Autentiškumo sertifikato prasmė – verslo ir paveldo dialogas

Publikuota: 2018-01-14

2018-ieji paskelbti Europos kultūros paveldo metais, taigi daugybė renginių, programų ir, tikėtina, lėšų visoje ES bus skirta kuo geriau Bendrijos piliečiams informuoti apie visokeriopą kultūros paveldo svarbą. Toks šios programos tikslas. Lietuvoje pernai pradėtą teikti autentiškumo sertifikatą atkurtiems istoriniams objektams irgi galima vadinti šios programos dalimi. Specialistai VŽ paaiškina, ką reiškia šis sertifikatas ir kas gali į jį pretenduoti.

Įgyvendinant Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą, 2017 m. buvo įteikti pirmieji trys autentiškumo sertifikatai atkurtiems istoriniams objektams – „Dangės krantinėms“ Klaipėdoje (plėtoja „Inreal valdymas“), Telegrafui Kaune (plėtoja „Citus“) ir Ilzenbergo dvarui, atkuriamam iš verslininko Vaido Barakausko ir ES lėšų.

Paveldosaugininkai ir NT vystytojai autentiškumą vertina kiek skirtingai. „Objektą autentišku laikome tuomet, kai, nors jam atkurti naudojamos modernios priemonės, tebėra išlaikyta senovinė dvasia. Jei statinys sukelia sunkiai įvertinamą jausmą būnant šalia – jausmą, kad objektas atspindi tam tikro laikotarpio dvasią, yra išlaikytas – jis laikytinas autentišku“, – sako Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius.

Paveldosaugininkų vertinimas paremtas ne jausmais. Kita vertus, sako Algimantas Degutis, KPD direktorės pavaduotojas, šio projekto esmė yra kiek kita: „Pastatų autentiškumo vertinimo programa yra bendra verslo ir paveldo akcija, kuria siekiama maksimaliai patenkinti paveldo interesus, t. y. išsaugoti autentiškumą, ir patenkinti investuotojo interesus siekti savo tikslų.“

Pasak p. Degučio, šiuo atveju, „objekto autentiškumas yra pagrindinis kriterijus, į kurį orientuojasi verslas ir mato jį kaip pridėtinę vertę. Kalbant kitomis kategorijomis, šis sertifikatas parodo, kad turto valdytojas dėjo visas pastangas išsaugoti autentiškumą, kad jis yra geranoriškas, draugiškas paveldui ir siekia jį išsaugoti derindamas su savo tikslais“.

Specialistas sako, jog NT plėtotojų, siekiančių šio sertifikato, eilė kol kas nesirikiuoja, taigi institucijos kviečia prie iniciatyvos jungtis įmones ir pavienius verslininkus, kurie, puoselėdami saugotinus objektus, nesiekia vien pelno.

Takoskyros tarp autentiškų kultūros paveldo objektų ir tų, kuriems jau suteiktas ar dar bus suteiktas sertifikatas, specialistai nebrėžia.

„Mano galva, autentiškumo sertifikatas yra tinkama paskata verslui. Jis skatina saugoti autentiškumą, prikelti dvarus ir kitus objektus naujoms funkcijoms, verslui ir paveldui vystyti dialogą. Ir tai yra jo prasmė“, – VŽ sakė Indrė Kačinskaitė, Kultūros paveldo centro prie KPD Duomenų skyriaus Statinių poskyrio vedėja.

Kietasis autentiškumas

XX a. pradžioje Lietuvoje buvo apie 2.000 dvarų. Mūsų Nepriklausomybės laikais – apie 800, 260 iš jų – visiškai sunykę. Dabar į Kultūros vertybių registrą autentiškų dvarų sodybų įtraukta maždaug 540, dalis jų – apverktinos būklės.

Pasak Ritos Kuncevičienės, KPD Apskaitos, paveldotvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės, daugiausia bėdos dvarų sodyboms padarė sovietiniai laikai, kai dvarviečių pastatai buvo išdalyti kaip socialiniai būstai. Nemažai tokių, jau visai nugyventų, toliau naudojami pagal tą pačią paskirtį. Kita vertus, turime ir neįspūdingos architektūros, tačiau puikiai sutvarkytų dvarelių, dažniausiai privačių asmenų lėšomis.

Paklausta, kuriais atvejais tie dvarai dvareliai vadinami autentiškais, p. Kuncevičienė aiškina, kad visas į Kultūros vertybių registrą įtraukiamas paveldas vienu ar kitu laipsniu yra autentiškas, nes vienas pagrindinių vertinimo, vertingųjų savybių nustatymo ir įtraukimo į šį sąrašą kriterijų yra būtent autentiškumas.

„Valdovų rūmų į jį neįtrauktume, nes jie nėra autentiški – visiški naujadarai nelaikomi vertingais“, – šypsosi specialistė.

Anot jos, paveldo požiūriu, teisės aktai nesaugo atstatytų objektų, net jei jie atstatyti pagal analogą. Kalbant apie dvarus, tais atvejais, kai dalis dvarvietės pastatų yra išlikę autentiški, o kita dalis – atstatyti, pastaroji dalis paveldo požiūriu taip pat nelaikoma vertinga. Tokiais atvejais dokumentuose aiškiai įvardijama, kas konkrečiame objekte yra vertinga, t. y. autentiška, ir kas ne.

Medinė autentika

Vertingąsias kultūros paveldo objektų savybes nustato Kultūros paveldo centras prie KPD. Pasak centro specialistės p. Kačinskaitės, dėl sovietmečio palikimo šimtaprocentinio autentiškumo vargu ar beturime. Anot jos, geriausiai išsilaikiusios bus dar sovietmečiu į Architektūros paminklų sąrašą įtrauktos restauruotos didikų rezidencijos, nors tokių objektų reiktų ieškoti ir tarp medinių dvarelių: „Lietuvoje didžioji dvarų sodybų dalis buvo medinės architektūros statiniai. Vėlgi didieji dvarai sekė Europos madas, mediniai dvareliai daugiau taikėsi prie vietos tradicijų.“

Kaip pavyzdį p. Kačinskaitė mini Staškūniškio dvarelį Širvintų rajone – išlikęs jo medinis dvarininko namas, manoma, stovi nuo XVII a., jokių drastiškų sovietmečio rekonstrukcijų pastatas nepatyrė. Arba nuo XVI a. minima XVIII a. perstatyta Biržuvėnų dvaro sodyba, vienas didžiausių, įdomiausių dvarų kompleksų Žemaitijoje.

„Mes labiau į Palangą žiūrim, Užutrakį, Verkius, kitomis panašiomis vietomis džiaugiamės, o medinukus nepelnytai užmirštam, nors kalbant apie mūrinių dvarų autentiškumą, reiktų labai pasukti galvą. Juk dvaras yra ne tik rūmai, bet ir ūkiniai, gamybiniai pastatai, kurie sovietmečiu buvo pritaikyti vienoms ar kitoms reikmėms, todėl kito. Šnekėti apie parkų autentiškumą – dar kita tema“, – dėsto p. Kačinskaitė.

Anot pašnekovės, iš autentiškiausių atgaivintų mūrinių pastatų gali būti minimas Liubavo dvaro sodybos malūnas, kurį įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ 2012 m. paskelbė vienu geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Ten tikrai buvo padirbėta ir stengtasi su autentika elgtis labai sąžiningai. Ne veltui jie gavo apdovanojimą, nors žodžio „autentiškumas“ nominacijos pavadinime ir nėra. Specialistė priduria, kad Lietuvoje jau yra daug restauruotų dvarų sodybų, o jų autentiškumo išsaugojimas didžiąja dalimi priklauso nuo savininkų požiūrio į įsigytą paveldo objektą, jų asmeninės pagarbos istorijos, architektūros palikimui.

„Gyventi istoriniame dvare ir susikurti XXI a. aplinką yra nesuderinami dalykai“, – tarsteli pašnekovė.

Palanga, Verkiai ir kiti

Įdomu, kaip autentiškumo požiūriu vertinami Tiškevičių rūmai Palangoje. Pasak p. Kačinskaitės, sovietmečiu jie buvo pritaikyti muziejui, ir tam tikra pertvarka ten buvo padaryta. Dabar, kai rūmai restauruoti pagal atrastą vokiečių architekto Franco Švechteno projektą, jie artėja prie maksimalaus autentiško vaizdo.

„Visiems žinomi Verkių rūmai (Rytų oficina) sovietmečiu buvo tikrai profesionaliai restauruoti. 1970–1975 m. projektą rengė architektas A. Kunigėlis, prieš pradedant darbus buvo atlikti išsamūs objekto tyrimai, tačiau ir šiuo atveju kalbėti apie 100% autentiškumo išsaugojimą, nemanau, kad realu“, – šypsosi pašnekovė. Ji priduria, kad svarbiausia turi būti išsaugoti autentiškumą, todėl restauruojant pastatą būtina išvengti vadinamojo euroremonto, naudoti senąsias technologijas, medžiagas.

Europa ir paveldas

„Euromonitor“ tyrimo duomenimis, 8 europiečiai iš 10-ies, taip pat ir lietuviai, mano, kad kultūros paveldas svarbus ne tik asmeniškai jiems, bet ir jų bendruomenei, regionui, šaliai ir visai Europos Sąjungai.

Didžioji dauguma respondentų didžiuojasi kultūros paveldu.

71% ES piliečių (68% lietuvių) pritaria, kad kultūros paveldas gali pagerinti jų gyvenimo kokybę.

88% ES piliečių (89% lietuvių) mano, kad mokyklose turėtų būti mokoma apie kultūros paveldą.

Trys ketvirtadaliai ES piliečių mano, kad valstybės narės ir ES turėtų skirti daugiau lėšų Europos kultūros paveldo apsaugai, o lietuviai pabrėžia nacionalinės valdžios institucijų ir pačių piliečių vaidmenį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Taika su Ispanijos mokesčių inspekcija C. Ronaldo kainuos 18,8 mln. Eur 2

Portugalų futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo pasiekė susitarimą su Ispanijos teisėsaugą, pagal kurį kalėjimų...

Laisvalaikis
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 4

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau