„Telesofto“ vadovo A. Stonio portretas: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai

FOTOGALERIJA WEB_"Telesofto" vadovas A. Stonys: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai (10 nuotr.)

Algirdas Stonys kalbėdamas visą laiką šypsosi, o atsakymus apipina netikėčiausiomis detalėmis.

Jo šeimos ir verslo istorijoje – daug atsitiktinumų ir sutapimų. Jie lėmė mamos jakutės ir tėčio lietuvio pažintį, sprendimą persikraustyti iš Novosibirsko į Beslaną Šiaurės Osetijoje, o iš ten, jau gimus p. Algirdui, – į Mažeikius.

Vienas šviesiausių p. Stonio ankstyvosios vaikystės Šiaurės Osetijoje prisiminimų – ilgos kasmetės visos šeimos atostogos kalnų kurorte. Pono Algirdo mama, aviatorė, kiekvienais metais gaudavo kelialapį į Cėjų ir čia su vyru bei dviem vaikais – Algirdu ir penkeriais metais už jį vyresniu Mindaugu – praleisdavo kone visą vasarą.

Kartą tėvai susipažino su Cėjuje poilsiaujančiais turistais iš Lietuvos, pradėjo susirašinėti laiškais ir sykį iš jų gavo žinią, kad vienas Lietuvos osetinas per skelbimus ieško galimybių keisti savo butą Mažeikiuose į butą Osetijoje. To pakako – Stonių šeima ilgai nesvarsčiusi iš Šiaurės Osetijos persikraustė į Lietuvą, tuo metu žengiančią pirmuosius žingsnius į Nepriklausomybę.

Į Mažeikius šeima atvyko neturėdama nei draugų, nei giminių, nei kokių nors sąsajų (Algirdo tėtis kilęs iš Varnių). Bet pasiliko čia ilgam – ir būsimasis „Telesofto“ vadovas, ir jo brolis p. Mindaugas, dabar vadovaujantis „Telesofto“ padaliniui Šveicarijoje, Mažeikiuose pabaigė mokyklą, o tėvai tik prieš keletą metų persikėlė į Kauną, arčiau p. Algirdo.

Paklaustas, kuo save laiko – jakutu, osetinu ar lietuviu, p. Algirdas atsako, kad nors kartais aplanko Jakutijoje likusius giminaičius, o mama aktyviai dalyvauja Lietuvos jakutų bendruomenėje, jis pirmiausia – lietuvis. Ir priduria: pasaulio.

Daniška idėja

Pono Stonio darbotvarkėje – daugybė kelionių. Jis ką tik grįžo iš konferencijos Malagoje, netrukus savaitei skris į Vašingtoną, o vasario pabaigoje atstovaus Lietuvai tarptautinėje informacinių technologijų parodoje „Mobile World Congress“ Barselonoje ir pristatys inovatyvų virtualiosios realybės sprendimą – priemonę aukščio baimei gydyti.

„Telesofto“ vadovas vardija, kad jo įkurta įmonė veikia keturiose rinkose penkiuose pasaulio miestuose – Kaune, Vilniuje, Ciuriche, Dubajuje, San Fransiske. Iš viso kompanijoje dirba apie 300 darbuotojų – daugiausia Kaune, taip pat Vilniuje, dalis – Ciuriche.

Na o pirmoji p. Stonio verslo idėja gimė Danijoje, stažuotėje po studijų KTU. 2003 m. jis dirbo kompanijoje, kurios specializacija – eismo keliuose stebėsena.

„Tuo metu radosi pirmieji išmanieji telefonai, o aš daug žinojau apie kelius. Taigi, pamaniau: sukursiu navigacijos paslaugą mobiliajame telefone. Tai buvo inovacija, nes iki tol navigacijos buvo atskiri dideli įrenginiai. Pajutau ambiciją sukurti ką nors globalaus ir visiems reikalingo. Labai stengiausi, kad viskas būtų kuo profesionaliau, tobuliau“, – pradžią prisimena p. Stonys.

Darbą jis nuotoliniu būdu tęsė ir grįžęs į Lietuvą. Čia prie p. Algirdo prisijungė artimiausi draugai – klasiokai, kursiokai, bendrabučio kaimynai.

„Studentų 69, 3-as bendrabutis yra visa ko pradžia“, – juokiasi p. Stonys, kurio 2004-aisiais įkurtoje įmonėje iki šiol dirba dalis pirmųjų inovatorių „iš bendrabučio“.

Organizacija 4.0

Ponas Stonys savo įmonę irgi vadina namais.

„Tai programuotojų namai. Jie čia gyvena. Iš kur nors ateina, pamato ir užskvotina, – juokdamasis kalba p. Algirdas ir jau rimtai priduria: – „Telesoftas“ yra vieta tobulėti žmogui kaip profesionalui ir asmenybei.“

Pasitikslinu, ar vadovas neišnaudoja darbuotojų ir kiek valandų per parą jie dirba, jei čia „gyvena“? Atsakymas nustebina: tiek, kiek priklauso – aštuonias. O jei kam nors pasitaiko dirbti viršvalandžius, vadinasi, buvo blogai suplanuotas laikas.

„Mes diegiame inovacijas ne tik į programavimą, bet ir projektų valdymą. Esame asociacijų „Agile Lietuva“, „Scrum Alliance“ dalyviai, taigi, skatiname lankstų (angl. agile) darbo planavimą, į kurį įtraukiami ir užsakovai, ir progamuotojai“, – teigia p. Algirdas.

Jis gali daug kalbėti apie vidinę įmonės kultūrą ir komandos motyvaciją, kurios ašimi laiko kiekvieno žmogaus įgalinimą (angl. empowerment).

„Telesofto“ vadovas sako, kad jo įmonė atitinka ketvirtosios kartos organizacijų esmę.

Jo teigimu, pirmosios organizacijos buvo vertikalios, vėliau – vertikalios „su korekcija“, trečiojo tipo organizacijose darbuotojams suformuluojamos užduotys, bet paliekama visiška jų įgyvendinimo laisvė. Organizacijoje 4.0 visi dalyviai formuoja jos strategiją – ir užduotis, ir sprendimus.

„Bendrovėje labai svarbus mikroklimatas, o kad jis būtų geras, reikia bendrauti, išsipasakoti, viskuo dalytis. Atviros erdvės, ilgi bendri stalai ne tik darbo vietoje, bet ir virtuvėje, ryšys tarp žmonių, tarp komandų yra labai svarbus. Žinoma, mūsų įmonėje egzistuoja ir metinės, pusmetinės apžvalgos, dirba personalo skyrius, tačiau, be oficialių kanalų, labai skatinami ir neformalūs. Svarbu sudaryti sąlygas išgirsti kiekvieno žmogaus norus, stengtis, kad kiekvienas darytų tai, kas jį asmeniškai labiausiai motyvuoja, domina“, – pasakoja p. Stonys ir vadina šiuos principus laimės ekonomika.

„Nuo draugystės viskas prasidėjo, draugystė ir išliko“, – sako p. Algirdas. Jis neabejoja, kad geri pasitikėjimu grįsti santykiai svarbūs ir tarp darbuotojų, ir su klientais.

„Galbūt kažkada kūrėme programėlę kokiai nors Danijos, Šveicarijos, JAV įmonei ir bendravome su kokiu nors projektų vadovu. Dabar jis galbūt yra technologijų vadovas, galbūt dirba didesnėje kompanijoje, o gal turi savo verslą. Ir jis grįžta į „Telesoftą“, nes mus prisimena kaip labai gerą patirtį, kaip kultūriškai artimus žmones, – pavyzdį pateikia p. Stonys. – Tokia ta mūsų filosofija – draugystės, laimės, patenkintų darbuotojų.“

Jis sako, kad dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, konferencijose, labdaros projektuose pats taip pat stengiasi užmegzti kuo daugiau ryšių, susipažinti su žmonėmis.

„Gal mano toks būdas – bendrauti, iš karto eiti prie žmogaus“, – šypsosi p. Algirdas, kuris, regis, pažįsta jei ne visą Lietuvą, tai bent pusę jos, o prireikus gali suvesti panašių interesų ar tikslų turinčius žmones, patarti, kur ieškoti sprendimų ir patarimų.

Ponas Stonys dalyvauja ir mentorystės projektuose, dabar yra aktyviai įsitraukęs į programą „Women Go Tech“, o su pirmąja savo mokine (angl. mentee) ruoš socialinio verslo strategiją.

„Padedu ir startuoliams. Dažnai pasitaiko susitikimų po darbo – bandau padėti kokiam jaunam verslininkui. Yra tekę duoti ir pinigų idėjai įgyvendinti, bet dažniau iš manęs prašo vadinamojo „know how“ – patarimų, kaip geriau viską pradėti, kaip padaryti, kaip bendrauti su akcininkais, kaip pasiruošti susitikimui su potencialiais investuotojais ar pirkėjais. Nežinau, ar tai darbas, ar laisvalaikis, nes man tai labai patinka“, – prisipažįsta p. Stonys.

Laimė kraujyje

Paklaustas, o kaip jis pats pasirenka partnerius, komandos narius, klientus, p. Algirdas aiškina turįs paprastą taisyklę: „Pirmiau optimizmas, paskui skaičiai.“

„Iš kur tiek pasitikėjimo kitais ir pozityvumo?“ – klausiu pašnekovo, o šis atsako su gera humoro doze: „Gal tai genetika, jakutų kraujas? Sibire žmonių labai mažai, o šalis didžiulė, todėl, žinoma, kiekvienas labai nudžiunga, jei ką nors iš viso sutinka.

Gal todėl pirmą kartą matydamas žmogų bendrauju su džiaugsmu, o mano lūkesčiai – tik geri“.

Ponas Stonys sako optimizmą ne tik paveldėjęs, bet ir nuolat jo mokęsis iš savo šeimos. „Mūsų namuose visada tvyrojo teigiama aplinka, o kiekvieną pokytį visi sutikdavome entuziastingai. Kraustomės į Lietuvą? Valio. Išvažiuoju į stažuotę Danijoje – tik į gera. Grįžtu į Lietuvą, įkuriu įmonę – viskas tobulyn.“

Ponas Algirdas sako, kad kartais geri lūkesčiai nepasiteisina, tačiau jie vis tiek yra pirmoji ir svarbiausia sėkmės sąlyga.

Jis prisimena situaciją rinkoje, kai „Symbian“ platforma, į kurią „Telesoftas“ buvo labai daug investavęs, neišlaikė „Google“ ir „Apple“ konkurencijos. „Telesoftui“ tuo metu teko net uždaryti biurą Vilniuje. Tačiau tik laikinai: kompanijos protai greitai prisitaikė prie naujų aplinkybių ir ėmėsi „Android“ bei „iPhone“ programavimo.

Rezultatas – puikus. Pernai „Deloitte“ „Telesoftą“ įtraukė į sparčiausiai augusių technologijų įmonių „Technology Fast 50“ sąrašą Centrinėje Europoje ir tarp 500 sparčiausiai augančių technologijų įmonių EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje).

Ponas Stonys skaičiuoja, kad iš viso jo komandos IT sprendimais dabar naudojasi apie 700 mln. vartotojų visame pasaulyje.

Tarp p. Algirdo paminėtų klientų – Danijos Orhuso ir Odensės miestų autobusų parkai, naudojantys „Telesofto“ sukurtas bilietų sistemas, mobilieji operatoriai AT&T, „America Movil“, „Airtel India“, „MTN South Africa“ ir kt.

Aštuonios laisvalaikio valandos

„Gal aš senamadiškas, bet stengiuosi laikytis principo aštuonias valandas dirbti, aštuonias miegoti, aštuonias skirti laisvalaikiui“, – sako p. Algirdas, kurio pomėgių sąrašas yra ne tik labai ilgas, bet ir įvairus – nuo mentorystės iki kompiuterinių žaidimų, nuo ledo ritulio iki fantastinių romanų.

„Aš žiemos žmogus, labai mėgstu sniegą, ledą: neseniai susirinkome 45 žmonių kompanija ir vykome slidinėti. Esu Kauno miesto ledo ritulio komandos mecenatas – padedu jiems finansiškai, be to, patariu, kur rasti kitų rėmėjų“, – kalba p. Stonys. Jis pasakoja, kad jo darbas dažnai susipina su laisvalaikiu. Pavyzdžiui, „Telesoftas“ daug dirba su pramogų industrijos bendrovėmis, prisidėjo prie „Game on“ – didžiausio Baltijos šalyse kompiuterinių žaidimų industrijos renginio.

„Man labai patinka kompiuteriniai žaidimai. 2000-aisiais net dalyvavau viename pirmųjų Lietuvos „StarCraft“ čempionatų“, – pasakoja p. Algirdas.

Kita neatsiejama jo gyvenimo dalis – muzika.

„Skonis, žinoma, labai keitėsi. Kažkada buvo labai „kieta“ su vyresniu broliu klausytis „Nirvanos“. Paskui pirkau Tomo Petty kasetes, dar vėliau, kai pradėjau vaikščioti į šokius, atradau elektroniką, technomuziką, reivą, klausydavau „Scooter“, „Prodigy“. 2000-aisiais, kai atvažiavau į Kauną, ėmiau domėtis klasikine, instrumentine muzika.

Labai patiko Alexanderis Rosenbaumas, Tina Turner – ji ir dabar mane įkvepia, kai galvoju apie „Women Go Tech“. Galiu klausytis labai įvairios muzikos. Vieną dieną namuose skamba „Aktorių trio“, kitą – japono Kenji Kawai muzika. Vieną kartą važiuoju į „Bliuzo naktis“, kitą – klausau afrikietiškų ritmų Babos Sissoko koncerte“, – pasakoja p. Stonys.

Laiko jis skiria ir skaitymui.

„Bet iš karto pasakysiu, kad mano skaitymas – rekreacinis, skaitau grožinę literatūrą.

Ypač – fantastinę. Arthuras C. Clarke’as, Kurtas Vonnegutas man patinka nuo vaikystės. O pastaroji perskaityta knyga – Erico Browno „Helix“, bet gal jums pasirodys per paprasta“, – juokiasi pašnekovas.

Fantastinė literatūra p. Algirdą įkvepia, padeda pakeisti požiūrio kampą, neretai suteikia kūrybiškumo sprendžiant kokias nors problemas, šių, beje, p. Stonys taip nevadina – tinkamesnis ir pozityvesnis, sako, yra terminas „verslo logika“.

Prireikus ją pakeisti – išspręsti problemą – jam neatrodo sudėtinga užduotis.

„Jei „Symbian“ niekas neperka, reikia programuoti „iPhone“ ir „Android“ – tam suprasti nereikia daug analitikos. Dažnai būna, kad verslas uždaromas, bet paskui vėl atidaromas – su nauja idėja. Manau, jei žmogus yra idėjinis, jis visada turės minčių“, – neabejoja p. Stonys.

Jį patį galima drąsiai vadinti idėjų generatoriumi. Pašnekovas prisipažįsta, kad jų yra sugalvojęs daugybę, o ateityje, gali būti, iš jų gims ir koks nors fantastinis romanas.

O kai buvo rašomas šis straipsnis, p. Algirdas dalyvavo Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje, kurioje pristatė savo idėją Lietuvai.

„Galėtume išvystyti nanotechnologijas ir gaminti nanopluoštą. Gamintume jo labai daug ir labai kokybiško. Tokio kokybiško, kad iš jo padarytume 36.000 km ilgio kabelį.

Susidraugautume su Somaliu, kuris yra ties pusiauju, investuotume į šią šalį, sutvarkytume ją ir ten pastatytume liftą, kuris lietuviškuoju kabeliu keltų žmones į kosmosą. Ir visi sakytų „ačiū“ Lietuvai, o mūsų dėka Žemė būtų arčiau kosmoso“, – vienu įkvėpimu savo idėją pristato p. Stonys.

Savo sumanymais jis primena inovatorių Eloną Muską, kurio idėjomis iš pradžių daug kas abejojo, o paskui, pamatę, kaip jos viena po kitos virsta realybe, nuščiuvę tylėjo.

„O kodėl turėtumėte netikėti? Tokį nanopluoštą, apie kurį kalbu, jau kuria keli Lietuvos universitetai. Kol pasaulio valstybės tik kalbasi apie tokio lifto galimybę, Lietuva galėtų čiupti iniciatyvą į savo rankas, o pradžioje pakaktų skirti 1% valstybės biudžeto kosmoso lifto idėjai vystyti ir įgyvendinti. Prisidėti prie lifto ir kabelio gamybos galėtų ir kitos šalys: Ukraina – anglimis, Lenkija – grafenu, Afrikos šalys – geografine padėtimi“, – aiškina p. Algirdas.

„Na o jei būtų nuspręsta kelionę liftu į kosmosą apmokestinti, „Telesoftas“ galėtų sukurti bilietų programėlę“, – pusiau juokais, pusiau rimtai apie kosmines savo įmonės perspektyvas kalba p. Stonys.