Berlyno kino festivalis: laukiant pokyčių, bijant pokyčių

Publikuota: 2018-02-22
Susanne Wuest, filmo „Mano brolio vardas Robertas ir jis yra idiotas“ aktorė. Christiano Marquardt/SIPA nuotr.
Susanne Wuest, filmo „Mano brolio vardas Robertas ir jis yra idiotas“ aktorė. Christiano Marquardt/SIPA nuotr.
 

Daugybę metų kaip antras svarbiausias kino festivalis pasaulyje žinoma Berlynalė pastaraisiais metais didžiuosius vardus pritraukia sunkiai. Kanų įtakai vis augant, o kitiems didiesiems festivaliams vis aiškiau apsibrėžiant kam jie – pretenzingam menui, masėms, ar politiniam kinui – Berlynas kol kas išlieka neidamas niekur. Stebint šių metų programą akivaizdu – anksčiau ar vėliau reikės išjudėti.

Šiemet Berlynas neturi analogų. Jau žinoma, jog ne itin mėgstamas festivalio direktorius Dieteris Kosslickas pasitrauks, tačiau tik po 2019-ųjų vasario. Tai reiškia, jog šių metų konkursas paliktas neaišku kur: nei buvusios eros pabaigoje, nei naujosios pradžioje.

Tokia padėtis galėtų sukurti ir chaosą, ir stagnaciją. Chaosas naujo kelio ieškančiai Berlynalei būtų į naudą, nes bent jau leistų

aiškiau apsibrėžti, ko trūksta labiausiai – identitetą. Deja, šiemet konkursas skęsta biografijose, kurios taip pat atrodė ir prieš 20 metų, bei socialinėse/egzistencinėse paieškose, kurių festivalinis kinas tiesiog persisotinęs.

Paskui tas pačias klišes

Idealus pavyzdys – Guso Van Santo „Nesijaudinkit, pėsčias jis toli nenueis“ (Don’t Worry, He Won’t Get Far on Foot), biografinė drama apie Johną Callahaną (akt. Joaquin Phoenix), paralyžiuotą ir nuo alkoholio priklausomą komiksų piešėją. Varnelė padedama ant visų biografijos punktų: yra ir nežaboto juoko montažai, ir angeliškai paprasta mergina (akt. Rooney Mara), ir flash-backų į dramatišką veikėjo praeitį, ir pabaksnojimų į nuolatines tokių filmų pamokas – jų kulminacija tampa atsitiktinė J. Callahano draugystė su paaugliais riedlentininkais. Nes tokiose filmuose amžius yra tik skaičius, o kiekvienas nepažįstamasis – tik dar nesutiktas draugas.

Noras žengti vidurio keliu nereiškia, kad filmas blogas. Turbūt, tai ir blogiausia – tikrai klaikių filmų konkurse tėra vienas ar du. O žiūrėdamas dar vieną filmą, kurio pabaigą galėtum nuspėti, jei tai nuoširdžiai rūpėtų, labiausiai trokšti pamatyti daugiau rizikų. Kad ir nepavykusių.

Geriausiai, kokia bedantė ši konkursinė programa, iliustruoja „Mano dukra“ (Daughter of Mine). Jei lankėtės vieno iš Lietuvos festivalių atsivežtoje itališkoje dramoje, „Mano dukrą“ tikriausiai jau matėte. Galbūt su kitais veidais, kito siužeto ir net kita žinute. Bet tai buvo su tokiu pačiu jausmingumu, tonu ir tais pačiais vingiais sukurtas darbas.

Ir jei Amerikos kine drama yra džiaugsmingas šokių montažas, tai Italijoje ji – iš niekur užsiplieskiantis ir jausmus tiesiai šviesiai į ekraną išdrožiantis kivirčas.

Dėl „Mano dukros“ profesionalumo nesutikti neįmanoma. Bėda ta, jog tokių filmų nei mėgsti, nei nemėgsti, todėl jų įtraukimas į programą veda prie vieno – žiūrovų apatijos.

Kartojami net eksperimentai

Vis tik tai dar nebūtų blogiausias variantas. Visi metai iš metų žino, kaip atrodys „Sundance“ festivalio hitai, bet tai netrukdo šiam renginiui tapti vis svarbesniam. Kažin, ar Berlynas vadovaujasi ta pačia logika: tradicinis kinas į konkursą kelią randa, rodos, ne dėl organizatorių noro jį puoselėti, bet iš plaukimo pasroviui.

Todėl tarp minėtų dramų atsiduria, pavyzdžiui, keturių valandų trukmės nespalvotas miuziklas apie Filipinų istoriją. Arba komedija apie kino režisierių, liūdintį, kad jo profesijos atstovus galabijantis maniakas jo nepersekioja. Atrodytų, būtent tokių drąsių pasirinkimų Berlynui ir reiktų labiausiai. Vis tik šiemet net beprotiškesni filmai labiau primena senų draugų sutikimą, nei iš tiesų pokyčiams atsivėrusias duris.

Pavyzdžiui, Mani Haghighi komedija apie režisierių žmogžudystes „Kiaulė“ (Pig). Pilna saviironijos ir kandumo. Vietomis juokinga ir gudri. Panaši į prieš kelis metus Lietuvoje rodytą ankstesnį režisieriaus darbą – „Drakonas atvyksta“ (A Dragon Arrives). Tik šiek tiek per daug panaši: sarkastiškas tonas greitai ima atrodyti perspaustas ir pernelyg nenatūralus, žanrų maišymas nemotyvuotas, o bandymas kurti „meta“ nuorodas palieka prėską skonį.

Net ir šioje, ryškiai laisvesnėje ir gyvesnėje formoje, problema ta pati – tai tik ankstesnio kino kartotė. Jei tai būtų debiutinis režisieriaus filmas, kažin, ar jis atsirastų konkurse. Tai galioja ir Lavo Diazo „Velnio sezono“ (A Season of the Devil) atveju. Savo filmus nuo keturių iki aštuonių valandų ištęsiantis režisierius visada gudriai prieina prie sudėtingos istorinės problematikos, o praeities žaizdas komentuoja laisvai jas interpretuodamas, ne apverkdamas.

Naujausias jo kūrinys tuos pliusus išlaiko. Bet klausimas, ar ką nors prie jų prideda. Mačiusieji bent kelis ankstesnius L. Diazo filmus greičiausiai neras šiame nieko naujo – vienodas vizualinis stilius, kone identiškos scenos, neįtikėtinai lėtas tempas ir į tapatybės krizę įkritęs protagonistas. Šįkart dialogai išdainuojami, bet tai refleksyviam autoriaus žvilgsniui prideda ne itin daug.

Turbūt geriausias konkurso filmas – Christiano Petzoldo „Tranzitas“ (Transit), eina pakankamai tradicine linija, tačiau tai panaudoja savo naudai ir nuspėjamus žingsnius įpina nepaleisdamas žiūrovo dėmesio.

Annos Seghers romanas „Tranzitas“ pasakojo apie Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių bėgančio vyro istoriją. Ieškodamas būdų išvykti iš Europos jis apsimeta rašytoju, kuris prieš pat mirdamas gavo leidimus išvykti. C. Petzolas šią premisą, kartu su vėlesniu mirusio rašytojo žmonos įsimylėjimu perkelia į šiuos laikus. Medžiojami nebe žydai, o vokiečiai. Tvirtų paaiškinimų, kieno ir kodėl, nėra, o detales susijungti tenka pačiai publikai. Ir nors toks apvertimas galėtų atrodyti kiek paviršutiniškas, kūrėjai jo nepabrėžia, o palieka tik sąlyga veikėjams vystytis.

Pamažu atskleidžiamos kortos kuria trilerį ten, kur jo nėra – naciai į Marselį dar tik ateina, o baimė kol kas vedama daugiau būsimos grėsmės suvokimo. Šis tiksėjimas – tiek kaip palaipsniui žiūrovui pateikiama informacija, tiek kaip vis radikalėjanti atmosfera – kuria dinamiką, primenančią, bet tuo pačiu metu ir kitaip išreiškiamą, nei ankstesniuose fabula panašiuose darbuose.

Keli nevykę bandymai

Vienas kitas nevykęs bandymas sugroti kažką naujo vis tik pasitaikė. Štai švedų „Nekilnojamasis turtas“ (The Real Estate), sudėliotas beveik vien iš stambių planų, stengiasi vyresnio amžiaus moterį (akt. Léonore Ekstrand) paversti kone veiksmo filmų heroje. Su atviru seksu ir humoru apie automatus. Ir tai ne parodija – tai siekis aršesne kalba analizuoti į kampą užspeistą žmogų.

Nepavyksta būtent todėl, jog kulkos scenarijuje pripaišomos, nors istorijai tarsi visiškai netinka. Režisierius išverda košę iš prieštaringų elementų, nei vienas iš kurių nėra pakankamai įdomus pats savaime, ir kurie neveikia krūvoje.

Labiausiai suerzino Philipo Gröningo „Mano brolio vardas Robertas ir jis yra idiotas“ (My Brother’s Name is Robert and He is an Idiot) – trijų valandų pseudo-filosofijos persunkta migdomųjų tabletė. Kalbanti absoliučiai apie nieką ir kaip įmanoma lėčiau. Kita vertus, siekis tris valandas filmuoti pievoje drybsančius ir savo poetinius pamąstymus tarškančius paauglius bent jau išsiskiria iš minios.

Plačias diskusijas išprovokavo ir radikaliai skirtingas nuomones net tarp kritikų sukėlė tik vienas filmas – Eriko Poppe’s „Utioja. Liepos 22“ (U – July 22) apie Anderso Breiviko sukeltas šaudynes. Ir nors ne viskas pavyksta atpasakojant tragediją (yra ir tokių, kurie jį kaltina amoralumu), aistringa reakcija leidžia spėti – sekmadienį „Auksinį lokį“ atsiimti turėtų būtent jis.

Na ir pabaigai. Savo identitetą Berlynas jau turi, tik paslėpė ji toliau nuo raudonojo kilimo. Mažiau dėmesio sulaukiančiose programose čia surenkama įdomių eksperimentų ir vėliau visus metus skambančių jaunų kūrėjų darbų. Taip, jų būna vienas iš dvidešimt. Taip, tokia laisvė reiškia, kad šalia laukia iš patys prasčiausi festivalio filmai. Bet po konkursinės programos seansų žurnalistai tarpusavyje dažniausiai kalba būtent apie laukiamus „Panoramos“ ar „Forumo“ filmus.

Galbūt užuot pripildžius konkursą vidutiniškais filmais, programą vertėtų paskirti nuostabiausiems ir kvailiausiems. Tikrai būtų įdomiau, nei sekti vieną klišę po kitos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 7

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08
„Nissan“ pažangaus mobilumo vizija lydi visas inovacijas Rėmėjo turinys 1

„Nissan“ pažangus mobilumas – prekės ženklo vizija transformuoti vairavimą ir gyvenimo būdą dominavo š. m.

Laisvalaikis
2018.06.07
Klaipėdoje prasidėjo džiazo festivalis

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, lotynų muzikos ritmais prasidėjo 24-asis Klaipėdos pilies džiazo...

Laisvalaikis
2018.06.07
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Nyderlandų karalius dėl šeimos tragedijos į Lietuvą atvyks be žmonos 4

Su karaliene Maxima birželio 13-15 d. Lietuvoje turėjęs viešėti Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis...

Laisvalaikis
2018.06.07
Vilniuje rasti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikai 9

Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, archeologai rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų...

Laisvalaikis
2018.06.07
Šalia A. Puškino muziejaus netyčia aptikta kripta su dviem karstais

Markučių dvaro sodybos teritorijoje Vilniuje, šalia Šv. Varvaros koplyčios, atsitiktinai aptikta kripta, kuri...

Laisvalaikis
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau