valdybos narių, kiti, teigia Reuters, tarp savęs nebendradarbiauja dėl kitų priežasčių.
Balandį Švedijos akademija pareiškė patirianti rimtą krizę ir pripažino, kad 1786 m. Karaliaus Gustavo III įsteigtas ir karališko globėjo įtvirtintas pasitikėjimas institucija buvo pažeistas. Akademija, kurią globoja Švedijos karalius, tradiciškai yra itin diskretiška, tad skandalas ją labai sukrėtė.
Akademijos nariai atsistatydina ne pirmą kartą. 1989 m. trys jos nariai paliko savo vietas tuščias Akademijai atsisakius pasmerkti fatvą prieš Salmaną Rushdie, kuri buvo paskelbta dėl romano Šėtoniškos eilės.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą