„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Publikuota: 2018-02-09
 

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Geriausi šio režisieriaus filmai pažymėti kūrybinės (ir ne tik) rizikos ženklu, dauguma jų yra ėjimas va bank – tiek ginčytinos temos, tiek hermetiškos formos požiūriu.

Filmus A. Matelis kuria retai, vėlyviausi jo projektai yra finansiškai imlūs ir, atrodo, nacionalinio kino lauke jis pasirinko vaidmenį režisieriaus, kuris tarsi neturi teisės ne tik į kūrybinę nesėkmę, bet net ir į vidutinišką filmą. Palyginti su šiuo „vaidmeniu“, įpareigojančių vardų (Nacionalinės kultūros ir meno premijos, JAV režisierių gildijos apdovanojimo laureatas) spaudimas – vieni juokai.

Tik štai pradedi žiūrėti A. Matelio filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ ir... dingsta vardai, stereotipai, kažkur tarp laimingų savųjų lūzerių nepastebimas, kartu su kitais „mina pedalus“ pats režisierius. Praleisdamas į priekį žmones, kasdiene veikla tikrinančius ir patvirtinančius, koks galingas variklis yra dvasia ir aistra, koks pažeidžiamas yra žmogus. Šiame filme tiesiog fiziškai junti, kaip aistrai jauku ar ankšta, patogu ar skausminga būti konkrečiame, ribotame ir trapiame žmogaus kūne.

Suprantu, kad dviračių sporto entuziastams ir profesionalams šis filmas reikšmingas kaip būtent šios sporto šakos reputacijos sutvirtinimas, ir jei filmas pajėgus tai padaryti – šaunu. Tačiau manau, kad „Nuostabieji lūzeriai...“ tęsia ir papildo dokumentinio kino tradiciją, kuria sekant geras filmas apie sportą yra tas, kuris – ne apie sportą. Apie universalias žmogiškas tiesas, vertybes, dramas.

Džiaugsmas, ne liūdesys

Originalus ir savaip egzotiškas („Giro d‘Italia“ lenktynių „virtuvė“, švelniai tariant, nelengvai prieinama veiksmo vieta) filmas praturtina teminę šalies dokumentinio kino panoramą, be to, „Nuostabieji lūzeriai“ patvirtina lietuviškos dokumentikos kūrėjų gebėjimą rasti įvairių šalių kinematografininkus vienijančių, bendrai gamybai patrauklių idėjų – filmo gamyboje dalyvavo arba prie jo radimosi prisidėjo Italijos, Šveicarijos, Airijos, Šiaurės Airijos, Latvijos, Ispanijos, Belgijos kinematografininkai arba tų šalių kino rėmimo fondai.

Profesionaliosios kultūros lauke vienareikšmiškai pozityvus, paveikus ir optimistiškas mūsų dienomis yra nedažnas kūrinys. Neįprasta ir tai, kad ne liūdesio filosofija, o priešingai, – džiaugsmas, euforija, pergalingas savo galimybių ribų peržengimas yra meno kūrinio įkvėpimo šaltinis ir varomoji jo jėga.

A. Matelis stebi ir montuoja dviratininkų „gregorių“ darbą ir aistrą kaip kasdienybę, kurioje absoliučiai visų pasiaukojimas komandai yra tarsi natūralus kvėpavimas, o sukuria filmą utopiją apie gražesnio, geresnio, teisingesnio pasaulio galimybę.

Šio filmo pasaulis – visai nekomfortiška vieta, reikalaujanti nuolatinių fizinių aukų, nuolatinės kovinės parengties – pavyti, pralenkti, pasiekti. Čia daug skausmo, nemažai kraujo, purvo, prakaito, yra truputėlį šventės – filmas sklidinas realybės fiziškumo, apčiuopiamumo, judėjimo ir net keisto, ironiško inercijos pojūčio. Beveik realybės metafora. Tik nuo tikrovės ją atskiria ir utopija paverčia „kitos planetos“ bendrabūvio taisyklės, kai pasitikėjimas, pasiaukojimas, rūpestis vienas kitu, galiausiai rizika gyvybe dėl savojo pasaulio išlikimo yra ne išimtys, o natūralus, nediskutuotinas dalykas.

Paskutinis kadras

Po filmo peržiūros lieka tų kone idealių santykių ilgesys, filmo žinia, kad jie yra tikrovė – ten toli, kalnų tarpekliuose, paskutiniame A. Matelio filmo kadre. Būtent jį, vieną iš dviejų, „Nuostabiesiems lūzeriams“ nufilmavo šią savaitę po sunkios ligos miręs kino operatorius Audrius Kemežys, vos penktą dešimtį įpusėjęs pusšimčio lietuviškų filmų bendraautoris.

„Nuostabieji lūzeriai“ bus suprastas visų, kurie bent kartą yra pajutę saldų skausmą bendrumo labui. A. Matelis, praėjus dvylikai metų po garsiausio savo filmo „Prieš parskrendant į Žemę“, sugrįžo į dokumentiką su įsitikinimu, kad autorinis kinas pajėgus ne tik formuluoti problemas ir rodyti tikrovę tokią, kokia ji yra. Filmas apie laimingus „gregorius“ įtikina, kad mes patys turime jėgų kaisti ir tobulinti savają.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03
Paskelbti tarptautinio fotožurnalistikos festivalio nugalėtojai

Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ buvo apdovanoti geriausių 12-ą kartą rengiamo festivalio „Vilniaus...

Laisvalaikis
2018.12.02
Įtakingiausia „Twitter“ paskyroje – dainininkė Taylor Swift 5

JAV atlikėja Taylor Swift šiemet savo tviterio paskyroje paliko tik 13 įrašų, tačiau tai jai nesutrukdė tapti...

Laisvalaikis
2018.12.02
Didžiuosiuose šalies miestuose įžiebtos Kalėdų eglės 3

Šeštadienį aikštėse įžiebę kalėdų egles, dauguma šalies miestų skelbia šventinio sezono pradžią.

Laisvalaikis
2018.12.01
Knygos: „Basakojis bingo pranešėjas“ išgąsdino Landsbergį 1

Neįtikimą ešerių žvejybos vietą Kanadoje žinojęs basakojis bingo pranešėjas vienu sakiniu išgąsdino...

Verslo klasė
2018.12.01
Grafas Eustachijus Tiškevičius – lietuviškų senienų tyrėjas 2

Grafas Eustachijus Tiškevičius (Eustachy Tyszkiewicz, 1814–1873) vadinamas vienu veikliausių ir...

Laisvalaikis
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau