„Norfos“ savininko D. Dundulio portretas – apie vaikystę, verslo pradžią, jo valdymą ir laisvalaikį

Publikuota: 2018-03-23
„Verslo žinios“

Žemaitiškai užsispyręs, demokratiškas ir geranoriškas, bet iki aiškiai nustatytų ribų. Toks „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis yra darbe. Tačiau užvėręs kabineto duris jis virsta aistringu keliautoju ir uoliai bulvių lysvėse besikapstančiu daržininku.

Iš nedidelio miestelio kilęs verslininkas karjerą pradėjo iš Maskvos veždamas trintukus ir pieštukus, o galiausiai išaugino vieną didžiausių lietuviško kapitalo bendrovių. Žingsnis po žingsnio savo rankomis verslą sukūręs p. Dundulis ir dabar viską mėgsta daryti pats – savarankiškai organizuotis keliones, auginti daržoves ar atgal į lentyną padėti parduotuvėje nukritusią prekę.

VŽ „Savaitgalis“ su p. Dunduliu kalbėjosi apie vaikystę, charakterį užgrūdinusią tarnybą sovietinėje armijoje, verslo pradžią permainų purtomoje Lietuvoje ir dabartį, kurioje pagaliau atsirado laiko atsiduoti mėgstamiausioms veikloms.

Taikė į paštininkus

„Buvau geras ir paklusnus vaikas, kuris tėvams nekėlė problemų ir rūpesčių. Išdaigininkas tikrai nebuvau“, – šypteli VŽ pašnekovas.

Jis su seserimi augo nedideliame Gruzdžių miestelyje Šiaulių rajone veterinarijos gydytojo ir pedagogės šeimoje. Vaikystė nebuvo kuo nors ypatinga – provincijos miestelyje netrūko ūkio darbų, tad reikėjo padėti tėvams juos atlikti. Vos dešimties sulaukęs būsimasis verslininkas jau darbavosi kolūkyje, po kelių metų šiek tiek užsidirbdavo ir statybose.

Visgi mokslams tie darbai netrukdė. Ponas Dundulis su nelabai slepiamu pasididžiavimu sako, kad ir Gruzdžių mokykloje, kurioje baigė aštuonias klases, ir tuometiniame Panevėžio politechnikume buvo vienas geriausių mokinių.

Baigęs politechnikumą jaunuolis įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabartinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas).

„Ten mokytis jau buvo sunkiau. Kita vertus, žinojau, kad po pirmo kurso keliausiu į sovietinę armiją, o prieš ją visiems varžtai šiek tiek atsileisdavo, mokslai gal nebūdavo pirmoje vietoje“, – pasakoja p. Dundulis. Pirmame kurse būsimasis „Norfos“ vadovas nusprendė, kad nenori gyventi vien iš tėvų duodamų pinigų ir ėmė ieškotis darbų. Viena jo svajonių tuomet buvo tapti paštininku, kad galėtų vairuoti korespondencijos prikrautą sunkvežimį.

„Man patiko technika, o tarybinės mašinos buvo neįsivaizduojamos be nuolatinio remonto. Tai maniau, kad važinėsiu sau ir prie mašinos krapštysiuos. Ėjau darbintis į paštą, bet nepriėmė“, – juokiasi pašnekovas.

Slapstėsi keisdamas butus

Dauguma tų, kuriems teko patirti sovietinės armijos skonį, šį gyvenimo tarpsnį stengiasi pamiršti ir laiko jį iš gyvenimo išbrauktais metais, tačiau pusantrų metų šalia Maskvos tarnavęs p. Dundulis sako, kad jo atveju tarnyba tapo vienu pagrindinių charakterį formavusių veiksnių: „Tai buvo savotiška gyvenimo mokykla, bet nepasakyčiau, kad labai bloga. Iki armijos nebuvau drąsus žmogus, turėjau daug baimių. Negaliu sakyti, kad po tarnybos jos absoliučiai dingo, bet tikrai labai sumažėjo.“

Grįžęs iš armijos jis beveik iškart pasinėrė į veiklą „pirk ir parduok“. Pirmiausia pradėjo iš Maskvos vežti įvairius kanceliarinius reikmenis, kurių trūko bendramoksliams. Greitai atsirado pinigų, už kuriuos buvo galima vežti daugiau ir įvairesnių prekių. Žingsnis po žingsnio atsirado bendrovė „Norfos mažmena“, vėliau – ir UAB „Rivona“, pagrindinė „Norfos“ parduotuvių tiekėja. Per 20 metų tinklas nuo pirmosios nebeišlikusios parduotuvės Vilniaus Verkių gatvėje išaugo iki daugiau nei 150 prekybos centrų.

Laikai, kai p. Dundulis kūrė verslą, neatsiejami nuo vadinamojo laukinio kapitalizmo grimasų – reketo, kone visus valdžios ir biurokratijos sluoksnius persmelkusios korupcijos. Tačiau pašnekovas tikina su visu tuo mažai susidūręs, nes sąmoningai vengė bet kokių pavojų.

„Laikai buvo neramūs, todėl slapsčiausi. Dažnai keičiau butus, nuomodavausi juos trumpam, be to, dažnai būdavau užsienyje, tad turėjau mažiau galimybių kam nors užkliūti. Apskritai stengiausi niekur nelįsti ir niekam nesipainioti po akimis. Tiesa, nepamenu, kokie tai buvo metai, atėjo tokie veikėjai ir paprašė susimokėti. Pasikviečiau iš sandėlio keletą vaikinų, kad pastovėtų man už nugaros. Reketininkai tuomet greitai atsisveikino ir daugiau nepasirodė“, – prisimena verslininkas.

Patirtis – sandėlyje

Pasak p. Dundulio, pradėjus verslą tikslai buvo aiškūs ir paprasti – pavalgyti ir gal dar alaus nusipirkti, jei išeis. Sudėtingesnis jam pasirodo klausimas, kokius tikslus sau kelia dabar.

„Turbūt nereikia slėpti, kad finansinės pusės man jau per akis, esu užsidirbęs pakankamai. Dabar tiesiog malonu, kad pavyko kai ką nuveikti. Kai palyginu, kas buvo „Norfa“ prieš 20 metų ir kas yra dabar, manau, kad šis tas pavyko“, – svarsto pašnekovas.

Ypač jis didžiuojasi, kad visą verslą sukūrė savo rankomis – nedalyvaudamas privatizacijos procesuose, nesamdydamas nė vieno konsultanto iš šalies. Apie pastaruosius p. Dundulis ir dabar turi aiškią nuomonę.

„Papasakosiu neseną nutikimą. Atvažiavo pas mane konsultantai iš Izraelio, sako, padarysim tą ir aną. Gerai, sakau, padarykit, o sėkmę ir naudą mes pasidalysime. Ne, jiems taip netinka, mokėk pinigus iš anksto. Tai kam man reikalingas konsultantas, kuris negarantuoja jokio rezultato? Ką nors kartu sukurti ir tuomet pasidalyti – aš visuomet už. Tik kad tokių konsultantų nėra“, – nusijuokia pašnekovas. Jis pats kurdamas verslą mokėsi iš praktikos ir savo paties klaidų.

Siekdamas suprasti, kaip vystyti efektyvų mažmeninės prekybos verslą, jis daug važinėjo po užsienį, porai savaičių įsiprašė padirbėti į vieno Vokietijos prekybos tinklo sandėlį, kad pamatytų, kaip veikia visos grandys.

„Kai pats atlieki darbus, geriau supranti, kaip viskas vyksta. Prieš patekdamas į sandėlį, jau lankiausi pas tuos vokiečius, jie man daug ką papasakojo, bet pasakojimas yra viena, o pačiupinėti savomis rankomis – visai kas kita. Žinoma, ypatingų darbų ten nedariau – kroviau konteinerius, dar kažką. Algos negavau“, – juokiasi p. Dundulis, bet neabejoja, kad ši patirtis grįžus namo labai pravertė.

Liūdina baimės atmosfera

Prieš dešimtmetį keliaudamas po Lietuvą p. Dundulis nepraleisdavo progos aplankyti „Norfos“ parduotuvių ir pasižiūrėti, kaip ten einasi. Pamatęs, kad kas nors ne taip, pats pasiraitodavo rankoves ir puldavo į lentynas dėlioti prekių ar atlikti kitų darbų. Dabar taip beveik nebesielgia. Ne todėl, kad būtų užsidaręs savo dramblio kaulo bokšte, bet tiesiog nebemato, ką tokiu būdu dar galėtų pagerinti. Tiesa, su žemiausios grandies darbuotojais jis iki šiol bendrauja nuolat, tik susiduria su problema, kad dalis žmonių jį išvydę išsigąsta.

„Parduotuvėse, kuriose žmonės mane mato dažnai, bendraujama atvirai, bet kitur esu kažkokia mistinė figūra, nors ir nevaikštau tarp lentynų ant visų šaukdamas. Bet nesistebiu – mūsų visuomenėje labai daug baimės. Net valstybės sistema paremta baime, ypač pastaruoju metu. Esu net pastebėjęs – jeigu viešai apie valdžią pasakau kokį nors griežtesnį žodį, iškart padaugėja įvairių raštų, tikrinimų ir t. t. Įsijungia spaudimo ir bauginimo principas“, – dėsto verslininkas. Prakalbus apie santykius su valdžia, jis kiek įsiaudrinęs pradeda aiškinti, kad daugybę dalykų būtų galima spręsti daug paprasčiau ir greičiau, bet sistema tokia, kad dažnai apskritai neaišku, kaip elgtis: „Vienas bičiulis yra pasakęs: kai nežinai, ką daryti, geriausia nedaryti nieko. Verslo santykių su valdžia situacija nuolat tokia, kai nežinai, ką daryti, nusispjauni ir nedarai.“

Klaidų išvengti nepavyko

Ponas Dundulis sako siekiantis, kad jo įmonėse baimės atmosferos nebūtų: „Nesakau, kad nebūčiau pakėlęs balso ar panašiai. Bet, tiesą sakant, nebepamenu, kada tai buvo.“ Šyptelėjęs priduria nesąs „baisus vadovas“, tačiau, jei bus įsitikinęs, kad ką nors reikia daryti būtent taip, tai taip ir padarys: „Bet jei man bus įrodyta, kad mano sprendimas nelogiškas, tikrai pakeisiu nuomonę. Tačiau reikia įrodyti gerai, kad tikrai suprasčiau, kodėl reikia daryti kitaip. Jei nekeisiu nuomonės ir užsispyręs laikysiuos klaidingo įsitikinimo, kenksiu savo verslui, savo darbuotojams ir pats sau. Mes visi klystame, nėra neklystančių žmonių.“

Jis pripažįsta padaręs klaidų, dėl kurių gailisi iki šiol, ir atsigręžęs atgal mato, kad nemažai dalykų šiandien darytų kitaip.

„Bet kartais prireikia dešimtmečio, kad įsitikintum, ar tai buvo klaida. Iš šiandieninės perspektyvos matau, kad buvo blogų sprendimų. Kita vertus, yra dalykų, kurie po metų atrodė klaida, bet dabar jau žinau, kad viską tuomet padariau tinkamai“, – kalba p. Dundulis.

Paklaustas, kiek yra atlaidus kitų klaidoms, pašnekovas sako, kad klaida klaidai nelygu, bet kartoti vis tą pačią būtų neatleistina.

„Yra tokių užsispyrusių žmonių, kurie daro ir daro tą pačią klaidą. Mato, kad neveikia, bet vis tiek daro. Laikausi principo: kai žmogus tą pačią klaidą padaro trečią kartą, su juo nebereikia bendrauti. Galų gale, visais atvejais dėl kitų klaidų lieku kaltas aš, nes visa atsakomybė yra mano. Negaliu leisti kitiems elgtis taip, kad nukentėčiau pats“, – dėsto p. Dundulis, vadovaujantis apie 5.000 darbuotojų turinčiai įmonių grupei.

Gerus darbuotojus, priešingai, jis sako skatinantis su malonumu. Prieš kurį laiką pareiškęs, kad „Norfoje“ yra sandėlininkų, uždirbančių po 1.700 eurų „į rankas“, pašnekovas sukėlė nemenką šurmulį.

„Kiekvieną kartą, kai iškyla ši tema, man užverda noras imti ir paviešinti visus mūsų atlyginimus. Taip, yra žmonių, kurie sandėlyje tiek uždirba. Na, po 1.700 eurų gal vienetai, bet gaunančių po 1.200–1.300 – tikrai nemažai. Jei žmogus dirba, jis turi visas sąlygos užsidirbti. Bet paprastai garsiausiai šaukia tie, kurie per tą patį laiką ir su tomis pačiomis darbo priemonėmis padaro tris kartus mažiau“, – sako verslininkas.

Namie – švelnus diktatorius

Panašiais į verslo principais p. Dundulis vadovaujasi ir šeimoje, kurioje auga keturi vaikai – trys sūnūs ir jaunėlė dukra. Paklaustas, koks jis yra tėtis, verslininkas pusiau juokais išdėsto savo filosofiją: „Tai, kas jiems nekenkia, yra leidžiama. O tai, kas kenkia, turi būti griežtai uždrausta. Jei nuomonės dėl dalykų kenksmingumo išsiskiria, įvedama diktatūra.“

Pasak p. Dundulio, vis tiek vieno žmogaus žodis turi būti paskutinis. Vaikystėje paskutinis žodis priklausė jo tėvui, dabar – jam pačiam.

Su savo tėčiu, kuris šiuo metu vadovauja „Norfos“ labdaros ir paramos fondui, pašnekovas dažnai pasitaria iki šiol. Seniau klausdavo ir nuomonės apie sprendimus versle, dabar vyrai dažniau pasišneka gyvenimiškais klausimais: „Yra toks dalykas kaip gyvenimiška patirtis, žmonių santykių supratimas. O žmonių santykiai nulemia daugybę dalykų.“

Apie tai, ar vaikai kada nors perims jo verslą, p. Dundulis kol kas negalvoja ir spaudimo dėl profesijos pasirinkimo jiems nedaro.

„Jie šiek tiek domisi, ką aš veikiu, bet kalbėti apie verslo perdavimą dar labai anksti. Jie žino, kaip viskas vyksta, nes sūnūs nuo 12–13 metų visas vasaras dirbo parduotuvėje, dėliojo prekes ir panašiai. Tačiau apie tai, ar jie tęs mano darbą, kol kas šeimoje negalvojame“, – dėsto verslininkas.

Keliauja daug ir dažnai

Dabar p. Dundulis džiaugiasi, kad sustyguotas verslas leidžia pagaliau atsiduoti didžiausiam pomėgiui – kelionėms. Vasarį verslininkas su šeima dvi savaites keliavo po Argentiną ir Braziliją, kovą rengiasi vykti į Kiprą.

Jis keliauja labai dažnai, bet neilgai, nes visiškai atsijungti nuo darbo sako negalintis. „Jei išvykčiau mėnesiui, grįžęs rasčiau tokią popierių krūvą, – pakelia ranką nuo stalo per gerą pusmetrį. – Tai nervina, be to, kol nepasirašysiu tų popierių, sustos kitų žmonių darbas.“ Todėl jis džiaugiasi atsiradusia galimybe dokumentus pasirašyti elektroniniu būdu, tad vieną kitą reikalą kasdien sutvarkydavo ir viešėdamas Pietų Amerikoje.

Pasak pašnekovo, iki keturiasdešimtmečio jo niekas nebūtų paguldęs ant gulto, bet dabar aktyvų poilsį derina su pagulėjimu prie baseino – norisi ir kuo daugiau pamatyti, ir knygą paskaityti. Visgi svarbiausias postūmis keliauti – pažinimo troškimas.

„Renkamės vis skirtingas kelionių kryptis, skirtingus kraštus. Ne darbo reikalais stengiuosi nevykti ten, kur jau buvau, neįdomu. Ne paslaptis, galėčiau sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto kur nors Ispanijoje. Bet kiek kartų aš ten nuvyksiu? Tris? Visų kelionių labai laukiu, man įdomu pamatyti, atrasti ką nors naujo“, – kalba pašnekovas. O štai Aziją jis pažįsta neblogai, nes daug kartų čia lankėsi ir darbo reikalais, ir savo malonumui: „Galėčiau ten pabūti neblogu gidu. Ne visoje Azijoje, bet Kinijoje ir kai kuriose aplink ją esančiose šalyse – galėčiau.“

Daržo džiaugsmai

Jei niekur nekeliauja, savaitgalius Dundulių šeima leidžia sodyboje Molėtų rajone. Visas valdas joje prižiūri pats p. Dundulis, ypač daug laiko praleidžia darže – sodina ir kasa bulves, puoselėja kitą derlių.

„Daržui dabar skirta apie 10 arų, perkėlėme į kitą vietą, nes senoje žemė pavargo, – patyrusio sodininko tonu aiškina verslininkas. – Savaitgaliai sodyboje labai greitai praeina. Darže pasikapstau, malkas supjaunu, dar ką nors padarau, ir nėra.“

Baigęs ūkio darbus jis keliauja prie šalia telkšančio ežero pažvejoti, nors sako, kad pastaruoju metu aistra šiam užsiėmimui vis labiau blėsta.

„Vaikystėje manęs nuo vandens neišeidavo nukrapštyti. Jei tik būdavo galimybė, sėdėdavau su meškere. Bet dingsta tas potraukis, nežinau, kodėl. Vis nuvažiuoju pažvejoti į Norvegiją. Na, kimba tos didelės menkės, bet džiaugsmo tokio nebejaučiu. O štai krapštydamasis darže jaučiu. Kaip sakoma, mėgstu sukišti rankas į žemę“, – pasakoja pašnekovas.

Dainius Dundulis 

  • Gimė – 1968 m. lapkričio 22-ąją.
  • Šeima – vedęs, šeimoje – keturi vaikai.
  • Karjera – UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
  • Idealas – prekybos tinklo „Wallmart“ įkūrėjas Samas Waltonas.
  • Kaip nuleidžia garą – keliaudamas.
  • Mėgstamiausias gėrimas – viskas, kas gryna. Jei sultys, tai natūralios. Jei viskis, tai be ledo.
  • Mėgstamiausias valgis – pats negamina, valgo absoliučiai viską. Pietų Amerikoje paragavęs kepsnio suprato, kad tai, ką Lietuvoje laiko geru kepsniu, nėra taip gerai kaip Argentinoje.
  • Paskutinė perskaityta knyga – antroji Stalino biografijos dalis, parašyta britų istoriko Roberto Service’o.
  • Geriausia vieta poilsiui – sodyba arba kelionė bet kur.
  • Mėgstamiausias prekės ženklas – „Audimas“ ir „Mercedes“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Deloitte Legal“ turi naują asocijuotą partnerį

Advokatų kontoros „PricewaterhouseCoopers Legal Bukauskas ir partneriai“ teisininkas Herkus Gabartas tapo...

Vadyba
2018.09.18
Kėdainių krematoriumas tampa „Lietuvos krematoriumu“

Vienintelį krematoriumą Lietuvoje valdanti AB „K2 LT“ nuo šiol naudos naują prekės ženklą „Lietuvos...

Baltijos Amerikos klinika turi naują vadovę 13

Nuo šios savaitės privačiai Baltijos Amerikos klinikai pradėjo vadovauti Vilma Bružienė, buvusi teisininkų...

Vadyba
2018.09.18
„Hanner“ verslo centre prie Žalgirio stadiono kuriasi ir „Teleperformance“ 4

Trejus metus Lietuvoje veikianti Prancūzijos kapitalo bendrovė „Teleperformance“, teikianti klientų...

Statyba ir NT
2018.09.18
Birštonas muša kulinarijos korta – vietų pavalgyti vis daugiau

Visai neseni laikai, kai, neskaičiuojant sanatorijų valgyklų ir Kultūros centro bufeto, Birštone veikė vos...

Laisvalaikis
2018.09.17
Vilniaus savivaldybė turi sumokėti 0,25 mln. Eur kavinei „Lakštingala“

Vilniaus valdžia turi atlyginti Vingio parko kavinės „Lakštingala“ valdytojai 255.000 Eur turto pagerinimo...

Statyba ir NT
2018.09.17
Vėl parduodamas poilsio kompleksas „Belvilis“ 19

Aukcione parduodamas Molėtų raj. esantis poilsio kompleksas „Belvilis“. Pradinė kaina – 2,5 mln. Eur.

Statyba ir NT
2018.09.17
„Novaturo“ apyvarta šiemet išaugo 35%

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugpjūčio...

Turguje sostinėje pasiūlė tailandietišką maistą – prireikė ir cepelinų Premium 3

Kai į sostinės Halės turgavietėje veikiančią tailandietišką užkandinę „Spoon Out“ užsukę lankytojai vis...

Sanatorija „Gradiali“ baigė 7,5 mln. Eur kainavusią rekonstrukciją Premium 2

Palangoje esanti sanatorija „Gradiali“ skelbia baigusi pirmąjį rekonstrukcijos etapą. Jo metu į sanatorijos...

Egipto subsidijos už turistų atskraidinimą pakibo ore: Lietuvos organizatoriai ramūs

Egiptas vis dar nepajėgia atsiskaityti su užsienio kelionių operatoriais už užsakomuosius skrydžius. Užsienio...

Šokolado fontanų nuoma prigijo, bet verslą išplėtė pasiūlę kitą paslaugą Premium

Verslas, pradėtas nuo šokoladų fontanų nuomos, pagreitį įgavo tik jį papildžius šventine apšvietimo paslauga.

Turkijoje brangsta bilietai į Pamukalę ir kitus turistinius objektus

Nuo spalio 1 d. Turkijos grožybes norintiems apžiūrėti turistams teks plačiau atverti pinigines: bilietai į...

Iš RE/MAX pasitraukusius brokerius susirinko „Capital“ Premium 5

Iširus nekilnojamojo turto tarpininkavimo agentūrų RE/MAX tinklui Vilniuje, dauguma brokerių pasirinko...

Statyba ir NT
2018.09.15
Birštonas muša kulinarijos korta – vietų pavalgyti vis daugiau

Visai neseni laikai, kai, neskaičiuojant sanatorijų valgyklų ir Kultūros centro bufeto, Birštone veikė vos...

Laisvalaikis
2018.09.14
Maisto rinkinių prenumeratorių daugėja – valgiaraščių sudarytojai konkuruoja skoniu Premium 1

Maisto produktų su receptais, kaip gaminti valgius, prenumeratą pakeitė dar greitesnė ir paprastesnė valgių...

Restoranų tinklas „Forto dvaras“ keičia pavadinimą 1

Lietuviškų patiekalų restoranai „Forto dvaras“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Etno dvaru“. Kartu buvo...

Rinkodara
2018.09.13
Šiauliai dvigubina investicijas į oro uostą Premium 5

Šiaulių m. Taryba patvirtino savivaldybės investicijų Šiaulių oro uoste sumą pagal bendradarbiavimo sutartį...

Statyba ir NT
2018.09.11
„Circle K“ atidarė Kretingoje įsigytą degalinę

„Circle K Lietuva“ Kretingoje oficialiai atidarė pirmąją savo degalinę. Tai yra tik antroji išplėstinio...

Transportas
2018.09.11
„Sorainen“ vadovybėje – pokyčiai 18

Nuo rugsėjo teisės firmai „Sorainen“, veikiančiai Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, kartu su vadovaujančiu...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau