Stephenas Hawkingas: žymiausias šių dienų fizikas, taip ir negavęs Nobelio

Publikuota: 2018-03-14
Stephenas Hawkingas. Mike‘o Hutchingso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Stephenas Hawkingas. Mike‘o Hutchingso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Stephenas Hawkingas įsitvirtino mokslo pasaulyje suvienijęs reliatyvumo bei kvantinės mechanikos teorijas ir tapo visuomenės ikona dėl savo mokslo populiarinimo knygų ir pergalės prieš neišgydomą ligą.

Žymusis fizikas mirė trečiadienį savo namuose Kembridže artimųjų aplinkoje. Jam buvo 76-eri.

Kembridžo universitete dirbęs mokslininkas dar karjeros pradžioje kartu su matematiku Rogeriu Penrose‘u apskaičiavo, kad visata turėjo prasidėti didžiuoju sprogimu, o galiausiai joje liks tik juodosios skylės.

Kiek vėliau jis atskleidė, kad juodosios skylės, skirtingai nei manyta, ne tik traukia visą materiją į save, bet ir labai mažą dalį jos išspinduliuoja, o tai reiškia, kad kada nors išnyks ir jos. Dabar ši teorija žinoma kaip Hawkingo radiacija.

Nuo mokslininko iki įžymybės

Stephenas Williamas Hawkingas gimė 1942 m. Oksforde, augo intelektualų šeimoje, ją apibūdino kaip „šiek tiek ekscentrišką“, rašo „National Geographic“.

Oksfordo universitete jis studijavo kosmologiją, tačiau studijos jam buvo nuobodžios. Daktaro laipsnį Hawkingas gavo Kembridže 1966 m., praėjus 3 metams, kai jam buvo nustatyta amiotrofinė lateralinė sklerozė ir pranešta, kad gyventi liko daugiausia pora metų.

Dar prieš įgydamas daktaro laipsnį jis susituokė su pirmąja žmona Jane Wilson. Su ja susilaukė trijų vaikų ir vėliau teigė, kad būtent žmona suteikė jam priežastį kabintis į gyvenimą.

Mokslininko būklė nuolat blogėjo, tačiau 8 dešimtmetyje jis paskelbė pagrindines savo astrofizikos teorijas. 1988 m., praėjus 3 metams, kai visiškai prarado galimybę kalbėti, jis išleido „Trumpą laiko istoriją“, tapusią viena labiausiai skaitomų mokslo populiarinimo knygų pasaulyje – jos tiražas pasiekė 10 mln. Paskelbus žinią apie jo mirtį, „Trumpa laiko istorija“ vėl šovė į „Amazon“ bestselerių sąrašo viršūnę.

Vėliau Hawkingas parašė dar kelias mokslo populiarinimo knygas. Po 25 metų nuo vedybų Hawkingas išsiskyrė su Wilson ir netrukus vedė vieną iš savo slaugių Elaine Maison. Ši santuoka taip pat vėliau nutrūko.

Tapo simboliu

Kaip atkreipia dėmesį „Wired“, kaip mokslininkas Hawkingas nemažai klydo. Kurį laiką jis manė, kad juodosios skylės sunaikina informaciją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai neįmanoma. Jis taip pat manė, kad niekas niekada neras Higgso bozono, tačiau CERN mokslininkai jį aptiko 2012 m.

Šias klaidas nustelbia jo teorijos, aprašančios singuliarumą – būseną, kai materija yra tiek suspausta viename taške, kad fizikos dėsniai nebeveikia, – ir skaičiavimai, parodantys, kad kvantiniai svyravimai visatos pradžioje lėmė galaktikų susikūrimą.

Vis dėlto Hawkingas įžymybe tapo ne tik dėl to – ne mažiau svarbu tai, kad jis tapo kovos su neįveikiama liga simboliu ir turėjo puikų humoro jausmą. Jis ir pats pripažino, kad „atitiko neįgaliojo genijaus“ stereotipą.

Declanas Fahy, Amerikos universiteto komunikacijos profesorius, tiriantis mokslininkus kaip visuomenės veikėjus, sako, kad dėl savo išvaizdos Hawkingas tapo „gryno intelekto simboliu“, o šis įvaizdis rezonavo visame pasaulyje.

Jis atspindėjo „didelio sunkumo nugalėjimą, o tuo, neabejotina, reikia žavėtis“, teigia Virginia Trimble, Kalifornijos Irvino universiteto astronomė, dirbusi ir Kembridže.

„Tačiau manau, kad jo mokslinis darbas nebūtų iškėlęs jo taip aukštai, jei jis jį būtų atlikęs kaip žmogus, kiekvieną savaitgalį galintis slidinėti“, – sako ji.

Kitas veiksnys, dėl kurio Hawkingas buvo laukiamas svečias televizijos laidose ir tapo filmų bei serialų personažu, yra jo humoras. Įrodydamas, kad kelionės laiku neegzistuoja, mokslininkas buvo surengęs vakarėlį keliautojams laiku, tačiau apie jį pranešė tik jam pasibaigus. Nė vieno svečio jis nesulaukė.

2014 m. komikas Johnas Oliveris savo laidoje Hawkingo paklausė, ar egzistuoja paralelinė visata, kurioje jis yra protingesnis už žymųjį fiziką. „Taip, – atsakė Hawkingas ir vos šyptelėjo. – Taip pat egzistuoja visata, kurioje esi juokingas.“

Nobelio nesulaukė

Jo teorijos apie juodąsias skyles ir visatos istoriją yra plačiai pripažintos mokslininkų, tačiau Hawkingas taip ir negavo Nobelio premijos.

Kaip rašo „Time“, problema yra ta, kad niekas šiuo metu negali įrodyti, jog Hawkingo radiacija egzistuoja, nes reikėtų laukti milijardus metų, kol išgaruotų pirmosios juodosios skylės.

Pastaraisiais metais Hawkingas ėmė dairytis ne tik į visatos gilumą, bet ir į žmonijos ateitį. Kaip ir Elonas Muskas, „Teslos“ ir „SpaceX“ įkūrėjas, jis gąsdino pavojais, kuriuos kelia dirbtinis intelektas.

„Jei mes nesugalvosime, kaip pasiruošti ir išvengti potencialių grėsmių, dirbtinis intelektas gali būti blogiausias įvykis mūsų civilizacijai“, – teigė jis.

Pasak fiziko, kas nors anksčiau ar vėliau sugalvos mašinas, kurios galės save replikuoti, o tai būtų nauja, pranašesnė gyvybės forma.

2016 m. Hawkingas prognozavo, kad žmonijai liko 1.000 metų dėl dirbtinio intelekto, klimato kaitos ir kitų negandų. Po metų jis savo prognozę sumažino iki 100 metų – jų teliko, jei žmonija nesiims veiksmų.

Paskutiniais metais Hawkingo būklė vis blogėjo. Iš pradžių jis bendravo kompiuteriu, nuskaitančiu jo rankų ir akių judesius, galiausiai galėjo suformuoti tik vieną žodį per minutę su įrenginiu, fiksuojančiu skruosto raumenų judesius. Buvo baiminamasi, kad fiziko intelektas liks užrakintas sukaustytame kūne.

Gyvenimo pabaigoje fizikas sprendė vieną sudėtingiausių mokslo problemų – kvantinės mechanikos ir gravitacijos santykį.

Neįtikėtina valia

Neilas DeGrasse Tysonas, kitas astrofizikas, žymus savo humoru ir sugebėjimu paaiškinti visatos fenomenus, Hawkingą palydėjo moksliukiška replika.

„Kai jis išėjo, jo vietoje liko intelektualinis vakuumas, – „Twitter“ rašė mokslininkas. – Bet jis nėra tuščias. Gali jį įsivaizduoti kaip vakuumo energiją, kuri prasiskverbia per erdvėlaikį ir nėra išmatuojama.“

Astrofizikas Marinas Reesas, dirbęs Kembridže tuo metu, kai Hawkingui buvo diagnozuota liga, teigė, kad jo draugas turėjo „neįtikėtiną valią ir pasiryžimą“.

Rogeris Penrose’as, kartu dirbęs apibrėžiant visatos pradžią ir pabaigą, prisiminė, kad Hawkingas nuolat viską stengėsi atlikti pats, net kai atrodė, kad to jau neturėtų sugebėti – galbūt dėl to jis taip ilgai atsilaikė prieš ligą.

„Mano lūkesčiai buvo sumažinti iki nulio, kai buvau 21 m. Nuo to laiko viskas tapo premija“, – pripažino žymusis fizikas.

Galbūt dėl to jo ambicijos nebuvo kuklios.

„Mano tikslas paprastas. Tai visiškas visatos supratimas, kodėl ji yra tokia, kokia yra, ir kodėl ji apskritai egzistuoja“, – yra sakęs Hawkingas.

FOTOGALERIJA Stephenas Hawkingas (1942–2018) (19 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 5

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau