Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Publikuota: 2018-04-22
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką, nors ir pripažįsta, kad tikėtis viena po kitos anglų kalba leidžiamų lietuvių autorių knygų tikriausiai neverta.

„Jei Londono knygų mugė lems, kad anglų kalba išleistų lietuvių autorių knygų skaičius išaugs dvigubai, tai bus labai geras rezultatas. Aš manau, kad tai realu, esu optimistė“, – sako Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė.

Ji pabrėžia, kad Anglijoje verstinė literatūra apskritai sudaro vos apie 5 proc. rinkos, todėl tokiai mažai šaliai kaip Lietuva ir keliasdešimt išverstų knygų yra geras rodiklis.

Galima svarstyti, kad nutiesti kelius į anglakalbę rinką Lietuvos rašytojams galėtų padėti elektroninės knygos, kurių leidybos ir platinimo kaštai yra gerokai mažesni. Tačiau Londono knygų mugėje dalyvavę leidėjai sako pastebintys, kad tokių knygų skaitytojų mažėja.

Buvo matomi visur

Leidybos verslo profesionalams skirta Londono knygų mugė – didžiausias tokio tipo renginys angliškai kalbančioje pasaulio dalyje. Išskirtinis dėmesys kasmet joje rodomas „Market Focus“ programoje dalyvaujančioms šalims. Šiemet ši programa buvo skirta Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Baltijos šalys Londone balandžio 10–12 d. pristatė reikšmingiausias pastarojo meto knygas ir po keturis autorius. Lietuvai atstovavo rašytojai Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Alvydas Šlepikas ir Undinė Radzevičiūtė.

„Būti pakviestam į Londono mugės „Market Focus“ programą yra reikšminga, nes dėmesio gauni tikrai labai daug. Mugėje teko kalbėtis su Islandijos, Švedijos, kitų valstybių leidėjais ir jie sakė to dėmesio pavydintys ir tokio paties statuso norintys savo šaliai“, – tikina p. Kadžiulytė.

Pasak jos, nepastebėti Baltijos šalių mugėje buvo tiesiog neįmanoma. Joms buvo skirtos ir teminės diskusijos, vyko susitikimai su autoriais, renginį lydėjo literatūros skaitymai įvairiose Londono vietose.

Iš viso Londono knygų mugė šiemet sulaukė maždaug 25 tūkst. dalyvių iš 118 šalių. Lietuvos stende darbavosi 12 leidėjų, jie pristatė apie 200 leidinių: grožinės ir vaikų literatūros, meno albumų, knygų apie Lietuvą, edukacinių leidinių.

Sunkiai įsileidžia

Šiuo metu anglų kalba yra arba netrukus bus išleista 19-a lietuvių autorių knygų. Pasak p. Kadžiulytės, kol kas sunku pasakyti, ar Londono mugė taps lūžio tašku, po kurio tokių knygų atsiras gerokai daugiau.

„Su anglų kalba yra daug problemų, nes jie verstinės literatūros apskritai leidžia labai mažai. Anglakalbė literatūra yra tokia dominuojanti, kad tų vertimų jiems beveik nereikia. Bet ženklų, kad lietuvių knygų anglų kalba gali būti išleista bent dvigubai daugiau, yra. Žinoma, šimtais tos knygos staiga nepasidaugins“, – vertina „Apostrofos“ vadovė.

Jurgita Nacevičienė, mokomąją literatūrą leidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė, pabrėžia, kad tarptautinės knygų mugės naudingos ne tik dėl partnerysčių, kurių jose galima užmegzti. Tokiuose renginiuose galima pasižiūrėti, kaip su specifiniais leidybos verslo iššūkiais tvarkosi labiau patyrę, didesnėse rinkose dirbantys leidėjai.

„Idėjos, kurias parsivežame, nauji dalykai taip pat yra nauda, ne tik susitarimai dėl knygų leidybos. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama, kad mokomieji leidiniai turi būti interaktyvūs, bet Londone buvo pradėta kalbėti ir apie tai, kodėl daugybė tokių interaktyvių dalykų taip greitai numiršta. Tam tikra prasme buvo pamiršti mokytojai, kurie tomis priemonėmis turi dirbti. Jei išmokti naudotis kokia nors priemone mokytojui reikės daug pastangų ir laiko, o jo mokinių rezultatai nuo to reikšmingai nepagerės, žinoma, jis rinksis tradicinį vadovėlį“, – sako p. Nacevičienė.

Ji pripažįsta, kad su lietuviškais vadovėliais patekti į užsienio rinkas nėra paprasta dėl nacionalinių švietimo programų ypatumų. Tam tikrų galimybių adaptuoti lietuvišką turinį ir jį pritaikyti kitos šalies mokyklinėms programoms yra, tačiau procesai tokie sudėtingi ir ilgai trunkantys, kad paprasčiau sukurti originalų vadovėlį.

„Todėl mes į Londoną, kaip ir kitas knygų muges, važiavome ne ieškoti turinio ir juo dalytis, o pažiūrėti, kaip gyvena kitos šalys, kokius verslo modelius naudoja, kaip tai veikia. Tam tikri skaitmeniniai sprendimai, kurių galime pasimokyti, mums svarbesni nei turinys“, – aiškina leidyklos „Šviesa“ vadovė.

Revoliucija neįvyko

Negrožinę literatūrą popierinių ir elektroninių knygų pavidalu leidžiančios leidyklos „Eugrimas“ direktorius Saulius Petrulis taip pat kalba apie Londono knygų mugėje pastebėtas tendencijas. Pirmiausia niekas nebekalba apie popierinių knygų mirtį, o elektroninės knygos tampa vis labiau nišiniu produktu.

„Tiesą sakant, mugėje lankiausi tik prabėgomis, tačiau elektroninėms knygoms skirtų stendų apskritai nepastebėjau. Gal kur ir buvo, bet į akis nekrito. Akivaizdu, kad žadėta elektroninių leidinių revoliucija neįvyko ir nebeįvyks“, – mano p. Petrulis.

Šią tendenciją jis sako pastebėjęs dar pernai Niujorko knygų mugėje. Vienu metu JAV rinkoje elektroninės knygos buvo aplenkusios leidinius kietais viršeliais ir nusileido tik vadinamosioms kišeninėms knygoms – pigiems, nedidelio formato leidiniams minkštais viršeliais. Bet pastaraisiais metais prasidėjo atvirkštinis procesas, o rinkos pasiskirstymas grįžo į ankstesnę padėtį.

„Nusistovėjo tam tikras skaičius skaitytojų, sakykim, apie 10%, kurie renkasi elektronines knygas, nes daug keliauja, skaito tam tikrą specifinę literatūrą ar tiesiog su skaitykle rankose jaučiasi patogiau. Kiti elektroninių knygų visai neišbandė arba išbandę grįžo prie popierinių. Manau, kad tai viskas, jokių pokyčių čia nebebus, maždaug tokia elektroninių knygų dalis ir išliks“, – svarsto p. Petrulis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto pakeis meninės instaliacijos 17

Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino nuostatus, pagal kuriuos bus skelbiamas Žaliojo tilto meninių,...

Laisvalaikis
2018.05.23
Venecijos architektūros bienalėje Lietuva atidaro Pelkių mokyklą

Gegužės 26 d. Venecijoje prasideda 16-oji „Biennale Architettura“. Pagrindinė jos tema – „Freespace“, kviečia...

Laisvalaikis
2018.05.23
Barackas Obama su žmona Michelle pasirašė sutartį su „Netflix“ 1

Barackas Obama, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas, ir jo žmona Michelle pasirašė sutartį su...

Vadyba
2018.05.22
Lietuvių kino akademija paskelbė „Sidabrinės gervės“ nominantus

Lietuvių kino akademija (LiKA) paskelbė pretendentus į „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus – 16 filmų,...

Laisvalaikis
2018.05.22
Pomirtinėje prof. Hawkingo knygoje nagrinėjami visatos dydžio klausimai

Šiemet bus išleista neseniai Anapilin iškeliavusio vieno žymiausių visų laikų fizikų Stepheno Hawkingo...

Laisvalaikis
2018.05.21
Naujojo „Pacų“ viešbučio vadovas: niekas kitas negali pasiūlyti tiek daug istorijos ir autentikos Premium 14

Vis daugiau žmonių keliaudami ieško ne tik vietos pernakvoti, bet tikisi ir unikalios patirties,...

Statyba ir NT
2018.05.21
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 2

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Lietuvos atlikėjai nebenori būti buhalteriais: pavyzdys – Estija 3

Menininkai šiuo metu yra paversti buhalteriais, kartais dar turinčiais dirbti ir Mokesčių inspekcijos darbą.

Laisvalaikis
2018.05.19
Bažnytinio paveldo muziejuje – Italijos meno šedevrai

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, atidaryta paroda „Šventojo Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai“...

Laisvalaikis
2018.05.18
Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę 1

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų?...

Laisvalaikis
2018.05.18
Kompetencija, be kurios sėkmingai vystyti verslą bus sunkiai įmanoma Rėmėjo turinys

Pasaulis šiandien keičiasi ypač sparčiai – ketvirtoji pramonės revoliucija iš pašaknų rauna įprastas veikimo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui 1

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai...

Laisvalaikis
2018.05.17
Metų muziejininkė – kaunietė Daina Kamarauskienė

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2017-ųjų muziejininko vardą suteikė Dainai Kamarauskienei,...

Laisvalaikis
2018.05.17
 „Godopoco“ trenerė Airina Kazlauskaitė: noras kontroliuoti atsiranda tada, kai bijoma susimauti Rėmėjo turinys 4

„Kai esi nepasiruošęs niekam, esi pasiruošęs viskam“, – teigia „Godopoco“ sklandaus ir efektyvaus bendravimo...

Laisvalaikis
2018.05.17
Pažymint LGBT teises Vilniuje atidaryta simbolinė pėsčiųjų perėja 2

Vilniuje pažymint Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) teises atidaryta simbolinė...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros ministrė: paskelbtas kultūros įstaigų pertvarkos planas – netikra naujiena

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros įstaigų tinklo pertvarka – susitarimai po kilimu ar audra vandens stiklinėje 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, vienijanti ir...

Laisvalaikis
2018.05.14
1863-1864 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai bus palaidoti Rasose 2

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 m.

Laisvalaikis
2018.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau