Autentiškumo sertifikato prasmė – verslo ir paveldo dialogas

Publikuota: 2018-01-14

2018-ieji paskelbti Europos kultūros paveldo metais, taigi daugybė renginių, programų ir, tikėtina, lėšų visoje ES bus skirta kuo geriau Bendrijos piliečiams informuoti apie visokeriopą kultūros paveldo svarbą. Toks šios programos tikslas. Lietuvoje pernai pradėtą teikti autentiškumo sertifikatą atkurtiems istoriniams objektams irgi galima vadinti šios programos dalimi. Specialistai VŽ paaiškina, ką reiškia šis sertifikatas ir kas gali į jį pretenduoti.

Įgyvendinant Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą, 2017 m. buvo įteikti pirmieji trys autentiškumo sertifikatai atkurtiems istoriniams objektams – „Dangės krantinėms“ Klaipėdoje (plėtoja „Inreal valdymas“), Telegrafui Kaune (plėtoja „Citus“) ir Ilzenbergo dvarui, atkuriamam iš verslininko Vaido Barakausko ir ES lėšų.

Paveldosaugininkai ir NT vystytojai autentiškumą vertina kiek skirtingai. „Objektą autentišku laikome tuomet, kai, nors jam atkurti naudojamos modernios priemonės, tebėra išlaikyta senovinė dvasia. Jei statinys sukelia sunkiai įvertinamą jausmą būnant šalia – jausmą, kad objektas atspindi tam tikro laikotarpio dvasią, yra išlaikytas – jis laikytinas autentišku“, – sako Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius.

Paveldosaugininkų vertinimas paremtas ne jausmais. Kita vertus, sako Algimantas Degutis, KPD direktorės pavaduotojas, šio projekto esmė yra kiek kita: „Pastatų autentiškumo vertinimo programa yra bendra verslo ir paveldo akcija, kuria siekiama maksimaliai patenkinti paveldo interesus, t. y. išsaugoti autentiškumą, ir patenkinti investuotojo interesus siekti savo tikslų.“

Pasak p. Degučio, šiuo atveju, „objekto autentiškumas yra pagrindinis kriterijus, į kurį orientuojasi verslas ir mato jį kaip pridėtinę vertę. Kalbant kitomis kategorijomis, šis sertifikatas parodo, kad turto valdytojas dėjo visas pastangas išsaugoti autentiškumą, kad jis yra geranoriškas, draugiškas paveldui ir siekia jį išsaugoti derindamas su savo tikslais“.

Specialistas sako, jog NT plėtotojų, siekiančių šio sertifikato, eilė kol kas nesirikiuoja, taigi institucijos kviečia prie iniciatyvos jungtis įmones ir pavienius verslininkus, kurie, puoselėdami saugotinus objektus, nesiekia vien pelno.

Takoskyros tarp autentiškų kultūros paveldo objektų ir tų, kuriems jau suteiktas ar dar bus suteiktas sertifikatas, specialistai nebrėžia.

„Mano galva, autentiškumo sertifikatas yra tinkama paskata verslui. Jis skatina saugoti autentiškumą, prikelti dvarus ir kitus objektus naujoms funkcijoms, verslui ir paveldui vystyti dialogą. Ir tai yra jo prasmė“, – VŽ sakė Indrė Kačinskaitė, Kultūros paveldo centro prie KPD Duomenų skyriaus Statinių poskyrio vedėja.

Kietasis autentiškumas

XX a. pradžioje Lietuvoje buvo apie 2.000 dvarų. Mūsų Nepriklausomybės laikais – apie 800, 260 iš jų – visiškai sunykę. Dabar į Kultūros vertybių registrą autentiškų dvarų sodybų įtraukta maždaug 540, dalis jų – apverktinos būklės.

Pasak Ritos Kuncevičienės, KPD Apskaitos, paveldotvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės, daugiausia bėdos dvarų sodyboms padarė sovietiniai laikai, kai dvarviečių pastatai buvo išdalyti kaip socialiniai būstai. Nemažai tokių, jau visai nugyventų, toliau naudojami pagal tą pačią paskirtį. Kita vertus, turime ir neįspūdingos architektūros, tačiau puikiai sutvarkytų dvarelių, dažniausiai privačių asmenų lėšomis.

Paklausta, kuriais atvejais tie dvarai dvareliai vadinami autentiškais, p. Kuncevičienė aiškina, kad visas į Kultūros vertybių registrą įtraukiamas paveldas vienu ar kitu laipsniu yra autentiškas, nes vienas pagrindinių vertinimo, vertingųjų savybių nustatymo ir įtraukimo į šį sąrašą kriterijų yra būtent autentiškumas.

„Valdovų rūmų į jį neįtrauktume, nes jie nėra autentiški – visiški naujadarai nelaikomi vertingais“, – šypsosi specialistė.

Anot jos, paveldo požiūriu, teisės aktai nesaugo atstatytų objektų, net jei jie atstatyti pagal analogą. Kalbant apie dvarus, tais atvejais, kai dalis dvarvietės pastatų yra išlikę autentiški, o kita dalis – atstatyti, pastaroji dalis paveldo požiūriu taip pat nelaikoma vertinga. Tokiais atvejais dokumentuose aiškiai įvardijama, kas konkrečiame objekte yra vertinga, t. y. autentiška, ir kas ne.

Medinė autentika

Vertingąsias kultūros paveldo objektų savybes nustato Kultūros paveldo centras prie KPD. Pasak centro specialistės p. Kačinskaitės, dėl sovietmečio palikimo šimtaprocentinio autentiškumo vargu ar beturime. Anot jos, geriausiai išsilaikiusios bus dar sovietmečiu į Architektūros paminklų sąrašą įtrauktos restauruotos didikų rezidencijos, nors tokių objektų reiktų ieškoti ir tarp medinių dvarelių: „Lietuvoje didžioji dvarų sodybų dalis buvo medinės architektūros statiniai. Vėlgi didieji dvarai sekė Europos madas, mediniai dvareliai daugiau taikėsi prie vietos tradicijų.“

Kaip pavyzdį p. Kačinskaitė mini Staškūniškio dvarelį Širvintų rajone – išlikęs jo medinis dvarininko namas, manoma, stovi nuo XVII a., jokių drastiškų sovietmečio rekonstrukcijų pastatas nepatyrė. Arba nuo XVI a. minima XVIII a. perstatyta Biržuvėnų dvaro sodyba, vienas didžiausių, įdomiausių dvarų kompleksų Žemaitijoje.

„Mes labiau į Palangą žiūrim, Užutrakį, Verkius, kitomis panašiomis vietomis džiaugiamės, o medinukus nepelnytai užmirštam, nors kalbant apie mūrinių dvarų autentiškumą, reiktų labai pasukti galvą. Juk dvaras yra ne tik rūmai, bet ir ūkiniai, gamybiniai pastatai, kurie sovietmečiu buvo pritaikyti vienoms ar kitoms reikmėms, todėl kito. Šnekėti apie parkų autentiškumą – dar kita tema“, – dėsto p. Kačinskaitė.

Anot pašnekovės, iš autentiškiausių atgaivintų mūrinių pastatų gali būti minimas Liubavo dvaro sodybos malūnas, kurį įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ 2012 m. paskelbė vienu geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Ten tikrai buvo padirbėta ir stengtasi su autentika elgtis labai sąžiningai. Ne veltui jie gavo apdovanojimą, nors žodžio „autentiškumas“ nominacijos pavadinime ir nėra. Specialistė priduria, kad Lietuvoje jau yra daug restauruotų dvarų sodybų, o jų autentiškumo išsaugojimas didžiąja dalimi priklauso nuo savininkų požiūrio į įsigytą paveldo objektą, jų asmeninės pagarbos istorijos, architektūros palikimui.

„Gyventi istoriniame dvare ir susikurti XXI a. aplinką yra nesuderinami dalykai“, – tarsteli pašnekovė.

Palanga, Verkiai ir kiti

Įdomu, kaip autentiškumo požiūriu vertinami Tiškevičių rūmai Palangoje. Pasak p. Kačinskaitės, sovietmečiu jie buvo pritaikyti muziejui, ir tam tikra pertvarka ten buvo padaryta. Dabar, kai rūmai restauruoti pagal atrastą vokiečių architekto Franco Švechteno projektą, jie artėja prie maksimalaus autentiško vaizdo.

„Visiems žinomi Verkių rūmai (Rytų oficina) sovietmečiu buvo tikrai profesionaliai restauruoti. 1970–1975 m. projektą rengė architektas A. Kunigėlis, prieš pradedant darbus buvo atlikti išsamūs objekto tyrimai, tačiau ir šiuo atveju kalbėti apie 100% autentiškumo išsaugojimą, nemanau, kad realu“, – šypsosi pašnekovė. Ji priduria, kad svarbiausia turi būti išsaugoti autentiškumą, todėl restauruojant pastatą būtina išvengti vadinamojo euroremonto, naudoti senąsias technologijas, medžiagas.

Europa ir paveldas

„Euromonitor“ tyrimo duomenimis, 8 europiečiai iš 10-ies, taip pat ir lietuviai, mano, kad kultūros paveldas svarbus ne tik asmeniškai jiems, bet ir jų bendruomenei, regionui, šaliai ir visai Europos Sąjungai.

Didžioji dauguma respondentų didžiuojasi kultūros paveldu.

71% ES piliečių (68% lietuvių) pritaria, kad kultūros paveldas gali pagerinti jų gyvenimo kokybę.

88% ES piliečių (89% lietuvių) mano, kad mokyklose turėtų būti mokoma apie kultūros paveldą.

Trys ketvirtadaliai ES piliečių mano, kad valstybės narės ir ES turėtų skirti daugiau lėšų Europos kultūros paveldo apsaugai, o lietuviai pabrėžia nacionalinės valdžios institucijų ir pačių piliečių vaidmenį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Paaiškėjo, kiek reikia uždirbti, kad žmogus jaustųsi laimingas 5

Išsiaiškinta, kiek pinigų per metus reikia uždirbti, kad žmogus jaustųsi laimingas ir labiau patenkintas...

Vadyba
2018.02.23
Leidybos verslas kalba ir apie kilimą, ir apie bankrotus 5

„Litexpo“ parodų centre šį savaitgalį vykstanti Vilniaus knygų mugė, žvelgiant iš šalies, atrodo kaip...

Laisvalaikis
2018.02.23
Berlyno kino festivalis: laukiant pokyčių, bijant pokyčių

Daugybę metų kaip antras svarbiausias kino festivalis pasaulyje žinoma Berlynalė pastaraisiais metais...

Laisvalaikis
2018.02.22
Gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai: nuo „Gėlių burtų“ iki „Dangaus kačių“ 3

Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena, primenanti, kaip svarbu ją gerbti ir puoselėti. Šia...

Laisvalaikis
2018.02.21
Restauruojamuose Pacų rūmuose veriasi freskos 3

Vilniuje, restauruojamuose istoriniuose Pacų rūmuose Didžiojoje gatvėje, kur šiemet bus atidarytas pasaulinio...

Laisvalaikis
2018.02.20
Metų vertėjo krėslas įteiktas Irenai Aleksaitei

Metų vertėjo krėslo premija šiemet skirta vertėjai Irenai Aleksaitei „už adekvačiai ir gyvai išverstą Witoldo...

Laisvalaikis
2018.02.19
Aidas Puklevičius: baltos akacijos, žiedai emigracijos Premium 6

Nėra tokios temos, dėl kurios taip nesutartų visi tautiečiai, kaip emigracija. Pasiklausius jų, tai yra...

Verslo klasė
2018.02.18
Lietuvai 100: Vilnius sušvito laužais 13

Jubiliejinį demokratinės Lietuvos gimtadienį šalis pasitinka gausybe renginių, eisenų, pasisakymų,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Šimtmečio šventės visoje Lietuvoje

Šimtmečio proga į Vilnių sugužėjo miesto ir valstybės svečiai bei diplomatai, valstybinės įstaigos ir verslo...

2018.02.16
Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška 11

„Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos 1

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentūroje tradiciškai įteiktos Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2018.02.15
„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas,...

Laisvalaikis
2018.02.14
Milijono eurų premija – „Vasario 16 d. fondo“ tarybos rankose Premium 16

Prasideda antras etapas koncerno „MG Baltic“ iniciatyvoje – milijono eurų premiją dalins devynių asmenų...

Rinkodara
2018.02.14
„Finnair“ lėktuvuose atsisako popierinių leidinių

„Finnair“ lėktuvuose atsisakoma popierinių, nemokamai pradedami siūlomi skaitmeniniai leidiniai.

Transportas
2018.02.12
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Meryl Streep registruoja savo prekės ženklą

Viena garsiausių ir daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė Meryl Streep padavė prašymą patentuoti savo vardo...

Rinkodara
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 8

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Iliustruotoji istorija: ideologijų atsiradimas

Anarchizmo filosofijos šaknys glūdi senojoje Graikijoje, o pirmieji nacionalsocialistai kilo iš marksistų.

Laisvalaikis
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau