Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Publikuota: 2018-04-22
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.
Dienos autorės statusą Londono knygų mugėje turėjusi Kristina Sabaliauskaitė buvo viena iš keturių rašytojų, britų auditorijai pristačiusių Lietuvos literatūrą. Londono knygų mugės organizatorių nuotr.

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką, nors ir pripažįsta, kad tikėtis viena po kitos anglų kalba leidžiamų lietuvių autorių knygų tikriausiai neverta.

„Jei Londono knygų mugė lems, kad anglų kalba išleistų lietuvių autorių knygų skaičius išaugs dvigubai, tai bus labai geras rezultatas. Aš manau, kad tai realu, esu optimistė“, – sako Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė.

Ji pabrėžia, kad Anglijoje verstinė literatūra apskritai sudaro vos apie 5 proc. rinkos, todėl tokiai mažai šaliai kaip Lietuva ir keliasdešimt išverstų knygų yra geras rodiklis.

Galima svarstyti, kad nutiesti kelius į anglakalbę rinką Lietuvos rašytojams galėtų padėti elektroninės knygos, kurių leidybos ir platinimo kaštai yra gerokai mažesni. Tačiau Londono knygų mugėje dalyvavę leidėjai sako pastebintys, kad tokių knygų skaitytojų mažėja.

Buvo matomi visur

Leidybos verslo profesionalams skirta Londono knygų mugė – didžiausias tokio tipo renginys angliškai kalbančioje pasaulio dalyje. Išskirtinis dėmesys kasmet joje rodomas „Market Focus“ programoje dalyvaujančioms šalims. Šiemet ši programa buvo skirta Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Baltijos šalys Londone balandžio 10–12 d. pristatė reikšmingiausias pastarojo meto knygas ir po keturis autorius. Lietuvai atstovavo rašytojai Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Alvydas Šlepikas ir Undinė Radzevičiūtė.

„Būti pakviestam į Londono mugės „Market Focus“ programą yra reikšminga, nes dėmesio gauni tikrai labai daug. Mugėje teko kalbėtis su Islandijos, Švedijos, kitų valstybių leidėjais ir jie sakė to dėmesio pavydintys ir tokio paties statuso norintys savo šaliai“, – tikina p. Kadžiulytė.

Pasak jos, nepastebėti Baltijos šalių mugėje buvo tiesiog neįmanoma. Joms buvo skirtos ir teminės diskusijos, vyko susitikimai su autoriais, renginį lydėjo literatūros skaitymai įvairiose Londono vietose.

Iš viso Londono knygų mugė šiemet sulaukė maždaug 25 tūkst. dalyvių iš 118 šalių. Lietuvos stende darbavosi 12 leidėjų, jie pristatė apie 200 leidinių: grožinės ir vaikų literatūros, meno albumų, knygų apie Lietuvą, edukacinių leidinių.

Sunkiai įsileidžia

Šiuo metu anglų kalba yra arba netrukus bus išleista 19-a lietuvių autorių knygų. Pasak p. Kadžiulytės, kol kas sunku pasakyti, ar Londono mugė taps lūžio tašku, po kurio tokių knygų atsiras gerokai daugiau.

„Su anglų kalba yra daug problemų, nes jie verstinės literatūros apskritai leidžia labai mažai. Anglakalbė literatūra yra tokia dominuojanti, kad tų vertimų jiems beveik nereikia. Bet ženklų, kad lietuvių knygų anglų kalba gali būti išleista bent dvigubai daugiau, yra. Žinoma, šimtais tos knygos staiga nepasidaugins“, – vertina „Apostrofos“ vadovė.

Jurgita Nacevičienė, mokomąją literatūrą leidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė, pabrėžia, kad tarptautinės knygų mugės naudingos ne tik dėl partnerysčių, kurių jose galima užmegzti. Tokiuose renginiuose galima pasižiūrėti, kaip su specifiniais leidybos verslo iššūkiais tvarkosi labiau patyrę, didesnėse rinkose dirbantys leidėjai.

„Idėjos, kurias parsivežame, nauji dalykai taip pat yra nauda, ne tik susitarimai dėl knygų leidybos. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama, kad mokomieji leidiniai turi būti interaktyvūs, bet Londone buvo pradėta kalbėti ir apie tai, kodėl daugybė tokių interaktyvių dalykų taip greitai numiršta. Tam tikra prasme buvo pamiršti mokytojai, kurie tomis priemonėmis turi dirbti. Jei išmokti naudotis kokia nors priemone mokytojui reikės daug pastangų ir laiko, o jo mokinių rezultatai nuo to reikšmingai nepagerės, žinoma, jis rinksis tradicinį vadovėlį“, – sako p. Nacevičienė.

Ji pripažįsta, kad su lietuviškais vadovėliais patekti į užsienio rinkas nėra paprasta dėl nacionalinių švietimo programų ypatumų. Tam tikrų galimybių adaptuoti lietuvišką turinį ir jį pritaikyti kitos šalies mokyklinėms programoms yra, tačiau procesai tokie sudėtingi ir ilgai trunkantys, kad paprasčiau sukurti originalų vadovėlį.

„Todėl mes į Londoną, kaip ir kitas knygų muges, važiavome ne ieškoti turinio ir juo dalytis, o pažiūrėti, kaip gyvena kitos šalys, kokius verslo modelius naudoja, kaip tai veikia. Tam tikri skaitmeniniai sprendimai, kurių galime pasimokyti, mums svarbesni nei turinys“, – aiškina leidyklos „Šviesa“ vadovė.

Revoliucija neįvyko

Negrožinę literatūrą popierinių ir elektroninių knygų pavidalu leidžiančios leidyklos „Eugrimas“ direktorius Saulius Petrulis taip pat kalba apie Londono knygų mugėje pastebėtas tendencijas. Pirmiausia niekas nebekalba apie popierinių knygų mirtį, o elektroninės knygos tampa vis labiau nišiniu produktu.

„Tiesą sakant, mugėje lankiausi tik prabėgomis, tačiau elektroninėms knygoms skirtų stendų apskritai nepastebėjau. Gal kur ir buvo, bet į akis nekrito. Akivaizdu, kad žadėta elektroninių leidinių revoliucija neįvyko ir nebeįvyks“, – mano p. Petrulis.

Šią tendenciją jis sako pastebėjęs dar pernai Niujorko knygų mugėje. Vienu metu JAV rinkoje elektroninės knygos buvo aplenkusios leidinius kietais viršeliais ir nusileido tik vadinamosioms kišeninėms knygoms – pigiems, nedidelio formato leidiniams minkštais viršeliais. Bet pastaraisiais metais prasidėjo atvirkštinis procesas, o rinkos pasiskirstymas grįžo į ankstesnę padėtį.

„Nusistovėjo tam tikras skaičius skaitytojų, sakykim, apie 10%, kurie renkasi elektronines knygas, nes daug keliauja, skaito tam tikrą specifinę literatūrą ar tiesiog su skaitykle rankose jaučiasi patogiau. Kiti elektroninių knygų visai neišbandė arba išbandę grįžo prie popierinių. Manau, kad tai viskas, jokių pokyčių čia nebebus, maždaug tokia elektroninių knygų dalis ir išliks“, – svarsto p. Petrulis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07
Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Vieni stengiasi pastatyti bet ką bet kur, kiti ieško galimybių nuversti, o treti – išsaugoti, – taip galima...

Laisvalaikis
2018.08.06
Hipnotizuotoja – Mirga Gražinytė-Tyla 3

Dirigentų profesija ypatinga: jie dvi valandas stovi į tave atsukę nugarą, bet akių atitraukti negali. It...

Verslo klasė
2018.08.05
Iliustruotoji istorija: keisčiausi pasaulyje sindromai

Moteris manė esanti vaikščiojantis lavonas. Prancūzų kareivis negalėjo suvaldyti potraukio eiti. Rašytojas...

Laisvalaikis
2018.08.05
Jurga Vilpišauskaitė: Katsushikos gatvėje dieną tuščia

Vyriausybiniame pastate netoli Kosugės metro stoties Tokijuje gyvena Japonijos valstybės tarnautojai. Už...

Verslo klasė
2018.08.04
Įtakingoji Anna Wintour nepalieka „Vogue“ vairo

JAV leidybos kompanija „Conde Nast“ patvirtino, jog Anna Wintour, ilgametė „Vogue“ redaktorė, lieka vadovauti...

Laisvalaikis
2018.08.03
Klaipėdiškis Aidas Kaveckis – apie savo verslą užsienyje ir Lietuvoje 17

„Šiltnamio sąlygomis kiekvienas gali daryti verslą, o pabandyk išgyventi karo sąlygomis. Mums, verslininkams,...

Laisvalaikis
2018.08.03
Amerikiečiai atidaro Nacionalinį komedijų centrą

Šiomis dienomis Džeimstaune, Niujorko valstijoje, atidaromas JAV Nacionalinis komedijos centras (National...

Laisvalaikis
2018.08.02
NASA sulauks pirmųjų žinių iš palydovo „planetų medžiotojo“

Rugpjūčio mėnesį NASA mokslininkai sulauks pirmojo duomenų rinkinio iš „planetų medžiotoju“ praminto...

Laisvalaikis
2018.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau