Birštonas amžinai: ir kai sekasi, ir kai ne

Publikuota: 2018-03-24

„Sėkmė kartais būna, kartais ne. Bet jei esi ištikimas idėjai, tiesiog dirbi, ir tiek“, – sako Zigmas Vileikis, kovo 23–25 d. vykstančio Birštono džiazo festivalio rengėjas, Birštono kultūros centro vadovas.

Birštono džiazo festivalis – seniausias Lietuvoje ir, nebijau pasakyti, – visų mylimiausias. Pradėtas rengti gūdžiu sovietmečiu, 1980-aisiais, šiemet jis – 20-asis. Vieniems jis kelia nostalgiją – su juo augta ir bręsta, suvokta, kad galima kvėpuoti laisviau. Jie iki šiol važiuoja į Birštoną ir susitikę vieni kitus, vis vyresnius, stebisi, kaip greitai bėga laikas. Atvažiuoja ir jų vaikai, jau ir anūkai. Yra tokia nuotrauka: saksofonininkas Liudas Mockūnas dar visai mažutis sėdi tėčiui Vytui Mockūnui, taip pat saksofonininkui, ant kelių Kultūros centro salėje, o prieš kelerius metus p. Vytui ant kelių jau sėdėjo jo anūkas.

Padarėme ir darysime

„Tikrai nesijaučiu, kad tai pabaiga, – nusikvatoja p. Vileikis, paklaustas, kokie jausmai apima, sulaukus 20-ojo festivalio. – Kai prof. Vytauto Landsbergio paklausė, ką jis jaučia, galvodamas apie Kovo 11-ąją, šis atsakė: „Padarėm. Padarėm.“

Pasakyčiau lygiai tą patį: pradėjome rengti festivalį, kai buvau 26-erių. Dabar man 63-eji, ir aš jį tęsiu. Jokių naštų nejaučiu, entuziazmas nedingo. Pagaliau – kaip pats jautiesi, taip ir yra. O kaip atrodai... Na, ką darysi, visi keičiasi“, – kalba p. Zigmas.

Anot jo, duobių ir pakilimų būna bet kokioje veikloje. Festivaliui taip pat – vienais metais geriau, kitais prasčiau: „Buvo metai, kai prie ministro Arūno Gelūno paramos, skaičiuojant eurais, gavome 2.800, šiemet – 25.000 Eur, amplitudė labai didžiulė. Kita vertus, renginys gyvena nepriklausomai nuo to, gauna ar negauna paramą. Mūsų tikslas buvo jo nenutraukti bet kuriuo atveju, todėl, sakyčiau, protingai dar 1980-aisiais nutarėme rengti jį kas dvejus metus.“ Už pasiryžimą „dirbti bet kuriuo atveju“, p. Zigmas tapo Editos Mildažytės sugalvotos LTV akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ nominacijos „Už ištikimybę idėjai. Ir tada, kai sekasi, ir tada – kai ne“ laimėtoju.

Apie pradžią

„Mes“ – tai p. Zigmas ir šviesaus atminimo muzikologas Liudas Šaltenis. Susitiko jiedu 1980-ųjų gegužę Palangoje. Buvo pažįstami, pradėjo kalbėtis, ką galima nuveikti. Ponas Zigmas tuo metu po paskyrimo dirbo Birštono kultūros rūmuose Kultūros skyriaus vedėju (buvo jauniausias toks respublikoje), ir viena iš jo krypčių buvo mėgėjiškos veiklos vystymas.

„Kai esi jaunas, iš didesnio miesto ir su kita muzika, pagyvenusių žmonių šokiai, chorai, tautinis menas dar nekabina. Taip su Liudu ir išmąstėme: pabandysime rengti džiazo festivalį, – VŽ yra pasakojęs p. Zigmas. – Tada sugalvojome, kad tinkamiausias jam laikas – lapkričio 1–2 d. Buvo pavasaris, šilta, ir mudviem visai išgaravo iš galvos, kad tai yra Vėlinės, mirusiųjų pagerbimo diena, juolab kad ji nebuvo „oficialiai pageidaujama“.

Liudas Šaltenis, tuo metu dirbęs Kultūros ministerijoje, „džiazo idėja“ pasidalijo su ministru Jonu Bieliniu. Ministras „nuleido“ reikalą viceministrui Dainiui Trinkūnui. Šis pasakė: „Vaikinai, blogai. Reikia visa tai į ką nors įvilkti, uždėti kepurę.“

„Kai atėjau pas tuometinį Vykdomojo komiteto pirmininką Antaną Zenkevičių ir pasakiau, kad noriu organizuoti džiazo festivalį, jis manęs paklausė: „O kas tas džiasssas?“ Supratau – nuo to, ką pasakysiu, priklausys festivalio likimas. Pasakiau, kad tai yra tyli muzika, grojama beveik tamsoje. Po pauzės išgirdau: „Daryk. Jeigu kas, aš tau nieko nesakiau.“ Tokia buvo palaiminimo frazė.

Vilniuje susitikome visi trys: Dainius Trinkūnas, Šaltenis ir aš, sprendėme, ką daryti. Buvo aišku, kad festivalį, kaip ir viską tuomet, reikia kam nors skirti. Mes jį skyrėme TSKP XXVI suvažiavimui, ir tai buvo vienintelė landa, pro kurią galėjome pralįsti“, – pasakoja p. Vileikis.

Pirmasis festivalis įvyko 1980 m. Zigmui Vileikiui tuomet buvo 25-eri. Antrasis buvo skirtas „jaunimo kažkam“, tie skyrimai baigėsi 1988 m. Tuo metu kaip „kepurė“ dar būdavo kviečiamos komisijos, būtinai iš Maskvos atvykdavo garbus džiazo kritikas Aleksejus Batašovas, TSRS nusipelnęs artistas Konstantinas Orbelianas, TSRS kompozitorių sąjungos Lengvosios muzikos sekcijos pirmininkas Jurijus Saulskis.

Paklaustas, kodėl festivalis „pramečiuoja“, p. Zigmas sako, kad obelys irgi kasmet nedera, o Birštono festivalyje 75% muzikantų yra lietuviai. „Būkime teisingi: parengti kasmet visiškai naują programą sudėtinga, daugelis mūsų džiazmenų juk negyvena iš tos muzikos. Kita vertus, jei turi įdomesnį projektą, pakliūsi į Kauno, Klaipėdos, Vilniaus festivalius.“

Anot p. Zigmo, „didieji flagmanai“ – Antano Gusčio, Juditos-Mama Jazz, Jono Jučo, Ingos Grubliauskienės festivaliai – vyksta kasmet, ir yra tokie, kaip Birštono, Kėdainių „Broma Jazz“, rengiami kas dveji metai, – čia kiekvienas turi savo požiūrį.

Jam svarbiausia, kad Birštono džiazo festivalis netapo komercinis, išlaikė lietuviškumo idėją, visais laikais stengėsi kviesti jaunus žmones, padėti jiems. „Kita vertus, stengėmes, kad Birštono scenoje jungtųsi jaunystė ir branda“, – kalba p. Zigmas.

Apie ateitį

Zigmas Vileikis, ko gera, kaip nė vieno kito džiazo festivalio Lietuvoje rengėjas, savo kailiu jaučia, kaip keičiasi ar nesikeičia lietuviškojo džiazo panorama: jo festivaliuose per tuos metus grojo visi Lietuvos džiazininkai.

„Jaunoji džiazo karta? – perklausia p. Zigmas, paprašytas apibūdinti Lietuvos džiazo ateitį. – Sakyčiau, labai talentinga, gabi ir puikiai grojanti.“ Anot pašnekovo, impulsą tobulėti jauniesiems neabejotinai davė atsivėrusios sienos, galimybės studijuoti užsienyje bei naujosios technologijos: „Yra jaunų grupių, kurios, vos įgavusios jėgų, išvažiuoja į turus po užsienio šalis. Iki kokių 1998 m. buvo nesuvokiama, kad mes ten kur nors pukšėtume. Galima būtų pasamprotauti, kad kartais dar ne laikas jiems kelti vienokius ar kitokius reikalavimus, kad mūsų senieji grandai kur kas kuklesni, kad jaunieji elgiasi aštriau, reikliau, agresyviau, bet tai kartos bruožas. Z ir Y karta mane labai džiugina, jų atliekamos muzikos kokybės negali nuneigti. Bet kuriuo atveju manau, kad Lietuvos džiazo ateitis yra gera.“

Apie programą

Per tris festivalio dienas Birštone vyks 6 koncertai, 14 projektų Kultūros rūmuose ir du jam session Kurhauze.

„Kartais išgirstu: jei nėra amerikiečių – ne festivalis. O mes niekada ir nesiveržėme jų turėti. Užsieniečių vis išlenda kai kuriuose projektuose, bet mes akcentuojame ne juos, o lietuvius, Lietuvos žydus, Lietuvos ukrainiečius, Lietuvos rusus. Nei Vilniui, nei Kaunui lietuviai per daug nerūpi. O man reikia kviesti muzikantus iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių“, – VŽ yra sakęs p. Zigmas.

Ir štai – pirmas kartas, Jonathano Kreisbergo kvartetas iš JAV. „Grynos amerikiečių grupės“ Birštone niekada nebuvo. Anot p. Zigmo, Niujorko muzikantai savo ture po Europą rado plyšelį ir pakeliui nuo scenos Taline į sceną Budapešte vienam vakarui nusileidžia Birštone. Jei tiksliau, – Kauno oro uoste.

„Kai paklausėme jų įrašų, supratome, kad tokio gitaristo mums reikėtų laukti 15 metų ir daugiau“, – apie kvarteto lyderį sako p. Vileikis. Dar vienas pirmas kartas – „gryna“ šveicarų grupė „Quartet Herbie‘s EXPLO 3000“, kurią atsiveža ilgametis festivalio bičiulis gitaristas Herbie Kopfas.

Visa kita – ne mažiau įdomu. Prie festivalio programos dar reikėtų pridėti jam session, didžiojo prizo teikimą 2018 m. Lietuvos džiazui labiausiai nusipelniusiam džiazmenui, fotografijų parodas (jau reikėtų sakyti – istorinių), nuo pat pirmojo festivalio kuriamus grafiko Rimvydo Kepežinsko plakatus ir atributiką.

Programa – www.birstonasjazz.lt

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 3

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 8

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 9

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 5

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11
Džiazo koncertas – unikalioje Vilniaus erdvėje

Liepos 12 d. Vilniuje, netikėtoje ir unkalioje vietoje – Jeruzalės skulptūrų sode (Lobio g.), koncertą...

Laisvalaikis
2018.07.10
Europos antikvariatai užversti nelegaliais dramblio kaulo dirbiniais

Trys ketvirtadaliai dramblio kaulo dirbinių, kurie Europoje parduodami kaip antikvariniai, iš tiesų yra...

Laisvalaikis
2018.07.10
Archeologai tyrinėja Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksą 2

Šią savaitę prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A), vienos didžiausių žydų religinių...

Laisvalaikis
2018.07.09
Baltijos šalys steigia bendrą fondą kultūriniam bendradarbiavimui skatinti 2

Lietuva, Latvija ir Estija skirs po 100.000 Eur naujam fondui, iš kurio bus finansuojami bendri trijų...

Laisvalaikis
2018.07.09
„Misija Sibiras“ šiemet vyks Kazachstane 1

Rusijai nusprendus neįsileisti „Misija Sibiras“ dalyvių, ekspedicija perkeliama į Kazachstaną, pirmadienį...

Laisvalaikis
2018.07.09
Iliustruotoji istorija: Lietuvos valdovų vedybinė politika

Lietuvos valdovai, tekindami dukteris, apvesdindami sūnus, rinkdamiesi žmonas dažniausiai siekė politinių...

Laisvalaikis
2018.07.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau