Iliustruotasis mokslas: mokslininkai neigia fiziologijos mitus

Publikuota: 2018-01-14
„Mattonstock“ nuotr.
„Mattonstock“ nuotr.
 

Mokslininkai paaiškina, kurie populiarūs teiginiai apie žmogaus fiziologiją yra tiesa, o kurie – melas.

1. „Mėsainiai ir alus sukelia dejonių ir dusulį“

TIESAIšsamūs tyrimai išsprendė sutuoktinių ginčą, kas daugiau knarkia. Naktinis knarkimas būdingesnis vyrams, dažniausiai dėl nutukimo ir alkoholio.

Iš 2012 m. atliktų 200.000 vyrų ir moterų tyrimų paaiškėjo tai, ką moterys ir taip jau žinojo, – vyrai knarkia beveik dukart dažniau nei moterys. Kuo asmuo vyresnis, tuo dažniau knarkia. Apie 80% visų vidutinio amžiaus vyrų knarkia, apie pusė jų knarkia kasnakt.

Paprastai taip nutinka dėl to, kad gulint ant nugaros liežuvio ir ryklės raumenys atsipalaiduoja ir užgula kvėpavimo ortakius, taip apsunkinamas oro pralaidumas. Mokslininkai nežino, kodėl vyrai knarkia dažniau, tačiau knarkimas dažnėja dėl alkoholio, nutukimo, tam tikrų vaistų ir ryklės formą lemiančio paveldimumo.

2. „Plaukai pažastyse stiprina prakaito kvapą“

MELASBakterijos, sukeliančios nemalonų prakaito kvapą, klesti ant drėgnos odos. Plaukai, mokslininkų teigimu, drėgmę, mažina.

BEPLAUKĖ PAŽASTIS: bakterijos minta pieno rūgštimi ir prakaito šlapalu, o prakaito dvoką sukelia šalutiniai bakterijų produktai.

Per plaukus prakaitas išgaruoja, tad odos paviršius tampa sausas ir bekvapis.

PLAUKUOTA PAŽASTIS: prakaitas pasiskirsto ant odos ir plaukų, tad oda tampa sausesnė. Ant sausos odos bakterijos nesidaugina.

3. „Vaikai turi daugiau kaulų nei suaugusieji“

TIESANaujagimis turi daugiau kaulų nei suaugęs žmogus, t. y. atitinkamai apie 270 ir 206. Pertekliniai kūdikių kaulai neišnyksta, tačiau keletas jų vaikui augant susijungia. Kūdikio kaukolės smegeninę sudaro penki nesuaugę plokštės formos kaulai. Kaulų jungties vietose yra nesukaulėjusios plėvės – momenėliai. Dėl lanksčios nesuaugusių kaulų struktūros kaukolės smegeninė gali plėstis, taip užtikrinama, kad bus pakankamai vietos smegenims, kurios per ankstyvuosius vaiko gyvenimo metus padvigubėja. Sulaukus antrojo gimtadienio, minkštos vietos pavirsta kauliniu audiniu, ir kaukolės smegeninę sudaro tik vienas kaulas. Vaikui augant, jungiasi ir kitų kūno vietų, pavyzdžiui, klubų, kaulai. Galutinis kaulų skaičius – 206 (200 įprastinių kaulų, 6 klausomieji kauleliai) – atsiranda tik apie 25-ąjį gimtadienį.

4. „Plonosios žarnos paviršiaus plotas prilygsta teniso kortams“

MELASPlonosios žarnos paviršiaus plotas nesiekia teniso kortų dydžio, – labiau primena pusę badmintono aikštelės. Teniso kortų plotas yra apie 300 m2, o plonosios žarnos paviršiaus plotas – apie 32 m2.

Šį mitą 2014 m. išsklaidė Geteborgo universiteto (Švedija) gydytojas Herbertas Helanderis, iš audinio mėginių optiniu ir elektroniniu mikroskopu nustatęs vidinės žarnos sienelės plotą. Dėl milžiniško paviršiaus pasisavinama daugiau maistingųjų medžiagų.

5. „Galvos skausmą sukelia smegenų skausmas“

MELASĮtampa kyla ne pačiose smegenyse, nors skaudant galvai taip gali atrodyti. Smegenyse nėra skausmo nervų, jos visiškai nejautrios.

Skausmas kyla smegenis supančiuose audiniuose, kuriuose apstu nervų. Galvos skausmas kyla jungiamajame audinyje ir raumenyse išorinėje kaukolės pusėje bei kaukolės viduje esančiose membranose. Jei ančių ir akiduobių audinys bei smegenų išorėje esančios kraujagyslės suerzinamos, gali kilti infekcija, į kurią reaguoja skausmo nervai audinyje.

Priklausomai nuo audinio rūšies ir infekcijos priežasties skausmo pojūtis skiriasi. Dažniausiai pasitaikantis galvos skausmas – įtampos tipo galvos skausmas, jį paprastai sukelia raumenų įsitempimas, stresas, miego trūkumas arba pagirios. Dažniausiai skauda abi galvos puses, jaučiamas ankštumas arba spaudimas.

6. „Mūsų vidaus organai vos patenkina organizmo poreikius“

MELASKeli organai, pavyzdžiui, inkstai ir plaučiai, turi ryškaus papildomo pajėgumo, o kai kurie, pavyzdžiui, blužnis ir apendiksas nėra gyvybiškai būtini. Tad plačiai paplitęs įsitikinimas, kad evoliucijai reikalingi tik būtini ištekliai, nėra tiesa.

Daugelis tiki, kad žmogui gyvybiškai būtini abu plaučiai, tačiau tai nėra visiškai tiesa, nes gyventi galima ir su vienu. Vieną plautį turintis žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą, tačiau jam tikriausiai nepavyks imtis sunkios fizinės veiklos. Vadinamasis gyvas plaučių donoras puikiai išsiverčia su vienu likusiu plaučiu.

1,5 kg sveriančios kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas, atliekantis gyvybiškai svarbią funkciją biocheminiuose procesuose. Tačiau kepenims būdingas ir ypatingas gebėjimas, – jos gali ataugti. Praradus pusę kepenų, pavyzdžiui, paaukojus persodinimui, per kelias savaites jos pasiekia pirminį dydį. Jei kepenis suardo, pavyzdžiui, cirozė, jos neatauga.

Skrandyje telpa gerokai daugiau maisto (iki 3 litrų), nei mums reikia. Reikiamą dienos kalorijų normą galime gauti apytiksliai iš vieno litro maistingo maisto, nes beveik visas maistingąsias medžiagas pasisavina 5–6 m ilgio plonoji žarna. Valgant maistingą maistą, galima išsiversti su gerokai mažesniu virškinamuoju kanalu.

Blužnis veikia kaip raudonųjų kraujo kūnelių sandėlis ir yra svarbi imuninei sistemai. Nė viena šio organo funkcija nėra gyvybiškai svarbi, tačiau be blužnies esame mažiau atsparūs infekcijoms ir labiau rizikuojame susirgti širdies ligomis.

Turime du kraują valančius ir šalutinius produktus į šlapimą išskiriančius inkstus, tačiau puikiausiai galime išsiversti ir su vienu. Kasmet apie 27 tūkst. žmonių savanoriškai aukoja inkstą kitam asmeniui.

Kelis lyties organus galime paaukoti, kai nebenorime turėti vaikų. Tai pasakytina apie moterų gimdą ir iš dalies apie kiaušides bei vyrų sėklides. Jos gamina svarbius hormonus, pavyzdžiui, estrogeną ir testosteroną.

Mokslininkai nežino, ar apendiksas, aklosios žarnos kirmėlinė atauga, atlieka kokią funkciją. Dalis jų mano, kad apendiksu išlaikoma sveika žarnyno flora.

7. „Savo kūno viduje galite turėti dvynį“

MELASInternete apstu siaubo istorijų apie suaugusiesiems pašalintus auglius, kuriuose vėliau rastas dvynys su oda, plaukais, dantimis ir kartais net rankomis bei kojomis.

Šie pasakojimai gali būti tiesa. Darinys vadinamas teratoma – netikru dvyniu, nes tai nėra nepriklausomas gyvybingas individas. Netikri dvyniai yra nedidelė embriono dalis, atsiskirianti embrionui vystantis ir toliau gyvenanti savo gyvenimą.

Ląstelių gumulas stengiasi vystytis toliau, tačiau jis nėra įprastoje aplinkoje, – čia nėra vietos dantims ar odai, tad šie audiniai atsitiktinai susidaro cistoje. Kai kuriais atvejais cista užauga didelė ir aptinkama jau gimstant, kitais atvejais ji nedidelė ir išryškėja tik žmogui suaugus.

Paprastai tokios cistos šalinamos vos atrastos. Dažniausiai jos nėra pavojingos, tačiau gali kliudyti normaliam organizmo vystymuisi ir virsti vėžiniais dariniais.

Dažniausiai pasitaikančios teratomos turi odą, plaukus, dantis ir nagus, o kai kada gali turėti raumenis, kaulus ar kūno dalis, pavyzdžiui, rankas, kojas arba akį. Teratomos paprastai pasireiškia kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, taip pat kiaušidėse, sėklidėse, kakle, kaukolėje ar tarpuplautyje.

8. „Kūdikiai gimsta daltonikai“

TIESANors naujagimiai, kitaip nei kačiukai, mato iškart ką tik gimę, jų regėjimas labai silpnas, jie neskiria spalvų. Gebėjimą matyti spalvas užtikrina tinklainės užpakalinėje dalyje esančios šviesai jautrios ląstelės – kolbelės. Kolbelės būna trijų rūšių: reaguoja į raudoną, žalią ir mėlyną šviesą. Nė viena rūšis gimimo metu nefunkcionuoja, tad naujagimiai aplinką mato nespalvotai. Per kelias savaites išsivysto raudonosios ir žaliosios kolbelės, tad naujagimis gali matyti kelias spalvas. Mėlynosios kolbelės susiformuoja sulaukus 2–3 mėnesių, tuomet vaikas gali matyti mėlyną ir geltoną spalvas.

9. „Ryte esame aukštesni nei vakare“

TIESAPer dieną mūsų ūgis šiek tiek sumažėja, tačiau per naktį visus centimetrus atgauname. Per dieną paprastai sumažėjame 1,5 centimetro.

Ūgis keičiasi dėl tarpslankstelinių diskų – kremzlinio audinio tarp stuburo slankstelių, jis stuburui suteikia spyruokliškumo ir lankstumo. Daugiausia iš vandens sudarytus diskus dieną sėdint, vaikštant ar stovint tarpusavyje spaudžia kūno masė. Atskiri slanksteliai artėja vienas prie kito, tad stuburas – ir visas kūnas – truputį sumažėja. Vakare atsigulus slanksteliai nebespaudžiami. Jie atgauna formą, o mes – ūgį.

10. „Dauguma ląstelių yra mūsų amžiaus“

MELASBeveik visos organizmo ląstelės keičiamos naujomis, tad, nepriklausomai nuo amžiaus, mūsų organizmas yra gerokai jaunesnis.

Anot mokslininkų, vidutinis suaugusio žmogaus ląstelių amžius yra vos 7–10 metų, tačiau amžius ir atsinaujinimas itin priklauso nuo audinio rūšies. Raudonieji kraujo kūneliai gyvena vos 120 dienų, o kad pakeistų negyvus kūnelius, kaulų čiulpai per sekundę turi pagaminti 2,4 mln. naujų kūnelių. Organizmas kasdien pagamina apie 300 000 000 000 naujų ląstelių. Odos ląstelės ir virškinimo organų sistemos viduje esančios ląstelės tiesiogiai kontaktuoja su aplinka, tad greitai nusidėvi ir gyvena vos keletą dienų.

Dalis imuninės sistemos ląstelių keičiamos dar dažniau, pavyzdžiui, kas keletą valandų. Kitas kraštutinumas – galvos smegenų žievės neuronai ir akies lęšiuko ląstelės, kurie nežūsta ir su mumis išlieka visą gyvenimą.

Dar vienas ištikimas palydovas – širdis. Daugiau kaip pusė jos raumenų ląstelių nesikeičia nuo gimimo, kasmet keičiama tik mažiau nei 1 procentas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
10:31
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 5

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 1

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 13

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11
Koks amžius tinkamiausias vaikui įteikti pirmąjį telefoną

Kas ketvirtas šešiametis Didžiojoje Britanijoje jau turi savo išmanųjį telefoną. Visgi dauguma tėvų mano, jog...

Laisvalaikis
2018.04.11
Dešimt geriausių nišinių Europos muzikos festivalių 1

Artėja vasara – renginių atvirame ore ir kelionių metas. „The Guardian“ vardija dešimt geriausių muzikos...

Laisvalaikis
2018.04.10
Lietuva Londono knygų mugėje ieškos nišų į anglakalbę rinką

Balandžio 10–12 d. Londone, „Olympia“ parodų centre vyksta 47-oji „The London Book Fair“, didžiausia leidybos...

Laisvalaikis
2018.04.10
Viename garsiausių pasaulio muziejų atidaryta Baltijos šalių dailės paroda 1

Balandžio 9-osios pavakarę Paryžiuje, Orsė muziejuje (Musée d’Orsay), atidaryta paroda „Laukinė dvasia.

Laisvalaikis
2018.04.09
Istoriniai turgūs kauniečius ir erzino, ir viliojo

Nuo XV a. iki tarpukario, nuo tarpukario iki šiandienos – turgus Kaune, nuo seno garsėjusiame plačiais...

Laisvalaikis
2018.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau