„NanoAvionikos“ vadovas Vytenis Buzas: į kosmosą atsispiriama nuo Žemės

Publikuota: 2018-01-19

1991-ųjų sausio 13-ąją Vyteniui Buzui, būsimam UAB „NanoAvionikos“ vadovui, buvo likę pora mėnesių iki penktojo gimtadienio. Jis prisimena ant lango degančią žvakelę, dėl Vilniun išvykusio tėčio nerimaujančią mamą ir tamsų, tąnakt be žvaigždžių, dangų. Ponas Vytenis jau tada svajojo apie kosmosą, bet dar nežinojo, kad Nepriklausomybė jį ten nuskraidins.

31 metų Vytenio Buzo ir komandos nuopelnas – kad 2014-aisiais Lietuva į kosmosą pakėlė pirmąjį savo palydovą. Ši idėja gimė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso tyrimų centre, pačiame Silicio slėnio viduryje, Kalifornijoje, kur kunkuliuoja svarbiausių pasaulio technologijų troškinys.

Ponas Vytenis į NASA pateko, galima sakyti, atsitiktinai. 2011-aisiais Vilniuje vykusioje antrojoje SEMWO kosmoso konferencijoje studentas susipažino su NASA Ameso tyrimų centro direktoriumi ir jo kolegomis, o kai pasitaikė proga, užsiminė apie savo hobį – su universitetais vykdo mažųjų raketinių variklių tyrimus. Pajuokavęs, esą jo pašnekovai – per daug rimti žmonės, kad skaitytų apie jauno vaikino laimėjimus, vakare jiems vis dėlto parašė elektroninį laišką. O šie – perskaitė ir susidomėjo jaunuolio tyrimais. Kitą konferencijos dieną NASA tyrimų centro vadovas p. Vyteniui ir jo draugui pasiūlė stažuotę Amerikoje ir kompensuoti visas skrydžio bei apgyvendinimo išlaidas.

„Privet“ ir varžtas kosmose

„Kai atvykome į JAV, dalis žmonių net nežinojo, kur yra Lietuva, ar tai šalis, ar miestas, o gal valstija. Vienas puikus profesorius norėjo mus pamaloninti ir pasitikdamas šūktelėjo „Privet!“

Buvau pratęs, kad Vokietijoje, Ispanijoje lietuvių dažnai klausia, ar mes – kaip rusai, ar taip pat geriame degtinę. Tokie stereotipai nei taktiški, nei juokingi, dažnai erzina, bet įprasti. Tačiau rusiškas pasveikinimas JAV man buvo toks netikėtas, kad profesoriui, su kuriuo vėliau susidraugavome, pareiškiau, ką manau: turime savo kalbą ir kuo jau kuo, bet ja galime labai didžiuotis. Pasakiau jam: esu paprastas žmogus, bet jei sutiksite rimtesnį lietuvį už mane, šiukštu niekada nesisveikinkite rusiškai. Nustebau, kai kitą kartą jis mus pasitiko gražiai ištartu pasveikinimu „Labas rytas“. Dabar dažnai su juo susitinkame mažųjų palydovų konferencijose JAV ir kaskart jis pasisveikina „Labas rytas, labas rytas“, – juokiasi p. Vytenis.

NASA mokslininkus, o ypač p. Vytenio stažuotės vadovą Marcą Murbachą, kurį pašnekovas vadina žmogumi eruditu, studento pasakojimai apie Lietuvą ir jos praeitį labai domino, nes kosmoso technologijų pažanga, anot p. Vytenio, neatsiejama nuo politikos.

„Pradėjome diskutuoti apie istoriją, apie tai, kaip gyveno mūsų tėvai, seneliai, kaip iš mūsų šeimų perspektyvų atrodė tremtys į Sibirą. Manęs klausinėjo, ar mūsų tėvai buvo verčiami tarnauti sovietų armijoje, o jei tarnavo, ar tarnyba buvo susijusi su aviacija, – juk Lietuvoje buvo pakankamai rimtų žemyninių balistinių raketų įtvirtinimų ir paleidimo aikštelių, pavyzdžiui, Plateliuose. Iš ten raketos galėjo pasiekti Londoną, Paryžių, Briuselį“, – Lietuvos istorijos pamokas amerikiečiams prisimena p. Vytenis.

Vieną dieną stažuotės vadovui jis užsiminė, kad artėja Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio aštuoniasdešimtmetis.

„Tada pamanėme, gal mums reikia naujo skrydžio. Šį kartą – į kosmosą. Aišku, tai nė iš tolo neprilygs „LituanicaSAT-1“, bet juk ir varžtas kosmose, jei pats jį suprojektavai, būtų pasiekimas“, – sako p. Vytenis.

Idėją ne apie varžtą, o apie pirmąjį lietuvišką Žemės palydovą jaunasis inžinierius su kolega maždaug mėnesį plėtojo NASA centre, o grįžęs ėmė ją skleisti Lietuvoje. Prie jos prisidėjo daug universitetų, mokslininkų, globojo prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir 2014-ųjų pradžioje palydovas pakilo į orbitą.

Jis ne tik atliko misiją, bet ir gavo už ją „Oskarą“ (OSCAR – Orbiting Satellite Carrying Amateur Radio) – lietuviško palydovo gabentas radijo retransliatorius, kurį sukūrė Žilvinas Batisa, radijo mėgėjams visame pasaulyje leido užmegzti ryšį, o už retransliacijos kokybę gavo tarptautinį „Oskaro numerį“ ir tapo oficialiu ryšių palydovu.

„Toks įvertinimas buvo tikras „kosmosas“, įvyko per tūkstantis ryšio sesijų. Palydovas dirbo kaip arklys, čirškėjo net užkaitęs“, – pasakoja p. Buzas ir palydovą vadina savo gyvenimo projektu.

Gyvenimo – nes antrą kartą tokio greičiausiai nesiimtų: jis surijo visą laiką, daug sveikatos.

„Aš ne tik neparnešdavau namo pinigų, bet ir išnešdavau, nes viską, kas likdavo po sumokėtų mokesčių ir išlaidų buičiai, investavau į sumanymą“, – prisipažįsta p. Vytenis. Tolesnei karjerai projektas turėjo teigiamą įtaką, bet p. Vytenis apgailestauja tuo metu skriaudęs savo šeimą – aukojo laiką, dėmesį, dažnai būdavo pavargęs. Tačiau visada jautė, kad elgiasi tinkamai ir sustoti negalima.

„Man atrodė, kad turiu čia būti. Gal tai pašaukimas. Nesakau, kad palydovas – mano. Juk ir Vilniaus nesisavinu, nors tai mano miestas, mano dalis“, – kalba p. Buzas.

Lietuviškos kosmoso varžybos

Palydovo projektas neapsiėjo ir be konkurencijos. Ponas Buzas prisimena, kad vyko tikros kosminės varžybos, – keletas šalies universitetų turėjo didelių ambicijų, norėjo pirmi paleisti palydovą. Su jais ėmė bendradarbiauti dalis iš p. Vytenio komandos pasitraukusių žmonių.

Taigi, sukiršinote Lietuvą? – klausiu pašnekovo, o jis atsako: laimėjo visi, o labiausiai – Lietuva. Nes pasaulyje nėra daug šalių, kurios galėtų pasigirti ne vienu, o dviem pirmaisiais palydovais ir abiem – sėkmingais.

„Jei viską padarai teisingai ir kauniesi iki galo, oponentui gali tik padėkoti. Jei nebūtų tų, kurie pralaimi, nebūtų ir laimėtojų. Gavome vadybinės patirties, kaip apsaugoti komandą nuo šoninių vėjų, išmokome likti atsparūs, kai kas nors piktai beldžiasi į galines duris. Bet dabar prisiminimai – tik geri“, – pasakoja p. Vytenis. Po šių kosmoso varžybų jam su komanda palydovo idėją pavyko sėkmingai sukomercinti.

Jis juokauja, kad prieš šešerius metus jam, studentui, stažuotė NASA atrodė kaip svajonė, o dabar šis centras yra vienas įmonės UAB „NanoAvionika“ klientų. Beje, ne pats didžiausias – „NanoAvionika“ savo palydovus parduoda mokslo centrams ir verslo klientams visame pasaulyje.

Pinigai ir sėkmė

„Kurdami palydovą, naudojome skirtingų tiekėjų komponentus iš viso pasaulio. Jų sistemos tokios pačios, bet filosofija – skirtinga, tad daug laiko sugaišome juos derindami. Nusprendėme sukurti įmonę, siūlančią šios problemos sprendimą, – integruotus mažųjų palydovų komponentus ir subsistemas“, – pradžią 2014-aisiais prisimena p. Buzas.

Sukomercinti savo technologijas „NanoAvionikai“ padėjo Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansavimo projektai. Vėliau bendrovė gavo 200.000 Eur investiciją iš „Practica Capital“ rizikos kapitalo fondų.

„Paskui ūgtelėjome tiek, kad atitikome Lietuvos verslo paramos agentūros, Europos Komisijos, Europos kosmoso agentūros reikalavimus. Pamažu susirinkome nemenką biudžetą tolesnei plėtrai“, – kalba p. Buzas ir prisimena, kad 2015-ieji bendrovei buvo nežinios metai, 2016-uosius paženklino įvairių solidžių agentūrų parama, kuri įpareigojo rimtai pagrįsti verslo planus, o ne „piešti miražus“. 2017-aisiais bendrovė persikėlė į naują biurą Visorių IT parke, o 2018-aisiais turėtų įvykti permainų, susijusių su tarptautine rinka.

Sterilu kaip operacinėje

Naujose „NanoAvionikos“ patalpose po vienu stogu dirba bendrovės administracija, inžinieriai, technikai.

Ponas Buzas iš tolo parodo į kol kas tuščią, ne iki galo įrengtą baltą kambarėlį už stiklinės sienos: „Čia bus steriliau negu operacinėje: specialūs filtrai padės užtikrinti, kad į palydovų komponentų mikroschemas nepatektų net mažiausia dulkelė.“

Apibendrindamas pastarųjų keleto metų įmonės raidą, p. Vytenis sako, kad jo komanda, padidėjusi nuo penkių steigėjų iki 25 darbuotojų, iš mokslininkų tapo „kosmonautais“: tai, anot p. Vytenio, stotelė tarp mokslo ir verslo.

„Mokslininkai ieško problemų, verslininkai – sprendimų. „Kosmonautas“ dar turi problemų, bet jau yra išmokęs jas spręsti“, – šypsosi pašnekovas ir prisimena, kad pirmaisiais įmonės veiklos metais jie buvo tikri mokslininkai: nors žinojo, ką reikėtų nusipirkti, bet rasdavo priežasčių to nedaryti ir aiškindavo, esą viską gali pasidaryti patys.

„2017-aisiais supratome, kad jeigu koks nors komponentas ar sistema jau yra sukurti kitų, daug paprasčiau ir efektyviau juos nusipirkti ir integruoti į savo gaminį“, – aiškina „NanoAvionikos“ vadovas. Jo įmonė dabar siūlo visą palydovą, o ne jo dalis.

Ponas Buzas įmonės kuriamus mažuosius palydovus lygina su automobiliais – mažais, integruotais, su talpia bagažine, į kurią klientas deda pageidaujamą krovinį – radijo ar fotografavimo techniką – ir atlieka mokslinę ar komercinę užduotį Žemės orbitoje.

Kosminė šeimynėlė

Kad kosmoso pramonės įmonė įsikūrusi Lietuvoje, anot p. Buzo, yra ne tik patriotiškumas. Gamyba mūsų šalyje ar Baltijos regione, anot pašnekovo, pasiteisina – čia yra daug protingų žmonių, o kaštai gana „švelnūs“.

Tačiau pardavimai periferijoje reikalauja aktyvios komunikacijos, būtina formuoti savo, kaip tarptautinės kompanijos, veidą.

Ponas Vytenis pastebi, kad jo vadovaujamos įmonės įvaizdis pastaruoju metu darosi tarptautiškesnis, bendrovė vis geriau žinoma, o didžiausia komunikacijos sėkme jis vadina konkurentams keliamą susierzinimą.

„Kartais britų, olandų, danų, JAV kompanijos pratrūksta. Vadinasi, mes esame nedidelė, bet auganti figūra, kurią jie stebi. Be to, nesusivaldymas rodo jų silpnumą“, – svarsto p. Buzas ir atkreipia dėmesį, kad kosmoso produktų rinka yra labai siaura, o jos dalyviai – lyg šeima, kurioje visi vieni kitus pažįsta.

„Galima pajuokauti, kad šia prasme kosmosas – labai siauras“, – sako „NanoAvionikos“ vadovas ir džiaugiasi, kad jo vadovaujama įmonė šioje bendruomenėje kai kuriais aspektais pradeda pirmauti.

Kosmosas, dailė, muzika

Kosmine technika, o ypač karine aviacija VŽ „Savaitgalio“ pašnekovas domėjosi nuo mažumės. Iš tėčio inžinieriaus jis sužinojo apie raketinius variklius, jų veikimo principus, vėliau, kaip pats sako, siurbė įvairiausią informaciją – nuo kultūrinės, apie astronautų, kosmonautų, taikonautų tradicijas, iki techninės, susijusios su inžineriniais sprendimais.

Kol mokėsi mokykloje, o paskui studijavo Antano Gustaičio aviacijos institute, sako p. Vytenis, nuolat formavosi jo inžinerinis–kūrybinis mąstymas.

Tačiau kosmosas nebuvo vienintelė aistra: ir mokyklos, ir studijų laikais jis mokėsi dailės mokyklose, o dabar retsykiais pasvajoja kada nors grįžti prie ankstesnių pomėgių ir vėl tapyti akvarele, kurią labai mėgsta.

„O gal įgyvendinsiu seną savo svajonę ir su draugais įkursiu roko grupę“, – šypsosi daug metų gitara grojęs ir muziką kūręs pašnekovas. Taigi neapsiriksime jį pavadinę ir menininku, ir mokslininku, ir verslininku.

„Palydovo kūrimo pradiniame etape veikia ta pati smegenų dalis, kaip ir tapant ar muzikuojant. Tai tikra kūryba. Tik paskui prasideda formulės. Dar vėliau įsijungia vadyba, komunikacija. Man reikia visų šių dalykų. Nes kai mintys – kosmose, negali nustygti vietoje“, – kalba p. Buzas.

Kol kas jis dirba labai daug: nuo ryto iki vakaro. Po darbo beveik kas vakarą pabėgioja su šunimi arba nueina į sporto klubą, kelias valandas pailsi su šeima, o užmigdę pusantrų metų sūnų Gabrielių abu su žmona bent kelioms valandoms vėl neria į reikalus.

Ponas Buzas sako, kad yra dvi pagrindinės darbo ir laisvalaikio balanso strategijos. Pirmoji – kai tik gausiu finansavimą, dirbsiu iš peties. Antroji – kai tik atsiras pinigų, pasamdysiu daugiau žmonių ir galėsiu dirbti po aštuonias valandas. Jo pasirinkimas – pastarasis, tačiau aštuonioms darbo valandoms per parą, anot pašnekovo, dar neatėjo laikas.

Užtat pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus Buzų šeima ruošiasi, anot jų, ilgoms, dviejų savaičių, atostogoms Azijoje.

„Net šiek tiek baisu. Todėl su žmona sutarėme, kad Tailande ir Singapūre vakarais leisime vienas kitam po truputį padirbėti“, – juokiasi p. Buzas. Azijoje, taip pat Amerikoje, daugelyje Europos šalių jis dažnai vieši darbo reikalais, o laisvalaikiu renkasi dar nematytus ir kuo egzotiškesnius, tolimesnius kraštus.

Į klausimą, ar svajoja nuskristi į kosmosą, pašnekovas atsako filosofiškai: į kosmosą atsispiriama nuo Žemės.

„Aš visada renkuosi tvirtą pagrindą po kojomis. Žinoma, neabejoju, kad kosmose būtų nepaprastai įdomu“, – sako p. Vytenis ir pamini knygą, kuri bent mintimis leidžia nukeliauti į kitas planetas. Tai iš dalies grožinė, iš dalies inžinerinė Wernherio von Brauno knyga „Marso projektas“.

„Kai atsiras laiko mintims apie skrydžius į kosmosą, suprasiu, kad vėl turiu laiko paskaityti gerą grožinę knygą“, – pasakoja „NanoAvionikos“ vadovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
10:42
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 5

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11
Džiazo koncertas – unikalioje Vilniaus erdvėje

Liepos 12 d. Vilniuje, netikėtoje ir unkalioje vietoje – Jeruzalės skulptūrų sode (Lobio g.), koncertą...

Laisvalaikis
2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau