I. Bona Sforza – talentinga ūkininkė ar gyvatė

Publikuota: 2018-04-07

Su istorijos mokslų dr. Jolanta Karpavičiene, LDK Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, apsistojame ties dviem aspektais – Bonos Sforzos ekonomine ir ūkine veikla, į XVI a. Lietuvą atnešusia rimtų pokyčių. Pirmoje pasakojimo dalyje – apie valdovės kilmę ir iki mūsų dienų atsineštą nuodytojos bei gyvatės įvaizdį.

Šių metų balandžio 18 d. sukanka 500 metų, kai įvyko Bonos Sforzos ir Žygimanto Jogailaičio vestuvės. 51 m. valdovas į žmonas pasirinko 24-erių merginą. Metai prieš vestuves, 1517-ųjų kovą, į didžiojo kunigaikščio rezidenciją Vilniuje atvyko Vokietijos imperatoriaus Maximiliano I pasiuntiniai, kurių tikslas buvo supiršti LDK valdovą ir Lenkijos karalių su galingos italų kunigaikščių Sforzų giminės atžala. Delegacijoje buvo garsus renesanso švietėjas Krizostomas Kolona, auklėjęs Boną nuo 12 metų ir žavėjęsis ja kaip neeilinių gebėjimų mokine. Iš jo laiškų žinoma, kad jo mokytinė buvo aštraus proto, įžvalgi ir sumani, galinti kalbėtis įvairiomis temomis.

Pagal tų laikų papratimą, į piršlybas Vilniuje buvo atvežtas Bonos Sforzos portretas – jame ji nutapyta su dekoltė. Pasak dr. Karpavičienės, tai rodo renesanso žmogų, laisvėjantį kūnu ir siela, jau nekalbant apie iš esmės kitokį Sforzos požiūrį į pasaulį.

Iš karalių giminės

Dr. Karpavičienė pasakoja, kad Bonos Sforzos tėvas Gianas Galeazzo Sforza buvo Milano kunigaikštis, silpno charakterio žmogus, niekada faktiškai tos kunigaikštystės ir nevaldęs. Už jį tai darė jo dėdė Liudvikas Sforza, kurio dvare, beje, tarnavo Leonardo da Vinci.

Motinos Izabelės Aragonietės tėvas buvo Neapolio karalius, kaip ir senelis. Brolis – Neapolio ir Sicilijos karalius. Taigi, Bonos motina buvo iš karališkos giminės. Kita vertus, įtakos savo vyrui ji negalėjo daryti, nes šis buvo nušalintas nuo Milano kunigaikščio sosto. Ne be Liudviko įtakos motina buvo priversta palikti Milaną ir persikėlė į Pietų Italiją – Bario ir Rosano kunigaikštystes, teisiniu būdu išsirūpinusi, kad šios būtų pripažintos kaip jos nuosavybė.

Valdydama tas nykštukines kunigaikštystes, Izabelė Aragonietė jose sukūrė idealios renesansinės valstybės modelį. Barį (į jį dabar mėgsta nuskristi lietuviai) ji pavertė kultūrinio, humanitarinio gyvenimo centru. Palaikė glaudžius ryšius su netoliese esančiu Neapoliu ir ten veikusia humanistine akademija. Šviesų tos moters požiūrį į išsilavinimą rodo jos potvarkiai mokytojus atleisti nuo mokesčių ir pasirūpinti nemokamu jų pragyvenimu. Taip ji siekė, kad žinios sklistų net į žemiausius valstiečių ir miestiečių sluoksnius.

XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvoje nebuvo net vidurinių mokyklų, – toks kultūrinis skirtumas buvo tarp Lietuvos ir aplinkos, kurioje augo ir brendo Bona Sforza, tekinama kaip Milano, Bario ir Rosano kunigaikštysčių paveldėtoja.

Motinos aplinka jai darė didelę įtaką – mergina matė, kaip Izabelė Aragonietė taiko teisinius mechanizmus įvairiems klausimams spręsti, kaip tvarko mokesčių sistemą, ūkį ir kt. Turėdama šios patirties ji atkeliavo į Lietuvą ir Lenkiją. Dr. Karpavičienė prisimena vieną lenkų istorikų gražiai pasakius, kad Bonos Sforzos inovacijos iki galo nebuvo įgyvendintos vien dėl to, kad ji tiesiog neįvertino pertvarkų mastelio ir reformuotinų sričių. Bet daugeliu atveju jos įdiegti ūkinės veiklos mechanizmai matomi iki šiol.

Motina ir sūnus

Vos ištekėjusi, Bona Sforza pradėjo vykdyti priedermes, kurių buvo laukiama iš moterų, – gimdyti vaikus. Gimdė beveik kasmet nuo 1519 iki 1527-ųjų, kol medžioklėje (aistringai jas mėgo) nukritusi nuo žirgo patyrė persileidimą. 6 mėnesių berniukas mirė kitą dieną. Antrasis jos vaikas iš penkių gyvų irgi buvo sūnus, 1520-aisiais gimęs Žygimantas Augustas. Labai lauktas, nes vyriškos lyties paveldėtojas Jogailaičių Europoje (tais laikais Jogailaičių dinastija valdė didesnę pusę Vidurio Europos) buvo nepaprastai svarbus.

„Žygimanto Augusto ir motinos santykis buvo neįtikėtinai geras, ji jam buvo didžiulis autoritetas. Paskiau, kai susiklostė istorija su Barbora Radvilaite, tarp jų kilo konfliktas. Žygimantas Augustas užsispyrė, ir jų santykiai iš esmės niekada nebeatšilo – kai sūnus tiesiog nustojo su ja bendrauti, Sforza su netekėjusiomis dukterimis išvažiavo į Mazoviją, gyveno Varšuvoje ir smarkiai prisidėjo prie jos kaip miesto ir vėliau – kaip politinio centro iškilimo, – dėsto istorikė. – Kita vertus, Sforzos santykio su juo nereikėtų vertinti vien kaip motinos meilės sūnui. Ji buvo valdovė, kuri mąstė dinastiškai ir suvokė, kad Žygimantas yra tas įrankis, per kurį bus daroma didžioji užsienio politika. Todėl investavo į jį samdydama geriausius mokytojus, nors lenkai kritikuoja, kad galėjo būti ir geresni, pildė jo užgaidas kaip hedonistinio renesanso žmogaus, kuris moka ir mėgsta vartoti kultūrą.“

VŽ pašnekovė svarsto, kad Sforza, ko gero, nepyko ant sūnaus dėl jo meilės, juk moterų nuo 17 metų jis turėjo tiek, kiek norėjo, ir pati motina prie to prisidėjo: pamačiusi, kad 17-metis įsimylėjo 38-erių jos rūmų damą iš Ispanijos, ji pasirūpino, kad jaunuoliui Krokuvoje būtų nupirkti namai.

„Tai buvo įprastas dalykas. Meilė ir santuoka buvo du skirtingi, labai retai suderantys aspektai“, – šypteli dr. Karpavičienė.

Nuodytoja ir gyvatė

Barboros ir Žygimanto Augusto istorija Bonai Sforzai uždėjo nenutrinamą atspaudą.

„Negatyvas, kuris susiformavo jai valdant, persikėlė į vėlesnius laikus ir nuomonė, kad ji yra nuodytoja, gyva iki šiol. Žygimantas Augustas ir pats bijojo, kad motina ar kas kitas nunuodys Barborą, tačiau ji nesileido iki to lygmens. Kai ir Seimas pripažino Barboros teisę būti karūnuotai, Bona nusiuntė jai laišką ir pripažino kaip marčią. Gal jos sprendimą palengvino tai, kad visiems buvo aišku, jog Barbora mirtinai serga“, – kalba istorikė. Be abejo, čia būta politinių dalykų – Radvilų interesas turėti savo giminės moterį karūnuotos valdovės padėtyje lėmė, kad Bona ilgai nepripažino Barboros, tai irgi stiprino neigiamą jos įvaizdį.

Anot pašnekovės, pagal Sforzų ir Visconti giminės herbą, kurio centre yra gyvatė, Sforza buvo vadinama itališka gyvate, nes išties aktyviai kišosi į įvairias gyvenimo sritis ir stengėsi jas kontroliuoti.

„Gal jos valdoviška prigimtis skatino tai daryti. Kita vertus, juk buvo itališko, ispaniško kraujo, jos charakteris buvo labai gyvas. Buvo kalbama, kad savo vyrui ji daranti tokią didelę įtaką, jog Žygimantas Senasis (taip jis pradėtas vadinti po 1529 m., kai ne be Bonos iniciatyvos Augustas Vilniuje buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o po metų Krokuvoje karūnuotas Lenkijos karaliumi) dažnai nusileisdavo sakydamas „daryk, kaip nori“. Aišku, tai subjektyvu, bet irgi rodo žmogaus charakterį ir aplinkybes, dėl kurių ji galėjo būti nemėgstama. Bet kuriuo atveju nuodytojos ir gyvatės stereotipas kaip uraganas veržėsi į visas sferas ir galiausiai ėmė dominuoti. Kita vertus, istoriografijoje ir lietuvių mokslinėje literatūroje Bona Sforza vadinama talentinga ekonomiste ir ūkininke“, – dėsto dr. Karpavičienė.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iliustruotoji istorija: Churchillio „angelai“ padegė Europą 1

Dar antrojo pasaulinio karo pradžioje britų kariškiai laikėsi nuomonės, kad vykstant karui steigti...

Laisvalaikis
2019.07.21
Iliustruotoji istorija: Stalino budelis nužudė milijonus 13

Josifo Stalino užmiesčio namas skendi nakties tamsoje, kai 1953 m. kovo 2 d. juodas limuzinas sustoja...

Laisvalaikis
2019.07.20
Knygos: Ginklai, mikrobai ir plienas kviečio draugijoje Premium

Kviečio įtaka žmonijos vystymuisi yra nepaneigiama, tačiau gerokai pervertinta. Atahualpa ir Francisco...

Verslo klasė
2019.07.20
Verslumo guru L. Farrellas: dar neturėjome tiek galimybių imtis verslo Premium

„Dar niekada neturėjome tiek galimybių imtis verslo. Verslumo taisyklės yra universalios, bėda ta, kad dažnai...

Laisvalaikis
2019.07.19
Paroda: A. Sutkaus fotografijos Kaune

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro memoria“, kurioje –...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paskelbti mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai

Už reikšmingus tarptautinius mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva užsienyje dirbantiems...

Laisvalaikis
2019.07.18
 Nuo savo būsto laiptų – į Baltijos jūrą  Verslo tribūna 9

 Romantiniai vaizdai iš filmų, kai jų herojai išėję pro savo būsto duris lipa į laivelį ir plaukią į jūrą...

Statyba ir NT
2019.07.18
Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 3

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 22

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 11

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai 1

Vilniuje, Vokiečių gatvės kieme, šiemet tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradžiugino...

2019.07.12
Verslininkas D. Giknius – apie šaulius, šamus ir išnaudotas galimybes Premium 6

Donatas Giknius vadovauja reklamos agentūrai „General Promotion Baltic“, su sesers šeima Kėdainių rajone...

Laisvalaikis
2019.07.12
A. Gailius: Th. Mannas nebuvo narsuolis, bet stengėsi elgtis padoriai Premium

Liepos 13–20 d. Ni­do­je vyksta XXIII tarp­tautinis Thomo Manno (1875–1955) festivalis. Šių metų jo tema...

Laisvalaikis
2019.07.11
Lietuvos pašonėje – laukiamiausias Europos melomanų vasaros festivalis Verslo tribūna

Klasikinės muzikos mėgėjus vasaros savaitgaliais kviečia kaimynai latviai – šalies sostinėje ir pajūryje...

Laisvalaikis
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau