Viename garsiausių pasaulio muziejų atidaryta Baltijos šalių dailės paroda
Ši keturių prezidentų globojama paroda, skirta Baltijos šalių valstybingumo šimtmečių garbei, pristato 19–20 amžių sandūros menininkų – tapytojų, grafikų, skulptorių kūrybą. Jai neabejotiną poveikį padarė Prancūzijoje gimęs simbolizmas.
Viename svarbiausių pasaulio muziejų vadinamame Orsė bus eksponuojami 136 Baltijos šalių dailininkų simbolistų darbai.
Pagrindinis lietuviškosios ekspozicijos akcentas – lietuvių simbolizmo dailės „prekių ženklo“ M. K. Čiurlionio keli paveikslai. Parodos kuratorius, simbolizmo dailės ekspertas Rodolphe’as Rapetti juos atsirinko iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Be šių, iš fondų ir privačių kolekcijų buvo atrinkti du Antano Žmuidzinavičiaus, keturi Ferdinando Ruščico, trys architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio, Trijų kryžių projekto autoriaus, darbai, po vieną Antano Jaroševičiaus ir Boleslovo Buikos kūrinį. Iš viso Lietuvos ekspozicijoje – 46-eši menininkų simbolistų tapybos, grafikos, pastelės bei skulptūros darbai, sukurti nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m.
Visi eksponatai yra apdrausti. Didžiausia suma – milijonu eurų –apdraustas M. K. Čiurlionio paveikslas „Rex“.
Visų trijų šalių menininkai pristatomi vienoje erdvėje, paroda tematiškai suskirstyta į tris dalis, atspindinčias svarbiausius simbolizmo srovės ženklus. Pirmoji skirta legendoms, mitologijai, pasakoms, antroji paremta sielos ir minties tema, trečioji skirta simbolistiniam gamtos peizažui.
Pasak prezidentės Grybauskaitės, Lietuva su savo tūkstantmete istorija ir kultūra jau daug amžių yra Europos civilizacijos – bendro identiteto dalis. Per šimtmečius baltiškąją tapatybę nuolat papildydavo Europos tradicijos. O Baltijos tautos į europietišką kultūrą ir paveldą irgi įnešė savito turinio ir unikalių spalvų. Mūsų šalies vadovės teigimu, šimtmetis – mums labai brangus valstybės atkūrimo simbolis. Nemažai mūsų menininkų laisvės dvasios sėmėsi būtent čia, Europos kultūros ir meno sostinėje. Prieš 80 metų – 1937-aisiais – Baltijos šalys jau buvo pristačiusios savo kūrybą Paryžiuje, bendrame paviljone pasaulinėje parodoje. Ir štai – mes sugrįžome.
Latvijos idėja
Rengiantis Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, Latvijos nacionalinis dailės muziejus 2015-aisiais pasiūlė surengti bendrą projektą – parodą Paryžiuje. Lietuvos dailės muziejaus pranešimu, projektą parėmė tuometinė Prancūzijos kultūros ministrė Audray Azoulay, o Paryžius sutiko priimti parodą kaip svarbų Baltijos valstybių šimtmečio minėjimo kultūrinės diplomatijos programos renginį.
Nuo 2016 m. į projektą įsijungė Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijos, keturi šių šalių nacionaliniai muziejai, Prancūzijos ambasados ir Prancūzų institutai Baltijos šalyse bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Prancūzijoje.
Projekto globėjai – Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos Respublikos Prezidentas Raimonds Vējonis ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Parodą organizuoja keturi Baltijos šalių muziejai: Estijos dailės muziejus Taline, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje, Lietuvos dailės muziejus (LDM) Vilniuje ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kūrybinės komandos nariai – muziejų kuratoriai – glaudžiai bendradarbiavo su p. Rapetti, rengdami parodą ir išsamų jos katalogą prancūzų kalba.
Šis kultūrinis projektas turi ir simbolinę reikšmę – taip plačiai Baltijos šalys Paryžiuje paskutinį kartą prisistatė 1937 m., kai Estija, Latvija ir Lietuva kartu įrengė paviljoną pasaulinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“.
Pasak LDM, 2018-ųjų Baltijos šalių simbolizmo paroda leidžia pažvelgti į Estijos, Latvijos ir Lietuvos XIX–XX a. sandūros meną kaip į unikalų jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantį fenomeną.
Parodą lydi plati kultūrinė programa, rengiama tarptautinė konferencija „Baltijos šalių simbolizmo aspektai“. Koncertų programoje Baltijos šalių atlikėjai pristatys muzikinę valstybių kultūrą.
Paroda Orsė muziejuje veiks iki liepos 15 d.
2018 m. rudenį ji bus eksponuojama Estijos dailės muziejuje Taline, vėliau – Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje.
