Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Publikuota: 2018-04-22
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.
svg svg
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką, nors ir pripažįsta, kad tikėtis viena po kitos anglų kalba leidžiamų lietuvių autorių knygų tikriausiai neverta.

„Jei Londono knygų mugė lems, kad anglų kalba išleistų lietuvių autorių knygų skaičius išaugs dvigubai, tai bus labai geras rezultatas. Aš manau, kad tai realu, esu optimistė“, – sako Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė.

Ji pabrėžia, kad Anglijoje verstinė literatūra apskritai sudaro vos apie 5 proc. rinkos, todėl tokiai mažai šaliai kaip Lietuva ir keliasdešimt išverstų knygų yra geras rodiklis.

Galima svarstyti, kad nutiesti kelius į anglakalbę rinką Lietuvos rašytojams galėtų padėti elektroninės knygos, kurių leidybos ir platinimo kaštai yra gerokai mažesni. Tačiau Londono knygų mugėje dalyvavę leidėjai sako pastebintys, kad tokių knygų skaitytojų mažėja.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Buvo matomi visur

Leidybos verslo profesionalams skirta Londono knygų mugė – didžiausias tokio tipo renginys angliškai kalbančioje pasaulio dalyje. Išskirtinis dėmesys kasmet joje rodomas „Market Focus“ programoje dalyvaujančioms šalims. Šiemet ši programa buvo skirta Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Baltijos šalys Londone balandžio 10–12 d. pristatė reikšmingiausias pastarojo meto knygas ir po keturis autorius. Lietuvai atstovavo rašytojai Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Alvydas Šlepikas ir Undinė Radzevičiūtė.

„Būti pakviestam į Londono mugės „Market Focus“ programą yra reikšminga, nes dėmesio gauni tikrai labai daug. Mugėje teko kalbėtis su Islandijos, Švedijos, kitų valstybių leidėjais ir jie sakė to dėmesio pavydintys ir tokio paties statuso norintys savo šaliai“, – tikina p. Kadžiulytė.

Pasak jos, nepastebėti Baltijos šalių mugėje buvo tiesiog neįmanoma. Joms buvo skirtos ir teminės diskusijos, vyko susitikimai su autoriais, renginį lydėjo literatūros skaitymai įvairiose Londono vietose.

Iš viso Londono knygų mugė šiemet sulaukė maždaug 25 tūkst. dalyvių iš 118 šalių. Lietuvos stende darbavosi 12 leidėjų, jie pristatė apie 200 leidinių: grožinės ir vaikų literatūros, meno albumų, knygų apie Lietuvą, edukacinių leidinių.

Sunkiai įsileidžia

Šiuo metu anglų kalba yra arba netrukus bus išleista 19-a lietuvių autorių knygų. Pasak p. Kadžiulytės, kol kas sunku pasakyti, ar Londono mugė taps lūžio tašku, po kurio tokių knygų atsiras gerokai daugiau.

„Su anglų kalba yra daug problemų, nes jie verstinės literatūros apskritai leidžia labai mažai. Anglakalbė literatūra yra tokia dominuojanti, kad tų vertimų jiems beveik nereikia. Bet ženklų, kad lietuvių knygų anglų kalba gali būti išleista bent dvigubai daugiau, yra. Žinoma, šimtais tos knygos staiga nepasidaugins“, – vertina „Apostrofos“ vadovė.

Jurgita Nacevičienė, mokomąją literatūrą leidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė, pabrėžia, kad tarptautinės knygų mugės naudingos ne tik dėl partnerysčių, kurių jose galima užmegzti. Tokiuose renginiuose galima pasižiūrėti, kaip su specifiniais leidybos verslo iššūkiais tvarkosi labiau patyrę, didesnėse rinkose dirbantys leidėjai.

„Idėjos, kurias parsivežame, nauji dalykai taip pat yra nauda, ne tik susitarimai dėl knygų leidybos. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama, kad mokomieji leidiniai turi būti interaktyvūs, bet Londone buvo pradėta kalbėti ir apie tai, kodėl daugybė tokių interaktyvių dalykų taip greitai numiršta. Tam tikra prasme buvo pamiršti mokytojai, kurie tomis priemonėmis turi dirbti. Jei išmokti naudotis kokia nors priemone mokytojui reikės daug pastangų ir laiko, o jo mokinių rezultatai nuo to reikšmingai nepagerės, žinoma, jis rinksis tradicinį vadovėlį“, – sako p. Nacevičienė.

Ji pripažįsta, kad su lietuviškais vadovėliais patekti į užsienio rinkas nėra paprasta dėl nacionalinių švietimo programų ypatumų. Tam tikrų galimybių adaptuoti lietuvišką turinį ir jį pritaikyti kitos šalies mokyklinėms programoms yra, tačiau procesai tokie sudėtingi ir ilgai trunkantys, kad paprasčiau sukurti originalų vadovėlį.

„Todėl mes į Londoną, kaip ir kitas knygų muges, važiavome ne ieškoti turinio ir juo dalytis, o pažiūrėti, kaip gyvena kitos šalys, kokius verslo modelius naudoja, kaip tai veikia. Tam tikri skaitmeniniai sprendimai, kurių galime pasimokyti, mums svarbesni nei turinys“, – aiškina leidyklos „Šviesa“ vadovė.

Revoliucija neįvyko

Negrožinę literatūrą popierinių ir elektroninių knygų pavidalu leidžiančios leidyklos „Eugrimas“ direktorius Saulius Petrulis taip pat kalba apie Londono knygų mugėje pastebėtas tendencijas. Pirmiausia niekas nebekalba apie popierinių knygų mirtį, o elektroninės knygos tampa vis labiau nišiniu produktu.

„Tiesą sakant, mugėje lankiausi tik prabėgomis, tačiau elektroninėms knygoms skirtų stendų apskritai nepastebėjau. Gal kur ir buvo, bet į akis nekrito. Akivaizdu, kad žadėta elektroninių leidinių revoliucija neįvyko ir nebeįvyks“, – mano p. Petrulis.

Šią tendenciją jis sako pastebėjęs dar pernai Niujorko knygų mugėje. Vienu metu JAV rinkoje elektroninės knygos buvo aplenkusios leidinius kietais viršeliais ir nusileido tik vadinamosioms kišeninėms knygoms – pigiems, nedidelio formato leidiniams minkštais viršeliais. Bet pastaraisiais metais prasidėjo atvirkštinis procesas, o rinkos pasiskirstymas grįžo į ankstesnę padėtį.

„Nusistovėjo tam tikras skaičius skaitytojų, sakykim, apie 10%, kurie renkasi elektronines knygas, nes daug keliauja, skaito tam tikrą specifinę literatūrą ar tiesiog su skaitykle rankose jaučiasi patogiau. Kiti elektroninių knygų visai neišbandė arba išbandę grįžo prie popierinių. Manau, kad tai viskas, jokių pokyčių čia nebebus, maždaug tokia elektroninių knygų dalis ir išliks“, – svarsto p. Petrulis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Istorijos prof. A. Novakas: tai yra imperinės Rusijos politikos schema

„Šiandien sprendžiame ne Vladimiro Putino ar šiuolaikinės Rusijos elito problemą. Turime reikalą su...

Laisvalaikis
20:41
Kaunas apšvietė dar daugiau architektūros objektų

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pretenduojantis Kaunas tamsiuoju paros metu apšvies dar keletą sakralinių...

Laisvalaikis
18:41
Poilsio ir pramogų tandemas „NoriuNoriuNoriu“ bei „Laisvalaikio dovanos“ – jau ir „Ozo“ prekybos centre Verslo tribūna

Poilsio ir pramogų elektroninė parduotuvė „NoriuNoriuNoriu“ žengia į didžiuosius prekybos centrus. Nuo šiol...

Prekyba
15:11
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23
„The Economist“: Viena – tinkamiausias gyventi pasaulio miestas

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo...

Laisvalaikis
2022.06.23
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams.

Laisvalaikis
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
D. Muratovas pardavė Nobelio premijos medalį už 103,5 mln. USD, lėšas skirs ukrainiečių vaikams 1

Dmitrijus Muratovas, neseniai uždaryto nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, aukcione...

Laisvalaikis
2022.06.21
Vagystė versle – ką daryti, kai įprastos apsaugos nepakanka? Verslo tribūna

Vasaros ir atostogų metu vis daugėja nustatomų vagysčių. Ne tik svarbu apsaugoti savo privatų turtą, bet taip...

Inovacijos
2022.06.21
Mirė verslininkė I. Marozienė

Eidama 64-uosius metus mirė Irena Marozienė, verslininkė, „Amatininkų užeigos“ įkūrėja, pranešė jos dukra...

Laisvalaikis
2022.06.20
Išmontuotas paskutinysis taksofonas Lietuvoje 1

Pirmadienį Vilniuje šalia sostinės autobusų stoties telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ išjungė ir...

Laisvalaikis
2022.06.20
Mirė aktorius Regimantas Adomaitis 1

Eidamas 86-erius metus, mirė aktorius Regimantas Adomaitis, užuojautą dėl jo mirties paskelbė prezidentas...

Laisvalaikis
2022.06.20
„Kanų liūtuose“ varžosi 15 reklamos darbų iš Lietuvos

Birželio 20–24 d. vykstančiame didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“...

Rinkodara
2022.06.20
Paslaptingas aukciono laimėtojas už pietus su W. Buffettu sumokės 19 mln. USD

Paslaptingas asmuo, kurio tapatybė neatskleidžiama, už teisę papietauti su legendiniu amerikiečių investicijų...

Laisvalaikis
2022.06.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku