Autentiškumo sertifikato prasmė – verslo ir paveldo dialogas

Publikuota: 2018-01-14

2018-ieji paskelbti Europos kultūros paveldo metais, taigi daugybė renginių, programų ir, tikėtina, lėšų visoje ES bus skirta kuo geriau Bendrijos piliečiams informuoti apie visokeriopą kultūros paveldo svarbą. Toks šios programos tikslas. Lietuvoje pernai pradėtą teikti autentiškumo sertifikatą atkurtiems istoriniams objektams irgi galima vadinti šios programos dalimi. Specialistai VŽ paaiškina, ką reiškia šis sertifikatas ir kas gali į jį pretenduoti.

Įgyvendinant Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą, 2017 m. buvo įteikti pirmieji trys autentiškumo sertifikatai atkurtiems istoriniams objektams – „Dangės krantinėms“ Klaipėdoje (plėtoja „Inreal valdymas“), Telegrafui Kaune (plėtoja „Citus“) ir Ilzenbergo dvarui, atkuriamam iš verslininko Vaido Barakausko ir ES lėšų.

Paveldosaugininkai ir NT vystytojai autentiškumą vertina kiek skirtingai. „Objektą autentišku laikome tuomet, kai, nors jam atkurti naudojamos modernios priemonės, tebėra išlaikyta senovinė dvasia. Jei statinys sukelia sunkiai įvertinamą jausmą būnant šalia – jausmą, kad objektas atspindi tam tikro laikotarpio dvasią, yra išlaikytas – jis laikytinas autentišku“, – sako Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius.

Paveldosaugininkų vertinimas paremtas ne jausmais. Kita vertus, sako Algimantas Degutis, KPD direktorės pavaduotojas, šio projekto esmė yra kiek kita: „Pastatų autentiškumo vertinimo programa yra bendra verslo ir paveldo akcija, kuria siekiama maksimaliai patenkinti paveldo interesus, t. y. išsaugoti autentiškumą, ir patenkinti investuotojo interesus siekti savo tikslų.“

Pasak p. Degučio, šiuo atveju, „objekto autentiškumas yra pagrindinis kriterijus, į kurį orientuojasi verslas ir mato jį kaip pridėtinę vertę. Kalbant kitomis kategorijomis, šis sertifikatas parodo, kad turto valdytojas dėjo visas pastangas išsaugoti autentiškumą, kad jis yra geranoriškas, draugiškas paveldui ir siekia jį išsaugoti derindamas su savo tikslais“.

Specialistas sako, jog NT plėtotojų, siekiančių šio sertifikato, eilė kol kas nesirikiuoja, taigi institucijos kviečia prie iniciatyvos jungtis įmones ir pavienius verslininkus, kurie, puoselėdami saugotinus objektus, nesiekia vien pelno.

Takoskyros tarp autentiškų kultūros paveldo objektų ir tų, kuriems jau suteiktas ar dar bus suteiktas sertifikatas, specialistai nebrėžia.

„Mano galva, autentiškumo sertifikatas yra tinkama paskata verslui. Jis skatina saugoti autentiškumą, prikelti dvarus ir kitus objektus naujoms funkcijoms, verslui ir paveldui vystyti dialogą. Ir tai yra jo prasmė“, – VŽ sakė Indrė Kačinskaitė, Kultūros paveldo centro prie KPD Duomenų skyriaus Statinių poskyrio vedėja.

Kietasis autentiškumas

XX a. pradžioje Lietuvoje buvo apie 2.000 dvarų. Mūsų Nepriklausomybės laikais – apie 800, 260 iš jų – visiškai sunykę. Dabar į Kultūros vertybių registrą autentiškų dvarų sodybų įtraukta maždaug 540, dalis jų – apverktinos būklės.

Pasak Ritos Kuncevičienės, KPD Apskaitos, paveldotvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės, daugiausia bėdos dvarų sodyboms padarė sovietiniai laikai, kai dvarviečių pastatai buvo išdalyti kaip socialiniai būstai. Nemažai tokių, jau visai nugyventų, toliau naudojami pagal tą pačią paskirtį. Kita vertus, turime ir neįspūdingos architektūros, tačiau puikiai sutvarkytų dvarelių, dažniausiai privačių asmenų lėšomis.

Paklausta, kuriais atvejais tie dvarai dvareliai vadinami autentiškais, p. Kuncevičienė aiškina, kad visas į Kultūros vertybių registrą įtraukiamas paveldas vienu ar kitu laipsniu yra autentiškas, nes vienas pagrindinių vertinimo, vertingųjų savybių nustatymo ir įtraukimo į šį sąrašą kriterijų yra būtent autentiškumas.

„Valdovų rūmų į jį neįtrauktume, nes jie nėra autentiški – visiški naujadarai nelaikomi vertingais“, – šypsosi specialistė.

Anot jos, paveldo požiūriu, teisės aktai nesaugo atstatytų objektų, net jei jie atstatyti pagal analogą. Kalbant apie dvarus, tais atvejais, kai dalis dvarvietės pastatų yra išlikę autentiški, o kita dalis – atstatyti, pastaroji dalis paveldo požiūriu taip pat nelaikoma vertinga. Tokiais atvejais dokumentuose aiškiai įvardijama, kas konkrečiame objekte yra vertinga, t. y. autentiška, ir kas ne.

Medinė autentika

Vertingąsias kultūros paveldo objektų savybes nustato Kultūros paveldo centras prie KPD. Pasak centro specialistės p. Kačinskaitės, dėl sovietmečio palikimo šimtaprocentinio autentiškumo vargu ar beturime. Anot jos, geriausiai išsilaikiusios bus dar sovietmečiu į Architektūros paminklų sąrašą įtrauktos restauruotos didikų rezidencijos, nors tokių objektų reiktų ieškoti ir tarp medinių dvarelių: „Lietuvoje didžioji dvarų sodybų dalis buvo medinės architektūros statiniai. Vėlgi didieji dvarai sekė Europos madas, mediniai dvareliai daugiau taikėsi prie vietos tradicijų.“

Kaip pavyzdį p. Kačinskaitė mini Staškūniškio dvarelį Širvintų rajone – išlikęs jo medinis dvarininko namas, manoma, stovi nuo XVII a., jokių drastiškų sovietmečio rekonstrukcijų pastatas nepatyrė. Arba nuo XVI a. minima XVIII a. perstatyta Biržuvėnų dvaro sodyba, vienas didžiausių, įdomiausių dvarų kompleksų Žemaitijoje.

„Mes labiau į Palangą žiūrim, Užutrakį, Verkius, kitomis panašiomis vietomis džiaugiamės, o medinukus nepelnytai užmirštam, nors kalbant apie mūrinių dvarų autentiškumą, reiktų labai pasukti galvą. Juk dvaras yra ne tik rūmai, bet ir ūkiniai, gamybiniai pastatai, kurie sovietmečiu buvo pritaikyti vienoms ar kitoms reikmėms, todėl kito. Šnekėti apie parkų autentiškumą – dar kita tema“, – dėsto p. Kačinskaitė.

Anot pašnekovės, iš autentiškiausių atgaivintų mūrinių pastatų gali būti minimas Liubavo dvaro sodybos malūnas, kurį įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ 2012 m. paskelbė vienu geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Ten tikrai buvo padirbėta ir stengtasi su autentika elgtis labai sąžiningai. Ne veltui jie gavo apdovanojimą, nors žodžio „autentiškumas“ nominacijos pavadinime ir nėra. Specialistė priduria, kad Lietuvoje jau yra daug restauruotų dvarų sodybų, o jų autentiškumo išsaugojimas didžiąja dalimi priklauso nuo savininkų požiūrio į įsigytą paveldo objektą, jų asmeninės pagarbos istorijos, architektūros palikimui.

„Gyventi istoriniame dvare ir susikurti XXI a. aplinką yra nesuderinami dalykai“, – tarsteli pašnekovė.

Palanga, Verkiai ir kiti

Įdomu, kaip autentiškumo požiūriu vertinami Tiškevičių rūmai Palangoje. Pasak p. Kačinskaitės, sovietmečiu jie buvo pritaikyti muziejui, ir tam tikra pertvarka ten buvo padaryta. Dabar, kai rūmai restauruoti pagal atrastą vokiečių architekto Franco Švechteno projektą, jie artėja prie maksimalaus autentiško vaizdo.

„Visiems žinomi Verkių rūmai (Rytų oficina) sovietmečiu buvo tikrai profesionaliai restauruoti. 1970–1975 m. projektą rengė architektas A. Kunigėlis, prieš pradedant darbus buvo atlikti išsamūs objekto tyrimai, tačiau ir šiuo atveju kalbėti apie 100% autentiškumo išsaugojimą, nemanau, kad realu“, – šypsosi pašnekovė. Ji priduria, kad svarbiausia turi būti išsaugoti autentiškumą, todėl restauruojant pastatą būtina išvengti vadinamojo euroremonto, naudoti senąsias technologijas, medžiagas.

Europa ir paveldas

„Euromonitor“ tyrimo duomenimis, 8 europiečiai iš 10-ies, taip pat ir lietuviai, mano, kad kultūros paveldas svarbus ne tik asmeniškai jiems, bet ir jų bendruomenei, regionui, šaliai ir visai Europos Sąjungai.

Didžioji dauguma respondentų didžiuojasi kultūros paveldu.

71% ES piliečių (68% lietuvių) pritaria, kad kultūros paveldas gali pagerinti jų gyvenimo kokybę.

88% ES piliečių (89% lietuvių) mano, kad mokyklose turėtų būti mokoma apie kultūros paveldą.

Trys ketvirtadaliai ES piliečių mano, kad valstybės narės ir ES turėtų skirti daugiau lėšų Europos kultūros paveldo apsaugai, o lietuviai pabrėžia nacionalinės valdžios institucijų ir pačių piliečių vaidmenį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07
Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Vieni stengiasi pastatyti bet ką bet kur, kiti ieško galimybių nuversti, o treti – išsaugoti, – taip galima...

Laisvalaikis
2018.08.06
Hipnotizuotoja – Mirga Gražinytė-Tyla 3

Dirigentų profesija ypatinga: jie dvi valandas stovi į tave atsukę nugarą, bet akių atitraukti negali. It...

Verslo klasė
2018.08.05
Iliustruotoji istorija: keisčiausi pasaulyje sindromai

Moteris manė esanti vaikščiojantis lavonas. Prancūzų kareivis negalėjo suvaldyti potraukio eiti. Rašytojas...

Laisvalaikis
2018.08.05
Jurga Vilpišauskaitė: Katsushikos gatvėje dieną tuščia

Vyriausybiniame pastate netoli Kosugės metro stoties Tokijuje gyvena Japonijos valstybės tarnautojai. Už...

Verslo klasė
2018.08.04
Įtakingoji Anna Wintour nepalieka „Vogue“ vairo

JAV leidybos kompanija „Conde Nast“ patvirtino, jog Anna Wintour, ilgametė „Vogue“ redaktorė, lieka vadovauti...

Laisvalaikis
2018.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau