I. Bona Sforza – talentinga ūkininkė ar gyvatė

Publikuota: 2018-04-07

Su istorijos mokslų dr. Jolanta Karpavičiene, LDK Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, apsistojame ties dviem aspektais – Bonos Sforzos ekonomine ir ūkine veikla, į XVI a. Lietuvą atnešusia rimtų pokyčių. Pirmoje pasakojimo dalyje – apie valdovės kilmę ir iki mūsų dienų atsineštą nuodytojos bei gyvatės įvaizdį.

Šių metų balandžio 18 d. sukanka 500 metų, kai įvyko Bonos Sforzos ir Žygimanto Jogailaičio vestuvės. 51 m. valdovas į žmonas pasirinko 24-erių merginą. Metai prieš vestuves, 1517-ųjų kovą, į didžiojo kunigaikščio rezidenciją Vilniuje atvyko Vokietijos imperatoriaus Maximiliano I pasiuntiniai, kurių tikslas buvo supiršti LDK valdovą ir Lenkijos karalių su galingos italų kunigaikščių Sforzų giminės atžala. Delegacijoje buvo garsus renesanso švietėjas Krizostomas Kolona, auklėjęs Boną nuo 12 metų ir žavėjęsis ja kaip neeilinių gebėjimų mokine. Iš jo laiškų žinoma, kad jo mokytinė buvo aštraus proto, įžvalgi ir sumani, galinti kalbėtis įvairiomis temomis.

Pagal tų laikų papratimą, į piršlybas Vilniuje buvo atvežtas Bonos Sforzos portretas – jame ji nutapyta su dekoltė. Pasak dr. Karpavičienės, tai rodo renesanso žmogų, laisvėjantį kūnu ir siela, jau nekalbant apie iš esmės kitokį Sforzos požiūrį į pasaulį.

Iš karalių giminės

Dr. Karpavičienė pasakoja, kad Bonos Sforzos tėvas Gianas Galeazzo Sforza buvo Milano kunigaikštis, silpno charakterio žmogus, niekada faktiškai tos kunigaikštystės ir nevaldęs. Už jį tai darė jo dėdė Liudvikas Sforza, kurio dvare, beje, tarnavo Leonardo da Vinci.

Motinos Izabelės Aragonietės tėvas buvo Neapolio karalius, kaip ir senelis. Brolis – Neapolio ir Sicilijos karalius. Taigi, Bonos motina buvo iš karališkos giminės. Kita vertus, įtakos savo vyrui ji negalėjo daryti, nes šis buvo nušalintas nuo Milano kunigaikščio sosto. Ne be Liudviko įtakos motina buvo priversta palikti Milaną ir persikėlė į Pietų Italiją – Bario ir Rosano kunigaikštystes, teisiniu būdu išsirūpinusi, kad šios būtų pripažintos kaip jos nuosavybė.

Valdydama tas nykštukines kunigaikštystes, Izabelė Aragonietė jose sukūrė idealios renesansinės valstybės modelį. Barį (į jį dabar mėgsta nuskristi lietuviai) ji pavertė kultūrinio, humanitarinio gyvenimo centru. Palaikė glaudžius ryšius su netoliese esančiu Neapoliu ir ten veikusia humanistine akademija. Šviesų tos moters požiūrį į išsilavinimą rodo jos potvarkiai mokytojus atleisti nuo mokesčių ir pasirūpinti nemokamu jų pragyvenimu. Taip ji siekė, kad žinios sklistų net į žemiausius valstiečių ir miestiečių sluoksnius.

XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvoje nebuvo net vidurinių mokyklų, – toks kultūrinis skirtumas buvo tarp Lietuvos ir aplinkos, kurioje augo ir brendo Bona Sforza, tekinama kaip Milano, Bario ir Rosano kunigaikštysčių paveldėtoja.

Motinos aplinka jai darė didelę įtaką – mergina matė, kaip Izabelė Aragonietė taiko teisinius mechanizmus įvairiems klausimams spręsti, kaip tvarko mokesčių sistemą, ūkį ir kt. Turėdama šios patirties ji atkeliavo į Lietuvą ir Lenkiją. Dr. Karpavičienė prisimena vieną lenkų istorikų gražiai pasakius, kad Bonos Sforzos inovacijos iki galo nebuvo įgyvendintos vien dėl to, kad ji tiesiog neįvertino pertvarkų mastelio ir reformuotinų sričių. Bet daugeliu atveju jos įdiegti ūkinės veiklos mechanizmai matomi iki šiol.

Motina ir sūnus

Vos ištekėjusi, Bona Sforza pradėjo vykdyti priedermes, kurių buvo laukiama iš moterų, – gimdyti vaikus. Gimdė beveik kasmet nuo 1519 iki 1527-ųjų, kol medžioklėje (aistringai jas mėgo) nukritusi nuo žirgo patyrė persileidimą. 6 mėnesių berniukas mirė kitą dieną. Antrasis jos vaikas iš penkių gyvų irgi buvo sūnus, 1520-aisiais gimęs Žygimantas Augustas. Labai lauktas, nes vyriškos lyties paveldėtojas Jogailaičių Europoje (tais laikais Jogailaičių dinastija valdė didesnę pusę Vidurio Europos) buvo nepaprastai svarbus.

„Žygimanto Augusto ir motinos santykis buvo neįtikėtinai geras, ji jam buvo didžiulis autoritetas. Paskiau, kai susiklostė istorija su Barbora Radvilaite, tarp jų kilo konfliktas. Žygimantas Augustas užsispyrė, ir jų santykiai iš esmės niekada nebeatšilo – kai sūnus tiesiog nustojo su ja bendrauti, Sforza su netekėjusiomis dukterimis išvažiavo į Mazoviją, gyveno Varšuvoje ir smarkiai prisidėjo prie jos kaip miesto ir vėliau – kaip politinio centro iškilimo, – dėsto istorikė. – Kita vertus, Sforzos santykio su juo nereikėtų vertinti vien kaip motinos meilės sūnui. Ji buvo valdovė, kuri mąstė dinastiškai ir suvokė, kad Žygimantas yra tas įrankis, per kurį bus daroma didžioji užsienio politika. Todėl investavo į jį samdydama geriausius mokytojus, nors lenkai kritikuoja, kad galėjo būti ir geresni, pildė jo užgaidas kaip hedonistinio renesanso žmogaus, kuris moka ir mėgsta vartoti kultūrą.“

VŽ pašnekovė svarsto, kad Sforza, ko gero, nepyko ant sūnaus dėl jo meilės, juk moterų nuo 17 metų jis turėjo tiek, kiek norėjo, ir pati motina prie to prisidėjo: pamačiusi, kad 17-metis įsimylėjo 38-erių jos rūmų damą iš Ispanijos, ji pasirūpino, kad jaunuoliui Krokuvoje būtų nupirkti namai.

„Tai buvo įprastas dalykas. Meilė ir santuoka buvo du skirtingi, labai retai suderantys aspektai“, – šypteli dr. Karpavičienė.

Nuodytoja ir gyvatė

Barboros ir Žygimanto Augusto istorija Bonai Sforzai uždėjo nenutrinamą atspaudą.

„Negatyvas, kuris susiformavo jai valdant, persikėlė į vėlesnius laikus ir nuomonė, kad ji yra nuodytoja, gyva iki šiol. Žygimantas Augustas ir pats bijojo, kad motina ar kas kitas nunuodys Barborą, tačiau ji nesileido iki to lygmens. Kai ir Seimas pripažino Barboros teisę būti karūnuotai, Bona nusiuntė jai laišką ir pripažino kaip marčią. Gal jos sprendimą palengvino tai, kad visiems buvo aišku, jog Barbora mirtinai serga“, – kalba istorikė. Be abejo, čia būta politinių dalykų – Radvilų interesas turėti savo giminės moterį karūnuotos valdovės padėtyje lėmė, kad Bona ilgai nepripažino Barboros, tai irgi stiprino neigiamą jos įvaizdį.

Anot pašnekovės, pagal Sforzų ir Visconti giminės herbą, kurio centre yra gyvatė, Sforza buvo vadinama itališka gyvate, nes išties aktyviai kišosi į įvairias gyvenimo sritis ir stengėsi jas kontroliuoti.

„Gal jos valdoviška prigimtis skatino tai daryti. Kita vertus, juk buvo itališko, ispaniško kraujo, jos charakteris buvo labai gyvas. Buvo kalbama, kad savo vyrui ji daranti tokią didelę įtaką, jog Žygimantas Senasis (taip jis pradėtas vadinti po 1529 m., kai ne be Bonos iniciatyvos Augustas Vilniuje buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o po metų Krokuvoje karūnuotas Lenkijos karaliumi) dažnai nusileisdavo sakydamas „daryk, kaip nori“. Aišku, tai subjektyvu, bet irgi rodo žmogaus charakterį ir aplinkybes, dėl kurių ji galėjo būti nemėgstama. Bet kuriuo atveju nuodytojos ir gyvatės stereotipas kaip uraganas veržėsi į visas sferas ir galiausiai ėmė dominuoti. Kita vertus, istoriografijoje ir lietuvių mokslinėje literatūroje Bona Sforza vadinama talentinga ekonomiste ir ūkininke“, – dėsto dr. Karpavičienė.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Booker“ premijos komisija sulaužė taisykles

2019-ųjų „Man Booker“ pasidalijo dvi rašytojos – Margaret Atwood ir Bernardine Evaristo. Bene svarbiausia...

Laisvalaikis
2019.10.15
2019 m. Nobelio ekonomikos premija – už skurdo tyrimus 2

Švedijos karališkoji mokslų akademija 2019 m. Nobelio ekonomikos premiją skyrė JAV mokslininkams Abhijitui...

Laisvalaikis
2019.10.14
„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
Daujotų šeima atrado savo pragyvenimo kaime būdą: verslą veža šunų kinkiniai Premium

Istorijų apie karjerą mieste į ramų gyvenimą kaime iškeitusius miestiečius yra nemažai. 16 metų vienkiemyje...

Laisvalaikis
2019.10.11
Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 kūrėjų bei kultūros atstovų

Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.10.10
Paskelbti 2018 m. ir 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatai

Paskelbti dviejų Nobelio literatūros premijos laureatai: 2018 m. premija skirta lenkei Olgai Takarczuk, 2019...

Laisvalaikis
2019.10.10
Valdovų rūmuose – Radvilų giminės turtai 2

Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta didžiulė tarptautinė paroda, skirta vienai turtingiausių ir įtakingiausių...

Laisvalaikis
2019.10.10
Nobelio chemijos premija – už ličio jonų baterijų tobulinimą

Šiandien Stokholme paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai. Prestižinė premija skirta trims...

Laisvalaikis
2019.10.09
Naujas tyrimas: el. cigaretės gali sukelti vėžį

Niujorko (JAV) universiteto mokslininkai paskelbė atradę ryšį tarp elektroninių cigarečių ir plaučių vėžio.

Laisvalaikis
2019.10.08
Paskelbti 2019 m. Nobelio fizikos premijos laureatai

Šiandien Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė 2019 m. Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje...

Laisvalaikis
2019.10.08
MO muziejaus architektūra – kodėl ji įdomi įmonių renginiams? Verslo tribūna

Jau beveik metus veikiantis MO muziejus džiugina ne tik meno mylėtojus, bet ir verslo įmones. Garsaus...

Statyba ir NT
2019.10.08
Ar „Airbnb“ investuotojai griauna Europos kultūros sostines? Premium 2

Bruno Romao priklauso viena paskutinių tradicinių kavinukių Lisabonos istoriniame Alfamos rajone su siaurų...

Statyba ir NT
2019.10.07
Nobelio medicinos premija padalinta trims mokslininkams

Šiemet Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko trims mokslininkams, tyrinėjusiems deguonies svarbą...

Laisvalaikis
2019.10.07
Verslo ir privačių renginių organizatoriai iš naujo atranda Vilniaus „Siemens“ areną Verslo tribūna

Sostinės „Siemens“ arena – nepaprasta vieta verslo ir privatiems renginiams. Po vienu stogu čia telpa ne tik...

Verslo aplinka
2019.10.07
Skaičiai: Z karta renkasi nišinius kvepalus Premium

Prabangos prekių, tokių kaip kvepalai, paklausa stabiliai auga. Personalizuotų kvepalų poreikis ir noras...

Verslo klasė
2019.10.06
R. Valiūnas: savo palikimą lengva ranka išdalijame kitiems Premium 1

Pastarąjį mėnesį Vilniuje, dviejose privačiose meno institucijose, atidarytos dvi naujos parodos iš privačių...

Laisvalaikis
2019.10.06
Knygos: prarastosios Lietuvos knygų gelbėtojai Vilniaus gete Premium

Lietuvos žydų kultūrą geriausiai apibūdina Atlantidos metafora: civilizacinė didybė, kuri vieną dieną buvo...

Verslo klasė
2019.10.06
D. Katkus: A-U lietuviškas rapsodas Premium

Muzikos kasdiena, kuri yra kaip kapiliarai žmogaus kūne, padeda įvardyti kultūrą kaip dvasinio gyvenimo...

Verslo klasė
2019.10.05
Parodoje „Baldai Interjeras Dizainas“ – dėmesys biurams, namams ir menui 2

Spalio 3–5 dienomis Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, vyksta kasmetinė paroda „Baldai Interjeras Dizainas“. 

Statyba ir NT
2019.10.05
Architektas L. Vaitys: pagrindinis oro uostas turėtų būti Kaune Premium 65

Diskusijos, ar Lietuvai reiktų naujo oro uosto, kiek apskritai mums jų reikia ir kuris iš jų turėtų tapti...

Laisvalaikis
2019.10.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau