Iliustruotasis mokslas: mokslininkai neigia fiziologijos mitus

Publikuota: 2018-01-14
„Mattonstock“ nuotr.
„Mattonstock“ nuotr.
 

Mokslininkai paaiškina, kurie populiarūs teiginiai apie žmogaus fiziologiją yra tiesa, o kurie – melas.

1. „Mėsainiai ir alus sukelia dejonių ir dusulį“

TIESAIšsamūs tyrimai išsprendė sutuoktinių ginčą, kas daugiau knarkia. Naktinis knarkimas būdingesnis vyrams, dažniausiai dėl nutukimo ir alkoholio.

Iš 2012 m. atliktų 200.000 vyrų ir moterų tyrimų paaiškėjo tai, ką moterys ir taip jau žinojo, – vyrai knarkia beveik dukart dažniau nei moterys. Kuo asmuo vyresnis, tuo dažniau knarkia. Apie 80% visų vidutinio amžiaus vyrų knarkia, apie pusė jų knarkia kasnakt.

Paprastai taip nutinka dėl to, kad gulint ant nugaros liežuvio ir ryklės raumenys atsipalaiduoja ir užgula kvėpavimo ortakius, taip apsunkinamas oro pralaidumas. Mokslininkai nežino, kodėl vyrai knarkia dažniau, tačiau knarkimas dažnėja dėl alkoholio, nutukimo, tam tikrų vaistų ir ryklės formą lemiančio paveldimumo.

2. „Plaukai pažastyse stiprina prakaito kvapą“

MELASBakterijos, sukeliančios nemalonų prakaito kvapą, klesti ant drėgnos odos. Plaukai, mokslininkų teigimu, drėgmę, mažina.

BEPLAUKĖ PAŽASTIS: bakterijos minta pieno rūgštimi ir prakaito šlapalu, o prakaito dvoką sukelia šalutiniai bakterijų produktai.

Per plaukus prakaitas išgaruoja, tad odos paviršius tampa sausas ir bekvapis.

PLAUKUOTA PAŽASTIS: prakaitas pasiskirsto ant odos ir plaukų, tad oda tampa sausesnė. Ant sausos odos bakterijos nesidaugina.

3. „Vaikai turi daugiau kaulų nei suaugusieji“

TIESANaujagimis turi daugiau kaulų nei suaugęs žmogus, t. y. atitinkamai apie 270 ir 206. Pertekliniai kūdikių kaulai neišnyksta, tačiau keletas jų vaikui augant susijungia. Kūdikio kaukolės smegeninę sudaro penki nesuaugę plokštės formos kaulai. Kaulų jungties vietose yra nesukaulėjusios plėvės – momenėliai. Dėl lanksčios nesuaugusių kaulų struktūros kaukolės smegeninė gali plėstis, taip užtikrinama, kad bus pakankamai vietos smegenims, kurios per ankstyvuosius vaiko gyvenimo metus padvigubėja. Sulaukus antrojo gimtadienio, minkštos vietos pavirsta kauliniu audiniu, ir kaukolės smegeninę sudaro tik vienas kaulas. Vaikui augant, jungiasi ir kitų kūno vietų, pavyzdžiui, klubų, kaulai. Galutinis kaulų skaičius – 206 (200 įprastinių kaulų, 6 klausomieji kauleliai) – atsiranda tik apie 25-ąjį gimtadienį.

4. „Plonosios žarnos paviršiaus plotas prilygsta teniso kortams“

MELASPlonosios žarnos paviršiaus plotas nesiekia teniso kortų dydžio, – labiau primena pusę badmintono aikštelės. Teniso kortų plotas yra apie 300 m2, o plonosios žarnos paviršiaus plotas – apie 32 m2.

Šį mitą 2014 m. išsklaidė Geteborgo universiteto (Švedija) gydytojas Herbertas Helanderis, iš audinio mėginių optiniu ir elektroniniu mikroskopu nustatęs vidinės žarnos sienelės plotą. Dėl milžiniško paviršiaus pasisavinama daugiau maistingųjų medžiagų.

5. „Galvos skausmą sukelia smegenų skausmas“

MELASĮtampa kyla ne pačiose smegenyse, nors skaudant galvai taip gali atrodyti. Smegenyse nėra skausmo nervų, jos visiškai nejautrios.

Skausmas kyla smegenis supančiuose audiniuose, kuriuose apstu nervų. Galvos skausmas kyla jungiamajame audinyje ir raumenyse išorinėje kaukolės pusėje bei kaukolės viduje esančiose membranose. Jei ančių ir akiduobių audinys bei smegenų išorėje esančios kraujagyslės suerzinamos, gali kilti infekcija, į kurią reaguoja skausmo nervai audinyje.

Priklausomai nuo audinio rūšies ir infekcijos priežasties skausmo pojūtis skiriasi. Dažniausiai pasitaikantis galvos skausmas – įtampos tipo galvos skausmas, jį paprastai sukelia raumenų įsitempimas, stresas, miego trūkumas arba pagirios. Dažniausiai skauda abi galvos puses, jaučiamas ankštumas arba spaudimas.

6. „Mūsų vidaus organai vos patenkina organizmo poreikius“

MELASKeli organai, pavyzdžiui, inkstai ir plaučiai, turi ryškaus papildomo pajėgumo, o kai kurie, pavyzdžiui, blužnis ir apendiksas nėra gyvybiškai būtini. Tad plačiai paplitęs įsitikinimas, kad evoliucijai reikalingi tik būtini ištekliai, nėra tiesa.

Daugelis tiki, kad žmogui gyvybiškai būtini abu plaučiai, tačiau tai nėra visiškai tiesa, nes gyventi galima ir su vienu. Vieną plautį turintis žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą, tačiau jam tikriausiai nepavyks imtis sunkios fizinės veiklos. Vadinamasis gyvas plaučių donoras puikiai išsiverčia su vienu likusiu plaučiu.

1,5 kg sveriančios kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas, atliekantis gyvybiškai svarbią funkciją biocheminiuose procesuose. Tačiau kepenims būdingas ir ypatingas gebėjimas, – jos gali ataugti. Praradus pusę kepenų, pavyzdžiui, paaukojus persodinimui, per kelias savaites jos pasiekia pirminį dydį. Jei kepenis suardo, pavyzdžiui, cirozė, jos neatauga.

Skrandyje telpa gerokai daugiau maisto (iki 3 litrų), nei mums reikia. Reikiamą dienos kalorijų normą galime gauti apytiksliai iš vieno litro maistingo maisto, nes beveik visas maistingąsias medžiagas pasisavina 5–6 m ilgio plonoji žarna. Valgant maistingą maistą, galima išsiversti su gerokai mažesniu virškinamuoju kanalu.

Blužnis veikia kaip raudonųjų kraujo kūnelių sandėlis ir yra svarbi imuninei sistemai. Nė viena šio organo funkcija nėra gyvybiškai svarbi, tačiau be blužnies esame mažiau atsparūs infekcijoms ir labiau rizikuojame susirgti širdies ligomis.

Turime du kraują valančius ir šalutinius produktus į šlapimą išskiriančius inkstus, tačiau puikiausiai galime išsiversti ir su vienu. Kasmet apie 27 tūkst. žmonių savanoriškai aukoja inkstą kitam asmeniui.

Kelis lyties organus galime paaukoti, kai nebenorime turėti vaikų. Tai pasakytina apie moterų gimdą ir iš dalies apie kiaušides bei vyrų sėklides. Jos gamina svarbius hormonus, pavyzdžiui, estrogeną ir testosteroną.

Mokslininkai nežino, ar apendiksas, aklosios žarnos kirmėlinė atauga, atlieka kokią funkciją. Dalis jų mano, kad apendiksu išlaikoma sveika žarnyno flora.

7. „Savo kūno viduje galite turėti dvynį“

MELASInternete apstu siaubo istorijų apie suaugusiesiems pašalintus auglius, kuriuose vėliau rastas dvynys su oda, plaukais, dantimis ir kartais net rankomis bei kojomis.

Šie pasakojimai gali būti tiesa. Darinys vadinamas teratoma – netikru dvyniu, nes tai nėra nepriklausomas gyvybingas individas. Netikri dvyniai yra nedidelė embriono dalis, atsiskirianti embrionui vystantis ir toliau gyvenanti savo gyvenimą.

Ląstelių gumulas stengiasi vystytis toliau, tačiau jis nėra įprastoje aplinkoje, – čia nėra vietos dantims ar odai, tad šie audiniai atsitiktinai susidaro cistoje. Kai kuriais atvejais cista užauga didelė ir aptinkama jau gimstant, kitais atvejais ji nedidelė ir išryškėja tik žmogui suaugus.

Paprastai tokios cistos šalinamos vos atrastos. Dažniausiai jos nėra pavojingos, tačiau gali kliudyti normaliam organizmo vystymuisi ir virsti vėžiniais dariniais.

Dažniausiai pasitaikančios teratomos turi odą, plaukus, dantis ir nagus, o kai kada gali turėti raumenis, kaulus ar kūno dalis, pavyzdžiui, rankas, kojas arba akį. Teratomos paprastai pasireiškia kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, taip pat kiaušidėse, sėklidėse, kakle, kaukolėje ar tarpuplautyje.

8. „Kūdikiai gimsta daltonikai“

TIESANors naujagimiai, kitaip nei kačiukai, mato iškart ką tik gimę, jų regėjimas labai silpnas, jie neskiria spalvų. Gebėjimą matyti spalvas užtikrina tinklainės užpakalinėje dalyje esančios šviesai jautrios ląstelės – kolbelės. Kolbelės būna trijų rūšių: reaguoja į raudoną, žalią ir mėlyną šviesą. Nė viena rūšis gimimo metu nefunkcionuoja, tad naujagimiai aplinką mato nespalvotai. Per kelias savaites išsivysto raudonosios ir žaliosios kolbelės, tad naujagimis gali matyti kelias spalvas. Mėlynosios kolbelės susiformuoja sulaukus 2–3 mėnesių, tuomet vaikas gali matyti mėlyną ir geltoną spalvas.

9. „Ryte esame aukštesni nei vakare“

TIESAPer dieną mūsų ūgis šiek tiek sumažėja, tačiau per naktį visus centimetrus atgauname. Per dieną paprastai sumažėjame 1,5 centimetro.

Ūgis keičiasi dėl tarpslankstelinių diskų – kremzlinio audinio tarp stuburo slankstelių, jis stuburui suteikia spyruokliškumo ir lankstumo. Daugiausia iš vandens sudarytus diskus dieną sėdint, vaikštant ar stovint tarpusavyje spaudžia kūno masė. Atskiri slanksteliai artėja vienas prie kito, tad stuburas – ir visas kūnas – truputį sumažėja. Vakare atsigulus slanksteliai nebespaudžiami. Jie atgauna formą, o mes – ūgį.

10. „Dauguma ląstelių yra mūsų amžiaus“

MELASBeveik visos organizmo ląstelės keičiamos naujomis, tad, nepriklausomai nuo amžiaus, mūsų organizmas yra gerokai jaunesnis.

Anot mokslininkų, vidutinis suaugusio žmogaus ląstelių amžius yra vos 7–10 metų, tačiau amžius ir atsinaujinimas itin priklauso nuo audinio rūšies. Raudonieji kraujo kūneliai gyvena vos 120 dienų, o kad pakeistų negyvus kūnelius, kaulų čiulpai per sekundę turi pagaminti 2,4 mln. naujų kūnelių. Organizmas kasdien pagamina apie 300 000 000 000 naujų ląstelių. Odos ląstelės ir virškinimo organų sistemos viduje esančios ląstelės tiesiogiai kontaktuoja su aplinka, tad greitai nusidėvi ir gyvena vos keletą dienų.

Dalis imuninės sistemos ląstelių keičiamos dar dažniau, pavyzdžiui, kas keletą valandų. Kitas kraštutinumas – galvos smegenų žievės neuronai ir akies lęšiuko ląstelės, kurie nežūsta ir su mumis išlieka visą gyvenimą.

Dar vienas ištikimas palydovas – širdis. Daugiau kaip pusė jos raumenų ląstelių nesikeičia nuo gimimo, kasmet keičiama tik mažiau nei 1 procentas.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Puklevičius: šalin rankas nuo potencialo! Premium 1

Nuo seno žinoma, kad žmogui neduota pažinti šviesos, jis pasmerktas klaidžioti tamsybėmis ir tunelio gale...

Verslo klasė
2019.12.14
Iliustruotoji istorija: kaip maurai sukūrė rojų Premium

711 m. į Pirėnų pusiasalį įsiveržę musulmonų užkariautojai rado pilietinio karo išvargintą visuomenę. Per...

Laisvalaikis
2019.12.14
Antikvarų verslas – pogrindyje? Premium

„Nemanau, kad viena ar kita pusė privalo nutaisyti komunarų veidus ir kovoti už neegzistuojančią tiesą. Daug...

Laisvalaikis
2019.12.14
Atidarytas Vilniaus startuolių muziejus

Apie muziejus vis dar vyrauja stereotipas, jog juose saugomi ir puoselėjami praeities dalykai. Tačiau tik ne...

Laisvalaikis
2019.12.13
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau