Iliustruotasis mokslas: mokslininkai neigia fiziologijos mitus

Publikuota: 2018-01-14
„Mattonstock“ nuotr.
„Mattonstock“ nuotr.
 

Mokslininkai paaiškina, kurie populiarūs teiginiai apie žmogaus fiziologiją yra tiesa, o kurie – melas.

1. „Mėsainiai ir alus sukelia dejonių ir dusulį“

TIESAIšsamūs tyrimai išsprendė sutuoktinių ginčą, kas daugiau knarkia. Naktinis knarkimas būdingesnis vyrams, dažniausiai dėl nutukimo ir alkoholio.

Iš 2012 m. atliktų 200.000 vyrų ir moterų tyrimų paaiškėjo tai, ką moterys ir taip jau žinojo, – vyrai knarkia beveik dukart dažniau nei moterys. Kuo asmuo vyresnis, tuo dažniau knarkia. Apie 80% visų vidutinio amžiaus vyrų knarkia, apie pusė jų knarkia kasnakt.

Paprastai taip nutinka dėl to, kad gulint ant nugaros liežuvio ir ryklės raumenys atsipalaiduoja ir užgula kvėpavimo ortakius, taip apsunkinamas oro pralaidumas. Mokslininkai nežino, kodėl vyrai knarkia dažniau, tačiau knarkimas dažnėja dėl alkoholio, nutukimo, tam tikrų vaistų ir ryklės formą lemiančio paveldimumo.

2. „Plaukai pažastyse stiprina prakaito kvapą“

MELASBakterijos, sukeliančios nemalonų prakaito kvapą, klesti ant drėgnos odos. Plaukai, mokslininkų teigimu, drėgmę, mažina.

BEPLAUKĖ PAŽASTIS: bakterijos minta pieno rūgštimi ir prakaito šlapalu, o prakaito dvoką sukelia šalutiniai bakterijų produktai.

Per plaukus prakaitas išgaruoja, tad odos paviršius tampa sausas ir bekvapis.

PLAUKUOTA PAŽASTIS: prakaitas pasiskirsto ant odos ir plaukų, tad oda tampa sausesnė. Ant sausos odos bakterijos nesidaugina.

3. „Vaikai turi daugiau kaulų nei suaugusieji“

TIESANaujagimis turi daugiau kaulų nei suaugęs žmogus, t. y. atitinkamai apie 270 ir 206. Pertekliniai kūdikių kaulai neišnyksta, tačiau keletas jų vaikui augant susijungia. Kūdikio kaukolės smegeninę sudaro penki nesuaugę plokštės formos kaulai. Kaulų jungties vietose yra nesukaulėjusios plėvės – momenėliai. Dėl lanksčios nesuaugusių kaulų struktūros kaukolės smegeninė gali plėstis, taip užtikrinama, kad bus pakankamai vietos smegenims, kurios per ankstyvuosius vaiko gyvenimo metus padvigubėja. Sulaukus antrojo gimtadienio, minkštos vietos pavirsta kauliniu audiniu, ir kaukolės smegeninę sudaro tik vienas kaulas. Vaikui augant, jungiasi ir kitų kūno vietų, pavyzdžiui, klubų, kaulai. Galutinis kaulų skaičius – 206 (200 įprastinių kaulų, 6 klausomieji kauleliai) – atsiranda tik apie 25-ąjį gimtadienį.

4. „Plonosios žarnos paviršiaus plotas prilygsta teniso kortams“

MELASPlonosios žarnos paviršiaus plotas nesiekia teniso kortų dydžio, – labiau primena pusę badmintono aikštelės. Teniso kortų plotas yra apie 300 m2, o plonosios žarnos paviršiaus plotas – apie 32 m2.

Šį mitą 2014 m. išsklaidė Geteborgo universiteto (Švedija) gydytojas Herbertas Helanderis, iš audinio mėginių optiniu ir elektroniniu mikroskopu nustatęs vidinės žarnos sienelės plotą. Dėl milžiniško paviršiaus pasisavinama daugiau maistingųjų medžiagų.

5. „Galvos skausmą sukelia smegenų skausmas“

MELASĮtampa kyla ne pačiose smegenyse, nors skaudant galvai taip gali atrodyti. Smegenyse nėra skausmo nervų, jos visiškai nejautrios.

Skausmas kyla smegenis supančiuose audiniuose, kuriuose apstu nervų. Galvos skausmas kyla jungiamajame audinyje ir raumenyse išorinėje kaukolės pusėje bei kaukolės viduje esančiose membranose. Jei ančių ir akiduobių audinys bei smegenų išorėje esančios kraujagyslės suerzinamos, gali kilti infekcija, į kurią reaguoja skausmo nervai audinyje.

Priklausomai nuo audinio rūšies ir infekcijos priežasties skausmo pojūtis skiriasi. Dažniausiai pasitaikantis galvos skausmas – įtampos tipo galvos skausmas, jį paprastai sukelia raumenų įsitempimas, stresas, miego trūkumas arba pagirios. Dažniausiai skauda abi galvos puses, jaučiamas ankštumas arba spaudimas.

6. „Mūsų vidaus organai vos patenkina organizmo poreikius“

MELASKeli organai, pavyzdžiui, inkstai ir plaučiai, turi ryškaus papildomo pajėgumo, o kai kurie, pavyzdžiui, blužnis ir apendiksas nėra gyvybiškai būtini. Tad plačiai paplitęs įsitikinimas, kad evoliucijai reikalingi tik būtini ištekliai, nėra tiesa.

Daugelis tiki, kad žmogui gyvybiškai būtini abu plaučiai, tačiau tai nėra visiškai tiesa, nes gyventi galima ir su vienu. Vieną plautį turintis žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą, tačiau jam tikriausiai nepavyks imtis sunkios fizinės veiklos. Vadinamasis gyvas plaučių donoras puikiai išsiverčia su vienu likusiu plaučiu.

1,5 kg sveriančios kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas, atliekantis gyvybiškai svarbią funkciją biocheminiuose procesuose. Tačiau kepenims būdingas ir ypatingas gebėjimas, – jos gali ataugti. Praradus pusę kepenų, pavyzdžiui, paaukojus persodinimui, per kelias savaites jos pasiekia pirminį dydį. Jei kepenis suardo, pavyzdžiui, cirozė, jos neatauga.

Skrandyje telpa gerokai daugiau maisto (iki 3 litrų), nei mums reikia. Reikiamą dienos kalorijų normą galime gauti apytiksliai iš vieno litro maistingo maisto, nes beveik visas maistingąsias medžiagas pasisavina 5–6 m ilgio plonoji žarna. Valgant maistingą maistą, galima išsiversti su gerokai mažesniu virškinamuoju kanalu.

Blužnis veikia kaip raudonųjų kraujo kūnelių sandėlis ir yra svarbi imuninei sistemai. Nė viena šio organo funkcija nėra gyvybiškai svarbi, tačiau be blužnies esame mažiau atsparūs infekcijoms ir labiau rizikuojame susirgti širdies ligomis.

Turime du kraują valančius ir šalutinius produktus į šlapimą išskiriančius inkstus, tačiau puikiausiai galime išsiversti ir su vienu. Kasmet apie 27 tūkst. žmonių savanoriškai aukoja inkstą kitam asmeniui.

Kelis lyties organus galime paaukoti, kai nebenorime turėti vaikų. Tai pasakytina apie moterų gimdą ir iš dalies apie kiaušides bei vyrų sėklides. Jos gamina svarbius hormonus, pavyzdžiui, estrogeną ir testosteroną.

Mokslininkai nežino, ar apendiksas, aklosios žarnos kirmėlinė atauga, atlieka kokią funkciją. Dalis jų mano, kad apendiksu išlaikoma sveika žarnyno flora.

7. „Savo kūno viduje galite turėti dvynį“

MELASInternete apstu siaubo istorijų apie suaugusiesiems pašalintus auglius, kuriuose vėliau rastas dvynys su oda, plaukais, dantimis ir kartais net rankomis bei kojomis.

Šie pasakojimai gali būti tiesa. Darinys vadinamas teratoma – netikru dvyniu, nes tai nėra nepriklausomas gyvybingas individas. Netikri dvyniai yra nedidelė embriono dalis, atsiskirianti embrionui vystantis ir toliau gyvenanti savo gyvenimą.

Ląstelių gumulas stengiasi vystytis toliau, tačiau jis nėra įprastoje aplinkoje, – čia nėra vietos dantims ar odai, tad šie audiniai atsitiktinai susidaro cistoje. Kai kuriais atvejais cista užauga didelė ir aptinkama jau gimstant, kitais atvejais ji nedidelė ir išryškėja tik žmogui suaugus.

Paprastai tokios cistos šalinamos vos atrastos. Dažniausiai jos nėra pavojingos, tačiau gali kliudyti normaliam organizmo vystymuisi ir virsti vėžiniais dariniais.

Dažniausiai pasitaikančios teratomos turi odą, plaukus, dantis ir nagus, o kai kada gali turėti raumenis, kaulus ar kūno dalis, pavyzdžiui, rankas, kojas arba akį. Teratomos paprastai pasireiškia kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, taip pat kiaušidėse, sėklidėse, kakle, kaukolėje ar tarpuplautyje.

8. „Kūdikiai gimsta daltonikai“

TIESANors naujagimiai, kitaip nei kačiukai, mato iškart ką tik gimę, jų regėjimas labai silpnas, jie neskiria spalvų. Gebėjimą matyti spalvas užtikrina tinklainės užpakalinėje dalyje esančios šviesai jautrios ląstelės – kolbelės. Kolbelės būna trijų rūšių: reaguoja į raudoną, žalią ir mėlyną šviesą. Nė viena rūšis gimimo metu nefunkcionuoja, tad naujagimiai aplinką mato nespalvotai. Per kelias savaites išsivysto raudonosios ir žaliosios kolbelės, tad naujagimis gali matyti kelias spalvas. Mėlynosios kolbelės susiformuoja sulaukus 2–3 mėnesių, tuomet vaikas gali matyti mėlyną ir geltoną spalvas.

9. „Ryte esame aukštesni nei vakare“

TIESAPer dieną mūsų ūgis šiek tiek sumažėja, tačiau per naktį visus centimetrus atgauname. Per dieną paprastai sumažėjame 1,5 centimetro.

Ūgis keičiasi dėl tarpslankstelinių diskų – kremzlinio audinio tarp stuburo slankstelių, jis stuburui suteikia spyruokliškumo ir lankstumo. Daugiausia iš vandens sudarytus diskus dieną sėdint, vaikštant ar stovint tarpusavyje spaudžia kūno masė. Atskiri slanksteliai artėja vienas prie kito, tad stuburas – ir visas kūnas – truputį sumažėja. Vakare atsigulus slanksteliai nebespaudžiami. Jie atgauna formą, o mes – ūgį.

10. „Dauguma ląstelių yra mūsų amžiaus“

MELASBeveik visos organizmo ląstelės keičiamos naujomis, tad, nepriklausomai nuo amžiaus, mūsų organizmas yra gerokai jaunesnis.

Anot mokslininkų, vidutinis suaugusio žmogaus ląstelių amžius yra vos 7–10 metų, tačiau amžius ir atsinaujinimas itin priklauso nuo audinio rūšies. Raudonieji kraujo kūneliai gyvena vos 120 dienų, o kad pakeistų negyvus kūnelius, kaulų čiulpai per sekundę turi pagaminti 2,4 mln. naujų kūnelių. Organizmas kasdien pagamina apie 300 000 000 000 naujų ląstelių. Odos ląstelės ir virškinimo organų sistemos viduje esančios ląstelės tiesiogiai kontaktuoja su aplinka, tad greitai nusidėvi ir gyvena vos keletą dienų.

Dalis imuninės sistemos ląstelių keičiamos dar dažniau, pavyzdžiui, kas keletą valandų. Kitas kraštutinumas – galvos smegenų žievės neuronai ir akies lęšiuko ląstelės, kurie nežūsta ir su mumis išlieka visą gyvenimą.

Dar vienas ištikimas palydovas – širdis. Daugiau kaip pusė jos raumenų ląstelių nesikeičia nuo gimimo, kasmet keičiama tik mažiau nei 1 procentas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvai 100: Vilnius sušvito laužais 13

Jubiliejinį demokratinės Lietuvos gimtadienį šalis pasitinka gausybe renginių, eisenų, pasisakymų,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Šimtmečio šventės visoje Lietuvoje

Šimtmečio proga į Vilnių sugužėjo miesto ir valstybės svečiai bei diplomatai, valstybinės įstaigos ir verslo...

2018.02.16
Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška 11

„Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos 2

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentūroje tradiciškai įteiktos Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2018.02.15
„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas,...

Laisvalaikis
2018.02.14
Milijono eurų premija – „Vasario 16 d. fondo“ tarybos rankose Premium 16

Prasideda antras etapas koncerno „MG Baltic“ iniciatyvoje – milijono eurų premiją dalins devynių asmenų...

Rinkodara
2018.02.14
„Finnair“ lėktuvuose atsisako popierinių leidinių

„Finnair“ lėktuvuose atsisakoma popierinių, nemokamai pradedami siūlomi skaitmeniniai leidiniai.

Transportas
2018.02.12
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Meryl Streep registruoja savo prekės ženklą

Viena garsiausių ir daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė Meryl Streep padavė prašymą patentuoti savo vardo...

Rinkodara
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 6

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Iliustruotoji istorija: ideologijų atsiradimas

Anarchizmo filosofijos šaknys glūdi senojoje Graikijoje, o pirmieji nacionalsocialistai kilo iš marksistų.

Laisvalaikis
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09
Diena su „Douglas“ vadove: lyderystės ypatumai ir efektyvumo receptai

Kai prieš septynerius metus prie UAB „Douglas LT“ vairo stojo Vilūnė Spaičė, įmonė valdė 40 parduotuvių.

Vadyba
2018.02.09
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji...

Laisvalaikis
2018.02.09
„Telesofto“ vadovo A. Stonio portretas: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai 4

Tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys kuria naujus...

Laisvalaikis
2018.02.09
Šimtmečiui – istorinių vėliavų parodos

Minint valstybingumo šimtmetį, Lietuvoje suplazdės istorinės vėliavos – nuo rekonstruotos XV a. vėliavos iki...

Laisvalaikis
2018.02.08
Vilniuje atidengtas paminklas broliams Vileišiams 1

Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas broliams Vileišiams, tautinio atgimimo...

Laisvalaikis
2018.02.08
Kėvišo bylų maratone – dar vienas pralaimėjimas 2

Vilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT) paskelbė atmetęs Gintauto Kėvišo, buvusio Lietuvos nacionalinio...

Laisvalaikis
2018.02.07
Astronomines sąskaitas turistams išrašinėjęs Venecijos restoranas gavo 20.000 Eur baudą 9

Venecijos (Italija) restoranas, 4 turistams už pietus pateikęs 1.100 Eur sąskaitą, nubaustas 20.000 Eur bauda.

Vadyba
2018.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau