Berlyno kino festivalis: pasidžiaukime, kad laimėjo ne geriausi

Publikuota: 2018-02-26
"Aukso lokys" už gyvenimo nuopelnus Berlynalėje įteiktas aktoriui Williamui Dafoe. Guillaume Collet/Sipa nuotr.
"Aukso lokys" už gyvenimo nuopelnus Berlynalėje įteiktas aktoriui Williamui Dafoe. Guillaume Collet/Sipa nuotr.
 

Šiųmetė, silpniausia kelių paskutinių metų, Berlyno kino festivalio konkursinė programa buvo įdomi tuo, jog priešingai nei, tarkime, užpernai, kai Berlynalei net neprasidėjus visi žinojo – laimės „Liepsnojanti jūra“(Fire at Sea), nugalėtojų nebuvo įmanoma prognozuoti. Ir galima pasidžiaugti, kad geriausiu filmu pripažintas turbūt pats unikaliausias, laisviausias ir drąsiausias iš dalyvavusių konkurse.

68-ojo Berlyno kino festivalio „Auksinį lokį“ atsiėmęs rumunės Adinos Pintilie pusiau dokumentinis filmas „Manęs neliesk“ (Touch Me Not) – ne be priekaištų, tačiau jo kūrėjai pavydėtinai gyvai žvelgia į keliamas problemas bei jas išgyvenančius žmones. Filme sekama paskui būrį veikėjų, kuriuos sieja ypatingas santykis su savo pačių kūnais: plinkantį, pilvotą vyrą, dirbantį tūkstančius kainuojančia prostitute (taip, moterimi), prie vežimėlio prikaustytą ir beveik visiškai judėti negalintį vaikiną su žmona, pačią režisierę bei fizinio artumo paniškai bijančią moterį. Pastarajai filme skiriama daugiausiai dėmesio ir būtent jos siužetinė linija pateikia labiausiai dėmesio vertų momentų.

Pavyzdžiui, scena, kurioje „padėjėjas“, suėmęs moterį už riešo, neleidžia jai pakelti rankos. Rodos, daugeliui tai būtų smulkmena. Tačiau tik ne žmogui, kuriam per mažas atstumas nuo kito žmogaus, susėdus ant sofos, yra baisi patirtis. Moteriai toks prisilietimas išprovokuoja emocijų audrą. Viena vertus, visiškai neįtikėtiną, kita vertus, nekeliančią abejonių dėl nuoširdumo.

Būtent tuomet, kai savimi nepasitikintys arba, priešingai, susireikšminę veikėjai pasakoja apie tai, ką jiems reiškia seksas, meilė ar tiesiog prisilietimas, A. Pintilie darbas kuria itin įtaigų įspūdį.

Tačiau kartais pati režisierė, regis, nepatiki tuo, kiek daug gali pasakyti keli žodžiai ar vienas gestas, todėl prieš kamerą atsiduria fiktyvus jos ir filmo herojės dialogas arba vieno iš veikėjų buvusios merginos persekiojimas, dėl nesuvokiamų priežasčių nuvedantis iki orgijų klubo.

„Manęs neliesk“ jokia prasme nėra subtilus darbas. Net pačiais jautriausiais momentais jis kliaunasi kone betarpišku veikėjų kontaktu su publika, ką daugelis realizmo mėgėjų galėtų apkaltinti dokumentalizmu, ne kinematografija. Tačiau būtent tuomet, kai eseistinė forma nuo tikrovės nutolsta daugiausiai, drama ir atrodo beprasmė. Atviras pasakojimas apie netikros krūtinės atsiradimo istoriją galbūt ir kiek per akivaizdžiai išreiškia filmo idėjas, tačiau tai, nepaisant visko, atrodo tikra. Paraleliai pateikiamos vaidybinės scenos, tarsi pakliuvusios į šį filmą iš kito, nepalyginti prastesnio, neturinčio savo veikėjams nei kruopelytės tos meilės, kurią A. Pintilie „savo“ žmonėms rodo dokumentiniuose kadruose.

„Auksinio lokio“ laimėtojas šiemet nėra geriausias konkursinės programos filmas. Kai kuriems kritikams jis netgi pasirodė pats blogiausias. Tiesa pasakius, tai suprantama. Totalus fragmentiškumas, tiesmukumas ir dirbtinumas retai kada susideda į gerą filmą.

Vis tik „Manęs neliesk“ rizikuoja bei juda ne pagal trafaretus, o pagal savo veikėjų diktuojamą ritmą. Todėl apdovanojimas jam – neabejotinai geras sprendimas, net jei daugumai jį žiūrėsiančių filmas pasirodys laiko gaišimas.

Paragvajaus žvaigždė

Specialųji žiuri prizą atsiėmė lenkės Małgorzatos Szumowskos „Veidas“ (Mug), tačiau antru didžiausiu Berlynalės nugalėtoju, ko gero, reikėtų laikyti Marcelo Martinessi „Paveldėtoją“ (The Heiresses). Pirmas Paragvajaus filmas, patekęs į vieno didžiųjų festivalių konkursinę programą, laimėjo specialųjį paminėjimą, skiriamą kino kalbą praturtinantiems filmams, bei Anai Brun tekusį geriausios aktorės įvertinimą. O du prizai vienam filmui tokiuose festivaliuose atitenka labai retai.

Susižavėjimą šiuo filmu paaiškinti kiek sunkiau, nes be tikrai puikaus A. Brun vaidmens, daugiau jame nepamačiau nieko įspūdingo. Jo protagonistė išgyvena krizę – jos partnerei ir sugyventinei patekus už grotų ji neturi pinigų ir, dar baisiau, neturi kuo užsiimti. Per virtinę atsitiktinumų ji tampa nelegalia taksiste, vežiojančia senyvas kaimynes ir galiausiai – merginą, kurią po truputį įsimyli.

Taip atpasakotas siužetas skamba gana paprastai, tačiau užtrunka kone 40 minučių, kol pagaliau žiūrovas supranta, apie ką apskritai filmas yra. Scenos nejungiamos į griežtą priežasties ir pasekmės grandinę, tačiau galbūt net per chaotiškai, nes didžiąją filmo dalį sunkoka sau atsakytiį vieną iš svarbiausių kiekvieno žiūrovo klausimų – „kodėl man šitai turėtų rūpėti?“.

Galiausiai atsakymai atsiranda, o iš tiesų puiki vaidyba ir tamsus, dulkėtas filmo koloritas išlaiko publikos dėmesį, bet ne daugiau. Filmui apibūdinti, ko gero, labiausiai tiktų angliškas žodis „pamirštinas“ (forgetable), nors nebūtinai tai reiškia „prastas“. Tiesiog neužsiliekantis mintyse.

Aiškūs iš anksto

Kaip ir „Paveldėtojos“ atveju, mažesni apdovanojimai išdalinti gana konvenciškai, nors, priešingai, nei apdovanojimą Paragvajui, šiuos buvo galima prognozuoti iš anksto. Wesas Andersonas atsiėmė geriausio režisieriaus lokį už „Šunų salą“ (Isle of Dogs) ir nors jis visada daro tą patį filmą, vien animacinės juostos patekimas į konkursinę, o ne šalia konkurso sudaromą „Out of Competition“ programą, sufleravo, kad kažką jis laimės. Geriausias režisierius? Kodėl gi ne.

Anthony Bajonas tapo geriausiu aktoriumi už vaidmenį filme „Maldininkas“ (The Prayer), juostoje apie nuo narkotikų priklausomą vaikiną, apsistojusį nuošaliame vienuolyne. Jau vien iš aprašymo akivaizdu: problemiškas veikėjas, atoki vietovė, būsimi konfliktai su kitais personažais – užtektinai vietos suvaidinti apdovanojimo statulėlei.

Scenarijaus apdovanojimas „Muziejui“ (Museum) – filmui apie tikrą muziejaus apiplėšimą 1985-asiais taip pat itin nestebina. Scenarijaus prizai festivaliuose dažniausiai atitenka „smagiems“ filmams. Kam nors spalvingesnio, nei konkurentai. O „Muziejus“ iš spalvingų kūrinių turbūt vienintelis nebuvo universaliai sumaišytas su žemėmis, tad vėlgi - natūralus pasirinkimas.

Nustebino ne tie

Tad kas nustebino labiau? Ne tie, kurie statulėles gavo, bet tie, kurie namo vyksta tuščiomis. Eriko Poppe’s „Utioja. Liepos 22“ (U – July 22), Lauros Bispuri „Mano dukra“ (Daughter of Mine), Lavo Diazo „Velnio sezonas“ (Season of the Devil) ir Christiano Petzoldo „Tranzitas“ (Transit) - visi paliko Berlyną be įvertinimų. Sunkiai būčiau patikėjęs, kad geriausio filmo nugalėtojo nebus tarp šių keturių filmų, bet kad tarp jų nėra išvis nei vieno apdovanojimo – stulbinama.

Ir tai yra nuostabu. Nors šie keturi filmai, mano galva, yra visapusiškai labiausiai išbaigti festivalio kūriniai, apdovanoti juos reikštų priimti tam tikrą kompromisą: L. Diazo atveju, įvertintas būtų tikrai ne geriausias jo filmas, „Mano dukra“ kaip nugalėtoja būtų pamiršta dar nepasibaigus apdovanojimų ceremonijai, „Utioja“ daugeliui paliko neskanaus, netgi amoralaus filmo skonį, ir net „Tranzitas“, mano nuomone, geriausias konkurso filmas, tiesiog neturi nugalėtojo auros.

Susitaikiusi su faktu, jog pasirinkimas būsiąs skurdus, žiuri galbūt sąmoningai, galbūt ne, nusprendė įvertinti ne geriausius vidutiniokus, o tuos, kurie turi potencialo tapti kažkuo daugiau. „Manęs neliesk“ į taikinį pataiko tik kas antru bandymu, bet laikais, kai vieniems #metoo aktualumas atrodo savaime suprantamas, o kiti juokiasi, kad „vyrams jau net kvėpuot nebeleidžiama“, jo drąsa aptarti asmeninę erdvę ir seksualumo ribas yra svarbi. Taip pat galime tikėtis, kad „Veidas“ atvers ne visų skoniui kuriančiai M. Szumowskai daugiau durų, ir kad „Paveldėtojos“ sėkmė turės teigiamos įtakos visai Paragvajaus kino industrijai.

Žinoma, tai gražios viltys. Bet Tomo Tykwerio vedovaujama žiuri suteikė šiųmetinei Berlynalei galimybę bent tam tikromis prasmėmis tapti 2018-ųjų kino renginiu, kurį prisiminsime ilgiau nei savaitę. Tam ir skirtos apdovanojimų dalybos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 9

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  2

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
Tomas Sinickis: Idealisto memuarai arba Purgystanas (I) Premium 1

Kam mums reikėjo į Purgystaną, aš vis dar iki galo nežinau. Tikriausiai buvo dvi priežastys. Pirma, apie...

Verslo klasė
2019.03.10
Kovo 11-osios renginiai visoje Lietuvoje 2

Kovo 11-ąją švęsime atkurtos nepriklausomos savo valstybės 29-ąsias metines. Džiugiai, su trispalvėmis,...

Laisvalaikis
2019.03.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau