Birštonas amžinai: ir kai sekasi, ir kai ne

Publikuota: 2018-03-24

„Sėkmė kartais būna, kartais ne. Bet jei esi ištikimas idėjai, tiesiog dirbi, ir tiek“, – sako Zigmas Vileikis, kovo 23–25 d. vykstančio Birštono džiazo festivalio rengėjas, Birštono kultūros centro vadovas.

Birštono džiazo festivalis – seniausias Lietuvoje ir, nebijau pasakyti, – visų mylimiausias. Pradėtas rengti gūdžiu sovietmečiu, 1980-aisiais, šiemet jis – 20-asis. Vieniems jis kelia nostalgiją – su juo augta ir bręsta, suvokta, kad galima kvėpuoti laisviau. Jie iki šiol važiuoja į Birštoną ir susitikę vieni kitus, vis vyresnius, stebisi, kaip greitai bėga laikas. Atvažiuoja ir jų vaikai, jau ir anūkai. Yra tokia nuotrauka: saksofonininkas Liudas Mockūnas dar visai mažutis sėdi tėčiui Vytui Mockūnui, taip pat saksofonininkui, ant kelių Kultūros centro salėje, o prieš kelerius metus p. Vytui ant kelių jau sėdėjo jo anūkas.

Padarėme ir darysime

„Tikrai nesijaučiu, kad tai pabaiga, – nusikvatoja p. Vileikis, paklaustas, kokie jausmai apima, sulaukus 20-ojo festivalio. – Kai prof. Vytauto Landsbergio paklausė, ką jis jaučia, galvodamas apie Kovo 11-ąją, šis atsakė: „Padarėm. Padarėm.“

Pasakyčiau lygiai tą patį: pradėjome rengti festivalį, kai buvau 26-erių. Dabar man 63-eji, ir aš jį tęsiu. Jokių naštų nejaučiu, entuziazmas nedingo. Pagaliau – kaip pats jautiesi, taip ir yra. O kaip atrodai... Na, ką darysi, visi keičiasi“, – kalba p. Zigmas.

Anot jo, duobių ir pakilimų būna bet kokioje veikloje. Festivaliui taip pat – vienais metais geriau, kitais prasčiau: „Buvo metai, kai prie ministro Arūno Gelūno paramos, skaičiuojant eurais, gavome 2.800, šiemet – 25.000 Eur, amplitudė labai didžiulė. Kita vertus, renginys gyvena nepriklausomai nuo to, gauna ar negauna paramą. Mūsų tikslas buvo jo nenutraukti bet kuriuo atveju, todėl, sakyčiau, protingai dar 1980-aisiais nutarėme rengti jį kas dvejus metus.“ Už pasiryžimą „dirbti bet kuriuo atveju“, p. Zigmas tapo Editos Mildažytės sugalvotos LTV akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ nominacijos „Už ištikimybę idėjai. Ir tada, kai sekasi, ir tada – kai ne“ laimėtoju.

Apie pradžią

„Mes“ – tai p. Zigmas ir šviesaus atminimo muzikologas Liudas Šaltenis. Susitiko jiedu 1980-ųjų gegužę Palangoje. Buvo pažįstami, pradėjo kalbėtis, ką galima nuveikti. Ponas Zigmas tuo metu po paskyrimo dirbo Birštono kultūros rūmuose Kultūros skyriaus vedėju (buvo jauniausias toks respublikoje), ir viena iš jo krypčių buvo mėgėjiškos veiklos vystymas.

„Kai esi jaunas, iš didesnio miesto ir su kita muzika, pagyvenusių žmonių šokiai, chorai, tautinis menas dar nekabina. Taip su Liudu ir išmąstėme: pabandysime rengti džiazo festivalį, – VŽ yra pasakojęs p. Zigmas. – Tada sugalvojome, kad tinkamiausias jam laikas – lapkričio 1–2 d. Buvo pavasaris, šilta, ir mudviem visai išgaravo iš galvos, kad tai yra Vėlinės, mirusiųjų pagerbimo diena, juolab kad ji nebuvo „oficialiai pageidaujama“.

Liudas Šaltenis, tuo metu dirbęs Kultūros ministerijoje, „džiazo idėja“ pasidalijo su ministru Jonu Bieliniu. Ministras „nuleido“ reikalą viceministrui Dainiui Trinkūnui. Šis pasakė: „Vaikinai, blogai. Reikia visa tai į ką nors įvilkti, uždėti kepurę.“

„Kai atėjau pas tuometinį Vykdomojo komiteto pirmininką Antaną Zenkevičių ir pasakiau, kad noriu organizuoti džiazo festivalį, jis manęs paklausė: „O kas tas džiasssas?“ Supratau – nuo to, ką pasakysiu, priklausys festivalio likimas. Pasakiau, kad tai yra tyli muzika, grojama beveik tamsoje. Po pauzės išgirdau: „Daryk. Jeigu kas, aš tau nieko nesakiau.“ Tokia buvo palaiminimo frazė.

Vilniuje susitikome visi trys: Dainius Trinkūnas, Šaltenis ir aš, sprendėme, ką daryti. Buvo aišku, kad festivalį, kaip ir viską tuomet, reikia kam nors skirti. Mes jį skyrėme TSKP XXVI suvažiavimui, ir tai buvo vienintelė landa, pro kurią galėjome pralįsti“, – pasakoja p. Vileikis.

Pirmasis festivalis įvyko 1980 m. Zigmui Vileikiui tuomet buvo 25-eri. Antrasis buvo skirtas „jaunimo kažkam“, tie skyrimai baigėsi 1988 m. Tuo metu kaip „kepurė“ dar būdavo kviečiamos komisijos, būtinai iš Maskvos atvykdavo garbus džiazo kritikas Aleksejus Batašovas, TSRS nusipelnęs artistas Konstantinas Orbelianas, TSRS kompozitorių sąjungos Lengvosios muzikos sekcijos pirmininkas Jurijus Saulskis.

Paklaustas, kodėl festivalis „pramečiuoja“, p. Zigmas sako, kad obelys irgi kasmet nedera, o Birštono festivalyje 75% muzikantų yra lietuviai. „Būkime teisingi: parengti kasmet visiškai naują programą sudėtinga, daugelis mūsų džiazmenų juk negyvena iš tos muzikos. Kita vertus, jei turi įdomesnį projektą, pakliūsi į Kauno, Klaipėdos, Vilniaus festivalius.“

Anot p. Zigmo, „didieji flagmanai“ – Antano Gusčio, Juditos-Mama Jazz, Jono Jučo, Ingos Grubliauskienės festivaliai – vyksta kasmet, ir yra tokie, kaip Birštono, Kėdainių „Broma Jazz“, rengiami kas dveji metai, – čia kiekvienas turi savo požiūrį.

Jam svarbiausia, kad Birštono džiazo festivalis netapo komercinis, išlaikė lietuviškumo idėją, visais laikais stengėsi kviesti jaunus žmones, padėti jiems. „Kita vertus, stengėmes, kad Birštono scenoje jungtųsi jaunystė ir branda“, – kalba p. Zigmas.

Apie ateitį

Zigmas Vileikis, ko gera, kaip nė vieno kito džiazo festivalio Lietuvoje rengėjas, savo kailiu jaučia, kaip keičiasi ar nesikeičia lietuviškojo džiazo panorama: jo festivaliuose per tuos metus grojo visi Lietuvos džiazininkai.

„Jaunoji džiazo karta? – perklausia p. Zigmas, paprašytas apibūdinti Lietuvos džiazo ateitį. – Sakyčiau, labai talentinga, gabi ir puikiai grojanti.“ Anot pašnekovo, impulsą tobulėti jauniesiems neabejotinai davė atsivėrusios sienos, galimybės studijuoti užsienyje bei naujosios technologijos: „Yra jaunų grupių, kurios, vos įgavusios jėgų, išvažiuoja į turus po užsienio šalis. Iki kokių 1998 m. buvo nesuvokiama, kad mes ten kur nors pukšėtume. Galima būtų pasamprotauti, kad kartais dar ne laikas jiems kelti vienokius ar kitokius reikalavimus, kad mūsų senieji grandai kur kas kuklesni, kad jaunieji elgiasi aštriau, reikliau, agresyviau, bet tai kartos bruožas. Z ir Y karta mane labai džiugina, jų atliekamos muzikos kokybės negali nuneigti. Bet kuriuo atveju manau, kad Lietuvos džiazo ateitis yra gera.“

Apie programą

Per tris festivalio dienas Birštone vyks 6 koncertai, 14 projektų Kultūros rūmuose ir du jam session Kurhauze.

„Kartais išgirstu: jei nėra amerikiečių – ne festivalis. O mes niekada ir nesiveržėme jų turėti. Užsieniečių vis išlenda kai kuriuose projektuose, bet mes akcentuojame ne juos, o lietuvius, Lietuvos žydus, Lietuvos ukrainiečius, Lietuvos rusus. Nei Vilniui, nei Kaunui lietuviai per daug nerūpi. O man reikia kviesti muzikantus iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių“, – VŽ yra sakęs p. Zigmas.

Ir štai – pirmas kartas, Jonathano Kreisbergo kvartetas iš JAV. „Grynos amerikiečių grupės“ Birštone niekada nebuvo. Anot p. Zigmo, Niujorko muzikantai savo ture po Europą rado plyšelį ir pakeliui nuo scenos Taline į sceną Budapešte vienam vakarui nusileidžia Birštone. Jei tiksliau, – Kauno oro uoste.

„Kai paklausėme jų įrašų, supratome, kad tokio gitaristo mums reikėtų laukti 15 metų ir daugiau“, – apie kvarteto lyderį sako p. Vileikis. Dar vienas pirmas kartas – „gryna“ šveicarų grupė „Quartet Herbie‘s EXPLO 3000“, kurią atsiveža ilgametis festivalio bičiulis gitaristas Herbie Kopfas.

Visa kita – ne mažiau įdomu. Prie festivalio programos dar reikėtų pridėti jam session, didžiojo prizo teikimą 2018 m. Lietuvos džiazui labiausiai nusipelniusiam džiazmenui, fotografijų parodas (jau reikėtų sakyti – istorinių), nuo pat pirmojo festivalio kuriamus grafiko Rimvydo Kepežinsko plakatus ir atributiką.

Programa – www.birstonasjazz.lt

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
E. Parulskis: B kategorijos piešimas ir plojimai už parkavimą Premium 1

Šiandien, kovo pabaigoje, filmukai su namų augintinių „piešimu“ yra pasiekę piką, bet aš nesu tikras, ar...

Verslo klasė
2018.04.21
Mirė populiarusis Dj Avicii 8

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 1

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 7

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 2

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 14

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau