„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Publikuota: 2018-02-09
 

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Geriausi šio režisieriaus filmai pažymėti kūrybinės (ir ne tik) rizikos ženklu, dauguma jų yra ėjimas va bank – tiek ginčytinos temos, tiek hermetiškos formos požiūriu.

Filmus A. Matelis kuria retai, vėlyviausi jo projektai yra finansiškai imlūs ir, atrodo, nacionalinio kino lauke jis pasirinko vaidmenį režisieriaus, kuris tarsi neturi teisės ne tik į kūrybinę nesėkmę, bet net ir į vidutinišką filmą. Palyginti su šiuo „vaidmeniu“, įpareigojančių vardų (Nacionalinės kultūros ir meno premijos, JAV režisierių gildijos apdovanojimo laureatas) spaudimas – vieni juokai.

Tik štai pradedi žiūrėti A. Matelio filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ ir... dingsta vardai, stereotipai, kažkur tarp laimingų savųjų lūzerių nepastebimas, kartu su kitais „mina pedalus“ pats režisierius. Praleisdamas į priekį žmones, kasdiene veikla tikrinančius ir patvirtinančius, koks galingas variklis yra dvasia ir aistra, koks pažeidžiamas yra žmogus. Šiame filme tiesiog fiziškai junti, kaip aistrai jauku ar ankšta, patogu ar skausminga būti konkrečiame, ribotame ir trapiame žmogaus kūne.

Suprantu, kad dviračių sporto entuziastams ir profesionalams šis filmas reikšmingas kaip būtent šios sporto šakos reputacijos sutvirtinimas, ir jei filmas pajėgus tai padaryti – šaunu. Tačiau manau, kad „Nuostabieji lūzeriai...“ tęsia ir papildo dokumentinio kino tradiciją, kuria sekant geras filmas apie sportą yra tas, kuris – ne apie sportą. Apie universalias žmogiškas tiesas, vertybes, dramas.

Džiaugsmas, ne liūdesys

Originalus ir savaip egzotiškas („Giro d‘Italia“ lenktynių „virtuvė“, švelniai tariant, nelengvai prieinama veiksmo vieta) filmas praturtina teminę šalies dokumentinio kino panoramą, be to, „Nuostabieji lūzeriai“ patvirtina lietuviškos dokumentikos kūrėjų gebėjimą rasti įvairių šalių kinematografininkus vienijančių, bendrai gamybai patrauklių idėjų – filmo gamyboje dalyvavo arba prie jo radimosi prisidėjo Italijos, Šveicarijos, Airijos, Šiaurės Airijos, Latvijos, Ispanijos, Belgijos kinematografininkai arba tų šalių kino rėmimo fondai.

Profesionaliosios kultūros lauke vienareikšmiškai pozityvus, paveikus ir optimistiškas mūsų dienomis yra nedažnas kūrinys. Neįprasta ir tai, kad ne liūdesio filosofija, o priešingai, – džiaugsmas, euforija, pergalingas savo galimybių ribų peržengimas yra meno kūrinio įkvėpimo šaltinis ir varomoji jo jėga.

A. Matelis stebi ir montuoja dviratininkų „gregorių“ darbą ir aistrą kaip kasdienybę, kurioje absoliučiai visų pasiaukojimas komandai yra tarsi natūralus kvėpavimas, o sukuria filmą utopiją apie gražesnio, geresnio, teisingesnio pasaulio galimybę.

Šio filmo pasaulis – visai nekomfortiška vieta, reikalaujanti nuolatinių fizinių aukų, nuolatinės kovinės parengties – pavyti, pralenkti, pasiekti. Čia daug skausmo, nemažai kraujo, purvo, prakaito, yra truputėlį šventės – filmas sklidinas realybės fiziškumo, apčiuopiamumo, judėjimo ir net keisto, ironiško inercijos pojūčio. Beveik realybės metafora. Tik nuo tikrovės ją atskiria ir utopija paverčia „kitos planetos“ bendrabūvio taisyklės, kai pasitikėjimas, pasiaukojimas, rūpestis vienas kitu, galiausiai rizika gyvybe dėl savojo pasaulio išlikimo yra ne išimtys, o natūralus, nediskutuotinas dalykas.

Paskutinis kadras

Po filmo peržiūros lieka tų kone idealių santykių ilgesys, filmo žinia, kad jie yra tikrovė – ten toli, kalnų tarpekliuose, paskutiniame A. Matelio filmo kadre. Būtent jį, vieną iš dviejų, „Nuostabiesiems lūzeriams“ nufilmavo šią savaitę po sunkios ligos miręs kino operatorius Audrius Kemežys, vos penktą dešimtį įpusėjęs pusšimčio lietuviškų filmų bendraautoris.

„Nuostabieji lūzeriai“ bus suprastas visų, kurie bent kartą yra pajutę saldų skausmą bendrumo labui. A. Matelis, praėjus dvylikai metų po garsiausio savo filmo „Prieš parskrendant į Žemę“, sugrįžo į dokumentiką su įsitikinimu, kad autorinis kinas pajėgus ne tik formuluoti problemas ir rodyti tikrovę tokią, kokia ji yra. Filmas apie laimingus „gregorius“ įtikina, kad mes patys turime jėgų kaisti ir tobulinti savają.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Paryžiaus katedrai atstatyti – nuo 3D technologijų iki žaidimo „Assassin’s Creed“ Premium

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Dievo Motinos...

Laisvalaikis
2019.04.23
Nepalas matuos, ar nenutrupėjo Everesto viršukalnė

Nepalas į Everestą siunčia tyrinėtojų komandą, kurios užduotis bus pamatuoti, ar aukščiausias pasaulio kalnas...

Laisvalaikis
2019.04.22
I. Kantas šaldytuve ieško pieno Premium

Pats Immanuelis Kantas (1724–1804 m.) manė, kad jo protėviai buvo škotai. Ilgą laiką šitokia filosofo...

Verslo klasė
2019.04.22
200 metų buvęs pamirštas paveikslas eksponuojamas Vilniuje 1

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) eksponuojamas VU Piešimo ir tapybos katedros

Laisvalaikis
2019.04.22
Mokytis, mokytis. Bet kitaip 5

Vieną dieną man Brigita pasakė, kad nori pasikalbėti. Net nežinau, kaip čia taip išėjo – tiesiog ėmė ir...

Verslo klasė
2019.04.22
Paskui Japoniją išvykimo mokestį turistams įveda ir Malaizija 2

Vis daugiau valstybių nori rinkti mokesčius iš turistų ne tik jiems šalyje būnant, bet ir tuomet, kai...

Paslaugos
2019.04.22
„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
2019.04.19
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 2

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 9

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12
Mokslininkai nufotografavo juodąją skylę 1

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti juodąją skylę, kurią jie aptiko tolimoje galaktikoje M87. Šį...

Laisvalaikis
2019.04.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau