Gegužės 3-iosios Konstitucija - Lietuvos pergalė ar pabaiga

Publikuota: 2018-05-01
Atnaujinta 2018-05-01 16:36
„Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo bendra Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, tuo metu buvo viena Abiejų Tautų Respublika“, – sako dr. Raila.@CA foto autorius:Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.
„Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo bendra Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, tuo metu buvo viena Abiejų Tautų Respublika“, – sako dr. Raila.@CA foto autorius:Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.

Vieniems tai yra dokumentas, kuriuo verta didžiuotis, kiti jį laiko Lietuvos valstybės pabaiga. 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija mūsų šalyje iki šiol vertinama prieštaringai.

1791-ųjų gegužę Ketverių metų Seimo priimtas pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas laikomas pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija. Tai daro įspūdį. Kita vertus, šiame dokumente nebuvo net žodžio „Lietuva“, tad galbūt teisūs ir tie, kurie teigia, kad šis įstatymas padėjo tašką formaliai tuo metu dar egzistavusiai Lietuvai.

Vis dėlto Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila sako, kad toks požiūris nėra teisingas, nes nė vienas gegužės 3-iosios Konstitucijos straipsnis specialiai apie Lietuvos panaikinimą nekalba.

„Mūsų istoriografijoje vyrauja požiūris, kad tai buvo Lietuvos pabaiga, kai kas šį dokumentą net yra pavadinęs testamentu. Bet tai nėra visiškai pamatuota pozicija. Tai buvo bendra Konstitucija Lenkijai ir Lietuvai. Galų gale, norime to ar ne, bet tuo metu buvo bendra Abiejų Tautų Respublika“, – dėsto dr. Raila.

Reformų troškimas

XVIII a. viduryje Abiejų Tautų Respublika buvo išvarginta nesibaigiančių karų su Rusija ir Osmanų imperija ir praradusi galią bei įtaką Vidurio ir Rytų Europoje. 1764 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis ėmėsi reformų, kad šalį grąžintų į buvusias vėžes. Beveik po trijų dešimtmečių priimta gegužės 3-iosios Konstitucija tapo šių reformų kulminacija.

Daug keliavęs, išsilavinęs, anglų, italų, prancūzų ir vokiečių kalbas mokėjęs Stanislovas Augustas buvo reikšminga figūra vykdant reformas Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Tačiau, pabrėžia dr. Raila, reformoms jau buvo pribrendusi ir didžioji dalis visuomenė.

„Visa aplinka, kuri kūrė tą Konstituciją, siekė sukurti naują politinę tvarką, naują valstybės perspektyvą. Čia reikia kalbėti apie visą XVIII a. gyvenimo sampratą ir bundantį naujų laikų protą. Karalius yra valdovas, kuris legalizuoja tam tikrus sprendimus, bet gegužės 3-iosios Konstitucija atsirado iš monarcho ir Seimo simbiozės“, – sako dr. Raila.

Anot istoriko, dauguma tuometinio Ketverių metų Seimo narių buvo išaugę visai kitoje aplinkoje, išsilavinę žmonės, kurie Abiejų Tautų Respubliką matė kaip šalį, lygiateisiškai gyvuojančią tarp kitų Europos valstybių. Tai buvo bajorai, norintys išjudinti sustingusį valstybės mechanizmą, kuris „braškėdamas ir traškėdamas judėjo, bet didelių perspektyvų nesimatė“.

Nauja valstybės tvarka

Žinoma, Seime buvo ir Konstitucijos priešininkų, diskusija prieš balsavimą dėl šio dokumento priėmimo truko septynias valandas, kai kurie Seimo nariai net grasino nužudyti savo vaikus, jei įstatymas bus priimtas. Kaip sako dr. Raila, „retrogradiška mintis visada ras argumentų pateisinti savo tamsumui“.

Vis dėlto karaliaus inicijuotų reformų šalininkai nugalėjo: už Konstituciją balsavo 110, prieš – 72 Seimo nariai. Įtakos tikriausiai turėjo ir apie 20 tūkst. žmonių, kurie vykstant diskusijoms Seime išėjo į gatves išreikšti palaikymą Konstitucijos idėjoms.

Esminiu dalyku, įtvirtintu 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje, dr. Raila laiko konstitucinės monarchijos įvedimą. Tokia valdymo forma atitiko europinius XVIII a. valstybės valdymo principus.

„Konstitucinė monarchija reiškė karaliaus valdžios paveldimumą, tęstinumą, patikimumą ir valstybės raidos užtikrinimą. Iki tol valstybės valdymo forma buvo bajorų demokratija, kuri, kaip žinome, iš esmės buvo visiška anarchija. O karaliaus rinkimai reikšdavo kitų sostų kišimąsi į mūsų reikalus“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, konstitucinės monarchijos įvedimas buvo pavėluotas Abiejų Tautų Respublikos žingsnis, bet būtinas normaliai valstybės raidai.

Priėmus Konstituciją, taip pat buvo įvesta visiškai nauja ministerijų sistema, be to, panaikinta Nuolatinė taryba, tebuvusi Rusijos imperijos įrankis kontroliuoti Lenkijos ir Lietuvos gyvenimą.

„Geopolitinės aplinkybės susiklostė taip, kad atsirado galimybė ištrūkti iš Rusijos įtakos. Ta galimybe buvo pasinaudota“, – sako dr. Raila.

Sąmonės urbanizacija

Dar vienas esminis gegužės 3-iosios Konstitucijos akcentas – miestiečių, kaip atskiro valstybei reikšmingo luomo, išskyrimas. „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse“ – taip pavadintas vienas Konstitucijos straipsnių. Beje, pabrėžia dr. Raila, šį straipsnį rengė lietuvių didikas Joakimas Chrebtavičius.

„Kalba apie miestiečius liudijo vieną paprastą, bet svarbų dalyką – į politinį gyvenimą ateina visiškai naujas luomas, prasideda sąmonės urbanizacija, judesys nuo agrarinės visuomenės link miestietiškos“, – aiškina istorikas.

Pasak jo, XVIII a. Europoje supratimas, kad miestai lemia ekonominę ir socialinę valstybės savastį, jau buvo įprastas dalykas. Priėmus gegužės 3-iosios Konstituciją, miestiečių luomas tampa svarbiu politiniu veiksniu ir Abiejų Tautų Respublikoje.

„Vėliau tai tapo svarbiu veiksniu ir per 1794 m. Kosciuškos sukilimą, kai Vilnių, savo miestą, gynė būtent miestiečiai. Iki tol to Lietuvos istorijoje nėra buvę“, – sako dr. Raila.

Vertimas į lietuvių kalbą

Istorijos fakulteto docentas atkreipia dėmesį, kad gegužės 3-iosios Konstitucijos negalima vertinti kaip Lietuvos valstybės pabaigos ir dėl to, kad vos priimtas šis dokumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad to meto lietuviai jo tikrai nelaikė lenkišku įstatymu.

„Žinoma, tai nebuvo kalba, kokia šnekame šiandien. Tai buvo žemaičių tarmė, kupina polonizmų. Vis dėlto ši Konstitucija vertintina kaip pirmasis politinis dokumentas lietuvių kalba, iki tol tokio nebuvo, net statutai buvo parašyti senąja gudų kalba“, – aiškina dr. Raila.

Pasak pašnekovo, tai rodo, kad XVIII a. pabaigoje Lietuvoje jau formavosi sluoksnis, kuriam reikėjo tokio lietuviško dokumento ir kuris suprato, kad ši Konstitucija lygiateisiškai apima ir Lenkiją, ir Lietuvą.

„Nereikia kalbėti apie tai, lenkiškas ar lietuviškas tas dokumentas. Jis rodo to meto civilizacijos lygį, o ne kokį nors Lietuvos apibrėžimą. Tai yra svarbiausia ir tai reikia akcentuoti“, – įsitikinęs dr. Raila.

1791-ųjų gegužės 3 d. Konstitucija

Valdymo įstatymu pavadintą Abiejų Tautų Respublikos dokumentą sudarė 11 straipsnių. Tų pačių metų spalį jis buvo papildytas „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimu“ – įstatymu, numatančiu, kad Lietuva turi atskirą kariuomenę ir iždą.

Pirmuoju Konstitucijos straipsniu buvo įtvirtinta, kad valstybinė religija yra Romos katalikų. Taip pat buvo užtikrinta kitų tikėjimų laisvė, bet uždrausta iš katalikybės pereiti į kitą tikėjimą.

Konstitucija įtvirtino ir valdžių padalijimą. Pirmą kartą Europoje įstatymiškai buvo priimta Charles’o de Montesquieu idėja, kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios turi būti atskirtos. Seimui atiteko įstatymų leidžiamoji, o monarchui – vykdomoji valdžia.

11-asis Konstitucijos straipsnis teigė, kad valstybės vientisumą ir suverenumą gina ne karalius su kariuomene, o kiekvienas pilietis. Šis straipsnis realiai buvo įgyvendintas jau 1792 m. kai į Lietuvos ir Lenkijos Respubliką įsiveržė Rusijos kariuomenė. Be to, jis padėjo pamatus šiuolaikiškai suprantamai nepriklausomybės idėjai.

Konstitucija galiojo iki 1792 m. lapkričio 23 d., kai ją panaikino Gardino Seimas. Vėliau sekė du Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, jie padėjo tašką Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorijoje.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto pakeis meninės instaliacijos 17

Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino nuostatus, pagal kuriuos bus skelbiamas Žaliojo tilto meninių,...

Laisvalaikis
2018.05.23
Venecijos architektūros bienalėje Lietuva atidaro Pelkių mokyklą

Gegužės 26 d. Venecijoje prasideda 16-oji „Biennale Architettura“. Pagrindinė jos tema – „Freespace“, kviečia...

Laisvalaikis
2018.05.23
Barackas Obama su žmona Michelle pasirašė sutartį su „Netflix“ 1

Barackas Obama, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas, ir jo žmona Michelle pasirašė sutartį su...

Vadyba
2018.05.22
Lietuvių kino akademija paskelbė „Sidabrinės gervės“ nominantus

Lietuvių kino akademija (LiKA) paskelbė pretendentus į „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus – 16 filmų,...

Laisvalaikis
2018.05.22
Pomirtinėje prof. Hawkingo knygoje nagrinėjami visatos dydžio klausimai

Šiemet bus išleista neseniai Anapilin iškeliavusio vieno žymiausių visų laikų fizikų Stepheno Hawkingo...

Laisvalaikis
2018.05.21
Naujojo „Pacų“ viešbučio vadovas: niekas kitas negali pasiūlyti tiek daug istorijos ir autentikos Premium 14

Vis daugiau žmonių keliaudami ieško ne tik vietos pernakvoti, bet tikisi ir unikalios patirties,...

Statyba ir NT
2018.05.21
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 2

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Lietuvos atlikėjai nebenori būti buhalteriais: pavyzdys – Estija 3

Menininkai šiuo metu yra paversti buhalteriais, kartais dar turinčiais dirbti ir Mokesčių inspekcijos darbą.

Laisvalaikis
2018.05.19
Bažnytinio paveldo muziejuje – Italijos meno šedevrai

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, atidaryta paroda „Šventojo Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai“...

Laisvalaikis
2018.05.18
Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę 1

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų?...

Laisvalaikis
2018.05.18
Kompetencija, be kurios sėkmingai vystyti verslą bus sunkiai įmanoma Rėmėjo turinys

Pasaulis šiandien keičiasi ypač sparčiai – ketvirtoji pramonės revoliucija iš pašaknų rauna įprastas veikimo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui 1

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai...

Laisvalaikis
2018.05.17
Metų muziejininkė – kaunietė Daina Kamarauskienė

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2017-ųjų muziejininko vardą suteikė Dainai Kamarauskienei,...

Laisvalaikis
2018.05.17
 „Godopoco“ trenerė Airina Kazlauskaitė: noras kontroliuoti atsiranda tada, kai bijoma susimauti Rėmėjo turinys 4

„Kai esi nepasiruošęs niekam, esi pasiruošęs viskam“, – teigia „Godopoco“ sklandaus ir efektyvaus bendravimo...

Laisvalaikis
2018.05.17
Pažymint LGBT teises Vilniuje atidaryta simbolinė pėsčiųjų perėja 2

Vilniuje pažymint Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) teises atidaryta simbolinė...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros ministrė: paskelbtas kultūros įstaigų pertvarkos planas – netikra naujiena

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros įstaigų tinklo pertvarka – susitarimai po kilimu ar audra vandens stiklinėje 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, vienijanti ir...

Laisvalaikis
2018.05.14
1863-1864 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai bus palaidoti Rasose 2

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 m.

Laisvalaikis
2018.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau