Naujoji prabanga: kai reikia nedaug, bet gerai

Publikuota: 2018-04-22
„OVO Things“ kūrėjos: Guoda Giedraitė, Vida Simanavičiūtė ir Justė Marcelionienė. Dovilės Dagienės nuotr.
„OVO Things“ kūrėjos: Guoda Giedraitė, Vida Simanavičiūtė ir Justė Marcelionienė. Dovilės Dagienės nuotr.

Jei sklendžiate prabangių daiktų pasaulyje, tikriausiai pastebėjote kelerius pastaruosius metus vis stiprėjančią naujosios prabangos kryptį, – ją išpažįsta žmonės, vartojantys nedaug, bet labai gerų daiktų.

Išties tų krypčių yra kur kas daugiau ir radikaliai skirtingų. Kalbant apie naująją prabangą, rinkodaros strategijų ekspertai tikina, kad jos ypatingumas randasi ne vien iš žmogaus ryšio su daiktu ar patirtimi, bet ir dėl visų tą daiktą supančių vertybių. Ir nesvarbu, kas turima galvoje, – mados prekės ženklas, nuošali boutique vila ar jauno, dar nežinomo juvelyro darbai.

Naujoji prabanga nereiškia masiškumo ir iš tolo matomo prekės ženklo ant marškinėlių ar rankinės. Svarbiausias tokios prabangos bruožas yra ne jos pabrėžtinumas, o savotiškas atsainumas. Apie naująją prabangą „De Luxe“ kalbėjosi su lietuviško prekės ženklo „OVO Things“ kūrėjomis Vida Simanavičiūte, Guoda Chranovskyte-Giedraite ir Juste Marcelioniene.

Šiek tiek istorijos

Prekės ženklą „OVO Things“ pašnekovės sukūrė ir į gyvenimą paleido prieš kelerius metus. Prieš tai ilgokai svarstė, kas ir kodėl tai turėtų būti, kol žinoma dizainerė, viena iš lietuviškosios mados pionierių p. Vida pasakė: „Darom.“

„Gal dėl to, – šypsosi ji, – kad iš patirties žinojau, jog gali kurti žaviausias idėjas, bet jei nori, kad jos taptų kūnu, galiausiai turi pradėti veikti.“ Postūmis pradėti veikti joms buvo pačių pajustas kokybiškų drabužių stygius.

„Iš pirmo žvilgsnio rinka atrodė persotinta, tačiau iš tiesų trūko gerų, gražių, klasikinių drabužių, tikros prabangos, kuri dingo net ir iš prašmatnių parduotuvių“, – sako p. Vida. Anot jos, jei pradėtum ieškoti sijono be jokių įmantrybių, paprastų, gerai pasiūtų baltų marškinių iš audinio, kuris nenugaruoja po kelių skalbimų, arba patogaus, tebūnie brangaus, bet daug sezonų nešiojamo palto, vargu ar tokių rastum, nors parduotuvės daiktų regisi pilnos.

Taigi, pačios neradusios drabužių, kokių ieškojo, Justė ir Guoda pasidalijo mintimis su Vida ir galiausiai moterys susidėliojo, ką ir kodėl nori daryti – kurti tikrai gerus drabužius. Taip jų kolekcijoje radosi kašmyro šalikų, baltų marškinių, maža juoda suknelė, pieštuko silueto sijonas. Namams – lininių patalynių, bičių vaško žvakių, dar keletas daiktų.

Gero drabužio sąlygos

Pašnekovių vertinimu, pirmoji tikrai gero drabužio sąlyga yra kokybiškas, patvarus, ilgalaikis audinys.

Antroji – gerai pasiūtas. Ne išskirtinis, krentantis į akis, o funkcionalus, patogus, derančio silueto, tinkamas nešioti daug sezonų.

Žodžio „klasika“ pašnekovės nepasako, bet kalba būtent apie tai. Anot p. Vidos, išties iš pradžių klasikos kaip stiliaus jos aiškiai neįsivardijo, tačiau bet kuriuo atveju suprato, kad elgiasi nepopuliariai ir neprotingai – juk siūdamos daiktus, kurie tarnaus ne vieną sezoną, kerta šaką, ant kurios sėdi.

„OVO Things“ daiktai brangūs ir prabangūs. Pasiūti iš itin kokybiškų audinių, apmąstant kiekvieną drabužio centimetrą. Pasak p. Guodos, kurdamos ir gamindamos būtent tokius, jos įsilieja į pasaulinę kryptį, keičiančią prabangos supratimą.

Prabanga kitaip

„Anksčiau norėjosi turėti daug daiktų. Dabar kuo toliau, tuo mažiau jų norisi, ir tik tų, kuriuos nešiosi, kuriuos apsirengus nereikės sukti galvos, ką prie jų priderinti ar kaip juos suderinti tarpusavyje. Norisi kokybiškų, ilgaamžių „bazinių“ daiktų, nepasiduodančių mados klyksmui. Mes orientuojamės į šitą prabangos kryptį“, – kalba p. Guoda.

Rinkodaros atžvilgiu naujoji prabanga, kurią pirmiausia „savinasi“ maži prekių ženklai, nėra lengvas kelias: vartotojams nuolat reikia naujienų, todėl sudėtinga pardavinėti tokius pačius marškinius keletą metų. Kas sezoną atnaujinamas imperatyvus ir, tiesą sakant, erzinantis šūkis „privalu turėti“ šiuo atveju irgi būtų kaip akmuo į šulinį – įkrito ir jokių raibulių: to paties pilko šaliko kiekvieną sezoną irgi nesiūlysi.

„Mūsų šalikas gali būti kiek kitokios spalvos, bet irgi klasikinės“, – juokiasi p. Guoda.

Kalbant apie vertybes, būdingas naujajai prabangai, – tai rankų darbas ir natūralūs audiniai. Pati didžiausia prabanga yra laikas, skirtas konkrečiam daiktui pagaminti. „Masinės gamybos drabužiai, siuvami mašinomis, „prašoka“ pro žmogaus rankas. Prabanga tampa gaminys, kurį palietė kuo daugiau žmonių – jį sumodeliavo, iškirpo, sudygsniavo, įstatė rankoves, apykaklę, susiuvo ir t. t.“, – kalba p. Justė.

Natūralūs audiniai irgi yra sudėtinė prabangos dalis, nes dėl ribotų resursų ir oro taršos pasaulyje vis mažiau lieka vietų, kur auginama be išlygų švari medvilnė arba galvijai, iš kurių vilnos gaunamas, tarkime, kašmyras.

„De Luxe“ pašnekovės kašmyro siūlus, iš kurių viename Kauno fabrikų mezgami šalikai,

perka iš Anglijoje veikiančios šeimos įmonės, tiksliau, – oficialaus jos atstovo Lietuvoje.

Anot p. Justės, pavadinimas „kašmyras“ kasdienėje šnekoje devalvavosi kaip konjakas ar šampanas: dažnai išgirsi lengvai švystelint, kad štai iš kašmyro numegztas megztinis ar šalikas, lygiai taip pat bet kuris putojantis vynas pavadinamas šampanu, o brendis – konjaku. Nuo tiesos tokie pareiškimai kartais būna labai toli, o kašmyriniu vadinamas audinys, kuriame tikrojo kašmyro esti labai nedaug, tik likučiai nuo gamybos. Tokių „kašmyro“ šalikų po 5 USD pilna Azijos turguose.

Tarsi būtų pačios šukavusios Himalajuose auginamus ožius, viena per kitą pašnekovės pasakoja, kad kašmyras yra tam tikro ilgio ir storio plaukas, iš vieno gyvulio kasmet jo iššukuojama vos keli šimtai gramų. Riboti šios vilnos kiekiai parduodami aukcionuose, kuriuose dalyvauja tik sertifikuoti supirkėjai. Priklausomai nuo vilnos „derliaus“, žaliavos kaina kasmet gali svyruoti, kita vertus, jos kaina aukcionuose ir taip nuolatos kyla. „De Luxe“ siūlus tiekianti anglų manufaktūra verpia juos iš mongoliško kašmyro. Lietuvės sako mokančios už juos brangiai – dėl garantijos, kad toji žaliava yra pati geriausia.

Kai įsileidžiame į tolesnius svarstymus apie kašmyro kokybę, p. Justė prisimena viename vintage tinklaraštyje neseniai skaičiusi, jog net kai kurie garsūs mados namai mūsų laikais perka prastesnės kokybės audinius dėl palankesnių kainų. Todėl, jei neįperki megztuko už 600 USD, patariama tame tinklaraštyje, vertėtų panašaus drabužio, pagaminto praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje ar dar anksčiau, paieškoti kokiame „second hand’e“ – bent jau audinio kokybe jis nenusileis dabartiniams.

Kaina ir kokybė

Apibūdinant naująją prabangą paprastai nepakanka aukštos daikto kainos – tie patys rinkodaros strategai tvirtina, kad vartotojas turi pajusti emocinį ryšį ir intelektines investicijas į gaminį – tikrąja prabanga mūsų laikais vadinama patirtis, o ne sąskaita už įsigytą daiktą. Vėlgi, garsių mados namų daiktai brangūs. Aukšta jų kaina dažniausiai reiškia išskirtinumą, kūrybiškumą, unikalumą, ypatingą kokybę. Paklausus, ar aukšta lietuviškų prekių ženklų kaina savaime reiškia, kad jie patenka į prabangių daiktų kategoriją, p. Vida sako, kad priklauso nuo to, apie ką šnekama. Jeigu apie „ypatingą dizainerį“, kuriantį absoliučiai unikalaus dizaino daiktus, jie gali būti pasiūti kad ir iš plastmasės. Ir tai bus to dizainerio užsidirbtas vardas, leidžiantis jam už savo darbą prašyti tiek, kiek jis nori, – nors ir milijono.

„Viena vertus, aukšta kaina automatiškai nereiškia kokybės, bet aukšta kokybė paprastai reiškia aukštą kainą, ypač jei kalbame apie mažus gamybos kiekius“, – sako p. Justė.

„OVO Things“ savo daiktus gamina itin mažais, tiesiog minimalistiniais kiekiais. Kita vertus, naujoji prabanga tai ir reiškia – masiniam vartotojui skirti daiktai, kad ir kiek daug jie kainuotų, praranda prabangos definiciją.

„Pagaminame penkis daiktus per metus“, – juokiasi pašnekovės, todėl jos nė nesvarsto apie kolekcijų pristatymus, įprastus „normaliuose“ mados namuose.

„Mūsų koncepcija tokia ir yra, – sako p. Guoda. – Nenorime daryti kolekcijų, norime daryti vienetinius daiktus – gerus šalikus, paltus, sijonus, švarkus, marškinius, sukneles, ir iš tų gerų daiktų palengva suformuoti kapsulę, drabužių rinkinį, kuriuos moteris gali derinti tarpusavyje ir papildyti aksesuarais.“

Vida Simanavičiūtė (nebūtų dizainerė!) priduria, kad nors tai nėra šio straipsnio tema, ji galinti pasakyti, jog, turėdamas kelis kokybiškus daiktus, gali nesunkiai susikurti labai modernų įvaizdį – su naujais akiniais, madingais batais ar rankine, tokiais aksesuarais, kurie suteikia erdvę moderniai stilizuoti klasiką.

„Retas pas mus yra tokia žvaigždė, kuri eina į visus madų demonstravimus, sėdi pirmose eilėse ir rengiasi vis naujais dizainerių sukurtais komplektais, tai specifiniai dalykai. O jeigu nori moderniai atrodyti kiekvieną sezoną – nusipirk naują rankinuką, akinius, batus…. Bet paltas gali tarnauti kad ir dešimt metų“, – kalba p. Vida.

Pasak jos, pagal ankstesnį apibrėžimą „prabanga“ reiškė, kad žmogus sau gali leisti nepraktišką dalyką. Jų kuriamas prekės ženklas, priešingai, siunčia signalus apie funkcionalius daiktus, kurie „turi padėti gyventi, o ne sudaryti problemų“.

Namams ir žmonėms

Pašnekovės savo prekės ženklą vadina skirtu „namams ir žmonėms“, nes jis nei visiškai mados, nei interjero. Gal labiausiai – gyvenimo būdo. Su tokia koncepcija dalyvauti drabužių parodose jos negali, nes tiesiog neturėtų ką parodyti.

Tačiau dalyvauja vadinamosiose gyvenimo būdo parodose. Praėjusią vasarą dizaino parodoje Tokijuje pristatė bičių vaško žvakes ir žvakides. Pristatė sėkmingai: „OVO Things“ žvakėmis ir žvakidėmis prekiauja vienuolika parduotuvių Tokijuje, trys Prancūzijoje, viena Londone ir dvi Amerikoje.

„Po truputį pradėjome su žvakėmis, gegužę vešime į Japoniją šalikus. Viskas iš karto neatsiranda, žingsnelis po žingsnelio judėsim toliau“, – dėsto p. Guoda.

Pasak p. Justės, viskam reikia investicijų ir laiko, todėl, kalbant apie tarptautinę rinką, jos pirmiausia susikoncentravo į žvakes ir nesuklydo. Vėliau ateis eilė kitiems daiktams, juolab kad itin nedideliais kiekiais siuvamų drabužių paklausa Lietuvoje kol kas pakankama.

Praėjusiais metais iš itin kokybiško ir brangaus, tik individualiam siuvimui naudojamo audinio jos pasiuvo penkis sijonus. Šiemet tokių pačių užsigeidė daugiau moterų, panašiai nutiko ir su mažomis juodomis suknelėmis.

Drabužius joms siuva lietuvių meistrai, kurie, anot pašnekovių, nėra blogesni už bet kokius kitus meistrus pasaulyje. Matyt, išties ne blogesni, – prie pokalbio prisidėjusi drabužių konstruotoja Božena Pakalnienė pasakoja, kad jos draugė dirba pas Victorią Beckham – vietinių specialistų ten stinga, ir, kas galėtų patikėti, 80% garsiosios anglės įmonėje dirbančių siuvėjų yra lietuvės.

Meistro atspaudas

Kai apžiūrime medžiagų pavyzdžius, kurie net sugraudina, nes primena vaikystę ir sovietmečiu iš „kapitalistinio užsienio“ močiutės gautus siuntinius su medžiagų gabalais – tarp jų būdavo krimplino ir turtingos angliškos vilnos su šonuose įaustu manufaktūros pavadinimu, – p. Vida tarsteli, kad, kalbant apie prabangius drabužius, labai reikšmingas yra „siuvėjo veiksnys“.

„Meistras turi pajausti drabužį, kurį siuva. Jeigu jis nejaučia siūlės kokybės, milimetrais tokių dalykų jam nesužymėsi. Gal žmonės ir nepajunta, bet drabužyje lieka atspaudas, išduodantis, ar jis siūtas sąmoningai, ar automatiškai, nesuprantant, kas daroma“, – sako dizainerė. Po pauzelės ji nusijuokia: „Kartais pagalvoji – kam tų sunkumų, tų problemų, bet tai yra darbas, kuris įkvepia, veža. Tada suvoki, kad problemų bus visą laiką, bet jeigu tiki tuo, ką darai, jos nėra esminės.“

Anot p. Vidos, „su tais savo drabužiais“ jos kartais išradinėja dviratį, kuris senose Europos šalyse jau kadaise išrastas: anglai su savo tvido švarkais, prancūzai, italai turi

kasdienę, labiau pajuntamą, nei žodžiais nusakomą prabangą, o pas mus per sovietmetį buvo prarastas gero drabužio jausmas, ir mes jo nepaveldėjome – mažai kas turi močiutės suknelių ar skrybėlaičių.

Močiutės suknelės ir skrybėlaitės, tai tikriausiai irgi tas madingas „lėtas vartojimas“ – iš kartos į kartą.

Kai tarsteliu, kad su savo lėtai gaminamais drabužiais jos įtaiko į visame pasaulyje madingą tendenciją, apimančią lėto maisto, lėtų kelionių, lėtos tėvystės ir panašius judėjimus,

ir kuria lėtą madą (slow fashion), p. Vida papurto galvą: posakis „lėta mada“

tampa nuvalkiotas ir jau nervina: „Prieš trejus metus, kai Lietuvoje dar nebuvo kilusi vadinamosios lėtos mados banga, mes tiesiog natūraliai pradėjome taip dirbti. Dabar, kai visi pagavo tą rinkodaros šūkį, mes nuo jos atsiribojame, nes žodžiai dažnai nuvilnija ir lieka paviršiuje, jie nebeturi ryšio su daiktais. Mes tiesiog kuriame drabužius ne vienam sezonui.“

„OVO Things“ daiktams ryšio trūkumo nepripaišysi – nei su žmonėmis, nei su intelektinėmis investicijomis, nei su visomis juos supančiomis vertybėmis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto pakeis meninės instaliacijos 12

Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino nuostatus, pagal kuriuos bus skelbiamas Žaliojo tilto meninių,...

Laisvalaikis
2018.05.23
Venecijos architektūros bienalėje Lietuva atidaro Pelkių mokyklą

Gegužės 26 d. Venecijoje prasideda 16-oji „Biennale Architettura“. Pagrindinė jos tema – „Freespace“, kviečia...

Laisvalaikis
2018.05.23
Barackas Obama su žmona Michelle pasirašė sutartį su „Netflix“ 1

Barackas Obama, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas, ir jo žmona Michelle pasirašė sutartį su...

Vadyba
2018.05.22
Lietuvių kino akademija paskelbė „Sidabrinės gervės“ nominantus

Lietuvių kino akademija (LiKA) paskelbė pretendentus į „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus – 16 filmų,...

Laisvalaikis
2018.05.22
Pomirtinėje prof. Hawkingo knygoje nagrinėjami visatos dydžio klausimai

Šiemet bus išleista neseniai Anapilin iškeliavusio vieno žymiausių visų laikų fizikų Stepheno Hawkingo...

Laisvalaikis
2018.05.21
Naujojo „Pacų“ viešbučio vadovas: niekas kitas negali pasiūlyti tiek daug istorijos ir autentikos Premium 14

Vis daugiau žmonių keliaudami ieško ne tik vietos pernakvoti, bet tikisi ir unikalios patirties,...

Statyba ir NT
2018.05.21
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 2

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Lietuvos atlikėjai nebenori būti buhalteriais: pavyzdys – Estija 3

Menininkai šiuo metu yra paversti buhalteriais, kartais dar turinčiais dirbti ir Mokesčių inspekcijos darbą.

Laisvalaikis
2018.05.19
Bažnytinio paveldo muziejuje – Italijos meno šedevrai

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, atidaryta paroda „Šventojo Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai“...

Laisvalaikis
2018.05.18
Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę 1

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų?...

Laisvalaikis
2018.05.18
Kompetencija, be kurios sėkmingai vystyti verslą bus sunkiai įmanoma Rėmėjo turinys

Pasaulis šiandien keičiasi ypač sparčiai – ketvirtoji pramonės revoliucija iš pašaknų rauna įprastas veikimo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui 1

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai...

Laisvalaikis
2018.05.17
Metų muziejininkė – kaunietė Daina Kamarauskienė

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2017-ųjų muziejininko vardą suteikė Dainai Kamarauskienei,...

Laisvalaikis
2018.05.17
 „Godopoco“ trenerė Airina Kazlauskaitė: noras kontroliuoti atsiranda tada, kai bijoma susimauti Rėmėjo turinys 4

„Kai esi nepasiruošęs niekam, esi pasiruošęs viskam“, – teigia „Godopoco“ sklandaus ir efektyvaus bendravimo...

Laisvalaikis
2018.05.17
Pažymint LGBT teises Vilniuje atidaryta simbolinė pėsčiųjų perėja 2

Vilniuje pažymint Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) teises atidaryta simbolinė...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros ministrė: paskelbtas kultūros įstaigų pertvarkos planas – netikra naujiena

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros įstaigų tinklo pertvarka – susitarimai po kilimu ar audra vandens stiklinėje 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, vienijanti ir...

Laisvalaikis
2018.05.14
1863-1864 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai bus palaidoti Rasose 2

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 m.

Laisvalaikis
2018.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau