„Eurovizija“ tarptautinės sėkmės negarantuoja

Publikuota: 2018-04-08
Iki pergalės 1988 m. „Eurovizijoje“ kanadietė Celine Dion tarptautinėje popmuzikos arenoje nebuvo plačiai žinoma. Steve’o Marcuso („Reuters“) nuotr.
Iki pergalės 1988 m. „Eurovizijoje“ kanadietė Celine Dion tarptautinėje popmuzikos arenoje nebuvo plačiai žinoma. Steve’o Marcuso („Reuters“) nuotr.

„Eurovizijos“ dainų konkurso niekaip nepavadinsi didžiųjų žvaigždžių fabriku – iš daugiau kaip šešių dešimčių jo nugalėtojų vos du padarė stulbinamą tarptautinę karjerą popkultūroje. Dauguma tų, kurie į viršų iškėlė „Eurovizijos“ trofėjų, dingo šou verslo paraštėse.

Po mėnesio, gegužės 12-ąją, paaiškės, kas iš 43-ių pretendentų laimės 63-iąją „Euroviziją“, kuri šiemet vyks Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Tačiau didelis klausimas, ar nugalėtojas gebės pasinaudoti potencialiomis galimybėmis išeiti į plačius populiariosios muzikos vandenis.

Kiekvienas bent kiek žinantis apie šį didžiausią pasaulyje muzikinį konkursą, paklaustas apie jo metu įsižiebusias žvaigždes, neabejotinai paminės 1974-aisiais laimėjusią švedų grupę ABBA, geriausiu atveju dar kanadietę Celine Dion, kuri 1988 m. nuskynė „Eurovizijos“ laurus, atstovaudama Šveicarijai. Tai ryškiausi pavyzdžiai, kai pergalė „Eurovizijoje“ tapo tramplinu į tarptautinę areną. Daugiau tokių nepasitaikė. Dauguma nugalėtojų savo muzikinėje karjeroje net nepriartėjo prie šių dviejų išimčių.

Italo Toto Cutugno, kuris laimėjo konkursą 1990 m., neskaičiuokime, nes jis į „Euroviziją“ išvyko jau kaip gana plačiai (bent jau Italijoje ir daug kur Rytų Europoje) ir gana ilgą laiką žinoma žvaigždė.

Konkurso istorijoje buvo ir daugiau atvejų, kai į sceną lipdavo muzikinio šou verslo viršūnėse jau kurį laiką buvę dainininkai: Bonnie Tyler, Patricia Kaas, Julio Iglesias, Al Bano ir Romina Power, grupės „Blue“, „Dschinghis Khan“ ir „Tatoo“, Cliffas Richardas ir kt., tačiau jie niekada nelaimėjo šių varžybų, dažniausiai netgi tenkindavosi ne itin aukštomis pozicijomis „galutinėje turnyrinėje lentelėje“.

Aplinkybės pasikeitė

„Dar pirmaisiais „Eurovizijos“ dešimtmečiais šis konkursas išties galėjo tapti tramplinu į visuotinį populiarumą. Ir, beje, nebūtinai tik konkurso nugalėtojams, bet ir žemesnes vietas užėmusiems. Prisiminkime kad ir 1958-ųjų italo Domenico Modugno dainą „Volare (Nel blu dipinto di blu)“, kuri „Eurovizijoje“ užėmė tik trečią vietą, bet iškart po to tapo ir iki šiol išlieka turbūt vienu žinomiausių, daugybės žvaigždžių perdainuotų konkurso kūrinių, netgi gavusiu „Grammy“ už geriausią metų dainą“, – viename interviu BBC apie „Eurovizijos“ fenomeną teigė britų muzikos ekspertas Philas Jacksonas.

Pasak jo, tais laikais „Eurovizija“ buvo „vienas iš nedaugelio iškart labai didelę auditoriją apimančių muzikos tiekimo kanalų, kai gausybė žmonių iškart susipažindavo su nauju atlikėju arba nauja daina“.

„O ir tų dainų bei atlikėjų konkurse buvo gerokai mažiau nei dabar – vos 10–15 vietoj dabartinių daugiau kaip 40-ies“, – priduria profesionalas.

„Šiais laikais kanalų yra smarkiai ir net drastiškai padaugėję – kasdien didžiulės auditorijos pirmiausia internete pamato ir išgirsta daugybę potencialių hitų. Ir renkasi iš tos gausybės. „Eurovizija“ tiesiog skęsta šiame informaciniame ir muzikiniame vandenyne. Todėl konkurse ir negimsta naujų ilgalaikių žvaigždžių. Nugalėtojai ir atskirais atvejais kiti pavieniai konkurso dalyviai tampa tik „kalifais vienai dienai“. Jų šlovė trunka neilgai“, – teigia ekspertas.

Dar viena svarbi aplinkybė, anot jo, yra ta, kad ir anksčiau, ir dabar pasaulinio lygio hitų kūrėjai, ypač prodiuseriai, nelabai domisi „Eurovizijos“ nugalėtojais. O be jų, žinia, tarptautinėje arenoje ne ką tepasieksi.

Pirmoji laureatė

Prieš porą savaičių mirė 92-ejų sulaukusi šveicarė Lys Assia – pirmosios „Eurovizijos“, įvykusios dar 1956 m., nugalėtoja. Jau vien šio fakto pakako Lys patekti į muzikos istoriją. Visą savo gyvenimą ji išliko savotiška „Eurovizijos“ ambasadorė – kasmet atvykdavo į vis kitoje šalyje ir kitame mieste rengiamą konkursą, populiarino jį kitais būdais.

Bet pirmojoje „Eurovizijoje“ su prancūziškai atlikta daina „Refrain“ nugalėjusi p. Assia taip ir liko tik vienos žinomesnės dainos atlikėja. Ilgaamžiškesnio ažiotažo tarptautiniame muzikiniame pasaulyje ji taip ir nesukėlė.

Tam tikrų pasiekimų tarptautinėje arenoje po pergalės „Eurovizijoje“ turėjo 1966 m. nugalėjęs austras Udo Jurgensas, 1969 m. kartu su dar trimis (!) konkurso nugalėtojais ant aukščiausios pakylos užlipusi britų dainininkė Lulu, 1972 m. laimėjusi Liuksemburgo atstovė Vicky Leandros, dukart – 1980 ir 1988 m. – konkurso pagrindinį prizą iškovojęs airis Johny Loganas, 1982-aisiais – vokietė Nicole (pamenate į lietuvių kalbą sėkmingai išverstą jos hitą „Truputį saulės“?), 1995 m. nugalėjusi norvegų grupė „Secret Garden“, 1998-aisiais laurus nuskynusi transeksualė iš Izraelio Dana International.

Iš pastarojo laikotarpio nugalėtojų galbūt būtų galima išskirti 2009-ųjų „Eurovizijos“ herojų norvegą Alexanderį Rybaką, kurio daina nugalėtoja „Fairytale“ pakilo į pirmąsias pozicijas bent dešimties Europos valstybių topuose. Be to, jis atliko dar keliolika sėkmės Skandinavijoje ir Rusijoje sulaukusių dainų, taip pat dainą „Into a Fantasy“, skirtą „Auksiniu gaubliu“ apdovanotam ir „Oskarui“ nominuotam animaciniam filmui „Kaip prisijaukinti drakoną 2“.

Beje, šiemet p. Rybakas vėl siekia pakartoti sėkmę „Eurovizijoje“ – vėl atstovaus Norvegijai. Kol kas jo galimybės užimti aukštą vietą vertinamos atsargiai.

2010-aisiais „Eurovizijoje“ nugalėjusios vokietės Lenos daina „Satellite“ tapo platinine šešiose Europos valstybėse. Tačiau tuo Lenos tarptautinė sėkmė ir baigėsi.

Pergalės be tęsinio

Didesnių pasaulinių laimėjimų neturi ir 2012 m. „Eurovizijoje“ su įsimenamu hitu „Euphoria“ nugalėjusi švedė Loreen ir jos tautietis Mansas Zermerlowas, kuris nuskynė pergalę 2015-aisiais, nei 2014 m. „barzdota moteris“ Conchita iš Austrijos, nei 2016-ųjų nugalėtoja ukrainietė Jamala.

Žinia, mūsų kaimynai estai ir latviai irgi yra laimėję konkursą. Tačiau nei 2001 m. Estijai pergalę nuskynęs Tanelio Padaro ir Dave’o Bentono duetas, nei metais vėliau laimėjusi latvė Marie N. vėliau jokios didesnės muzikinės karjeros nepadarė.

Pernykštės „Eurovizijos“ trofėjaus turėtojas portugalas Salvadoras Sobralis muzikinės karjeros negalėjo visavertiškai tęsti dėl sveikatos problemų – jam praėjusį gruodį buvo persodinta širdis. Operacija buvo sėkminga, ir dabar Salvadoras ruošiasi pasirodyti per „Euroviziją“ Lisabonoje.

Kas žino, gal būtent 63-ioji „Eurovizija“ pagimdys panašaus švytėjimo žvaigždžių kaip kadaise šį konkursą laimėjusi ABBA ir Celine Dion.

Lietuvės galimybės

Likus dar kelioms savaitėms iki repeticijų pradžios lažybų tarpininkai ir „Eurovizijos“ gerbėjai pergalę Portugalijos sostinėje pranašauja originaliai Izraelio dainininkei Nettai ir jos dainai „Toy“. Ši daina išsiskiria pirmiausia tuo, kad jos metu dainininkė ir pakudakuoja kaip višta, ir pakleketuoja kaip koks kalakutas.

Kiti prognozuojami galimi nugalėtojai – Estijai atstovaujanti Elina Nečajeva su operine daina „La Forza“, čekas Mikolas Josefas ir jo šiuolaikinių šokių ritmų „Lie to Me“, Belgijos dainininkė Sennek su vidutinio tempo „A Matter of Time“, australė Jessica Mauboy ir jos „We Got Love“.

Lietuvos atstovės Ievos Zasimauskaitės, kuri į Lisaboną vyks su daina „When We‘re Old“, galimybės kol kas vertinamos gana rezervuotai. Pirmasis pusfinalis, kuriame Ieva kovos dėl patekimo į finalą, šiemet laikomas itin stipriu – bent 12–14 dainų iš jo realiai pretenduoja į pirmąjį dešimtuką, kuris ir keliaus į finalinę konkurso dalį. Vis dėlto nemažai lažybų tarpininkų ir „Eurovizijos“ gerbėjų tiki, kad Lietuvos atstovė pateks į tą dešimtuką.

Tiesa, repeticijos ir paties konkurso pradžia neretai apverčia aukštyn kojomis išankstines prognozes. Kaip įvyko, pavyzdžiui, pernai, kai ilgai autsaideriu buvęs portugalas, tik likus vos porai dienų iki finalo, staiga įšoko į prognozuojamų nugalėtojų pirmąjį penketuką ir netgi išstūmė iš jo ilgą laiką pirmavusį Italijos dainininką.

Kaip bus, paaiškės gegužės 8–12 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Moksliniams tyrimams naudojama mažiausiai gyvūnų per 10 metų

Mokslinių tyrimų su gyvūnais Didžiojoje Britanijoje atliekama mažiausiai nuo 2010-ųjų. Tačiau aktyvistai...

Laisvalaikis
09:34
100 metų nuo caro mirties: paskutinės Nikolajaus II šeimos valandos 8

Revoliucijos vadas Vladimiras Leninas nori, kad nuverstasis Rusijos imperatorius ir caras Nikolajus II už...

Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 1

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 6

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau