„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Publikuota: 2018-02-09
 

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Geriausi šio režisieriaus filmai pažymėti kūrybinės (ir ne tik) rizikos ženklu, dauguma jų yra ėjimas va bank – tiek ginčytinos temos, tiek hermetiškos formos požiūriu.

Filmus A. Matelis kuria retai, vėlyviausi jo projektai yra finansiškai imlūs ir, atrodo, nacionalinio kino lauke jis pasirinko vaidmenį režisieriaus, kuris tarsi neturi teisės ne tik į kūrybinę nesėkmę, bet net ir į vidutinišką filmą. Palyginti su šiuo „vaidmeniu“, įpareigojančių vardų (Nacionalinės kultūros ir meno premijos, JAV režisierių gildijos apdovanojimo laureatas) spaudimas – vieni juokai.

Tik štai pradedi žiūrėti A. Matelio filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ ir... dingsta vardai, stereotipai, kažkur tarp laimingų savųjų lūzerių nepastebimas, kartu su kitais „mina pedalus“ pats režisierius. Praleisdamas į priekį žmones, kasdiene veikla tikrinančius ir patvirtinančius, koks galingas variklis yra dvasia ir aistra, koks pažeidžiamas yra žmogus. Šiame filme tiesiog fiziškai junti, kaip aistrai jauku ar ankšta, patogu ar skausminga būti konkrečiame, ribotame ir trapiame žmogaus kūne.

Suprantu, kad dviračių sporto entuziastams ir profesionalams šis filmas reikšmingas kaip būtent šios sporto šakos reputacijos sutvirtinimas, ir jei filmas pajėgus tai padaryti – šaunu. Tačiau manau, kad „Nuostabieji lūzeriai...“ tęsia ir papildo dokumentinio kino tradiciją, kuria sekant geras filmas apie sportą yra tas, kuris – ne apie sportą. Apie universalias žmogiškas tiesas, vertybes, dramas.

Džiaugsmas, ne liūdesys

Originalus ir savaip egzotiškas („Giro d‘Italia“ lenktynių „virtuvė“, švelniai tariant, nelengvai prieinama veiksmo vieta) filmas praturtina teminę šalies dokumentinio kino panoramą, be to, „Nuostabieji lūzeriai“ patvirtina lietuviškos dokumentikos kūrėjų gebėjimą rasti įvairių šalių kinematografininkus vienijančių, bendrai gamybai patrauklių idėjų – filmo gamyboje dalyvavo arba prie jo radimosi prisidėjo Italijos, Šveicarijos, Airijos, Šiaurės Airijos, Latvijos, Ispanijos, Belgijos kinematografininkai arba tų šalių kino rėmimo fondai.

Profesionaliosios kultūros lauke vienareikšmiškai pozityvus, paveikus ir optimistiškas mūsų dienomis yra nedažnas kūrinys. Neįprasta ir tai, kad ne liūdesio filosofija, o priešingai, – džiaugsmas, euforija, pergalingas savo galimybių ribų peržengimas yra meno kūrinio įkvėpimo šaltinis ir varomoji jo jėga.

A. Matelis stebi ir montuoja dviratininkų „gregorių“ darbą ir aistrą kaip kasdienybę, kurioje absoliučiai visų pasiaukojimas komandai yra tarsi natūralus kvėpavimas, o sukuria filmą utopiją apie gražesnio, geresnio, teisingesnio pasaulio galimybę.

Šio filmo pasaulis – visai nekomfortiška vieta, reikalaujanti nuolatinių fizinių aukų, nuolatinės kovinės parengties – pavyti, pralenkti, pasiekti. Čia daug skausmo, nemažai kraujo, purvo, prakaito, yra truputėlį šventės – filmas sklidinas realybės fiziškumo, apčiuopiamumo, judėjimo ir net keisto, ironiško inercijos pojūčio. Beveik realybės metafora. Tik nuo tikrovės ją atskiria ir utopija paverčia „kitos planetos“ bendrabūvio taisyklės, kai pasitikėjimas, pasiaukojimas, rūpestis vienas kitu, galiausiai rizika gyvybe dėl savojo pasaulio išlikimo yra ne išimtys, o natūralus, nediskutuotinas dalykas.

Paskutinis kadras

Po filmo peržiūros lieka tų kone idealių santykių ilgesys, filmo žinia, kad jie yra tikrovė – ten toli, kalnų tarpekliuose, paskutiniame A. Matelio filmo kadre. Būtent jį, vieną iš dviejų, „Nuostabiesiems lūzeriams“ nufilmavo šią savaitę po sunkios ligos miręs kino operatorius Audrius Kemežys, vos penktą dešimtį įpusėjęs pusšimčio lietuviškų filmų bendraautoris.

„Nuostabieji lūzeriai“ bus suprastas visų, kurie bent kartą yra pajutę saldų skausmą bendrumo labui. A. Matelis, praėjus dvylikai metų po garsiausio savo filmo „Prieš parskrendant į Žemę“, sugrįžo į dokumentiką su įsitikinimu, kad autorinis kinas pajėgus ne tik formuluoti problemas ir rodyti tikrovę tokią, kokia ji yra. Filmas apie laimingus „gregorius“ įtikina, kad mes patys turime jėgų kaisti ir tobulinti savają.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 3

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 8

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 9

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 5

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11
Džiazo koncertas – unikalioje Vilniaus erdvėje

Liepos 12 d. Vilniuje, netikėtoje ir unkalioje vietoje – Jeruzalės skulptūrų sode (Lobio g.), koncertą...

Laisvalaikis
2018.07.10
Europos antikvariatai užversti nelegaliais dramblio kaulo dirbiniais

Trys ketvirtadaliai dramblio kaulo dirbinių, kurie Europoje parduodami kaip antikvariniai, iš tiesų yra...

Laisvalaikis
2018.07.10
Archeologai tyrinėja Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksą 2

Šią savaitę prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A), vienos didžiausių žydų religinių...

Laisvalaikis
2018.07.09
Baltijos šalys steigia bendrą fondą kultūriniam bendradarbiavimui skatinti 2

Lietuva, Latvija ir Estija skirs po 100.000 Eur naujam fondui, iš kurio bus finansuojami bendri trijų...

Laisvalaikis
2018.07.09
„Misija Sibiras“ šiemet vyks Kazachstane 1

Rusijai nusprendus neįsileisti „Misija Sibiras“ dalyvių, ekspedicija perkeliama į Kazachstaną, pirmadienį...

Laisvalaikis
2018.07.09
Iliustruotoji istorija: Lietuvos valdovų vedybinė politika

Lietuvos valdovai, tekindami dukteris, apvesdindami sūnus, rinkdamiesi žmonas dažniausiai siekė politinių...

Laisvalaikis
2018.07.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau