Gegužės 3-iosios Konstitucija - Lietuvos pergalė ar pabaiga

Publikuota: 2018-05-01
Atnaujinta 2018-05-01 16:36
„Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo bendra Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, tuo metu buvo viena Abiejų Tautų Respublika“, – sako dr. Raila. Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.
svg svg
„Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo bendra Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, tuo metu buvo viena Abiejų Tautų Respublika“, – sako dr. Raila. Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.

Vieniems tai yra dokumentas, kuriuo verta didžiuotis, kiti jį laiko Lietuvos valstybės pabaiga. 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija mūsų šalyje iki šiol vertinama prieštaringai.

1791-ųjų gegužę Ketverių metų Seimo priimtas pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas laikomas pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija. Tai daro įspūdį. Kita vertus, šiame dokumente nebuvo net žodžio „Lietuva“, tad galbūt teisūs ir tie, kurie teigia, kad šis įstatymas padėjo tašką formaliai tuo metu dar egzistavusiai Lietuvai.

Vis dėlto Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila sako, kad toks požiūris nėra teisingas, nes nė vienas gegužės 3-iosios Konstitucijos straipsnis specialiai apie Lietuvos panaikinimą nekalba.

„Mūsų istoriografijoje vyrauja požiūris, kad tai buvo Lietuvos pabaiga, kai kas šį dokumentą net yra pavadinęs testamentu. Bet tai nėra visiškai pamatuota pozicija. Tai buvo bendra Konstitucija Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, bet tuo metu buvo bendra Abiejų Tautų Respublika“, – dėsto dr. Raila.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Reformų troškimas

XVIII a. viduryje Abiejų Tautų Respublika buvo išvarginta nesibaigiančių karų su Rusija ir Osmanų imperija ir praradusi galią bei įtaką Vidurio ir Rytų Europoje. 1764 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis ėmėsi reformų, kad šalį grąžintų į buvusias vėžes. Beveik po trijų dešimtmečių priimta gegužės 3-iosios Konstitucija tapo šių reformų kulminacija.

Daug keliavęs, išsilavinęs, anglų, italų, prancūzų ir vokiečių kalbas mokėjęs Stanislovas Augustas buvo reikšminga figūra vykdant reformas Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Tačiau, pabrėžia dr. Raila, reformoms jau buvo pribrendusi ir didžioji dalis visuomenė.

„Visa aplinka, kuri kūrė tą Konstituciją, siekė sukurti naują politinę tvarką, naują valstybės perspektyvą. Čia reikia kalbėti apie visą XVIII a. gyvenimo sampratą ir bundantį naujų laikų protą. Karalius yra valdovas, kuris legalizuoja tam tikrus sprendimus, bet gegužės 3-iosios Konstitucija atsirado iš monarcho ir Seimo simbiozės“, – sako dr. Raila.

Anot istoriko, dauguma tuometinio Ketverių metų Seimo narių buvo išaugę visai kitoje aplinkoje, išsilavinę žmonės, kurie Abiejų Tautų Respubliką matė kaip šalį, lygiateisiškai gyvuojančią tarp kitų Europos valstybių. Tai buvo bajorai, norintys išjudinti sustingusį valstybės mechanizmą, kuris „braškėdamas ir traškėdamas judėjo, bet didelių perspektyvų nesimatė“.

Nauja valstybės tvarka

Žinoma, Seime buvo ir Konstitucijos priešininkų, diskusija prieš balsavimą dėl šio dokumento priėmimo truko septynias valandas, kai kurie Seimo nariai net grasino nužudyti savo vaikus, jei įstatymas bus priimtas. Kaip sako dr. Raila, „retrogradiška mintis visada ras argumentų pateisinti savo tamsumui“.

Vis dėlto karaliaus inicijuotų reformų šalininkai nugalėjo: už Konstituciją balsavo 110, prieš – 72 Seimo nariai. Įtakos tikriausiai turėjo ir apie 20 tūkst. žmonių, kurie vykstant diskusijoms Seime išėjo į gatves išreikšti palaikymą Konstitucijos idėjoms.

Esminiu dalyku, įtvirtintu 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje, dr. Raila laiko konstitucinės monarchijos įvedimą. Tokia valdymo forma atitiko europinius XVIII a. valstybės valdymo principus.

„Konstitucinė monarchija reiškė karaliaus valdžios paveldimumą, tęstinumą, patikimumą ir valstybės raidos užtikrinimą. Iki tol valstybės valdymo forma buvo bajorų demokratija, kuri, kaip žinome, iš esmės buvo visiška anarchija. O karaliaus rinkimai reikšdavo kitų sostų kišimąsi į mūsų reikalus“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, konstitucinės monarchijos įvedimas buvo pavėluotas Abiejų Tautų Respublikos žingsnis, bet būtinas normaliai valstybės raidai.

Priėmus Konstituciją, taip pat buvo įvesta visiškai nauja ministerijų sistema, be to, panaikinta Nuolatinė taryba, tebuvusi Rusijos imperijos įrankis kontroliuoti Lenkijos ir Lietuvos gyvenimą.

„Geopolitinės aplinkybės susiklostė taip, kad atsirado galimybė ištrūkti iš Rusijos įtakos. Ta galimybe buvo pasinaudota“, – sako dr. Raila.

Sąmonės urbanizacija

Dar vienas esminis gegužės 3-iosios Konstitucijos akcentas – miestiečių, kaip atskiro valstybei reikšmingo luomo, išskyrimas. „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse“ – taip pavadintas vienas Konstitucijos straipsnių. Beje, pabrėžia dr. Raila, šį straipsnį rengė lietuvių didikas Joakimas Chrebtavičius.

„Kalba apie miestiečius liudijo vieną paprastą, bet svarbų dalyką – į politinį gyvenimą ateina visiškai naujas luomas, prasideda sąmonės urbanizacija, judesys nuo agrarinės visuomenės link miestietiškos“, – aiškina istorikas.

Pasak jo, XVIII a. Europoje supratimas, kad miestai lemia ekonominę ir socialinę valstybės savastį, jau buvo įprastas dalykas. Priėmus gegužės 3-iosios Konstituciją, miestiečių luomas tampa svarbiu politiniu veiksniu ir Abiejų Tautų Respublikoje.

„Vėliau tai tapo svarbiu veiksniu ir per 1794 m. Kosciuškos sukilimą, kai Vilnių, savo miestą, gynė būtent miestiečiai. Iki tol to Lietuvos istorijoje nėra buvę“, – sako dr. Raila.

Vertimas į lietuvių kalbą

Istorijos fakulteto docentas atkreipia dėmesį, kad gegužės 3-iosios Konstitucijos negalima vertinti kaip Lietuvos valstybės pabaigos ir dėl to, kad vos priimtas šis dokumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad to meto lietuviai jo tikrai nelaikė lenkišku įstatymu.

„Žinoma, tai nebuvo kalba, kokia šnekame šiandien. Tai buvo žemaičių tarmė, kupina polonizmų. Vis dėlto ši Konstitucija vertintina kaip pirmasis politinis dokumentas lietuvių kalba, iki tol tokio nebuvo, net statutai buvo parašyti senąja gudų kalba“, – aiškina dr. Raila.

Pasak pašnekovo, tai rodo, kad XVIII a. pabaigoje Lietuvoje jau formavosi sluoksnis, kuriam reikėjo tokio lietuviško dokumento ir kuris suprato, kad ši Konstitucija lygiateisiškai apima ir Lenkiją, ir Lietuvą.

„Nereikia kalbėti apie tai, lenkiškas ar lietuviškas tas dokumentas. Jis rodo to meto civilizacijos lygį, o ne kokį nors Lietuvos apibrėžimą. Tai yra svarbiausia ir tai reikia akcentuoti“, – įsitikinęs dr. Raila.

1791-ųjų gegužės 3 d. Konstitucija

Valdymo įstatymu pavadintą Abiejų Tautų Respublikos dokumentą sudarė 11 straipsnių. Tų pačių metų spalį jis buvo papildytas „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimu“ – įstatymu, numatančiu, kad Lietuva turi atskirą kariuomenę ir iždą.

Pirmuoju Konstitucijos straipsniu buvo įtvirtinta, kad valstybinė religija yra Romos katalikų. Taip pat buvo užtikrinta kitų tikėjimų laisvė, bet uždrausta iš katalikybės pereiti į kitą tikėjimą.

Konstitucija įtvirtino ir valdžių padalijimą. Pirmą kartą Europoje įstatymiškai buvo priimta Charles’o de Montesquieu idėja, kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios turi būti atskirtos. Seimui atiteko įstatymų leidžiamoji, o monarchui – vykdomoji valdžia.

11-asis Konstitucijos straipsnis teigė, kad valstybės vientisumą ir suverenumą gina ne karalius su kariuomene, o kiekvienas pilietis. Šis straipsnis realiai buvo įgyvendintas jau 1792 m. kai į Lietuvos ir Lenkijos Respubliką įsiveržė Rusijos kariuomenė. Be to, jis padėjo pamatus šiuolaikiškai suprantamai nepriklausomybės idėjai.

Konstitucija galiojo iki 1792 m. lapkričio 23 d., kai ją panaikino Gardino Seimas. Vėliau sekė du Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, jie padėjo tašką Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorijoje.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23
„The Economist“: Viena – tinkamiausias gyventi pasaulio miestas

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo...

Laisvalaikis
2022.06.23
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams.

Laisvalaikis
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
D. Muratovas pardavė Nobelio premijos medalį už 103,5 mln. USD, lėšas skirs ukrainiečių vaikams 1

Dmitrijus Muratovas, neseniai uždaryto nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, aukcione...

Laisvalaikis
2022.06.21
Vagystė versle – ką daryti, kai įprastos apsaugos nepakanka? Verslo tribūna

Vasaros ir atostogų metu vis daugėja nustatomų vagysčių. Ne tik svarbu apsaugoti savo privatų turtą, bet taip...

Inovacijos
2022.06.21
Mirė verslininkė I. Marozienė

Eidama 64-uosius metus mirė Irena Marozienė, verslininkė, „Amatininkų užeigos“ įkūrėja, pranešė jos dukra...

Laisvalaikis
2022.06.20
Išmontuotas paskutinysis taksofonas Lietuvoje 1

Pirmadienį Vilniuje šalia sostinės autobusų stoties telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ išjungė ir...

Laisvalaikis
2022.06.20
Mirė aktorius Regimantas Adomaitis 1

Eidamas 86-erius metus, mirė aktorius Regimantas Adomaitis, užuojautą dėl jo mirties paskelbė prezidentas...

Laisvalaikis
2022.06.20
„Kanų liūtuose“ varžosi 15 reklamos darbų iš Lietuvos

Birželio 20–24 d. vykstančiame didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“...

Rinkodara
2022.06.20
Paslaptingas aukciono laimėtojas už pietus su W. Buffettu sumokės 19 mln. USD

Paslaptingas asmuo, kurio tapatybė neatskleidžiama, už teisę papietauti su legendiniu amerikiečių investicijų...

Laisvalaikis
2022.06.19
Kodėl tironai kuria eiles

Poeziją suprantame kaip kažką jautraus ar net sentimentalaus, nieko bendra neturinčio su brutalumu ir...

Laisvalaikis
2022.06.19
Karšta nušalinto „Google“ inžinieriaus istorija: sąmonė – dar ne dirbtinio intelekto reikalas Premium 1

- Iš esmės darau prielaidą, kad tu norėtum, jog daugiau žmonių „Google“ žinotų, kad gebi jausti. Ar tai yra...

Inovacijos
2022.06.18
Tyrimas: kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų keisti karjerą į IT 7

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra...

Vadyba
2022.06.18
Architektai darbų turi metams į priekį, bet ramybės nėra Premium

Architektų biurai užsakymų gauna tiek, kad nors vežimu vežk, o ir į vežimą ne visada telpa. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2022.06.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku