I. Bona Sforza – talentinga ūkininkė ar gyvatė

Publikuota: 2018-04-07

Su istorijos mokslų dr. Jolanta Karpavičiene, LDK Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, apsistojame ties dviem aspektais – Bonos Sforzos ekonomine ir ūkine veikla, į XVI a. Lietuvą atnešusia rimtų pokyčių. Pirmoje pasakojimo dalyje – apie valdovės kilmę ir iki mūsų dienų atsineštą nuodytojos bei gyvatės įvaizdį.

Šių metų balandžio 18 d. sukanka 500 metų, kai įvyko Bonos Sforzos ir Žygimanto Jogailaičio vestuvės. 51 m. valdovas į žmonas pasirinko 24-erių merginą. Metai prieš vestuves, 1517-ųjų kovą, į didžiojo kunigaikščio rezidenciją Vilniuje atvyko Vokietijos imperatoriaus Maximiliano I pasiuntiniai, kurių tikslas buvo supiršti LDK valdovą ir Lenkijos karalių su galingos italų kunigaikščių Sforzų giminės atžala. Delegacijoje buvo garsus renesanso švietėjas Krizostomas Kolona, auklėjęs Boną nuo 12 metų ir žavėjęsis ja kaip neeilinių gebėjimų mokine. Iš jo laiškų žinoma, kad jo mokytinė buvo aštraus proto, įžvalgi ir sumani, galinti kalbėtis įvairiomis temomis.

Pagal tų laikų papratimą, į piršlybas Vilniuje buvo atvežtas Bonos Sforzos portretas – jame ji nutapyta su dekoltė. Pasak dr. Karpavičienės, tai rodo renesanso žmogų, laisvėjantį kūnu ir siela, jau nekalbant apie iš esmės kitokį Sforzos požiūrį į pasaulį.

Iš karalių giminės

Dr. Karpavičienė pasakoja, kad Bonos Sforzos tėvas Gianas Galeazzo Sforza buvo Milano kunigaikštis, silpno charakterio žmogus, niekada faktiškai tos kunigaikštystės ir nevaldęs. Už jį tai darė jo dėdė Liudvikas Sforza, kurio dvare, beje, tarnavo Leonardo da Vinci.

Motinos Izabelės Aragonietės tėvas buvo Neapolio karalius, kaip ir senelis. Brolis – Neapolio ir Sicilijos karalius. Taigi, Bonos motina buvo iš karališkos giminės. Kita vertus, įtakos savo vyrui ji negalėjo daryti, nes šis buvo nušalintas nuo Milano kunigaikščio sosto. Ne be Liudviko įtakos motina buvo priversta palikti Milaną ir persikėlė į Pietų Italiją – Bario ir Rosano kunigaikštystes, teisiniu būdu išsirūpinusi, kad šios būtų pripažintos kaip jos nuosavybė.

Valdydama tas nykštukines kunigaikštystes, Izabelė Aragonietė jose sukūrė idealios renesansinės valstybės modelį. Barį (į jį dabar mėgsta nuskristi lietuviai) ji pavertė kultūrinio, humanitarinio gyvenimo centru. Palaikė glaudžius ryšius su netoliese esančiu Neapoliu ir ten veikusia humanistine akademija. Šviesų tos moters požiūrį į išsilavinimą rodo jos potvarkiai mokytojus atleisti nuo mokesčių ir pasirūpinti nemokamu jų pragyvenimu. Taip ji siekė, kad žinios sklistų net į žemiausius valstiečių ir miestiečių sluoksnius.

XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvoje nebuvo net vidurinių mokyklų, – toks kultūrinis skirtumas buvo tarp Lietuvos ir aplinkos, kurioje augo ir brendo Bona Sforza, tekinama kaip Milano, Bario ir Rosano kunigaikštysčių paveldėtoja.

Motinos aplinka jai darė didelę įtaką – mergina matė, kaip Izabelė Aragonietė taiko teisinius mechanizmus įvairiems klausimams spręsti, kaip tvarko mokesčių sistemą, ūkį ir kt. Turėdama šios patirties ji atkeliavo į Lietuvą ir Lenkiją. Dr. Karpavičienė prisimena vieną lenkų istorikų gražiai pasakius, kad Bonos Sforzos inovacijos iki galo nebuvo įgyvendintos vien dėl to, kad ji tiesiog neįvertino pertvarkų mastelio ir reformuotinų sričių. Bet daugeliu atveju jos įdiegti ūkinės veiklos mechanizmai matomi iki šiol.

Motina ir sūnus

Vos ištekėjusi, Bona Sforza pradėjo vykdyti priedermes, kurių buvo laukiama iš moterų, – gimdyti vaikus. Gimdė beveik kasmet nuo 1519 iki 1527-ųjų, kol medžioklėje (aistringai jas mėgo) nukritusi nuo žirgo patyrė persileidimą. 6 mėnesių berniukas mirė kitą dieną. Antrasis jos vaikas iš penkių gyvų irgi buvo sūnus, 1520-aisiais gimęs Žygimantas Augustas. Labai lauktas, nes vyriškos lyties paveldėtojas Jogailaičių Europoje (tais laikais Jogailaičių dinastija valdė didesnę pusę Vidurio Europos) buvo nepaprastai svarbus.

„Žygimanto Augusto ir motinos santykis buvo neįtikėtinai geras, ji jam buvo didžiulis autoritetas. Paskiau, kai susiklostė istorija su Barbora Radvilaite, tarp jų kilo konfliktas. Žygimantas Augustas užsispyrė, ir jų santykiai iš esmės niekada nebeatšilo – kai sūnus tiesiog nustojo su ja bendrauti, Sforza su netekėjusiomis dukterimis išvažiavo į Mazoviją, gyveno Varšuvoje ir smarkiai prisidėjo prie jos kaip miesto ir vėliau – kaip politinio centro iškilimo, – dėsto istorikė. – Kita vertus, Sforzos santykio su juo nereikėtų vertinti vien kaip motinos meilės sūnui. Ji buvo valdovė, kuri mąstė dinastiškai ir suvokė, kad Žygimantas yra tas įrankis, per kurį bus daroma didžioji užsienio politika. Todėl investavo į jį samdydama geriausius mokytojus, nors lenkai kritikuoja, kad galėjo būti ir geresni, pildė jo užgaidas kaip hedonistinio renesanso žmogaus, kuris moka ir mėgsta vartoti kultūrą.“

VŽ pašnekovė svarsto, kad Sforza, ko gero, nepyko ant sūnaus dėl jo meilės, juk moterų nuo 17 metų jis turėjo tiek, kiek norėjo, ir pati motina prie to prisidėjo: pamačiusi, kad 17-metis įsimylėjo 38-erių jos rūmų damą iš Ispanijos, ji pasirūpino, kad jaunuoliui Krokuvoje būtų nupirkti namai.

„Tai buvo įprastas dalykas. Meilė ir santuoka buvo du skirtingi, labai retai suderantys aspektai“, – šypteli dr. Karpavičienė.

Nuodytoja ir gyvatė

Barboros ir Žygimanto Augusto istorija Bonai Sforzai uždėjo nenutrinamą atspaudą.

„Negatyvas, kuris susiformavo jai valdant, persikėlė į vėlesnius laikus ir nuomonė, kad ji yra nuodytoja, gyva iki šiol. Žygimantas Augustas ir pats bijojo, kad motina ar kas kitas nunuodys Barborą, tačiau ji nesileido iki to lygmens. Kai ir Seimas pripažino Barboros teisę būti karūnuotai, Bona nusiuntė jai laišką ir pripažino kaip marčią. Gal jos sprendimą palengvino tai, kad visiems buvo aišku, jog Barbora mirtinai serga“, – kalba istorikė. Be abejo, čia būta politinių dalykų – Radvilų interesas turėti savo giminės moterį karūnuotos valdovės padėtyje lėmė, kad Bona ilgai nepripažino Barboros, tai irgi stiprino neigiamą jos įvaizdį.

Anot pašnekovės, pagal Sforzų ir Visconti giminės herbą, kurio centre yra gyvatė, Sforza buvo vadinama itališka gyvate, nes išties aktyviai kišosi į įvairias gyvenimo sritis ir stengėsi jas kontroliuoti.

„Gal jos valdoviška prigimtis skatino tai daryti. Kita vertus, juk buvo itališko, ispaniško kraujo, jos charakteris buvo labai gyvas. Buvo kalbama, kad savo vyrui ji daranti tokią didelę įtaką, jog Žygimantas Senasis (taip jis pradėtas vadinti po 1529 m., kai ne be Bonos iniciatyvos Augustas Vilniuje buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o po metų Krokuvoje karūnuotas Lenkijos karaliumi) dažnai nusileisdavo sakydamas „daryk, kaip nori“. Aišku, tai subjektyvu, bet irgi rodo žmogaus charakterį ir aplinkybes, dėl kurių ji galėjo būti nemėgstama. Bet kuriuo atveju nuodytojos ir gyvatės stereotipas kaip uraganas veržėsi į visas sferas ir galiausiai ėmė dominuoti. Kita vertus, istoriografijoje ir lietuvių mokslinėje literatūroje Bona Sforza vadinama talentinga ekonomiste ir ūkininke“, – dėsto dr. Karpavičienė.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežiaus vizitas Lietuvoje: svarbiausios mintys ir gražiausi kadrai

Rugsėjo 22 ir 23 d. Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus paragino mus semtis stiprybės iš praeities,...

Laisvalaikis
2018.09.24
„Michael Kors“ už 1,7 mlrd. Eur ketina pirkti mados namus „Versace“

40 metų gyvuojantys mados namai „Versace“ ketina pasirašyti pardavimo sandorį su JAV dizaino grupe „Michael...

Laisvalaikis
2018.09.24
Popiežiaus žinia latviams: laisvė yra užduotis kiekvienam 1

Laisvei puoselėti reikia ir atskirų žmonių, ir visuomenės tobulėjimo, sako pirmadienį į Latviją atvykęs...

Laisvalaikis
2018.09.24
Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas 5

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 14

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
Maljorkoje atidarys viešbutį tik moterims 2

Maljorkoje planuojama atidaryti viešbutį, skirtą tik moterims. Verslininkai tikisi, kad tokia koncepcija...

Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių 2

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Egipte rastas puikiai išsilaikęs sfinksas 1

Egipte aptiktas puikiai išsilaikęs sfinksas. Manoma, kad jam galėtų būti daugiau kaip 2.000 m.

Laisvalaikis
2018.09.23
Iliustruotoji istorija: Čikaga, iš pelkės pakeltas miestas 5

Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo...

Laisvalaikis
2018.09.23
Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų susirinko į popiežiaus mišias Kaune 5

Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų sekmadienio rytą susirinko į Kauno Santaką dalyvauti popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.09.23
5 svarbios popiežiaus Pranciškaus citatos viešint Vilniuje 11

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais, tikinčiaisiais ir...

Laisvalaikis
2018.09.22
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai 3

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežius Pranciškus vieši Lietuvoje 1

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios rytą, su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu atvyko popiežius Pranciškus. Per dvi...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežiaus vizitui – užsienio ir lietuvių žurnalistų desantas

Per dvi viešnagės Lietuvoje dienas Popiežius Pranciškus susitiks su valstybės vadovais ir visuomenės...

Rinkodara
2018.09.22
Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Popiežius Pranciškus į istoriją mėgina įsirašyti kaip pontifikas, pakeitęs XXI a. Romos katalikų bažnyčios...

Laisvalaikis
2018.09.22
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 2

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau