Berlyno kino festivalis: laukiant pokyčių, bijant pokyčių

Publikuota: 2018-02-22
Susanne Wuest, filmo „Mano brolio vardas Robertas ir jis yra idiotas“ aktorė. Christiano Marquardt/SIPA nuotr.
Susanne Wuest, filmo „Mano brolio vardas Robertas ir jis yra idiotas“ aktorė. Christiano Marquardt/SIPA nuotr.
 

Daugybę metų kaip antras svarbiausias kino festivalis pasaulyje žinoma Berlynalė pastaraisiais metais didžiuosius vardus pritraukia sunkiai. Kanų įtakai vis augant, o kitiems didiesiems festivaliams vis aiškiau apsibrėžiant kam jie – pretenzingam menui, masėms, ar politiniam kinui – Berlynas kol kas išlieka neidamas niekur. Stebint šių metų programą akivaizdu – anksčiau ar vėliau reikės išjudėti.

Šiemet Berlynas neturi analogų. Jau žinoma, jog ne itin mėgstamas festivalio direktorius Dieteris Kosslickas pasitrauks, tačiau tik po 2019-ųjų vasario. Tai reiškia, jog šių metų konkursas paliktas neaišku kur: nei buvusios eros pabaigoje, nei naujosios pradžioje.

Tokia padėtis galėtų sukurti ir chaosą, ir stagnaciją. Chaosas naujo kelio ieškančiai Berlynalei būtų į naudą, nes bent jau leistų

aiškiau apsibrėžti, ko trūksta labiausiai – identitetą. Deja, šiemet konkursas skęsta biografijose, kurios taip pat atrodė ir prieš 20 metų, bei socialinėse/egzistencinėse paieškose, kurių festivalinis kinas tiesiog persisotinęs.

Paskui tas pačias klišes

Idealus pavyzdys – Guso Van Santo „Nesijaudinkit, pėsčias jis toli nenueis“ (Don’t Worry, He Won’t Get Far on Foot), biografinė drama apie Johną Callahaną (akt. Joaquin Phoenix), paralyžiuotą ir nuo alkoholio priklausomą komiksų piešėją. Varnelė padedama ant visų biografijos punktų: yra ir nežaboto juoko montažai, ir angeliškai paprasta mergina (akt. Rooney Mara), ir flash-backų į dramatišką veikėjo praeitį, ir pabaksnojimų į nuolatines tokių filmų pamokas – jų kulminacija tampa atsitiktinė J. Callahano draugystė su paaugliais riedlentininkais. Nes tokiose filmuose amžius yra tik skaičius, o kiekvienas nepažįstamasis – tik dar nesutiktas draugas.

Noras žengti vidurio keliu nereiškia, kad filmas blogas. Turbūt, tai ir blogiausia – tikrai klaikių filmų konkurse tėra vienas ar du. O žiūrėdamas dar vieną filmą, kurio pabaigą galėtum nuspėti, jei tai nuoširdžiai rūpėtų, labiausiai trokšti pamatyti daugiau rizikų. Kad ir nepavykusių.

Geriausiai, kokia bedantė ši konkursinė programa, iliustruoja „Mano dukra“ (Daughter of Mine). Jei lankėtės vieno iš Lietuvos festivalių atsivežtoje itališkoje dramoje, „Mano dukrą“ tikriausiai jau matėte. Galbūt su kitais veidais, kito siužeto ir net kita žinute. Bet tai buvo su tokiu pačiu jausmingumu, tonu ir tais pačiais vingiais sukurtas darbas.

Ir jei Amerikos kine drama yra džiaugsmingas šokių montažas, tai Italijoje ji – iš niekur užsiplieskiantis ir jausmus tiesiai šviesiai į ekraną išdrožiantis kivirčas.

Dėl „Mano dukros“ profesionalumo nesutikti neįmanoma. Bėda ta, jog tokių filmų nei mėgsti, nei nemėgsti, todėl jų įtraukimas į programą veda prie vieno – žiūrovų apatijos.

Kartojami net eksperimentai

Vis tik tai dar nebūtų blogiausias variantas. Visi metai iš metų žino, kaip atrodys „Sundance“ festivalio hitai, bet tai netrukdo šiam renginiui tapti vis svarbesniam. Kažin, ar Berlynas vadovaujasi ta pačia logika: tradicinis kinas į konkursą kelią randa, rodos, ne dėl organizatorių noro jį puoselėti, bet iš plaukimo pasroviui.

Todėl tarp minėtų dramų atsiduria, pavyzdžiui, keturių valandų trukmės nespalvotas miuziklas apie Filipinų istoriją. Arba komedija apie kino režisierių, liūdintį, kad jo profesijos atstovus galabijantis maniakas jo nepersekioja. Atrodytų, būtent tokių drąsių pasirinkimų Berlynui ir reiktų labiausiai. Vis tik šiemet net beprotiškesni filmai labiau primena senų draugų sutikimą, nei iš tiesų pokyčiams atsivėrusias duris.

Pavyzdžiui, Mani Haghighi komedija apie režisierių žmogžudystes „Kiaulė“ (Pig). Pilna saviironijos ir kandumo. Vietomis juokinga ir gudri. Panaši į prieš kelis metus Lietuvoje rodytą ankstesnį režisieriaus darbą – „Drakonas atvyksta“ (A Dragon Arrives). Tik šiek tiek per daug panaši: sarkastiškas tonas greitai ima atrodyti perspaustas ir pernelyg nenatūralus, žanrų maišymas nemotyvuotas, o bandymas kurti „meta“ nuorodas palieka prėską skonį.

Net ir šioje, ryškiai laisvesnėje ir gyvesnėje formoje, problema ta pati – tai tik ankstesnio kino kartotė. Jei tai būtų debiutinis režisieriaus filmas, kažin, ar jis atsirastų konkurse. Tai galioja ir Lavo Diazo „Velnio sezono“ (A Season of the Devil) atveju. Savo filmus nuo keturių iki aštuonių valandų ištęsiantis režisierius visada gudriai prieina prie sudėtingos istorinės problematikos, o praeities žaizdas komentuoja laisvai jas interpretuodamas, ne apverkdamas.

Naujausias jo kūrinys tuos pliusus išlaiko. Bet klausimas, ar ką nors prie jų prideda. Mačiusieji bent kelis ankstesnius L. Diazo filmus greičiausiai neras šiame nieko naujo – vienodas vizualinis stilius, kone identiškos scenos, neįtikėtinai lėtas tempas ir į tapatybės krizę įkritęs protagonistas. Šįkart dialogai išdainuojami, bet tai refleksyviam autoriaus žvilgsniui prideda ne itin daug.

Turbūt geriausias konkurso filmas – Christiano Petzoldo „Tranzitas“ (Transit), eina pakankamai tradicine linija, tačiau tai panaudoja savo naudai ir nuspėjamus žingsnius įpina nepaleisdamas žiūrovo dėmesio.

Annos Seghers romanas „Tranzitas“ pasakojo apie Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių bėgančio vyro istoriją. Ieškodamas būdų išvykti iš Europos jis apsimeta rašytoju, kuris prieš pat mirdamas gavo leidimus išvykti. C. Petzolas šią premisą, kartu su vėlesniu mirusio rašytojo žmonos įsimylėjimu perkelia į šiuos laikus. Medžiojami nebe žydai, o vokiečiai. Tvirtų paaiškinimų, kieno ir kodėl, nėra, o detales susijungti tenka pačiai publikai. Ir nors toks apvertimas galėtų atrodyti kiek paviršutiniškas, kūrėjai jo nepabrėžia, o palieka tik sąlyga veikėjams vystytis.

Pamažu atskleidžiamos kortos kuria trilerį ten, kur jo nėra – naciai į Marselį dar tik ateina, o baimė kol kas vedama daugiau būsimos grėsmės suvokimo. Šis tiksėjimas – tiek kaip palaipsniui žiūrovui pateikiama informacija, tiek kaip vis radikalėjanti atmosfera – kuria dinamiką, primenančią, bet tuo pačiu metu ir kitaip išreiškiamą, nei ankstesniuose fabula panašiuose darbuose.

Keli nevykę bandymai

Vienas kitas nevykęs bandymas sugroti kažką naujo vis tik pasitaikė. Štai švedų „Nekilnojamasis turtas“ (The Real Estate), sudėliotas beveik vien iš stambių planų, stengiasi vyresnio amžiaus moterį (akt. Léonore Ekstrand) paversti kone veiksmo filmų heroje. Su atviru seksu ir humoru apie automatus. Ir tai ne parodija – tai siekis aršesne kalba analizuoti į kampą užspeistą žmogų.

Nepavyksta būtent todėl, jog kulkos scenarijuje pripaišomos, nors istorijai tarsi visiškai netinka. Režisierius išverda košę iš prieštaringų elementų, nei vienas iš kurių nėra pakankamai įdomus pats savaime, ir kurie neveikia krūvoje.

Labiausiai suerzino Philipo Gröningo „Mano brolio vardas Robertas ir jis yra idiotas“ (My Brother’s Name is Robert and He is an Idiot) – trijų valandų pseudo-filosofijos persunkta migdomųjų tabletė. Kalbanti absoliučiai apie nieką ir kaip įmanoma lėčiau. Kita vertus, siekis tris valandas filmuoti pievoje drybsančius ir savo poetinius pamąstymus tarškančius paauglius bent jau išsiskiria iš minios.

Plačias diskusijas išprovokavo ir radikaliai skirtingas nuomones net tarp kritikų sukėlė tik vienas filmas – Eriko Poppe’s „Utioja. Liepos 22“ (U – July 22) apie Anderso Breiviko sukeltas šaudynes. Ir nors ne viskas pavyksta atpasakojant tragediją (yra ir tokių, kurie jį kaltina amoralumu), aistringa reakcija leidžia spėti – sekmadienį „Auksinį lokį“ atsiimti turėtų būtent jis.

Na ir pabaigai. Savo identitetą Berlynas jau turi, tik paslėpė ji toliau nuo raudonojo kilimo. Mažiau dėmesio sulaukiančiose programose čia surenkama įdomių eksperimentų ir vėliau visus metus skambančių jaunų kūrėjų darbų. Taip, jų būna vienas iš dvidešimt. Taip, tokia laisvė reiškia, kad šalia laukia iš patys prasčiausi festivalio filmai. Bet po konkursinės programos seansų žurnalistai tarpusavyje dažniausiai kalba būtent apie laukiamus „Panoramos“ ar „Forumo“ filmus.

Galbūt užuot pripildžius konkursą vidutiniškais filmais, programą vertėtų paskirti nuostabiausiems ir kvailiausiems. Tikrai būtų įdomiau, nei sekti vieną klišę po kitos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 20

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06
„Iliustruotoji istorija“: kaip prieš 400 metų buvo kuriama muzika ir kas atvėrė kelią hitams

Prieš 400 metų nebuvo nei „Spotify“, nei „The Voice“, teikiančių galimybę pasiklausyti nemokamos, iš reklamos...

Laisvalaikis
2019.01.05
9 žinomų žmonių įžvalgos apie tai, kas varo verslą į priekį 13

Metų sandūroje ekspertai tradiciškai vardija ateinančių metų tendencijas, o verslas dėlioja planus. VŽ...

Laisvalaikis
2019.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau