Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Publikuota: 2018-04-22
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką, nors ir pripažįsta, kad tikėtis viena po kitos anglų kalba leidžiamų lietuvių autorių knygų tikriausiai neverta.

„Jei Londono knygų mugė lems, kad anglų kalba išleistų lietuvių autorių knygų skaičius išaugs dvigubai, tai bus labai geras rezultatas. Aš manau, kad tai realu, esu optimistė“, – sako Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė.

Ji pabrėžia, kad Anglijoje verstinė literatūra apskritai sudaro vos apie 5 proc. rinkos, todėl tokiai mažai šaliai kaip Lietuva ir keliasdešimt išverstų knygų yra geras rodiklis.

Galima svarstyti, kad nutiesti kelius į anglakalbę rinką Lietuvos rašytojams galėtų padėti elektroninės knygos, kurių leidybos ir platinimo kaštai yra gerokai mažesni. Tačiau Londono knygų mugėje dalyvavę leidėjai sako pastebintys, kad tokių knygų skaitytojų mažėja.

Buvo matomi visur

Leidybos verslo profesionalams skirta Londono knygų mugė – didžiausias tokio tipo renginys angliškai kalbančioje pasaulio dalyje. Išskirtinis dėmesys kasmet joje rodomas „Market Focus“ programoje dalyvaujančioms šalims. Šiemet ši programa buvo skirta Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Baltijos šalys Londone balandžio 10–12 d. pristatė reikšmingiausias pastarojo meto knygas ir po keturis autorius. Lietuvai atstovavo rašytojai Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Alvydas Šlepikas ir Undinė Radzevičiūtė.

„Būti pakviestam į Londono mugės „Market Focus“ programą yra reikšminga, nes dėmesio gauni tikrai labai daug. Mugėje teko kalbėtis su Islandijos, Švedijos, kitų valstybių leidėjais ir jie sakė to dėmesio pavydintys ir tokio paties statuso norintys savo šaliai“, – tikina p. Kadžiulytė.

Pasak jos, nepastebėti Baltijos šalių mugėje buvo tiesiog neįmanoma. Joms buvo skirtos ir teminės diskusijos, vyko susitikimai su autoriais, renginį lydėjo literatūros skaitymai įvairiose Londono vietose.

Iš viso Londono knygų mugė šiemet sulaukė maždaug 25 tūkst. dalyvių iš 118 šalių. Lietuvos stende darbavosi 12 leidėjų, jie pristatė apie 200 leidinių: grožinės ir vaikų literatūros, meno albumų, knygų apie Lietuvą, edukacinių leidinių.

Sunkiai įsileidžia

Šiuo metu anglų kalba yra arba netrukus bus išleista 19-a lietuvių autorių knygų. Pasak p. Kadžiulytės, kol kas sunku pasakyti, ar Londono mugė taps lūžio tašku, po kurio tokių knygų atsiras gerokai daugiau.

„Su anglų kalba yra daug problemų, nes jie verstinės literatūros apskritai leidžia labai mažai. Anglakalbė literatūra yra tokia dominuojanti, kad tų vertimų jiems beveik nereikia. Bet ženklų, kad lietuvių knygų anglų kalba gali būti išleista bent dvigubai daugiau, yra. Žinoma, šimtais tos knygos staiga nepasidaugins“, – vertina „Apostrofos“ vadovė.

Jurgita Nacevičienė, mokomąją literatūrą leidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė, pabrėžia, kad tarptautinės knygų mugės naudingos ne tik dėl partnerysčių, kurių jose galima užmegzti. Tokiuose renginiuose galima pasižiūrėti, kaip su specifiniais leidybos verslo iššūkiais tvarkosi labiau patyrę, didesnėse rinkose dirbantys leidėjai.

„Idėjos, kurias parsivežame, nauji dalykai taip pat yra nauda, ne tik susitarimai dėl knygų leidybos. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama, kad mokomieji leidiniai turi būti interaktyvūs, bet Londone buvo pradėta kalbėti ir apie tai, kodėl daugybė tokių interaktyvių dalykų taip greitai numiršta. Tam tikra prasme buvo pamiršti mokytojai, kurie tomis priemonėmis turi dirbti. Jei išmokti naudotis kokia nors priemone mokytojui reikės daug pastangų ir laiko, o jo mokinių rezultatai nuo to reikšmingai nepagerės, žinoma, jis rinksis tradicinį vadovėlį“, – sako p. Nacevičienė.

Ji pripažįsta, kad su lietuviškais vadovėliais patekti į užsienio rinkas nėra paprasta dėl nacionalinių švietimo programų ypatumų. Tam tikrų galimybių adaptuoti lietuvišką turinį ir jį pritaikyti kitos šalies mokyklinėms programoms yra, tačiau procesai tokie sudėtingi ir ilgai trunkantys, kad paprasčiau sukurti originalų vadovėlį.

„Todėl mes į Londoną, kaip ir kitas knygų muges, važiavome ne ieškoti turinio ir juo dalytis, o pažiūrėti, kaip gyvena kitos šalys, kokius verslo modelius naudoja, kaip tai veikia. Tam tikri skaitmeniniai sprendimai, kurių galime pasimokyti, mums svarbesni nei turinys“, – aiškina leidyklos „Šviesa“ vadovė.

Revoliucija neįvyko

Negrožinę literatūrą popierinių ir elektroninių knygų pavidalu leidžiančios leidyklos „Eugrimas“ direktorius Saulius Petrulis taip pat kalba apie Londono knygų mugėje pastebėtas tendencijas. Pirmiausia niekas nebekalba apie popierinių knygų mirtį, o elektroninės knygos tampa vis labiau nišiniu produktu.

„Tiesą sakant, mugėje lankiausi tik prabėgomis, tačiau elektroninėms knygoms skirtų stendų apskritai nepastebėjau. Gal kur ir buvo, bet į akis nekrito. Akivaizdu, kad žadėta elektroninių leidinių revoliucija neįvyko ir nebeįvyks“, – mano p. Petrulis.

Šią tendenciją jis sako pastebėjęs dar pernai Niujorko knygų mugėje. Vienu metu JAV rinkoje elektroninės knygos buvo aplenkusios leidinius kietais viršeliais ir nusileido tik vadinamosioms kišeninėms knygoms – pigiems, nedidelio formato leidiniams minkštais viršeliais. Bet pastaraisiais metais prasidėjo atvirkštinis procesas, o rinkos pasiskirstymas grįžo į ankstesnę padėtį.

„Nusistovėjo tam tikras skaičius skaitytojų, sakykim, apie 10%, kurie renkasi elektronines knygas, nes daug keliauja, skaito tam tikrą specifinę literatūrą ar tiesiog su skaitykle rankose jaučiasi patogiau. Kiti elektroninių knygų visai neišbandė arba išbandę grįžo prie popierinių. Manau, kad tai viskas, jokių pokyčių čia nebebus, maždaug tokia elektroninių knygų dalis ir išliks“, – svarsto p. Petrulis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 20

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06
„Iliustruotoji istorija“: kaip prieš 400 metų buvo kuriama muzika ir kas atvėrė kelią hitams

Prieš 400 metų nebuvo nei „Spotify“, nei „The Voice“, teikiančių galimybę pasiklausyti nemokamos, iš reklamos...

Laisvalaikis
2019.01.05
9 žinomų žmonių įžvalgos apie tai, kas varo verslą į priekį 13

Metų sandūroje ekspertai tradiciškai vardija ateinančių metų tendencijas, o verslas dėlioja planus. VŽ...

Laisvalaikis
2019.01.04
LDK valdovų rūmams padovanotas laikrodis, 1638 m. sukurtas Vilniuje 2

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildė įspūdinga...

Laisvalaikis
2019.01.03
LNOBT struktūros pokyčiai stiprins teatro vadovų grandį 8

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) nuo naujųjų metų įsigaliojo atnaujinta organizacinė...

Laisvalaikis
2019.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau