Kodėl tironams patinka kurti eiles

Publikuota: 2018-05-01
VŽ montažas.
VŽ montažas.

Poeziją suprantame kaip kažką jautraus ar net sentimentalaus, nieko bendra neturinčio su brutalumu ir žiaurumu. Tačiau istorija rodo, jog nuo antikos iki šių laikų diktatoriai kūrė eiles. Klausimas – ar jų nusikaltimai būtų vertinami švelniau, jeigu jų kūryba pasirodytų esanti vertinga ir, priešingai, ar galima adekvačiai vertinti tironų poezijos kokybę?

Rašytojas ir žurnalistas Benjaminas Rammas naujienų agentūros BBC svetainėje, remdamasis knyga „Eiles rašantys tironai“ („Tyrants Writing Poetry“), pasakoja apie tironus, mėgusius kurti. Poeto-tirono archetipu jis vadina Romos imperatorių Neroną (37–68 m. po Kr.), vieną žiauriausių visų laikų imperatorių.

Imperatorius aktorius

Nerono istoriografai Tacitas ir Svetonijus užsimena, kad Romą, kurią Neronas valdė nuo 54 iki 68 metų prieš Kristų, jo poezija kamavo taip pat, kaip ir vykdoma politika. Senovės istorijos prof. dr. Ulrichas Gotteras, vienas knygos „Eiles rašantys tironai“ autorių, pastebi, jog Nerono viešpatavimo laikais, palyginti su poetų-imperatorių Cezario ir Augusto valdymu, buvo pralieta „stebėtinai mažai kraujo“. Nepaisant karinių ambicijų stokos, kerštingi Nerono poelgiai skambėjo plačiai. Mūsų laikus pasiekusiame paveiksle jis – patetiškas despotas, vilkintis tragedijos veikėjo kostiumą ir giedantis apie Trojos užgrobimą tuo metu, kai Roma pleška liepsnose – šaltiniai teigia, jog 64-ųjų didijį Romos gaisrą sukėlė būtent jis.

Neronas aistringai mėgo teatro renginius, pats pasirodydavo scenoje kaip dainininkas. Keliaudamas po Graikiją mėgo dalyvauti eiliavimo, skambinimo lyra, vežimų vadeliojimo konkursuose. (Olimpijoje Neronas išvirto iš 10-ies žirgų traukiamo vežimo, tačiau vis tiek buvo paskelbtas nugalėtoju ir pareikalavo, kad ankstesnių laimėtojų statulos būtų nuverstos nuo pjedestalų.)

Neronas mėgo režisuoti, jis bandė surežisuoti net savo paskutinį „pasirodymą“ – savižudybę, repetuodamas atsisveikinimo žodžius: „Qualis artifex pereo“ (lotynų k. – Koks menininkas žūva).

Benito Mussolini eilės

Po beveik 2.000 m. grupelė italų poetų tapo fašizmo pranašais, surengę neroniškos dvasios spektaklį. „Tegu klesti menas, nors pasaulis griūva“, – tokiu šūkiu prasidėjo italų futuristų judėjimas, kurį inspiravo poetas, pirmuoju fašistu vadinamas Filippo Tommaso Marinetti, fetišizavęs karą kaip „vienintelį vaistą pasauliui“.

BBC teigimu, įtakos futuristams turėjo poetė-karė Gabrielė D’Annunzio, 1919 m. įvedusi neilgai tegyvavusią „lyrinę diktatūrą“, kuri, savo ruožtu, įkvėpė Benito Mussolini po trejų metų užgrobti valdžią. Nepaisant to, kad Mussolini entuziastingai dėjosi palaikąs G. D’Annunzio aukštintą poeto ir liaudies „mistiškąją sąjungą“, jo paties eilės buvo linkusios į sentimentalią rezignaciją. Literatūrinėse diktatoriaus ambicijose būta ir šiek tiek pretenzingumo: dučės biografas Richardas Bosworthas rašo, kad „viešint garbiems svečiams iš užsienio, šis ant savo rašomojo stalo demonstratyviai palikdavęs atverstus“ garsių poetų kūrinius.

Vėlesnė Mussolini kūryba atspindėjo jo atskirtį, buvo gerokai nutolusi nuo jo socialistinės jaunystės idealizmo, įkvėpusio eiles, kuriose dučė apverkė jakobinizmo žlugimą („plebėjų venose sukruvintas kirvis“) ir troško tapti revoliucijos pranašu („Jo gęstančiose akyse blykstelėjo Idėja, / Ateinančių amžių vizija“).

Staliną biografai giria

Rusiškasis marksizmas davė pradžią radikalių meninių judėjimų bangai, tačiau Sovietų Sąjungos tironas-poetas rašė stulbinamai konservatyviu stiliumi. Jaunasis Stalinas kūrė eiles gruzinų kalba. Ji buvo uždrausta ortodoksiškoje mokykloje, kurioje jis mokėsi, o jo kūriniuose atkartojami romantiški maištingo poeto ir prarastojo aukso amžiaus motyvai.

BBC cituoja rusų ir slavų kultūrų tyrinėtoją, prof. Jevgenijų Dobrenko, teigusį, jog Stalino eiles apibūdina gudrus imitavimas, saviironijos stoka ir „perdėtas užsidegimas“.

Stalino poezijoje, kuri pasižymi ties kičo riba svyruojančia dekoratyvia elegancija, apstu natūralistinių klišių: „po giraitės mėlyne aidi lakštingalos trelės“, o sielą kankina „tamsus nakties miškas“. Jo eilės nuoširdžios, tačiau politiškai tiesmukos.

Kitur jis pasirodo kaip daininkas, kurį „iki ašarų sugraudina karti valstiečio dalia“, o jis pats toliaregiškai „pasistatė paminklą sau... kiekvieno gruzino širdyje“. Stalino eilės buvo anonimiškai publikuojamos prestižiniuose literatūros žurnaluose ir traukiamos į antologijas kaip gruzinų literatūros klasikos pavyzdžiai.

Stalino biografai jo eiles išgyrė. Antai britų istorikas Simonas Sebagas Montefiore rašo (leidykla „Tyto alba“ yra išvertusi jo knygas „Stalino jaunystė“ ir „Stalinas. Raudonojo dvaro caras“), kad „jų grožis glūdi ritmikoje ir kalboje“, o jo kolega ir tėvynainis istorikas, akademikas Robertas Service teigia, kad Stalino kūrybai buvo būdingas „lingvistinis tyrumas, kurį pripažino visi“.

Su plunksna ir kardu

Ilgamečio Sovietų Sąjungos vadovo, generalinio SSKP sekretoriaus Leonido Brežnevo įpėdinis Jurijus Andropovas, vadintas Stalino idėjų tęsėju, nuo 1982-ųjų lapkričio iki mirties 1984 m. vasarį ėjęs SSKP generalinio sekretoriaus pareigas, derino pareigas ir romantiką. 1967–1982 m. jis vadovavo KGB, 1956 m. vadovavo slopinant sukilimą Vengrijoje, tačiau tai netrukdė jam rašyti meilės eilių žmonai.

(Gebėjimas atskirti vieną nuo kito yra esminis kūrėjo-diktatoriaus bruožas, komentuoja BBC.)

Kitas stalinistas, Šiaurės Korėjos įkūrėjas ir lyderis Kim Il Sungas (Kim Ir Senas), kūręs revoliucines pjeses ir teorinių veikalus, pristatomas kaip „meninio išradingumo tėvas“.

1992 m. Kimas vyresnysis viešame laiške savo sūnui Jong-ilui rašo: „Ar gali būti, kad tai jau penkiasdešimtasis Šviečiančios žvaigždės gimtadienis?/Visi juo žavisi už plunksnos ir kardo galią,/Ištikimą ir mylintį protą,/Ir vienbalsės liaupsės ir džiaugsmo šūksniai drebina dangų ir žemę“.

Tautos tėvas Kimas buvo paskelbtas „Tautos saule“, kaip Mao Zedongas („Raudonoji saulė mūsų širdyse“). Būtent Mao įkūnijo valdovo su plunksna ir kardu idealą, pagrįstą kultūrinių gebėjimų (wen) ir karo meno (wu) vienove.

Pasak BBC, Mao poezija savo forma ortodoksinė, o tematika klasikinė, atitinkanti tradiciją, kurią jis niekino. Nepaisant savo paties įsakymo sunaikinti keturis senųjų laikų aspektus (kultūrą, papročius, įpročius ir idėjas), Mao rašė senuoju stiliumi net ir tada, kai toks stilius buvo pasmerktas kaip elitistinis ir pasenęs.

„Bijojau, kad tokios klaidos gali išplisti ir nuvesti jaunimą klystkeliais“, – prisipažino Mao vienam žurnalo redaktoriui, tačiau pats sau nuolaidžiavo ir mėgavosi darydamas tai, ką draudė kitiems.

Mao kūryba rodo, kad meninis subtilumas negarantuoja švelnesnės politikos.

Cenzorius ir kūrėjas

Prieš tai, kai „Bosnijos skerdikas“ Radovanas Karadžičius Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvo pripažintas kaltu dėl genocido, kaip kaltinamieji įrodymai teismui buvo pateiktos ir jo eilės.

1992 m. sukurtame BBC dokumentiniame filme užfiksuotas R. Karadžičiaus ir nacionalisto rusų poeto Eduardo Limonovo susitikimas, kuriame pirmasis deklamuoja smurtą pranašaujantį eilėraštį, o rusas šaudo į slėnį, besidriekiantį po jų kojomis.

Minėtoje knygoje „Eiles rašantys tironai“ garsus slovėnų filosofas Slavojus Žižekas rašo, jog R. Karadžičius buvo vienas iš pagrindinių veikėjų „poetiniame-kariniame komplekse“, kuris garbino literatūrinį nacionalizmo kanoną, ypač Petaro Petrovičiaus-Njegošo epinę poemą „Kalno vainikas“ (1847), kurioje musulmonų kraujo praliejimas pateikiamas kaip serbų tautos krikšto aktas.

Genocido retorika čia pridengta raminama metafora: per „etninį valymą“ „apvalyta“ tauta. Vis dėlto verta būti budriam, kai autorius susitapatina su lyriniu veikėju. Antai Ayatollah Khomeini, Irano religinis ir politinis lyderis, rašė: „O, mylimoji! Mane įkalino apgamas ant tavo lūpos! / Mačiau tavo sergančias akis ir susirgau per meilę… / Atverk užeigos duris ir leiskime ten dienas ir naktis, / Nes aš jau pavargau ir man bloga nuo mečetės ir seminarijos“.

Vėlgi – Ajatolos gerbėjai pasityžę šiuos posmus skaityti griežtai kaip alegoriją („Mečetė ir dvasininkas tėra tuščias išorinio šventeiviškumo parodymas“), nors kai kurias eilutes pritempti prie šios minties sunku.

Kalašnikovas ir poezija

BBC prisimena, kaip „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno stovyklos sunaikinimas 2011-aisiais sukėlė žiniasklaidoje komentarų bangą apie jo knygų lentyną. Daugiausia dėmesio tuomet skirta svarstymams, jog ten nebuvo rasta grožinės literatūros, tačiau pamiršta paminėti jo meilė poezijai.

2010 m. O. bin Ladenas vienam savo kariškių smulkiai aprašo sąmokslo smulkmenas ir prideda prašymą: „Jeigu su tavimi yra brolių, kurie išmano apie poetinius metrus, praneškite man, o jeigu turite knygų apie klasikinę prozodiją, atsiųskite jų man.“

O. bin Ladenas buvo vienas garsiausių džihado poetų, iš dalies tai lėmė jo meistriška klasikinė iškalba.

Jo emyras Irake Abu Musabas Al-Zarqawi garsėjo ir kaip „skerdikas“, ir kaip „tas, kuris daug verkia“ – tai parodo žiaurumo ir sentimentalumo sąsają, dvilypį valdžios ir gailesčio troškimą.

Aymanas al-Zawahiri, dabartinis „Al-Qaeda’os“ lyderis, taip pat rašo eiles, o „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakral-Baghdadi yra parašęs daktaro disertaciją apie religines eiles.

Su kalašnikovu mėgęs pozuoti Irako diktatorius Saddamas Huseinas parašė keturis romanus ir krūvą poemų, skaičiuoja „The Guardian“: „Kalėjimo vienutėje ūsuotas džentelmenas rašo prie mažo valgomojo stalo. Paskutiniais mėnesiais jis patyrė didžiulių gyvenimo pokyčių: „Gucci“ kostiumai ir prancūziški plaukų dažai jau praeityje. Praeityje prašmatni aplinka. Jis net neturi žalio supratimo, ar romanas, alegorinė aistros ir keršto pasaka, kurią jis dabar rašo, kada nors išvys dienos šviesą“.

„Moderniųjų laikų tironai, tokie, kaip Mussolini, Stalinas, Hitleris, Mao Zedongas, Kim Il-sungas, Saddamas Husseinas ir kiti, suvokė save kaip talentingus intelektualus, kurie per savo literatūros kūrinius ir kitus meninius laimėjimus pasauliui suteikė vertingų pamokų. Kokį efektą tai turėjo jų vykdomai politikai“, – klausiama knygoje „Tyrants Writing Poetry“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
18:52
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 12

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 2

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino skandalingoji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Muzika: garsai iš atvirkščio pasaulio Premium

Laiškas nuo balčiausio žmogaus Bruklino „Afropunk“ festivalyje.

Verslo klasė
2018.11.05
Londonas mini I-ojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį

Sekmadienio vakarą prie Londono Tauerio sužibo 10.000 žibintų, pagerbiančių karius ir civilius, kurie žuvo...

Laisvalaikis
2018.11.05
Kultūros ministrės komandoje – naujas patarėjas

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjų komandą papildė doc. dr. Juozapas Blažiūnas. Jis...

Laisvalaikis
2018.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau