Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą

Publikuota: 2018-04-15
Ponas Serexhe teigia, kad visuotinį stebėjimą visuomenė šiandien priima kaip neišvengiamą gyvenimo dalį, tad pokyčių tikėtis neverta. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ponas Serexhe teigia, kad visuotinį stebėjimą visuomenė šiandien priima kaip neišvengiamą gyvenimo dalį, tad pokyčių tikėtis neverta. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų kuratorius iš Vokietijos Bernhardas Serexhe. Smarkus technologijų, kurioms atiduodame savo privatumą, kritikas sako, kad pats gyvena analoginiame pasaulyje ir dėl to nesijaučia nepatogiai.

Į Vilnių p. Serexhe atvyko pristatyti Energetikos ir technikos muziejuje veikiančios savo kuruojamos parodos „Globali kontrolė ir cenzūra“, kurią mūsų šalyje pristato Goethe's institutas Vilniuje. Šioje parodoje menininkai iš viso pasaulio kalba apie šiandienos realybę – visuotinį stebėjimą, duomenų kaupimą ir panaudojimą, išmaniuosius prietaisus, kurie seka kiekvieną mūsų žingsnį, o surinktą informaciją perduoda korporacijoms ir valstybių struktūroms.

„Žinios ir informacija – tai galia. Bet ar pagalvojame, kam tą galią patys net nesusimąstydami suteikiame ir kaip ji būna panaudojama?“ – klausia p. Serexhe.

Telefonas – tik susiskambinti

Parodų kuratorius įsitikinęs, kad visuotinis stebėjimas, kontrolė ir cenzūra – didžiausios problemos, su kuriomis susiduriame XXI amžiuje. To įrodymas – dabartinis „Facebook“ ir „Cambridge Analyticos“ skandalas, kai technologijos ir jomis surinkti didieji duomenys (angl. big data) buvo naudojami net daryti įtaką rinkimų rezultatams.

„Ir viskas per šituos daiktus“, – sako p. Serexhe ir iš kišenės išsitraukia išmanųjį telefoną. Tačiau tuoj pat patikslina, kad pats savo telefono nenaudoja niekam kitam, išskyrus susiskambinti.

„Visi turime išmaniuosius telefonus, kurių duomenys yra renkami ir transliuojami, net vaikai. Aš taip pat turiu, bet niekada juo nesijungiu prie viešų interneto prieigų, neturiu paskyrų „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ar kituose tinkluose. Kaip išmanydamas saugau privačią savo erdvę, nors tai daryti vis sunkiau“, – prisipažįsta pašnekovas.

Paklaustas, ar dėl to nesijaučia atskirtas nuo pasaulio, p. Serexhe juokiasi, kad jam puikiai sekasi gyventi ir analoginiame pasaulyje. Išsaugoti privatumą svarbiau, nei pamatyti, kokiomis nuotraukomis draugai dalijasi „Instagram“ tinkle.

Herojus E. Snowdenas

Pasak jo, šiandieniniai herojai yra tie žmonės, kurie priešinasi sistemai ir parodo, kaip ir kokiems tikslams naudojami mūsų visų duomenys. Toks herojus jam – ir JAV nacionalinio saugumo agentūros duomenis nutekinęs Edwardas Snowdenas, Valstijose laikomas tiesiog išdaviku.

Vienas parodos eksponatų – paprasčiausia pašto dėžutė, į kurią lankytojai gali mesti E. Snowdenui parašytus laiškus. Juos vėliau žadama perduoti šiuo metu besislapstančiam buvusiam žvalgybininkui.

„Aš pats parašyčiau, kad labai juo didžiuojuosi ir kad tokių žmonių mums reikia kuo daugiau. Žinoma, ne tik JAV, bet ir Rusijoje, kitose šalyse. Jei norime normalios demokratijos, privalome reikalauti ir siekti daugiau skaidrumo“, – aiškina p. Serexhe.

Net tuomet, kai tas skaidrumas, kaip E. Snowdeno atveju, gali kelti grėsmę kitų žmonių gyvybėms? Pašnekovas sako, kad reikia rinktis, kuri blogybė mažesnė. „Mano nuomone, didesnę grėsmę kelia per didelė kontrolė. Žmonių sekimas, valstybių ir korporacijų kišimasis į privačią žmonių erdvę yra blogiau“, – teigia p. Serexhe.

O sekami esame visur, sako kuratorius. Pavyzdžiui, prekybos centruose iškabintos filmavimo kameros gali identifikuoti žmonių veidus ir susieti juos su konkrečiais asmenimis skaitmeninėje erdvėje. Taip suinteresuotos kompanijos gauna duomenis apie mūsų pajamas, įpročius, ankstesnius pirkinius, pomėgius, o mes pradedame matyti būtent mums skirtas reklamas.

Netrūksta technologijų entuziastų, teigiančių, kad tai nieko blogo, nes žmonėms nebereikia knistis informacijos šiukšlynuose, tačiau p. Serexhe nukerta, kad tai – tik saviapgaulė.

„Taip, šiandien ekonomika veikia šitaip. Bet ar mes norime būti sekami? Ar norime mokėti tokią kainą vien tam, kad kažkas uždirbtų daugiau pinigų? Demokratinės visuomenės nariai privalo turėti pasirinkimą. Gal kas nors neprieštarauja būti sekamas, bet aš to nenoriu. Noriu sprendimus priimti pats, o ne kieno nors paveiktas. Bet šiandien pasirinkimo nebeturime“, – aiškina kuratorius.

Skandalas nenustebino

Ponas Serexhe teigia, kad „Cabridge Analyticos“ skandalas jo nenustebino: „Kad vyksta tokie dalykai, kalbėjau dar prieš 10 metų. Visiems technologijų sferos žmonėms tai nebuvo staigmena. Bet gerai, kad ši tema dabar tapo tokia vieša.“

Vis dėlto pašnekovas netiki, kad šis skandalas gali pakeisti mūsų elgesį skaitmeninėje erdvėje, – dalis žmonių bus sąmoningesni, bet dauguma tikrai nieko nedarys kitaip. Tiesiog reikalai jau nuėjo pernelyg toli, o visuotinį sekimą priimame kaip neišvengiamą realybę. Taip pat kaip, pavyzdžiui, susitaikėme su išmetamosiomis automobilių dujomis.

Tad ką daryti? Iš esmės nieko padaryti nebeįmanoma, sako p. Serexhe. Nebent viską versti farsu, kaip tai padarė JAV gyvenantis menininkas iš Bangladešo Hasanas Elahi. Po 2001 m. rugsėjo 11-osios jis buvo sulaikytas vien dėl pavardės ir kelias savaites praleido įkalintas. Kai paaiškėjo klaida, menininkas buvo paleistas, bet po kurio laiko vėl sulaikytas viename oro uoste.

Tuomet H. Elahi kantrybė trūko. Jis ėmė fotografuoti kiekvieną savo veiksmą – kur miegojo, ką valgė, su kuo susitiko, kur ėjo į tualetą. Menininkas kasdien padarydavo tūkstančius nuotraukų ir visas jas siųsdavo JAV federaliniam tyrimų biurui. Vėliau šios nuotraukos, suklijuotos ant didžiulių šviečiančių dėžių, tapo meno kūriniu, taip pat demonstruojamu parodoje „Globali kontrolė ir cenzūra“.

Bernhardas Serexhe

Gimė 1950 m.

Studijavo sociologiją, psichologiją ir meno istoriją

Freiburgo universitete įgijo meno istorijos daktaro laipsnį

Stambulo Bilgi universiteto profesorius

Karlsrūhės (Vokietija) meno ir medijų technologijų centro pagrindinis kuratorius

Pagrindinė domėjimosi sritis – skaitmenizacija, technologijos ir jų įtaka menui bei kasdieniam gyvenimui

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 2

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 12

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 5

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 1

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 13

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11
Koks amžius tinkamiausias vaikui įteikti pirmąjį telefoną

Kas ketvirtas šešiametis Didžiojoje Britanijoje jau turi savo išmanųjį telefoną. Visgi dauguma tėvų mano, jog...

Laisvalaikis
2018.04.11
Dešimt geriausių nišinių Europos muzikos festivalių 1

Artėja vasara – renginių atvirame ore ir kelionių metas. „The Guardian“ vardija dešimt geriausių muzikos...

Laisvalaikis
2018.04.10
Lietuva Londono knygų mugėje ieškos nišų į anglakalbę rinką

Balandžio 10–12 d. Londone, „Olympia“ parodų centre vyksta 47-oji „The London Book Fair“, didžiausia leidybos...

Laisvalaikis
2018.04.10
Viename garsiausių pasaulio muziejų atidaryta Baltijos šalių dailės paroda 1

Balandžio 9-osios pavakarę Paryžiuje, Orsė muziejuje (Musée d’Orsay), atidaryta paroda „Laukinė dvasia.

Laisvalaikis
2018.04.09
Istoriniai turgūs kauniečius ir erzino, ir viliojo

Nuo XV a. iki tarpukario, nuo tarpukario iki šiandienos – turgus Kaune, nuo seno garsėjusiame plačiais...

Laisvalaikis
2018.04.08
II. Bona Sforza – valstybininkė ir ekonomistė 1

Lietuvos ir Lenkijos valdovė Bona Sforza (1494–1557) nusipelnė kur kas daugiau, nei būti prisimenama kaip...

Laisvalaikis
2018.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau