Naujoji prabanga: kai reikia nedaug, bet gerai

Publikuota: 2018-04-22
„OVO Things“ kūrėjos: Guoda Giedraitė, Vida Simanavičiūtė ir Justė Marcelionienė. Dovilės Dagienės nuotr.
„OVO Things“ kūrėjos: Guoda Giedraitė, Vida Simanavičiūtė ir Justė Marcelionienė. Dovilės Dagienės nuotr.

Jei sklendžiate prabangių daiktų pasaulyje, tikriausiai pastebėjote kelerius pastaruosius metus vis stiprėjančią naujosios prabangos kryptį, – ją išpažįsta žmonės, vartojantys nedaug, bet labai gerų daiktų.

Išties tų krypčių yra kur kas daugiau ir radikaliai skirtingų. Kalbant apie naująją prabangą, rinkodaros strategijų ekspertai tikina, kad jos ypatingumas randasi ne vien iš žmogaus ryšio su daiktu ar patirtimi, bet ir dėl visų tą daiktą supančių vertybių. Ir nesvarbu, kas turima galvoje, – mados prekės ženklas, nuošali boutique vila ar jauno, dar nežinomo juvelyro darbai.

Naujoji prabanga nereiškia masiškumo ir iš tolo matomo prekės ženklo ant marškinėlių ar rankinės. Svarbiausias tokios prabangos bruožas yra ne jos pabrėžtinumas, o savotiškas atsainumas. Apie naująją prabangą „De Luxe“ kalbėjosi su lietuviško prekės ženklo „OVO Things“ kūrėjomis Vida Simanavičiūte, Guoda Chranovskyte-Giedraite ir Juste Marcelioniene.

Šiek tiek istorijos

Prekės ženklą „OVO Things“ pašnekovės sukūrė ir į gyvenimą paleido prieš kelerius metus. Prieš tai ilgokai svarstė, kas ir kodėl tai turėtų būti, kol žinoma dizainerė, viena iš lietuviškosios mados pionierių p. Vida pasakė: „Darom.“

„Gal dėl to, – šypsosi ji, – kad iš patirties žinojau, jog gali kurti žaviausias idėjas, bet jei nori, kad jos taptų kūnu, galiausiai turi pradėti veikti.“ Postūmis pradėti veikti joms buvo pačių pajustas kokybiškų drabužių stygius.

„Iš pirmo žvilgsnio rinka atrodė persotinta, tačiau iš tiesų trūko gerų, gražių, klasikinių drabužių, tikros prabangos, kuri dingo net ir iš prašmatnių parduotuvių“, – sako p. Vida. Anot jos, jei pradėtum ieškoti sijono be jokių įmantrybių, paprastų, gerai pasiūtų baltų marškinių iš audinio, kuris nenugaruoja po kelių skalbimų, arba patogaus, tebūnie brangaus, bet daug sezonų nešiojamo palto, vargu ar tokių rastum, nors parduotuvės daiktų regisi pilnos.

Taigi, pačios neradusios drabužių, kokių ieškojo, Justė ir Guoda pasidalijo mintimis su Vida ir galiausiai moterys susidėliojo, ką ir kodėl nori daryti – kurti tikrai gerus drabužius. Taip jų kolekcijoje radosi kašmyro šalikų, baltų marškinių, maža juoda suknelė, pieštuko silueto sijonas. Namams – lininių patalynių, bičių vaško žvakių, dar keletas daiktų.

Gero drabužio sąlygos

Pašnekovių vertinimu, pirmoji tikrai gero drabužio sąlyga yra kokybiškas, patvarus, ilgalaikis audinys.

Antroji – gerai pasiūtas. Ne išskirtinis, krentantis į akis, o funkcionalus, patogus, derančio silueto, tinkamas nešioti daug sezonų.

Žodžio „klasika“ pašnekovės nepasako, bet kalba būtent apie tai. Anot p. Vidos, išties iš pradžių klasikos kaip stiliaus jos aiškiai neįsivardijo, tačiau bet kuriuo atveju suprato, kad elgiasi nepopuliariai ir neprotingai – juk siūdamos daiktus, kurie tarnaus ne vieną sezoną, kerta šaką, ant kurios sėdi.

„OVO Things“ daiktai brangūs ir prabangūs. Pasiūti iš itin kokybiškų audinių, apmąstant kiekvieną drabužio centimetrą. Pasak p. Guodos, kurdamos ir gamindamos būtent tokius, jos įsilieja į pasaulinę kryptį, keičiančią prabangos supratimą.

Prabanga kitaip

„Anksčiau norėjosi turėti daug daiktų. Dabar kuo toliau, tuo mažiau jų norisi, ir tik tų, kuriuos nešiosi, kuriuos apsirengus nereikės sukti galvos, ką prie jų priderinti ar kaip juos suderinti tarpusavyje. Norisi kokybiškų, ilgaamžių „bazinių“ daiktų, nepasiduodančių mados klyksmui. Mes orientuojamės į šitą prabangos kryptį“, – kalba p. Guoda.

Rinkodaros atžvilgiu naujoji prabanga, kurią pirmiausia „savinasi“ maži prekių ženklai, nėra lengvas kelias: vartotojams nuolat reikia naujienų, todėl sudėtinga pardavinėti tokius pačius marškinius keletą metų. Kas sezoną atnaujinamas imperatyvus ir, tiesą sakant, erzinantis šūkis „privalu turėti“ šiuo atveju irgi būtų kaip akmuo į šulinį – įkrito ir jokių raibulių: to paties pilko šaliko kiekvieną sezoną irgi nesiūlysi.

„Mūsų šalikas gali būti kiek kitokios spalvos, bet irgi klasikinės“, – juokiasi p. Guoda.

Kalbant apie vertybes, būdingas naujajai prabangai, – tai rankų darbas ir natūralūs audiniai. Pati didžiausia prabanga yra laikas, skirtas konkrečiam daiktui pagaminti. „Masinės gamybos drabužiai, siuvami mašinomis, „prašoka“ pro žmogaus rankas. Prabanga tampa gaminys, kurį palietė kuo daugiau žmonių – jį sumodeliavo, iškirpo, sudygsniavo, įstatė rankoves, apykaklę, susiuvo ir t. t.“, – kalba p. Justė.

Natūralūs audiniai irgi yra sudėtinė prabangos dalis, nes dėl ribotų resursų ir oro taršos pasaulyje vis mažiau lieka vietų, kur auginama be išlygų švari medvilnė arba galvijai, iš kurių vilnos gaunamas, tarkime, kašmyras.

„De Luxe“ pašnekovės kašmyro siūlus, iš kurių viename Kauno fabrikų mezgami šalikai,

perka iš Anglijoje veikiančios šeimos įmonės, tiksliau, – oficialaus jos atstovo Lietuvoje.

Anot p. Justės, pavadinimas „kašmyras“ kasdienėje šnekoje devalvavosi kaip konjakas ar šampanas: dažnai išgirsi lengvai švystelint, kad štai iš kašmyro numegztas megztinis ar šalikas, lygiai taip pat bet kuris putojantis vynas pavadinamas šampanu, o brendis – konjaku. Nuo tiesos tokie pareiškimai kartais būna labai toli, o kašmyriniu vadinamas audinys, kuriame tikrojo kašmyro esti labai nedaug, tik likučiai nuo gamybos. Tokių „kašmyro“ šalikų po 5 USD pilna Azijos turguose.

Tarsi būtų pačios šukavusios Himalajuose auginamus ožius, viena per kitą pašnekovės pasakoja, kad kašmyras yra tam tikro ilgio ir storio plaukas, iš vieno gyvulio kasmet jo iššukuojama vos keli šimtai gramų. Riboti šios vilnos kiekiai parduodami aukcionuose, kuriuose dalyvauja tik sertifikuoti supirkėjai. Priklausomai nuo vilnos „derliaus“, žaliavos kaina kasmet gali svyruoti, kita vertus, jos kaina aukcionuose ir taip nuolatos kyla. „De Luxe“ siūlus tiekianti anglų manufaktūra verpia juos iš mongoliško kašmyro. Lietuvės sako mokančios už juos brangiai – dėl garantijos, kad toji žaliava yra pati geriausia.

Kai įsileidžiame į tolesnius svarstymus apie kašmyro kokybę, p. Justė prisimena viename vintage tinklaraštyje neseniai skaičiusi, jog net kai kurie garsūs mados namai mūsų laikais perka prastesnės kokybės audinius dėl palankesnių kainų. Todėl, jei neįperki megztuko už 600 USD, patariama tame tinklaraštyje, vertėtų panašaus drabužio, pagaminto praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje ar dar anksčiau, paieškoti kokiame „second hand’e“ – bent jau audinio kokybe jis nenusileis dabartiniams.

Kaina ir kokybė

Apibūdinant naująją prabangą paprastai nepakanka aukštos daikto kainos – tie patys rinkodaros strategai tvirtina, kad vartotojas turi pajusti emocinį ryšį ir intelektines investicijas į gaminį – tikrąja prabanga mūsų laikais vadinama patirtis, o ne sąskaita už įsigytą daiktą. Vėlgi, garsių mados namų daiktai brangūs. Aukšta jų kaina dažniausiai reiškia išskirtinumą, kūrybiškumą, unikalumą, ypatingą kokybę. Paklausus, ar aukšta lietuviškų prekių ženklų kaina savaime reiškia, kad jie patenka į prabangių daiktų kategoriją, p. Vida sako, kad priklauso nuo to, apie ką šnekama. Jeigu apie „ypatingą dizainerį“, kuriantį absoliučiai unikalaus dizaino daiktus, jie gali būti pasiūti kad ir iš plastmasės. Ir tai bus to dizainerio užsidirbtas vardas, leidžiantis jam už savo darbą prašyti tiek, kiek jis nori, – nors ir milijono.

„Viena vertus, aukšta kaina automatiškai nereiškia kokybės, bet aukšta kokybė paprastai reiškia aukštą kainą, ypač jei kalbame apie mažus gamybos kiekius“, – sako p. Justė.

„OVO Things“ savo daiktus gamina itin mažais, tiesiog minimalistiniais kiekiais. Kita vertus, naujoji prabanga tai ir reiškia – masiniam vartotojui skirti daiktai, kad ir kiek daug jie kainuotų, praranda prabangos definiciją.

„Pagaminame penkis daiktus per metus“, – juokiasi pašnekovės, todėl jos nė nesvarsto apie kolekcijų pristatymus, įprastus „normaliuose“ mados namuose.

„Mūsų koncepcija tokia ir yra, – sako p. Guoda. – Nenorime daryti kolekcijų, norime daryti vienetinius daiktus – gerus šalikus, paltus, sijonus, švarkus, marškinius, sukneles, ir iš tų gerų daiktų palengva suformuoti kapsulę, drabužių rinkinį, kuriuos moteris gali derinti tarpusavyje ir papildyti aksesuarais.“

Vida Simanavičiūtė (nebūtų dizainerė!) priduria, kad nors tai nėra šio straipsnio tema, ji galinti pasakyti, jog, turėdamas kelis kokybiškus daiktus, gali nesunkiai susikurti labai modernų įvaizdį – su naujais akiniais, madingais batais ar rankine, tokiais aksesuarais, kurie suteikia erdvę moderniai stilizuoti klasiką.

„Retas pas mus yra tokia žvaigždė, kuri eina į visus madų demonstravimus, sėdi pirmose eilėse ir rengiasi vis naujais dizainerių sukurtais komplektais, tai specifiniai dalykai. O jeigu nori moderniai atrodyti kiekvieną sezoną – nusipirk naują rankinuką, akinius, batus…. Bet paltas gali tarnauti kad ir dešimt metų“, – kalba p. Vida.

Pasak jos, pagal ankstesnį apibrėžimą „prabanga“ reiškė, kad žmogus sau gali leisti nepraktišką dalyką. Jų kuriamas prekės ženklas, priešingai, siunčia signalus apie funkcionalius daiktus, kurie „turi padėti gyventi, o ne sudaryti problemų“.

Namams ir žmonėms

Pašnekovės savo prekės ženklą vadina skirtu „namams ir žmonėms“, nes jis nei visiškai mados, nei interjero. Gal labiausiai – gyvenimo būdo. Su tokia koncepcija dalyvauti drabužių parodose jos negali, nes tiesiog neturėtų ką parodyti.

Tačiau dalyvauja vadinamosiose gyvenimo būdo parodose. Praėjusią vasarą dizaino parodoje Tokijuje pristatė bičių vaško žvakes ir žvakides. Pristatė sėkmingai: „OVO Things“ žvakėmis ir žvakidėmis prekiauja vienuolika parduotuvių Tokijuje, trys Prancūzijoje, viena Londone ir dvi Amerikoje.

„Po truputį pradėjome su žvakėmis, gegužę vešime į Japoniją šalikus. Viskas iš karto neatsiranda, žingsnelis po žingsnelio judėsim toliau“, – dėsto p. Guoda.

Pasak p. Justės, viskam reikia investicijų ir laiko, todėl, kalbant apie tarptautinę rinką, jos pirmiausia susikoncentravo į žvakes ir nesuklydo. Vėliau ateis eilė kitiems daiktams, juolab kad itin nedideliais kiekiais siuvamų drabužių paklausa Lietuvoje kol kas pakankama.

Praėjusiais metais iš itin kokybiško ir brangaus, tik individualiam siuvimui naudojamo audinio jos pasiuvo penkis sijonus. Šiemet tokių pačių užsigeidė daugiau moterų, panašiai nutiko ir su mažomis juodomis suknelėmis.

Drabužius joms siuva lietuvių meistrai, kurie, anot pašnekovių, nėra blogesni už bet kokius kitus meistrus pasaulyje. Matyt, išties ne blogesni, – prie pokalbio prisidėjusi drabužių konstruotoja Božena Pakalnienė pasakoja, kad jos draugė dirba pas Victorią Beckham – vietinių specialistų ten stinga, ir, kas galėtų patikėti, 80% garsiosios anglės įmonėje dirbančių siuvėjų yra lietuvės.

Meistro atspaudas

Kai apžiūrime medžiagų pavyzdžius, kurie net sugraudina, nes primena vaikystę ir sovietmečiu iš „kapitalistinio užsienio“ močiutės gautus siuntinius su medžiagų gabalais – tarp jų būdavo krimplino ir turtingos angliškos vilnos su šonuose įaustu manufaktūros pavadinimu, – p. Vida tarsteli, kad, kalbant apie prabangius drabužius, labai reikšmingas yra „siuvėjo veiksnys“.

„Meistras turi pajausti drabužį, kurį siuva. Jeigu jis nejaučia siūlės kokybės, milimetrais tokių dalykų jam nesužymėsi. Gal žmonės ir nepajunta, bet drabužyje lieka atspaudas, išduodantis, ar jis siūtas sąmoningai, ar automatiškai, nesuprantant, kas daroma“, – sako dizainerė. Po pauzelės ji nusijuokia: „Kartais pagalvoji – kam tų sunkumų, tų problemų, bet tai yra darbas, kuris įkvepia, veža. Tada suvoki, kad problemų bus visą laiką, bet jeigu tiki tuo, ką darai, jos nėra esminės.“

Anot p. Vidos, „su tais savo drabužiais“ jos kartais išradinėja dviratį, kuris senose Europos šalyse jau kadaise išrastas: anglai su savo tvido švarkais, prancūzai, italai turi

kasdienę, labiau pajuntamą, nei žodžiais nusakomą prabangą, o pas mus per sovietmetį buvo prarastas gero drabužio jausmas, ir mes jo nepaveldėjome – mažai kas turi močiutės suknelių ar skrybėlaičių.

Močiutės suknelės ir skrybėlaitės, tai tikriausiai irgi tas madingas „lėtas vartojimas“ – iš kartos į kartą.

Kai tarsteliu, kad su savo lėtai gaminamais drabužiais jos įtaiko į visame pasaulyje madingą tendenciją, apimančią lėto maisto, lėtų kelionių, lėtos tėvystės ir panašius judėjimus,

ir kuria lėtą madą (slow fashion), p. Vida papurto galvą: posakis „lėta mada“

tampa nuvalkiotas ir jau nervina: „Prieš trejus metus, kai Lietuvoje dar nebuvo kilusi vadinamosios lėtos mados banga, mes tiesiog natūraliai pradėjome taip dirbti. Dabar, kai visi pagavo tą rinkodaros šūkį, mes nuo jos atsiribojame, nes žodžiai dažnai nuvilnija ir lieka paviršiuje, jie nebeturi ryšio su daiktais. Mes tiesiog kuriame drabužius ne vienam sezonui.“

„OVO Things“ daiktams ryšio trūkumo nepripaišysi – nei su žmonėmis, nei su intelektinėmis investicijomis, nei su visomis juos supančiomis vertybėmis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atidaromas ilgiausias pasaulyje tiltas 1

Spalio 23 d. atidaromas ilgiausias pasaulyje tiltas per upės deltą. Kontroversiškai vertinamas 55 km ilgio...

Laisvalaikis
2018.10.22
Knygos: prisikėlusiojo terapija ir „Čečėnijos tragedija“

Leidėjai dar nesugalvojo geresnio būdo, kaip parduoti knygas, nei pagrindinio veikėjo prisikėlimas: Biblijos...

Verslo klasė
2018.10.21
Iliustruotoji istorija: Zigmundo Freudo sapnų pasaulis

Ji buvo jauna, grakšti ir nuoga, jos rankos ir kojos buvo lieknos, o apvalus pilvas – atsikišęs, nes laukėsi.

Laisvalaikis
2018.10.21
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 6

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Lietuvės bakalauro darbas pateko į NASA konkurso finalą 1

VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros absolventės Gabrielės Monginaitės bakalauro baigiamasis darbas...

Laisvalaikis
2018.10.19
MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: kaip protingai išleisti pinigus 30

Spalio 18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų...

Laisvalaikis
2018.10.19
Atidarytas privatus MO muziejus 28

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė 1

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 9

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau