3 sekundės minkštosios propagandos – apie SSRS krepšininkų pergalę Miuncheno olimpiadoje

Publikuota: 2018-02-03
Krepšininkas Modestas Paulauskas ir bėgikė Nijolė Sabaitė, 1972 m. Miuncheno olimpiadoje iškovoję aukso ir sidabro medalius. K. Liubšio/Lietuvos centrinio valstybinio archyvo (LCVA) nuotr.
Krepšininkas Modestas Paulauskas ir bėgikė Nijolė Sabaitė, 1972 m. Miuncheno olimpiadoje iškovoję aukso ir sidabro medalius. K. Liubšio/Lietuvos centrinio valstybinio archyvo (LCVA) nuotr.

Šiuolaikinė Rusijos propaganda linkusi iš sovietinės praeities pasisavinti viską, kas bent kiek prisidėtų prie jos imperinės savivertės stiprinimo. Net tada, kai nemenką praeities pergalių svorį sudarė okupuotų tautų indėlis. VŽ – apie SSRS krepšininkų pergalę Miuncheno olimpiadoje 1972-aisiais, „3 sekundes“ ir minkštąją Rusijos propagandą.

Pradėkime nuo propagandos ir Lietuvos kino ekranuose rodomo Antono Megerdičevo filmo „3 sekundės“, kuriame legendinio Lietuvos krepšininko Modesto Paulausko vaidmenį atlieka aktorius Žilvinas Tratas. Vytautas Keršanskas, Rytų Europos studijų centro direktoriaus pavaduotojas, sako, kad, be jokios abejonės, filme tos minkštosios Kremliaus propagandos apstu. Kaip ją atpažinti – ilgas mokslas ir ilga kalba.

„Dar tik mokomės tai daryti – atskirti netikras naujienas, iškraipytas, tikslingai kuriamas žinutes, skirtas tam tikram tikslui pasiekti“, – sako VŽ pašnekovas. Anot jo, pats ryškiausias tokių žinučių pavyzdys pastaruoju metu būtų istorija apie NATO karių iš Vokietijos Lietuvoje išprievartautą mergaitę – tai klasikinis netikros naujienos, turinčios tikslą supriešinti sąjungininkus, diskredituoti idėją, pavyzdys.

Daro visi

Minkštosios, arba paslėptos, ilgalaikės propagandos, su kuria nuolat susiduriame, terminą dar 1972 m. įvedė amerikiečių politologas Josephas Nye, kalbėdamas apie valstybių veikimą per kultūrą ir kitas priemones, siekiant suformuoti arba plėsti savo idėjas bei įtaką kitose valstybėse. Pasak p. Keršansko, tai daro visi – tiek Rytai, tiek Vakarai: „Pradėjo Vakarai, ir tai buvo konceptualizuota kalbant apie Amerikos idėjų sklaidą pasaulyje per popkultūrą, per viską. Dabar Rusija sako: „Mes nedarome nieko, ko nedaro kitos valstybės“, tačiau čia pirmiausia reikia įvardyti motyvus: ko siekiama, skleidžiant savo idėją?“

Paklaustas, ko, pašnekovo nuomone, siekiama filmu „3 sekundės“, p. Keršanskas vertina, kad šis filmas yra „labai klasikinis variantas“.

„Kremliaus propaganda ir apskritai ideologija perėmė daug dalykų iš ortodoksiškumo, iš imperinio palikimo, bet sovietų palikimas – pergalės naratyvas – toje ideologijoje išlieka labai svarbus. Būtent šiuo filmu tai bandoma įtvirtinti: priminti, kad buvome kartu, kad Sovietų Sąjungos šeimoje buvome tokie stiprūs, jog galėjome įveikti net amerikiečius. Visa tai atkuriama per subtilų atvejį – sporto žaidynes ir svarbiausią lietuviams sporto šaką – krepšinį, vadinamą mūsų religija.“

Sportas visada buvo didžiosios politikos dalis, ypač Sovietų Sąjungoje, dabar šitą tradiciją tęsia Rusija, nors, kaip pabrėžia Kremlius, „ meno ir sporto su politika nereikia painioti“.

Šiuolaikinė Rusijos propaganda linkusi iš sovietinės praeities pasisavinti viską, kas bent kiek padėtų stiprinti jų imperinę savivertę. Net tada, kai nemenką praeities pergalių svorį sudarė okupuotų tautų indėlis. Čia galima prisiminti tų pačių Sovietų Sąjungos krepšininkų iškovotą auksą 1988-ųjų olimpiadoje, vykusioje Seule: finalinių varžybų su JAV rinktine starto penketą sudarė keturi lietuviai – Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis, pastarasis buvo ir rezultatyviausias tų rungtynių žaidėjas, pelnęs 28 taškus.

Nostalgijos jėga

„Iš tikrųjų, – sako p. Keršanskas, – visuomenės daliai, kuri atsimena tuos įvykius, kurie sekė tuos žaidėjus, augo su jų karjera, tas filmas atgaivina sentimentus: buvome jauni, stiprūs, siekėme pergalių... Rytų Europos studijų centro kartu su dr. doc. Mažvydu Jastramskiu 2016-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad sovietinė nostalgija yra vienas pagrindinių veiksnių, kuris padaro visuomenę mažiau atsparią propagandai arba labiau paveikiamą Rusijos“, – dėsto p. Keršanskas. Anot jo, respondentų, kurie atsakė, kad sovietmečiu buvo geriau negu dabar, nuotaikos buvo kur kas prorusiškesnės, taigi, koreliacija tarp sovietinės nostalgijos ir dabartinės Rusijos politikos palaikymo buvo labai stipri.

Todėl, pašnekovo manymu, filmas „3 sekundės“, įvertinant Kremliaus politiką, yra „gana savalaikis“: „Panašiai Kremlius elgėsi prieš Krymo okupaciją: ilgus metus per kultūrą skleisdamas žinutę, kad Krymas yra Rusijos dalis, o tada mostelėjo“.

„Kodėl filmo herojumi pasirinktas Modestas Paulauskas? – retoriškai klausia p. Keršanskas. – Kodėl Lietuva šiame filme tokia reikšminga? Gal skamba kaip sąmokslo teorija, bet prielaidos peršasi logiškos. Taip, filmas orientuotas ne vien į Lietuvos auditoriją, bet labai ryškiai ir į Lietuvos, ir pagrindinis veikėjas – lietuvis. Vertinant minėtąjį mūsų tyrimą, viskas labai gražiai sugula. Kitas dalykas – kitais metais turėsime ne vienus rinkimus. Manau, šiuo filmu siekiama formuoti požiūrį: žiūrėkite, su tais rusais nieko blogo kaip ir nebuvo, ir tai viena iš detalių. Smulki ji ar nesmulki, sunku vertinti, bet šiame paveiksle tai vienas iš Kremliaus veiksmų, kuris gali duoti rezultatų.“

Detalė: skelbiama, kad Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje „3 sekundės“ į kino teatrus pritraukė minias žmonių, o Rusijoje jis siekia rekordus ir pretenduoja tapti daugiausia toje šalyje uždirbusiu visų laikų filmu.

Miuncheno rungtynės

Kad krepšinis – religija, pamaniau dar kartą, kai savo tėčio paklausiau apie Miuncheno olimpiados finalo varžybas tarp JAV ir sovietų rinktinių, apie kurias pasakojama filme „3 sekundės“. Tas 1972-aisiais vykusias varžybas jis prisiminė su tokiomis smulkiomis detalėmis, kurias vėliau perskaičiau ir sporto žurnalisto, dienraščio „Tiesa“ redaktoriaus pavaduotojo Mindaugo Baryso (1935–1990) knygoje „Miunchenas, olimpinis ir kasdieniškas“ (1974, išleido „Mintis“).

Pasaulis Miuncheno olimpiadą įsiminė dėl tragedijos, kai prasibrovusi į olimpinį kaimelį teroristinė palestiniečių grupuotė „Juodasis rugsėjis“ paėmė įkaitais ir nužudė vienuolika Izraelio olimpinės rinktinės narių (žuvo ir vienas vokiečių policijos pareigūnas bei penki iš aštuonių teroristų). Vyresni Lietuvos krepšinio gerbėjai tų metų olimpiadą prisimena dėl dramatiškų finalinių rungtynių. Neabejotinai dėl vienos priežasties – sovietų rinktinėje žaidė jos kapitonas Modestas Paulauskas.

VŽ skaitytojams – kelios ištraukos iš minėtosios Mindaugo Baryso, Miuncheno olimpiados spaudos ložėje stebėjusio rungtynes tarp JAV ir sovietų rinktinių, knygos.

Apie JAV rinktinę Miunchene

„Amerikiečiai, nuolatiniai krepšinio olimpinių turnyrų nugalėtojai, atvirai skelbė, kad atvažiavo į Miuncheną pasiimti aukso medalių. Jų komandoje buvo jauni žaidėjai: vyriausiajam amžiumi – dvidešimt ketveri metai, kiti krepšininkai dar dvidešimtmečiai...

Šį kartą stokojo garsių krepšinio žvaigždžių, tokių, kaip Bilis Raselas, Džeris Lukas ar Oskaras Robertsonas. Komandos narių jaunimas, trenerių nuomone, buvo ne yda, bet gera savybė: jaunimas veržlesnis, atkaklesnis. Ne kiekvienas jaunas juk būna žalias...

– Aš surinkau kūdikius, – sakė rinktinės vyriausiasis treneris Henris Aiba ir pridūrė: – Bet tai talentingi kūdikiai!

Ruošiantis Olimpiadai, krepšininkams surengta dvi savaites trukusi treniruočių stovykla JAV karinių oro pajėgų akademijos kareivinėse Kolorado Springse. Sportininkų gyvenimas ten nedaug kuo skyrėsi nuo kareiviško: keldavosi septintą ryto, guldavosi apie pusiaunaktį. Jokių lankytojų, jokių išvykų į miestą. Draudė netgi įsijungti televizorių ar radiją.

Niekada anksčiau atranka į JAV rinktinę nebuvo tokia sudėtinga ir daugialaipsnė. Bet treneriai teigė, kad pasisekė gerai subalansuoti, ji yra patikima, gal net puiki. Visi rinktinės nariai atrodė vienodai stiprūs, ir amerikiečiai galėjo laisvai manevruoti sudėtimi. Išimtis buvo gal tik aukštasis Tomis Barlesonas. Tą dviejų metrų su ketvirčiu milžiną komandos vadovai į Miuncheną atsivežė, ko gero, ne tiek žaisti, kiek varžovams bauginti: ilgasis Tomis mieliau pozuodavo fotokorespondentams su simpatingomis vokietukėmis olimpiniame kaimelyje, negu darbuodavosi krepšinio aikštelėje.

Septyneriose pogrupio rungtynėse Barlesonas savo komandai pelnė tik dvidešimt vieną tašką… Tokiam guliveriui „naudingo veikimo koeficientas“ pernelyg žemas, atvirkščiai proporcingas ūgiui.

Tarybinių krepšininkų treneris Vladimiras Kondrašinas, matęs visus amerikiečių susitikimus, buvo geros nuomonės apie JAV komandą. Tai jis išdėstė susitikime su žurnalistais. /.../

Pusfinalyje TSRS rinktinė nugalėjo Kubos krepšininkus. Tarybinės komandos starto penkete žaidė Modestas Paulauskas, Alžanas Žarmuchamedovas, Ivanas Jedeška ir abu – Sergejus su Aleksandru – Belovai.

Teisę žaisti rungtynes, kurios turėjo nulemti, kam šioje Olimpiadoje atiteks auksas, iškovojo Tarybų Sąjungos ir JAV rinktinės.

Kvietimas dopingo kontrolės

Pasibaigus rungtynėms, buvome sutarę susitikti. Nuaidėjo paskutinis teisėjų švilpukas, ir Modestas Paulauskas, užsivilkęs treniruočių kostiumą, pro tvarkdarių užtvarą atskubėjo prie spaudos ložės.

– Labai skubu, – atsiprašė.

– Kas nutiko?

– Nieko, – dar neatvėsęs, jis šluostėsi rasojančią kaktą. – Mane ištraukė dopingo kontrolei.

– Ištraukė?

– Taigi, – šypsojosi kaunietis. – Tikrai ištraukė.

Tai nebuvo sportininkų žargonas. Žaidžiant paskutines susitikimo minutes, vienas prie stalelio sėdinčių arbitrų atlikdavo procedūrą, kurios žiūrovai dažnai netgi nepastebėdavo. Specialios taurės dugne buvo lapeliai su juose įrašytais žaidėjų numeriais. Treneris, ištraukęs vieną lapelį, išvyniojęs jį atiduodavo teisėjui.

– Šį kartą Vladimiras Kondrašinas pataikė paimti popierėlį su penkiuke. Modestas Paulauskas, Miunchene irgi vilkėjęs marškinėlius, paženklintus jam įprastu penktuoju numeriu, turėjo paklusti tarptautinės medikų komisijos reikalavimams. Tyrimai atlikti kruopštūs ir visapusiški.

– Būtų net įdomu, – pasakojo vėliau žalgirietis. – Bet po rungtynių taip norėjosi pailsėti… O čia jaučiausi belaisvis.

Kvietimą dopingo kontrolės Modestas Paulauskas sutiko kaip savotišką pramogą. Juokaudamas jis vėliau pasakojo, kokius tyrimus atlikti pasirodė sudėtingiausia.

Tos nepaprastos rungtynės

– Sveikinu! – kaimynas atidėjo į šalį biuletenį ir ištiesė ranką. – Modestas Paulauskas ir visi tarybiniai krepšininkai – olimpiniai čempionai.

– Žiūrėjome paskutines lengvaatlečių varžybas. Spaudos ložėje, kaip ir ankstesnėmis dienomis, kas kelios minutės buvo dalijami vis nauji biuleteniai. Seniai visi išmoko juos skirti. Jeigu popierius baltas, – gauni starto protokolus. Pusfinalių rezultatams spausdinti buvo naudojamas gelsvas popierius, finalų – raudonas.

– Tą dieną visi biuleteniai raudonavo. Ir staiga su kitais atkeliavo žalias – spalva, naudota su varžyboms tiesiogiai nesusijusiems pranešimams. Šis popieriaus lakštas paskelbė, kad tarptautinė komisija, apsvarsčiusi JAV krepšinio komandos protestą, išdėstytus jame motyvus rado nepakankamais rungtynėms su TSRS atstovais peržaisti ir patvirtino susitikimo rezultatą 51:50 mūsų šalies rinktinės naudai. Tarybiniai krepšininkai tapo – dabar oficialiai – olimpinių aukso medalių laimėtojais.

Rungtynės tarp JAV ir Tarybų Sąjungos rinktinių daugeliu požiūrių buvo nepaprastos. Pirmiausia prasidėjo jos apie vidurnaktį ir pasibaigė jau kitą dieną, rugsėjo dešimtąją, apie pusę antros. Tokį vėlyvą laiką žaidynių rengėjams pasiūlė televizijų atstovai. Finansinių susitarimų saistomi, varžybų šeimininkai turėjo paklusti Ei-Bi-Si (ABC – VŽ) televizijos kompanijos reikalavimui rengti susitikimą tuo metu, kai, pasitelkiant dirbtinį Žemės palydovą, bus galima tiesioginė transliacija į JAV. Amerikiečiai, nepamainomi olimpiniai krepšinio čempionai, šiose žaidynėse taip pat tikėjosi pergalės ir norėjo, kad ją švęstų visa šalis.

– Labai permaininga buvo ir sportinė kova aikštelėje. Kaip reta, rungtynės turėjo dvi atomazgas: laiminčius ir jau apsidžiaugusius pergale amerikiečius paskutinės trys sekundės pavertė pralaimėjusiais.

Stebėti šio krepšinio milžinų susitikimo išsiruošėme gerokai anksčiau, nors ir buvome apsirūpinę specialiais papildomais leidimais. Likus maždaug valandai iki rungtynių pradžios, vargais negalais susiradome laisvą vietą spaudos ložėje. Bet nuobodžiauti neteko. Išgirdęs kalbantis lietuviškai, grįžtelėjęs eile žemiau sėdėjęs žilaplaukis vyriškis:

– Lietuviai?

Patvirtinome.

– Iš Vilniaus? – paklausė vėl lietuviškai.

Nelauktas kaimynas, pasiteiravęs, ar vieta šalia laisva, persikraustė į mūsų eilę.

– Mano pavardė Šliteris, – pasakė susipažindamas. – Atvažiavau iš Australijos. Gyvenu Sidnėjuje.

– Dirbate spaudoje?

Atsakė nelabai aiškiai. Vėliau, daugiau pasikalbėjus, prisipažino, kad spaudos ložėje atsidūrė atsitiktinai. Jam vienam težinomais keliais tik taip pasisekė patekti į rungtynes, kurias būtinai norėjo pamatyti. /.../ Prasidėjus rungtynėms, jis energingai palaikė tarybinius krepšininkus, nekantriai laukė, kada aikštelėje pasirodys Modestas Paulauskas...

Susitikimui su amerikiečiais TSRS rinktinės treneris Vladimiras Kondrašinas išleido kiek neįprastą starto penketuką – Zurabą Sakandelidzę, Alžaną Žarmuchamedovą, Michailą Korkiją ir abu Belovus – Sergejų ir Aleksandrą. Iš karto krito į akis, kad amerikiečiai aukštesni. Jų komandoje rungtynes pradėjo Džeimsas Breveris, Robertas ir Dvaitas Džonesai, kurių kiekvieno ūgis prašoka du metrus, Tomas Hendersonas ir Edis Ratlefas.

Sausakimša salė (rungtynių protokolai vėliau nurodė, kad žiūrovų buvo 6.500) plojimų audra sutiko pirmąją tarybinių krepšininkų ataką. Sukliudydami mesti, amerikiečiai prasižengė. Aleksandras Belovas iš dviejų baudų pataiko vieną. JAV komanda atsako ataka, bet nesugeba jos sėkmingai užbaigti. Keli kamuolio perdavimai, ir Sakandelidzė jau po krepšiu. Du taškus tbilisietis pelno baudomis.

Netrukus jis didina pasekmę iki 5:0. Staigios tarybinių krepšininkų atakos neleidžia priešininkams organizuotai gintis.

Pradžia nebloga. Sunerimęs amerikiečių treneris Henris Aiba, kuris ir salėje nesiskiria su balta dviratininko kepuraite, keičia žaidėjus. Pradedamas atidžiau saugoti Sakandelidzė. Abiejų Džonesų ir Ratlefo pataikymais skirtumas sumažėja. Tačiau dabar tarybinių krepšininkų komandoje prabyla Sergejus Belovas. Tiksliais metimais jis baigia kelias atakas, ir pasekmė vėl šokteli. Priešininkai susigriebia kruopščiau dengti S. Belovą, ir atsiranda didesnė veikimo laisvė Korkijai su Sakandelidze. Bet skirtumas, vienu metu siekęs aštuonis taškus, Hendersono pastangomis mažėja. TSRS rinktinė kėlinį laimi 23:21.

Energingai abi komandos žaidžia rungtynių antrąją pusę. Mūsų šalies penketuko sudėtis ta pati, kaip ir prasidėjus susitikimui, tik S. Belovą pakeitė Paulauskas. Naujos jėgos ir vėliau vis įsijungdavo į žaidimą. Tai būtina, norint palaikyti aukštą spartą, kuri tarybinei komandai, kovojant su olimpiniais čempionais, buvo bene aštriausias ginklas.

Dvaitas Džonesas pelno du, o Aleksandras Belovas – keturis taškus. JAV krepšininkai gerokai sutrikę – Hendersonas ir Breveris nepataiko baudų. Amerikiečiai, ieškodami „šimtaprocentinių“ progų, per ilgai laiko kamuolį, ir treneriai prašo minutės pertraukėlės. Bet ji nedaug tepadeda.

Tarybiniai sportininkai pabando spaudimą aikšte. Kol varžovai susigaudo, kaip sėkmingiau jį įveikti, pasekmė vėl didėja – 33:25, 38:28 mūsų šalies komandos naudai... Tačiau amerikiečiai ir negalvoja, kad viskas prarasta, iš visų jėgų stengiasi pakeisti padėtį. Staigios atakos, tikslūs Ratlefo, Breverio, Bantomio metimai, ir pergalės svarstyklės susvyruoja. Mūsiškiai dar pirmauja. Tačiau skirtumas jau tik 38:34. O laiko žaisti lieka daug...

Norėdamas sustabdyti amerikiečių atakas, treneris Kondrašinas vėl keičia žaidėjus. Paulauskas gana greitai įsijungia į žaidimo ritmą. Pats jis nesiveržia pulti, bet naudingai darbuojasi gynyboje, sudaro geras progas partneriams. Netrukus TSRS komanda vėl turi persvarą – 44:36. Bet dabar, siekdami „tikrų“ dviejų taškų, mūsiškiai praranda kamuolį – nemetė į krepšį trisdešimt sekundžių. Amerikiečiai surengia žaibišką ataką, ir Breveris mažina skirtumą, o netrukus Kevinas Džoisas dviem pataikymais įskelia naują plojimų griausmą – 44:42.

JAV krepšininkai, nenorėdami leisti priešininkams atsitokėti, nevengia pražangų. Ateina eilė nepataikyti Sakandelidzei, tik tašką iš dviejų pelno Paulauskas. Bet tarybinės komandos kapitonas greitai susitvardo: vėl gavęs teisę mesti baudas, abusyk pasiunčia kamuolį į krepšį. Labai reikalingi buvo šie taškai – skirtumas padidėjo iki 47:42.

Deja, vėl neilgam: pataiko Kenetas Devis, abu baudos metimus išnaudoja Duglas Kolinsas, ir pirmą kartą šiose rungtynėse tarybinės komandos persvara minimali – 47:46. Kas dedasi tribūnose!.. Žaisti lieka jau 50 sekundžių. Sergejus Belovas baudos metimu pelno dar tašką. Kamuolį perima amerikiečiai. Duglas Kolinsas, aikštelėje vienintelis baltaodis JAV krepšininkas, pranoksta pats save. Forbesui pelnius du taškus, jis metimu siekia užbaigti naują ataką. Rezultatas dabar 49:48. Mūsiškiai prasižengia. Baudos metimai. Kolinsas abu kartus pataiko, ir rezultatas jau 50:49 JAV krepšininkų naudai. Lieka trys sekundės.

Trys sekundės

Neapsakomai gaudžiant tribūnoms, vienas rungtynių teisėjas – brazilas Renatas Rigeta, nepastebėjęs, kad tarybinės komandos treneris paprašė minutės pertraukėlės, duoda ženklą atnaujinti žaidimą. Laikininkai neapsižiūrėję nesustabdo laikrodžio. Todėl, pasibaigus minutės pertraukai, žaidžiama tik sekundę. Klaidingai supratę naują teisėjų signalą, amerikiečiai puola vienas kitą sveikinti su pergale. Tačiau buvo per anksti. Bendrame sąmyšyje vis dėlto išsiaiškinama, jog rungtynių laikas dar nepasibaigė, ir komandos sugrįžta į aikštę.

Sekė vienintelis perdavimas: Ivanas Jedeška galingu mostu pasiuntė kamuolį po amerikiečių krepšiu stovėjusiam Aleksandrui Belovui. Apgaulingu judesiu suklaidinęs apsupusius varžovus, jis tiksliai įmetė – 51:50. Tarybiniai krepšininkai nugalėjo. Dabar buvo jų eilė džiaugtis.

Iš rungtynių grįžome gerokai po vidurnakčio. Tą vėlyvą valandą spaudos centro didžiojoje salėje dar buvo jungti visi televizoriai. Žvilgtelėjome į spalvotą ekraną: krepšinis, Modestas Paulauskas meta baudas. Transliavo rungtynes, kurias neseniai matėme salėje. Ei-Bi-Si programa kartojo žaidimo paskutiniųjų minučių vaizdo įrašą, ir nejučiomis vėl tapome žiūrovais, dabar televizijos. Žinojome susitikimo rezultatą, tačiau nekantraudami laukėme trijų, viską lemiančių pabaigos sekundžių. Bet pamatyti šių nepaprastų rungtynių finalą pasisekė ne iš karto – televizija transliaciją staiga nutraukė.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Italijoje aptiktas aukso monetų lobis

Šiaurės Italijos Komo mieste, buvusio „Cressoni“ teatro rūsyje, archeologai patiko daugiau kaip 300 aukso...

Laisvalaikis
2018.09.17
2017-ieji žmonijai buvo rekordiškai sunkūs 1

2017 metai žmonijai buvo patys blogiausi per pastarąjį dešimtmetį. Taip teigia agentūra „Gallup“, atlikusi...

Laisvalaikis
2018.09.17
Mirė aktorė Nijolė Gelžinytė

Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).

Laisvalaikis
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Skrudžo Makdako paieškos 2

Genialus šantažuotojas, žaidžiantis katę ir pelę su Vokietijos policija. Tikriausiai jis viską žino apie...

Laisvalaikis
2018.09.16
Saudo Arabijos sosto įpėdinis žengia Petro I pėdomis Premium 3

2018 m. birželio 21-ąją sukako lygiai metai, kai Mohammadas bin Salmanas, dar žinomas MBS trumpiniu, buvo...

Verslo klasė
2018.09.15
Turkijoje brangsta bilietai į Pamukalę ir kitus turistinius objektus

Nuo spalio 1 d. Turkijos grožybes norintiems apžiūrėti turistams teks plačiau atverti pinigines: bilietai į...

Iliustruotoji istorija: Drugelis gali sukelti tornadą

Prieš 50 metų niekam nežinomas meteorologas Edwardas Lorenzas (1917– 2008 m.) paneigė senas gamtos mokslų...

Laisvalaikis
2018.09.15
Vilniuje atidaryta Sigito Gedos vardo alėja 1

Penktadienį Vilniaus Justiniškių mikrorajone (Taikos g.) iškilmingai atidaryta Nacionalinės kultūros ir meno...

Laisvalaikis
2018.09.14
Nereali realybė: mecenatas už milijoną 3

Pagaliau priimtas ir nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymas palengvėjimo...

Laisvalaikis
2018.09.14
Rasos Vogelius verslo pamokos: apie bakterijas, danus ir lietuvių kuklumą 2

Rasa Vogelius, probiotikus agroverslui gaminančios danų kapitalo UAB „Bioapplications“ vadovė ir steigėja,...

Laisvalaikis
2018.09.14
Šveicarijos kaimelio eksperimentas: gyventojams mokės po 2.200 Eur 2

Šveicarijos miestelio Rheinau gyventojai balsavimu nutarė, kad verta įsivesti mėnesinių bazinių pajamų...

Vadyba
2018.09.14
Mokykla be klasių ir vadovėlių ugdo pasaulio piliečius Rėmėjo turinys 7

Mokykla be klasių, be skambučio. Be vadovėlių. Tokia, kurios vaikai pasiilgsta jau vasaros viduryje. Skamba...

Vadyba
2018.09.14
Azijos ir JAV pakrantės ruošiasi uraganų smūgiams

Šiuo metu net trys įsisiautėję uraganai grasina miestams ir žmonėms, įsikūrusiems rytinėje ir pietrytinėje...

Laisvalaikis
2018.09.13
Vilnius – įstabiausių Europos vietų sąraše 3

UNESCO ir „National Geographic“ Vilnių įtraukė į tvariam turizmui skirtą kelionių platformą „World Heritage...

Laisvalaikis
2018.09.13
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
MO muziejuje atgis legendinės freskos fragmentas

Spalio 18 d. Vilniuje atidaromo MO muziejaus statytojai mecenatai Danguolė ir Viktoras Butkai toliau stebina...

Laisvalaikis
2018.09.12
„Eglės sanatorijos“ gyventojams – nauji patogumai  Rėmėjo turinys 1

Žodžiai „sanatorija“ ar „reabilitacija“ ne visada kelia malonias asociacijas. Visgi šiandien ilsintis...

Verslo aplinka
2018.09.11
Rugsėjo 11-osios aukų iki šiol daugėja 4

Rugsėjo 11-osios teroristinės atakos nusinešė beveik 3.000 žmonių gyvybes. Aukų skaičius auga iki šiol – su...

Laisvalaikis
2018.09.11
Nidos sklandymo mokykla: per 6 vasaras – 500 mokinių

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Neringa minėjo 85-erius metus nuo Nidos sklandymo mokyklos įkūrimo. Veikusi...

Laisvalaikis
2018.09.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau