I. Bona Sforza – talentinga ūkininkė ar gyvatė

Publikuota: 2018-04-07

Su istorijos mokslų dr. Jolanta Karpavičiene, LDK Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, apsistojame ties dviem aspektais – Bonos Sforzos ekonomine ir ūkine veikla, į XVI a. Lietuvą atnešusia rimtų pokyčių. Pirmoje pasakojimo dalyje – apie valdovės kilmę ir iki mūsų dienų atsineštą nuodytojos bei gyvatės įvaizdį.

Šių metų balandžio 18 d. sukanka 500 metų, kai įvyko Bonos Sforzos ir Žygimanto Jogailaičio vestuvės. 51 m. valdovas į žmonas pasirinko 24-erių merginą. Metai prieš vestuves, 1517-ųjų kovą, į didžiojo kunigaikščio rezidenciją Vilniuje atvyko Vokietijos imperatoriaus Maximiliano I pasiuntiniai, kurių tikslas buvo supiršti LDK valdovą ir Lenkijos karalių su galingos italų kunigaikščių Sforzų giminės atžala. Delegacijoje buvo garsus renesanso švietėjas Krizostomas Kolona, auklėjęs Boną nuo 12 metų ir žavėjęsis ja kaip neeilinių gebėjimų mokine. Iš jo laiškų žinoma, kad jo mokytinė buvo aštraus proto, įžvalgi ir sumani, galinti kalbėtis įvairiomis temomis.

Pagal tų laikų papratimą, į piršlybas Vilniuje buvo atvežtas Bonos Sforzos portretas – jame ji nutapyta su dekoltė. Pasak dr. Karpavičienės, tai rodo renesanso žmogų, laisvėjantį kūnu ir siela, jau nekalbant apie iš esmės kitokį Sforzos požiūrį į pasaulį.

Iš karalių giminės

Dr. Karpavičienė pasakoja, kad Bonos Sforzos tėvas Gianas Galeazzo Sforza buvo Milano kunigaikštis, silpno charakterio žmogus, niekada faktiškai tos kunigaikštystės ir nevaldęs. Už jį tai darė jo dėdė Liudvikas Sforza, kurio dvare, beje, tarnavo Leonardo da Vinci.

Motinos Izabelės Aragonietės tėvas buvo Neapolio karalius, kaip ir senelis. Brolis – Neapolio ir Sicilijos karalius. Taigi, Bonos motina buvo iš karališkos giminės. Kita vertus, įtakos savo vyrui ji negalėjo daryti, nes šis buvo nušalintas nuo Milano kunigaikščio sosto. Ne be Liudviko įtakos motina buvo priversta palikti Milaną ir persikėlė į Pietų Italiją – Bario ir Rosano kunigaikštystes, teisiniu būdu išsirūpinusi, kad šios būtų pripažintos kaip jos nuosavybė.

Valdydama tas nykštukines kunigaikštystes, Izabelė Aragonietė jose sukūrė idealios renesansinės valstybės modelį. Barį (į jį dabar mėgsta nuskristi lietuviai) ji pavertė kultūrinio, humanitarinio gyvenimo centru. Palaikė glaudžius ryšius su netoliese esančiu Neapoliu ir ten veikusia humanistine akademija. Šviesų tos moters požiūrį į išsilavinimą rodo jos potvarkiai mokytojus atleisti nuo mokesčių ir pasirūpinti nemokamu jų pragyvenimu. Taip ji siekė, kad žinios sklistų net į žemiausius valstiečių ir miestiečių sluoksnius.

XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvoje nebuvo net vidurinių mokyklų, – toks kultūrinis skirtumas buvo tarp Lietuvos ir aplinkos, kurioje augo ir brendo Bona Sforza, tekinama kaip Milano, Bario ir Rosano kunigaikštysčių paveldėtoja.

Motinos aplinka jai darė didelę įtaką – mergina matė, kaip Izabelė Aragonietė taiko teisinius mechanizmus įvairiems klausimams spręsti, kaip tvarko mokesčių sistemą, ūkį ir kt. Turėdama šios patirties ji atkeliavo į Lietuvą ir Lenkiją. Dr. Karpavičienė prisimena vieną lenkų istorikų gražiai pasakius, kad Bonos Sforzos inovacijos iki galo nebuvo įgyvendintos vien dėl to, kad ji tiesiog neįvertino pertvarkų mastelio ir reformuotinų sričių. Bet daugeliu atveju jos įdiegti ūkinės veiklos mechanizmai matomi iki šiol.

Motina ir sūnus

Vos ištekėjusi, Bona Sforza pradėjo vykdyti priedermes, kurių buvo laukiama iš moterų, – gimdyti vaikus. Gimdė beveik kasmet nuo 1519 iki 1527-ųjų, kol medžioklėje (aistringai jas mėgo) nukritusi nuo žirgo patyrė persileidimą. 6 mėnesių berniukas mirė kitą dieną. Antrasis jos vaikas iš penkių gyvų irgi buvo sūnus, 1520-aisiais gimęs Žygimantas Augustas. Labai lauktas, nes vyriškos lyties paveldėtojas Jogailaičių Europoje (tais laikais Jogailaičių dinastija valdė didesnę pusę Vidurio Europos) buvo nepaprastai svarbus.

„Žygimanto Augusto ir motinos santykis buvo neįtikėtinai geras, ji jam buvo didžiulis autoritetas. Paskiau, kai susiklostė istorija su Barbora Radvilaite, tarp jų kilo konfliktas. Žygimantas Augustas užsispyrė, ir jų santykiai iš esmės niekada nebeatšilo – kai sūnus tiesiog nustojo su ja bendrauti, Sforza su netekėjusiomis dukterimis išvažiavo į Mazoviją, gyveno Varšuvoje ir smarkiai prisidėjo prie jos kaip miesto ir vėliau – kaip politinio centro iškilimo, – dėsto istorikė. – Kita vertus, Sforzos santykio su juo nereikėtų vertinti vien kaip motinos meilės sūnui. Ji buvo valdovė, kuri mąstė dinastiškai ir suvokė, kad Žygimantas yra tas įrankis, per kurį bus daroma didžioji užsienio politika. Todėl investavo į jį samdydama geriausius mokytojus, nors lenkai kritikuoja, kad galėjo būti ir geresni, pildė jo užgaidas kaip hedonistinio renesanso žmogaus, kuris moka ir mėgsta vartoti kultūrą.“

VŽ pašnekovė svarsto, kad Sforza, ko gero, nepyko ant sūnaus dėl jo meilės, juk moterų nuo 17 metų jis turėjo tiek, kiek norėjo, ir pati motina prie to prisidėjo: pamačiusi, kad 17-metis įsimylėjo 38-erių jos rūmų damą iš Ispanijos, ji pasirūpino, kad jaunuoliui Krokuvoje būtų nupirkti namai.

„Tai buvo įprastas dalykas. Meilė ir santuoka buvo du skirtingi, labai retai suderantys aspektai“, – šypteli dr. Karpavičienė.

Nuodytoja ir gyvatė

Barboros ir Žygimanto Augusto istorija Bonai Sforzai uždėjo nenutrinamą atspaudą.

„Negatyvas, kuris susiformavo jai valdant, persikėlė į vėlesnius laikus ir nuomonė, kad ji yra nuodytoja, gyva iki šiol. Žygimantas Augustas ir pats bijojo, kad motina ar kas kitas nunuodys Barborą, tačiau ji nesileido iki to lygmens. Kai ir Seimas pripažino Barboros teisę būti karūnuotai, Bona nusiuntė jai laišką ir pripažino kaip marčią. Gal jos sprendimą palengvino tai, kad visiems buvo aišku, jog Barbora mirtinai serga“, – kalba istorikė. Be abejo, čia būta politinių dalykų – Radvilų interesas turėti savo giminės moterį karūnuotos valdovės padėtyje lėmė, kad Bona ilgai nepripažino Barboros, tai irgi stiprino neigiamą jos įvaizdį.

Anot pašnekovės, pagal Sforzų ir Visconti giminės herbą, kurio centre yra gyvatė, Sforza buvo vadinama itališka gyvate, nes išties aktyviai kišosi į įvairias gyvenimo sritis ir stengėsi jas kontroliuoti.

„Gal jos valdoviška prigimtis skatino tai daryti. Kita vertus, juk buvo itališko, ispaniško kraujo, jos charakteris buvo labai gyvas. Buvo kalbama, kad savo vyrui ji daranti tokią didelę įtaką, jog Žygimantas Senasis (taip jis pradėtas vadinti po 1529 m., kai ne be Bonos iniciatyvos Augustas Vilniuje buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o po metų Krokuvoje karūnuotas Lenkijos karaliumi) dažnai nusileisdavo sakydamas „daryk, kaip nori“. Aišku, tai subjektyvu, bet irgi rodo žmogaus charakterį ir aplinkybes, dėl kurių ji galėjo būti nemėgstama. Bet kuriuo atveju nuodytojos ir gyvatės stereotipas kaip uraganas veržėsi į visas sferas ir galiausiai ėmė dominuoti. Kita vertus, istoriografijoje ir lietuvių mokslinėje literatūroje Bona Sforza vadinama talentinga ekonomiste ir ūkininke“, – dėsto dr. Karpavičienė.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 4

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 1

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 13

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11
Koks amžius tinkamiausias vaikui įteikti pirmąjį telefoną

Kas ketvirtas šešiametis Didžiojoje Britanijoje jau turi savo išmanųjį telefoną. Visgi dauguma tėvų mano, jog...

Laisvalaikis
2018.04.11
Dešimt geriausių nišinių Europos muzikos festivalių 1

Artėja vasara – renginių atvirame ore ir kelionių metas. „The Guardian“ vardija dešimt geriausių muzikos...

Laisvalaikis
2018.04.10
Lietuva Londono knygų mugėje ieškos nišų į anglakalbę rinką

Balandžio 10–12 d. Londone, „Olympia“ parodų centre vyksta 47-oji „The London Book Fair“, didžiausia leidybos...

Laisvalaikis
2018.04.10
Viename garsiausių pasaulio muziejų atidaryta Baltijos šalių dailės paroda 1

Balandžio 9-osios pavakarę Paryžiuje, Orsė muziejuje (Musée d’Orsay), atidaryta paroda „Laukinė dvasia.

Laisvalaikis
2018.04.09
Istoriniai turgūs kauniečius ir erzino, ir viliojo

Nuo XV a. iki tarpukario, nuo tarpukario iki šiandienos – turgus Kaune, nuo seno garsėjusiame plačiais...

Laisvalaikis
2018.04.08
II. Bona Sforza – valstybininkė ir ekonomistė 1

Lietuvos ir Lenkijos valdovė Bona Sforza (1494–1557) nusipelnė kur kas daugiau, nei būti prisimenama kaip...

Laisvalaikis
2018.04.08
Kodėl mažas fontanas gali būti svarbus 1

Net psichologijos neprofesionalas žino, kad jei žmogus užspaudžia kokias nors emocijas ar patyrimus, jie...

Laisvalaikis
2018.04.08
„Eurovizija“ tarptautinės sėkmės negarantuoja 1

„Eurovizijos“ dainų konkurso niekaip nepavadinsi didžiųjų žvaigždžių fabriku – iš daugiau kaip šešių dešimčių...

Laisvalaikis
2018.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau