Prancūzijos politikai atsiduoda į matematikos genijaus Cedrico Villani rankas
Naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimu, kovo 29-ąją p. Villani Paryžiuje pristatė dirbtinio intelekto strategiją. Ja mokslininkas ir parlamento narys tikisi patvirtinti savo teiginį, kad Prancūzija pirmauja matematikos srityje, ir šaliai, kryptingai neriančiai į pasaulinę naujųjų pokyčių technologijų (angl. emerging disruptive technologies) kovą, suteikti konkurencinį pranašumą.
„Mokslas ir politikai per mažai kontaktuoja, – 44-erių matematiką cituoja „Bloomberg“. – Mano pareiga – šiuos saitus sutvirtinti. Prancūzija turi rodyti pavyzdį likusiai Europai.“
Europos karvedys
Neįtikėtina, bet būtent p. Villani teko karvedžio vaidmuo Europos mūšyje su Kinija ir JAV, dirbtinio intelekto srityje kur kas toliau pažengusiomis šalimis. Tačiau aplinkinių dėmesį dažniausiai patraukia ne p. Villani kalbos, o jo išvaizda: liesas mokslininkas ir įstatymų leidėjas mėgsta vilkėti gotikinio stiliaus kostiumus, ryši didžiules įmantrias kaklaskares, kurios paskutinį kartą populiarumo viršūnėje buvo XIX a. pabaigoje, segi pagal užsakymą pagamintas voro formos sages.
Vis tik p. Macronas tiki, kad matematikas taps naujuoju optimizmo įliesiančiu Prancūzijos veidu ir padės įgyvendinti prezidento užmojus modernizuoti šalį. Mokslininkas naujojo vaidmens ėmėsi entuziastingai. Parengė 150 puslapių ataskaitą apie dirbtinį intelektą, rengia naują, tobulesnę, metodiką, kuria remsis matematikos mokytojai visoje Prancūzijoje, planuoja apskritai iš naujo įvertinti pedagogikos nuostatas ir net apžvelgti duomenų saugumo padėtį šalyje.
Kitas lygmuo
Sausį p. Villani su p. Macronu lankėsi Kinijoje, kitą mėnesį skris į JAV. Prieš pat Davoso forumą p. Macronas Versalyje surengė aukščiausio lygio viršūnių susitikimą, o p. Villani tapo vienu pagrindinių renginio pranešėjų, kurių tikslas buvo įtikinti susirinkusius užsienio investuotojus, tarp jų ir „Google“ vadovą Sundarą Pichai, kad nuo šiol mokslas bus tarp svarbiausių Prancūzijos prioritetų.
„Villani Prancūzijos strategiją pakylėjo į kitą žinių ir mąstymo lygmenį, tad atrodo visai teisinga, kad jam leista pasikviesti pagalbos“, – investuotoją Andre Loesekrugą-Pietri cituoja „Bloomberg“. Šis investuotojas su iškiliausiais Europos mokslininkais įsteigė „Jungtinę Europos pokyčio iniciatyvą“ (angl. „Joint European Disruption Initiative“, JEDI), skatinančią investuoti į fundamentalius tyrimus. A. Loesekrugas-Pietri ir Villani kartu mokėsi prestižiniame Karolio Didžiojo licėjuje (Louis Le-Grand).
Nuo tada, kai 2010 m. laimėjo Fieldso medalį, švelniakalbis matematikos genijus Villani siekia, kad apie matematiką kuo daugiau būtų kalbama visoje Prancūzijoje ir kad politikoje atsirastų kuo daugiau mokslo. Dėl matematikos jis atsidūrė išskirtinėje Prancūzijos aukštojoje mokykloje „Normale Superieure“, Berklio ir Prinstono universitetuose, galiausiai ėmė vadovauti visame pasaulyje žinomam Paryžiaus matematikos centru vadinamam Henri Poincare‘o institutui.
Giuseppe Toscani, Pavijos universiteto (Italija) profesorius ir buvęs Villani mokslo bendradarbis, prisimena fenomenalų kolegos gebėjimą atskirus elementus sulieti į visumą. Bendrų tyrimų rezultatus šie mokslininkai paskelbė XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Anot p. Toscani, buvęs jo bendramokslis pasižymi unikaliu gebėjimu tapti geriausias bet kokioje srityje, į kurią ima gilintis: „Matematika – tik viena iš sričių. Remdamasis tuo, ką apie jį žinau, manau, kad Villani indėlis į Prancūzijos politinį gyvenimą taip pat bus svarus.“
Ponas Villani yra gyvas pavyzdys, kad Macronas stengiasi keisti politinį Prancūzijos klimatą ir į parlamentą įtraukti žmonių, kuriems politika – ne profesija. Savo ruožtu mokslininkas stengiasi būti ne vien nauju veidu. „Marvel“ komiksų antologijos „Amazing Fantasy“ gerbėjas vadovaujasi superherojų mantra: „Su didele galia ateina didelė atsakomybė.“
„Sexy“ matematika
Pono Villani kišenėje visada tiksi (kišeninis) laikrodis, ant peties pūpso milžiniška nuolat prasegta kuprinė. Jis – užsiėmęs žmogus. Mokslininko komanda pasakoja apie neįtikėtiną boso sugebėjimą vienu metu dirbti kelis darbus: jis gali rašyti ant popieriaus lapo, kita ranka maigyti kompiuterio klavišus ir kalbėtis telefonu.
„Sunkiausia, kad visus darbus turiu daryti vienu metu“, – yra sakęs p. Villani.
Mokslininkas koją įkėlė ir į visiškai neištirtą bei prieštaringai vertinamą teritoriją: prisideda prie daug ginčų keliančio vyriausybės plano peržiūrėti konstituciją. Visgi daugiausia laiko jis skiria tikrajai savo aistrai – siekia, kad Prancūzija taptų matematikos ir mokslo centru.
2016-ųjų birželį TED konferencijoje pasakodamas, kodėl jo tyrimų sritis yra tokia „sexy“, p. Villani juokavo apie prancūzų reputaciją, o paskui rimtesniu tonu pridūrė, kad Paryžiuje dirba daugiau matematikų nei bet kuriame kitame pasaulio mieste:
„Kokiose srityse prancūzai neturi sau lygių? Apklauskite žmones ir jie paminės meilę, vyną ir neišsikvepiantį norą skųstis... Gal tai tiesa. Bet aš pasiūlyčiau ketvirtą sritį – matematiką.“
