Gegužės 3-iosios Konstitucija - Lietuvos pergalė ar pabaiga

Publikuota: 2018-05-01
Atnaujinta 2018-05-01 16:36
„Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo bendra Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, tuo metu buvo viena Abiejų Tautų Respublika“, – sako dr. Raila. Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.
„Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo bendra Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, tuo metu buvo viena Abiejų Tautų Respublika“, – sako dr. Raila. Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.

Vieniems tai yra dokumentas, kuriuo verta didžiuotis, kiti jį laiko Lietuvos valstybės pabaiga. 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija mūsų šalyje iki šiol vertinama prieštaringai.

1791-ųjų gegužę Ketverių metų Seimo priimtas pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas laikomas pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija. Tai daro įspūdį. Kita vertus, šiame dokumente nebuvo net žodžio „Lietuva“, tad galbūt teisūs ir tie, kurie teigia, kad šis įstatymas padėjo tašką formaliai tuo metu dar egzistavusiai Lietuvai.

Vis dėlto Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila sako, kad toks požiūris nėra teisingas, nes nė vienas gegužės 3-iosios Konstitucijos straipsnis specialiai apie Lietuvos panaikinimą nekalba.

„Mūsų istoriografijoje vyrauja požiūris, kad tai buvo Lietuvos pabaiga, kai kas šį dokumentą net yra pavadinęs testamentu. Bet tai nėra visiškai pamatuota pozicija. Tai buvo bendra Konstitucija Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, bet tuo metu buvo bendra Abiejų Tautų Respublika“, – dėsto dr. Raila.

Reformų troškimas

XVIII a. viduryje Abiejų Tautų Respublika buvo išvarginta nesibaigiančių karų su Rusija ir Osmanų imperija ir praradusi galią bei įtaką Vidurio ir Rytų Europoje. 1764 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis ėmėsi reformų, kad šalį grąžintų į buvusias vėžes. Beveik po trijų dešimtmečių priimta gegužės 3-iosios Konstitucija tapo šių reformų kulminacija.

Daug keliavęs, išsilavinęs, anglų, italų, prancūzų ir vokiečių kalbas mokėjęs Stanislovas Augustas buvo reikšminga figūra vykdant reformas Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Tačiau, pabrėžia dr. Raila, reformoms jau buvo pribrendusi ir didžioji dalis visuomenė.

„Visa aplinka, kuri kūrė tą Konstituciją, siekė sukurti naują politinę tvarką, naują valstybės perspektyvą. Čia reikia kalbėti apie visą XVIII a. gyvenimo sampratą ir bundantį naujų laikų protą. Karalius yra valdovas, kuris legalizuoja tam tikrus sprendimus, bet gegužės 3-iosios Konstitucija atsirado iš monarcho ir Seimo simbiozės“, – sako dr. Raila.

Anot istoriko, dauguma tuometinio Ketverių metų Seimo narių buvo išaugę visai kitoje aplinkoje, išsilavinę žmonės, kurie Abiejų Tautų Respubliką matė kaip šalį, lygiateisiškai gyvuojančią tarp kitų Europos valstybių. Tai buvo bajorai, norintys išjudinti sustingusį valstybės mechanizmą, kuris „braškėdamas ir traškėdamas judėjo, bet didelių perspektyvų nesimatė“.

Nauja valstybės tvarka

Žinoma, Seime buvo ir Konstitucijos priešininkų, diskusija prieš balsavimą dėl šio dokumento priėmimo truko septynias valandas, kai kurie Seimo nariai net grasino nužudyti savo vaikus, jei įstatymas bus priimtas. Kaip sako dr. Raila, „retrogradiška mintis visada ras argumentų pateisinti savo tamsumui“.

Vis dėlto karaliaus inicijuotų reformų šalininkai nugalėjo: už Konstituciją balsavo 110, prieš – 72 Seimo nariai. Įtakos tikriausiai turėjo ir apie 20 tūkst. žmonių, kurie vykstant diskusijoms Seime išėjo į gatves išreikšti palaikymą Konstitucijos idėjoms.

Esminiu dalyku, įtvirtintu 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje, dr. Raila laiko konstitucinės monarchijos įvedimą. Tokia valdymo forma atitiko europinius XVIII a. valstybės valdymo principus.

„Konstitucinė monarchija reiškė karaliaus valdžios paveldimumą, tęstinumą, patikimumą ir valstybės raidos užtikrinimą. Iki tol valstybės valdymo forma buvo bajorų demokratija, kuri, kaip žinome, iš esmės buvo visiška anarchija. O karaliaus rinkimai reikšdavo kitų sostų kišimąsi į mūsų reikalus“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, konstitucinės monarchijos įvedimas buvo pavėluotas Abiejų Tautų Respublikos žingsnis, bet būtinas normaliai valstybės raidai.

Priėmus Konstituciją, taip pat buvo įvesta visiškai nauja ministerijų sistema, be to, panaikinta Nuolatinė taryba, tebuvusi Rusijos imperijos įrankis kontroliuoti Lenkijos ir Lietuvos gyvenimą.

„Geopolitinės aplinkybės susiklostė taip, kad atsirado galimybė ištrūkti iš Rusijos įtakos. Ta galimybe buvo pasinaudota“, – sako dr. Raila.

Sąmonės urbanizacija

Dar vienas esminis gegužės 3-iosios Konstitucijos akcentas – miestiečių, kaip atskiro valstybei reikšmingo luomo, išskyrimas. „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse“ – taip pavadintas vienas Konstitucijos straipsnių. Beje, pabrėžia dr. Raila, šį straipsnį rengė lietuvių didikas Joakimas Chrebtavičius.

„Kalba apie miestiečius liudijo vieną paprastą, bet svarbų dalyką – į politinį gyvenimą ateina visiškai naujas luomas, prasideda sąmonės urbanizacija, judesys nuo agrarinės visuomenės link miestietiškos“, – aiškina istorikas.

Pasak jo, XVIII a. Europoje supratimas, kad miestai lemia ekonominę ir socialinę valstybės savastį, jau buvo įprastas dalykas. Priėmus gegužės 3-iosios Konstituciją, miestiečių luomas tampa svarbiu politiniu veiksniu ir Abiejų Tautų Respublikoje.

„Vėliau tai tapo svarbiu veiksniu ir per 1794 m. Kosciuškos sukilimą, kai Vilnių, savo miestą, gynė būtent miestiečiai. Iki tol to Lietuvos istorijoje nėra buvę“, – sako dr. Raila.

Vertimas į lietuvių kalbą

Istorijos fakulteto docentas atkreipia dėmesį, kad gegužės 3-iosios Konstitucijos negalima vertinti kaip Lietuvos valstybės pabaigos ir dėl to, kad vos priimtas šis dokumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad to meto lietuviai jo tikrai nelaikė lenkišku įstatymu.

„Žinoma, tai nebuvo kalba, kokia šnekame šiandien. Tai buvo žemaičių tarmė, kupina polonizmų. Vis dėlto ši Konstitucija vertintina kaip pirmasis politinis dokumentas lietuvių kalba, iki tol tokio nebuvo, net statutai buvo parašyti senąja gudų kalba“, – aiškina dr. Raila.

Pasak pašnekovo, tai rodo, kad XVIII a. pabaigoje Lietuvoje jau formavosi sluoksnis, kuriam reikėjo tokio lietuviško dokumento ir kuris suprato, kad ši Konstitucija lygiateisiškai apima ir Lenkiją, ir Lietuvą.

„Nereikia kalbėti apie tai, lenkiškas ar lietuviškas tas dokumentas. Jis rodo to meto civilizacijos lygį, o ne kokį nors Lietuvos apibrėžimą. Tai yra svarbiausia ir tai reikia akcentuoti“, – įsitikinęs dr. Raila.

1791-ųjų gegužės 3 d. Konstitucija

Valdymo įstatymu pavadintą Abiejų Tautų Respublikos dokumentą sudarė 11 straipsnių. Tų pačių metų spalį jis buvo papildytas „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimu“ – įstatymu, numatančiu, kad Lietuva turi atskirą kariuomenę ir iždą.

Pirmuoju Konstitucijos straipsniu buvo įtvirtinta, kad valstybinė religija yra Romos katalikų. Taip pat buvo užtikrinta kitų tikėjimų laisvė, bet uždrausta iš katalikybės pereiti į kitą tikėjimą.

Konstitucija įtvirtino ir valdžių padalijimą. Pirmą kartą Europoje įstatymiškai buvo priimta Charles’o de Montesquieu idėja, kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios turi būti atskirtos. Seimui atiteko įstatymų leidžiamoji, o monarchui – vykdomoji valdžia.

11-asis Konstitucijos straipsnis teigė, kad valstybės vientisumą ir suverenumą gina ne karalius su kariuomene, o kiekvienas pilietis. Šis straipsnis realiai buvo įgyvendintas jau 1792 m. kai į Lietuvos ir Lenkijos Respubliką įsiveržė Rusijos kariuomenė. Be to, jis padėjo pamatus šiuolaikiškai suprantamai nepriklausomybės idėjai.

Konstitucija galiojo iki 1792 m. lapkričio 23 d., kai ją panaikino Gardino Seimas. Vėliau sekė du Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, jie padėjo tašką Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorijoje.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Taika su Ispanijos mokesčių inspekcija C. Ronaldo kainuos 18,8 mln. Eur 2

Portugalų futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo pasiekė susitarimą su Ispanijos teisėsaugą, pagal kurį kalėjimų...

Laisvalaikis
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 4

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau