Iliustruotasis mokslas: mokslininkai neigia fiziologijos mitus

Publikuota: 2018-01-14
„Mattonstock“ nuotr.
„Mattonstock“ nuotr.
 

Mokslininkai paaiškina, kurie populiarūs teiginiai apie žmogaus fiziologiją yra tiesa, o kurie – melas.

1. „Mėsainiai ir alus sukelia dejonių ir dusulį“

TIESAIšsamūs tyrimai išsprendė sutuoktinių ginčą, kas daugiau knarkia. Naktinis knarkimas būdingesnis vyrams, dažniausiai dėl nutukimo ir alkoholio.

Iš 2012 m. atliktų 200.000 vyrų ir moterų tyrimų paaiškėjo tai, ką moterys ir taip jau žinojo, – vyrai knarkia beveik dukart dažniau nei moterys. Kuo asmuo vyresnis, tuo dažniau knarkia. Apie 80% visų vidutinio amžiaus vyrų knarkia, apie pusė jų knarkia kasnakt.

Paprastai taip nutinka dėl to, kad gulint ant nugaros liežuvio ir ryklės raumenys atsipalaiduoja ir užgula kvėpavimo ortakius, taip apsunkinamas oro pralaidumas. Mokslininkai nežino, kodėl vyrai knarkia dažniau, tačiau knarkimas dažnėja dėl alkoholio, nutukimo, tam tikrų vaistų ir ryklės formą lemiančio paveldimumo.

2. „Plaukai pažastyse stiprina prakaito kvapą“

MELASBakterijos, sukeliančios nemalonų prakaito kvapą, klesti ant drėgnos odos. Plaukai, mokslininkų teigimu, drėgmę, mažina.

BEPLAUKĖ PAŽASTIS: bakterijos minta pieno rūgštimi ir prakaito šlapalu, o prakaito dvoką sukelia šalutiniai bakterijų produktai.

Per plaukus prakaitas išgaruoja, tad odos paviršius tampa sausas ir bekvapis.

PLAUKUOTA PAŽASTIS: prakaitas pasiskirsto ant odos ir plaukų, tad oda tampa sausesnė. Ant sausos odos bakterijos nesidaugina.

3. „Vaikai turi daugiau kaulų nei suaugusieji“

TIESANaujagimis turi daugiau kaulų nei suaugęs žmogus, t. y. atitinkamai apie 270 ir 206. Pertekliniai kūdikių kaulai neišnyksta, tačiau keletas jų vaikui augant susijungia. Kūdikio kaukolės smegeninę sudaro penki nesuaugę plokštės formos kaulai. Kaulų jungties vietose yra nesukaulėjusios plėvės – momenėliai. Dėl lanksčios nesuaugusių kaulų struktūros kaukolės smegeninė gali plėstis, taip užtikrinama, kad bus pakankamai vietos smegenims, kurios per ankstyvuosius vaiko gyvenimo metus padvigubėja. Sulaukus antrojo gimtadienio, minkštos vietos pavirsta kauliniu audiniu, ir kaukolės smegeninę sudaro tik vienas kaulas. Vaikui augant, jungiasi ir kitų kūno vietų, pavyzdžiui, klubų, kaulai. Galutinis kaulų skaičius – 206 (200 įprastinių kaulų, 6 klausomieji kauleliai) – atsiranda tik apie 25-ąjį gimtadienį.

4. „Plonosios žarnos paviršiaus plotas prilygsta teniso kortams“

MELASPlonosios žarnos paviršiaus plotas nesiekia teniso kortų dydžio, – labiau primena pusę badmintono aikštelės. Teniso kortų plotas yra apie 300 m2, o plonosios žarnos paviršiaus plotas – apie 32 m2.

Šį mitą 2014 m. išsklaidė Geteborgo universiteto (Švedija) gydytojas Herbertas Helanderis, iš audinio mėginių optiniu ir elektroniniu mikroskopu nustatęs vidinės žarnos sienelės plotą. Dėl milžiniško paviršiaus pasisavinama daugiau maistingųjų medžiagų.

5. „Galvos skausmą sukelia smegenų skausmas“

MELASĮtampa kyla ne pačiose smegenyse, nors skaudant galvai taip gali atrodyti. Smegenyse nėra skausmo nervų, jos visiškai nejautrios.

Skausmas kyla smegenis supančiuose audiniuose, kuriuose apstu nervų. Galvos skausmas kyla jungiamajame audinyje ir raumenyse išorinėje kaukolės pusėje bei kaukolės viduje esančiose membranose. Jei ančių ir akiduobių audinys bei smegenų išorėje esančios kraujagyslės suerzinamos, gali kilti infekcija, į kurią reaguoja skausmo nervai audinyje.

Priklausomai nuo audinio rūšies ir infekcijos priežasties skausmo pojūtis skiriasi. Dažniausiai pasitaikantis galvos skausmas – įtampos tipo galvos skausmas, jį paprastai sukelia raumenų įsitempimas, stresas, miego trūkumas arba pagirios. Dažniausiai skauda abi galvos puses, jaučiamas ankštumas arba spaudimas.

6. „Mūsų vidaus organai vos patenkina organizmo poreikius“

MELASKeli organai, pavyzdžiui, inkstai ir plaučiai, turi ryškaus papildomo pajėgumo, o kai kurie, pavyzdžiui, blužnis ir apendiksas nėra gyvybiškai būtini. Tad plačiai paplitęs įsitikinimas, kad evoliucijai reikalingi tik būtini ištekliai, nėra tiesa.

Daugelis tiki, kad žmogui gyvybiškai būtini abu plaučiai, tačiau tai nėra visiškai tiesa, nes gyventi galima ir su vienu. Vieną plautį turintis žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą, tačiau jam tikriausiai nepavyks imtis sunkios fizinės veiklos. Vadinamasis gyvas plaučių donoras puikiai išsiverčia su vienu likusiu plaučiu.

1,5 kg sveriančios kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas, atliekantis gyvybiškai svarbią funkciją biocheminiuose procesuose. Tačiau kepenims būdingas ir ypatingas gebėjimas, – jos gali ataugti. Praradus pusę kepenų, pavyzdžiui, paaukojus persodinimui, per kelias savaites jos pasiekia pirminį dydį. Jei kepenis suardo, pavyzdžiui, cirozė, jos neatauga.

Skrandyje telpa gerokai daugiau maisto (iki 3 litrų), nei mums reikia. Reikiamą dienos kalorijų normą galime gauti apytiksliai iš vieno litro maistingo maisto, nes beveik visas maistingąsias medžiagas pasisavina 5–6 m ilgio plonoji žarna. Valgant maistingą maistą, galima išsiversti su gerokai mažesniu virškinamuoju kanalu.

Blužnis veikia kaip raudonųjų kraujo kūnelių sandėlis ir yra svarbi imuninei sistemai. Nė viena šio organo funkcija nėra gyvybiškai svarbi, tačiau be blužnies esame mažiau atsparūs infekcijoms ir labiau rizikuojame susirgti širdies ligomis.

Turime du kraują valančius ir šalutinius produktus į šlapimą išskiriančius inkstus, tačiau puikiausiai galime išsiversti ir su vienu. Kasmet apie 27 tūkst. žmonių savanoriškai aukoja inkstą kitam asmeniui.

Kelis lyties organus galime paaukoti, kai nebenorime turėti vaikų. Tai pasakytina apie moterų gimdą ir iš dalies apie kiaušides bei vyrų sėklides. Jos gamina svarbius hormonus, pavyzdžiui, estrogeną ir testosteroną.

Mokslininkai nežino, ar apendiksas, aklosios žarnos kirmėlinė atauga, atlieka kokią funkciją. Dalis jų mano, kad apendiksu išlaikoma sveika žarnyno flora.

7. „Savo kūno viduje galite turėti dvynį“

MELASInternete apstu siaubo istorijų apie suaugusiesiems pašalintus auglius, kuriuose vėliau rastas dvynys su oda, plaukais, dantimis ir kartais net rankomis bei kojomis.

Šie pasakojimai gali būti tiesa. Darinys vadinamas teratoma – netikru dvyniu, nes tai nėra nepriklausomas gyvybingas individas. Netikri dvyniai yra nedidelė embriono dalis, atsiskirianti embrionui vystantis ir toliau gyvenanti savo gyvenimą.

Ląstelių gumulas stengiasi vystytis toliau, tačiau jis nėra įprastoje aplinkoje, – čia nėra vietos dantims ar odai, tad šie audiniai atsitiktinai susidaro cistoje. Kai kuriais atvejais cista užauga didelė ir aptinkama jau gimstant, kitais atvejais ji nedidelė ir išryškėja tik žmogui suaugus.

Paprastai tokios cistos šalinamos vos atrastos. Dažniausiai jos nėra pavojingos, tačiau gali kliudyti normaliam organizmo vystymuisi ir virsti vėžiniais dariniais.

Dažniausiai pasitaikančios teratomos turi odą, plaukus, dantis ir nagus, o kai kada gali turėti raumenis, kaulus ar kūno dalis, pavyzdžiui, rankas, kojas arba akį. Teratomos paprastai pasireiškia kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, taip pat kiaušidėse, sėklidėse, kakle, kaukolėje ar tarpuplautyje.

8. „Kūdikiai gimsta daltonikai“

TIESANors naujagimiai, kitaip nei kačiukai, mato iškart ką tik gimę, jų regėjimas labai silpnas, jie neskiria spalvų. Gebėjimą matyti spalvas užtikrina tinklainės užpakalinėje dalyje esančios šviesai jautrios ląstelės – kolbelės. Kolbelės būna trijų rūšių: reaguoja į raudoną, žalią ir mėlyną šviesą. Nė viena rūšis gimimo metu nefunkcionuoja, tad naujagimiai aplinką mato nespalvotai. Per kelias savaites išsivysto raudonosios ir žaliosios kolbelės, tad naujagimis gali matyti kelias spalvas. Mėlynosios kolbelės susiformuoja sulaukus 2–3 mėnesių, tuomet vaikas gali matyti mėlyną ir geltoną spalvas.

9. „Ryte esame aukštesni nei vakare“

TIESAPer dieną mūsų ūgis šiek tiek sumažėja, tačiau per naktį visus centimetrus atgauname. Per dieną paprastai sumažėjame 1,5 centimetro.

Ūgis keičiasi dėl tarpslankstelinių diskų – kremzlinio audinio tarp stuburo slankstelių, jis stuburui suteikia spyruokliškumo ir lankstumo. Daugiausia iš vandens sudarytus diskus dieną sėdint, vaikštant ar stovint tarpusavyje spaudžia kūno masė. Atskiri slanksteliai artėja vienas prie kito, tad stuburas – ir visas kūnas – truputį sumažėja. Vakare atsigulus slanksteliai nebespaudžiami. Jie atgauna formą, o mes – ūgį.

10. „Dauguma ląstelių yra mūsų amžiaus“

MELASBeveik visos organizmo ląstelės keičiamos naujomis, tad, nepriklausomai nuo amžiaus, mūsų organizmas yra gerokai jaunesnis.

Anot mokslininkų, vidutinis suaugusio žmogaus ląstelių amžius yra vos 7–10 metų, tačiau amžius ir atsinaujinimas itin priklauso nuo audinio rūšies. Raudonieji kraujo kūneliai gyvena vos 120 dienų, o kad pakeistų negyvus kūnelius, kaulų čiulpai per sekundę turi pagaminti 2,4 mln. naujų kūnelių. Organizmas kasdien pagamina apie 300 000 000 000 naujų ląstelių. Odos ląstelės ir virškinimo organų sistemos viduje esančios ląstelės tiesiogiai kontaktuoja su aplinka, tad greitai nusidėvi ir gyvena vos keletą dienų.

Dalis imuninės sistemos ląstelių keičiamos dar dažniau, pavyzdžiui, kas keletą valandų. Kitas kraštutinumas – galvos smegenų žievės neuronai ir akies lęšiuko ląstelės, kurie nežūsta ir su mumis išlieka visą gyvenimą.

Dar vienas ištikimas palydovas – širdis. Daugiau kaip pusė jos raumenų ląstelių nesikeičia nuo gimimo, kasmet keičiama tik mažiau nei 1 procentas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokios savybės reikalingos lyderiui: jas galite turėti ir jūs Premium 7

Kam yra skirtas šitas žurnalas, kurį laikote rankose? Lyderiams. Kas yra pagrindiniai šio žurnalo herojai?...

Verslo klasė
2018.07.21
Britų „Morrisons“ parduotuvėse – specialios „tylos valandos“ pirkėjams autistams 3

Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Morrisons“ paskelbė įvedantis specialias „tylos valandas“ klientams,...

Laisvalaikis
2018.07.21
Moksliniams tyrimams naudojama mažiausiai gyvūnų per 10 metų

Mokslinių tyrimų su gyvūnais Didžiojoje Britanijoje atliekama mažiausiai nuo 2010-ųjų. Tačiau aktyvistai...

Laisvalaikis
2018.07.21
100 metų nuo caro mirties: paskutinės Nikolajaus II šeimos valandos 16

Revoliucijos vadas Vladimiras Leninas nori, kad nuverstasis Rusijos imperatorius ir caras Nikolajus II už...

Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 2

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau