Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Publikuota: 2018-04-22
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką, nors ir pripažįsta, kad tikėtis viena po kitos anglų kalba leidžiamų lietuvių autorių knygų tikriausiai neverta.

„Jei Londono knygų mugė lems, kad anglų kalba išleistų lietuvių autorių knygų skaičius išaugs dvigubai, tai bus labai geras rezultatas. Aš manau, kad tai realu, esu optimistė“, – sako Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė.

Ji pabrėžia, kad Anglijoje verstinė literatūra apskritai sudaro vos apie 5 proc. rinkos, todėl tokiai mažai šaliai kaip Lietuva ir keliasdešimt išverstų knygų yra geras rodiklis.

Galima svarstyti, kad nutiesti kelius į anglakalbę rinką Lietuvos rašytojams galėtų padėti elektroninės knygos, kurių leidybos ir platinimo kaštai yra gerokai mažesni. Tačiau Londono knygų mugėje dalyvavę leidėjai sako pastebintys, kad tokių knygų skaitytojų mažėja.

Buvo matomi visur

Leidybos verslo profesionalams skirta Londono knygų mugė – didžiausias tokio tipo renginys angliškai kalbančioje pasaulio dalyje. Išskirtinis dėmesys kasmet joje rodomas „Market Focus“ programoje dalyvaujančioms šalims. Šiemet ši programa buvo skirta Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Baltijos šalys Londone balandžio 10–12 d. pristatė reikšmingiausias pastarojo meto knygas ir po keturis autorius. Lietuvai atstovavo rašytojai Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Alvydas Šlepikas ir Undinė Radzevičiūtė.

„Būti pakviestam į Londono mugės „Market Focus“ programą yra reikšminga, nes dėmesio gauni tikrai labai daug. Mugėje teko kalbėtis su Islandijos, Švedijos, kitų valstybių leidėjais ir jie sakė to dėmesio pavydintys ir tokio paties statuso norintys savo šaliai“, – tikina p. Kadžiulytė.

Pasak jos, nepastebėti Baltijos šalių mugėje buvo tiesiog neįmanoma. Joms buvo skirtos ir teminės diskusijos, vyko susitikimai su autoriais, renginį lydėjo literatūros skaitymai įvairiose Londono vietose.

Iš viso Londono knygų mugė šiemet sulaukė maždaug 25 tūkst. dalyvių iš 118 šalių. Lietuvos stende darbavosi 12 leidėjų, jie pristatė apie 200 leidinių: grožinės ir vaikų literatūros, meno albumų, knygų apie Lietuvą, edukacinių leidinių.

Sunkiai įsileidžia

Šiuo metu anglų kalba yra arba netrukus bus išleista 19-a lietuvių autorių knygų. Pasak p. Kadžiulytės, kol kas sunku pasakyti, ar Londono mugė taps lūžio tašku, po kurio tokių knygų atsiras gerokai daugiau.

„Su anglų kalba yra daug problemų, nes jie verstinės literatūros apskritai leidžia labai mažai. Anglakalbė literatūra yra tokia dominuojanti, kad tų vertimų jiems beveik nereikia. Bet ženklų, kad lietuvių knygų anglų kalba gali būti išleista bent dvigubai daugiau, yra. Žinoma, šimtais tos knygos staiga nepasidaugins“, – vertina „Apostrofos“ vadovė.

Jurgita Nacevičienė, mokomąją literatūrą leidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė, pabrėžia, kad tarptautinės knygų mugės naudingos ne tik dėl partnerysčių, kurių jose galima užmegzti. Tokiuose renginiuose galima pasižiūrėti, kaip su specifiniais leidybos verslo iššūkiais tvarkosi labiau patyrę, didesnėse rinkose dirbantys leidėjai.

„Idėjos, kurias parsivežame, nauji dalykai taip pat yra nauda, ne tik susitarimai dėl knygų leidybos. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama, kad mokomieji leidiniai turi būti interaktyvūs, bet Londone buvo pradėta kalbėti ir apie tai, kodėl daugybė tokių interaktyvių dalykų taip greitai numiršta. Tam tikra prasme buvo pamiršti mokytojai, kurie tomis priemonėmis turi dirbti. Jei išmokti naudotis kokia nors priemone mokytojui reikės daug pastangų ir laiko, o jo mokinių rezultatai nuo to reikšmingai nepagerės, žinoma, jis rinksis tradicinį vadovėlį“, – sako p. Nacevičienė.

Ji pripažįsta, kad su lietuviškais vadovėliais patekti į užsienio rinkas nėra paprasta dėl nacionalinių švietimo programų ypatumų. Tam tikrų galimybių adaptuoti lietuvišką turinį ir jį pritaikyti kitos šalies mokyklinėms programoms yra, tačiau procesai tokie sudėtingi ir ilgai trunkantys, kad paprasčiau sukurti originalų vadovėlį.

„Todėl mes į Londoną, kaip ir kitas knygų muges, važiavome ne ieškoti turinio ir juo dalytis, o pažiūrėti, kaip gyvena kitos šalys, kokius verslo modelius naudoja, kaip tai veikia. Tam tikri skaitmeniniai sprendimai, kurių galime pasimokyti, mums svarbesni nei turinys“, – aiškina leidyklos „Šviesa“ vadovė.

Revoliucija neįvyko

Negrožinę literatūrą popierinių ir elektroninių knygų pavidalu leidžiančios leidyklos „Eugrimas“ direktorius Saulius Petrulis taip pat kalba apie Londono knygų mugėje pastebėtas tendencijas. Pirmiausia niekas nebekalba apie popierinių knygų mirtį, o elektroninės knygos tampa vis labiau nišiniu produktu.

„Tiesą sakant, mugėje lankiausi tik prabėgomis, tačiau elektroninėms knygoms skirtų stendų apskritai nepastebėjau. Gal kur ir buvo, bet į akis nekrito. Akivaizdu, kad žadėta elektroninių leidinių revoliucija neįvyko ir nebeįvyks“, – mano p. Petrulis.

Šią tendenciją jis sako pastebėjęs dar pernai Niujorko knygų mugėje. Vienu metu JAV rinkoje elektroninės knygos buvo aplenkusios leidinius kietais viršeliais ir nusileido tik vadinamosioms kišeninėms knygoms – pigiems, nedidelio formato leidiniams minkštais viršeliais. Bet pastaraisiais metais prasidėjo atvirkštinis procesas, o rinkos pasiskirstymas grįžo į ankstesnę padėtį.

„Nusistovėjo tam tikras skaičius skaitytojų, sakykim, apie 10%, kurie renkasi elektronines knygas, nes daug keliauja, skaito tam tikrą specifinę literatūrą ar tiesiog su skaitykle rankose jaučiasi patogiau. Kiti elektroninių knygų visai neišbandė arba išbandę grįžo prie popierinių. Manau, kad tai viskas, jokių pokyčių čia nebebus, maždaug tokia elektroninių knygų dalis ir išliks“, – svarsto p. Petrulis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 5

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Lietuvės bakalauro darbas pateko į NASA konkurso finalą 1

VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros absolventės Gabrielės Monginaitės bakalauro baigiamasis darbas...

Laisvalaikis
2018.10.19
MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: kaip protingai išleisti pinigus 29

Spalio 18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų...

Laisvalaikis
2018.10.19
Atidarytas privatus MO muziejus 28

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė 1

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 9

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13
Guodžiančio klimato kaitos scenarijaus nėra 9

Jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal...

Laisvalaikis
2018.10.13
Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje 4

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias...

Laisvalaikis
2018.10.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau