„TransferGO“ vadovo portretas: lietuvis, įsiveržęs į finansų pasaulio įtakingųjų sąrašą

FOTOGALERIJA „TransferGo“ vadovas Daumantas Dvilinskas (22 nuotr.)

Į VŽ „Savaitgalio“ skambutį p. Dvilinskas, 29-erių verslininkas, „Forbes“ pripažintas vienu iš 30-ies įtakingiausių finansų pasaulio žmonių iki 30 metų, atsiliepia slidinėdamas Italijoje – vienai dienai pasimėgauti žiema iš Londono jis čia atvyko su žmona Ieva. Po valandos jau skris atgal tvarkyti reikalų. Kitą dieną – į Vilnių, kur ką tik praleido visą šventinį laikotarpį, o prieš savaitę Rotušėje atsiėmė „Globalios Lietuvos apdovanojimą“, jam ir jo komandai skirtą už lietuvių sukurtų idėjų pripažinimą pasaulyje.

Šį įvertinimą p. Dvilinskas vadina pačiu mieliausiu širdžiai per visą savo karjerą, kurios pradžia galima laikyti piniginių perlaidų startuolio „TransferGo“ įkūrimo datą – 2009-uosius.

„Mano nuomone, tai yra pats aukščiausias įmanomas įvertinimas mano specialybei ir tam, ką mes darome. Be to, tai Lietuva“, – kalba p. Daumantas.

Paklaustas, argi taip pat neapsidžiaugė pernai gavęs žinią iš „Forbes“, kad yra įtrauktas į jaunųjų finansų srities verslininkų 30-uką už sėkmingai plėtojamas naujos kartos finansų paslaugas, p. Dvilinskas atsako, kad tai nepaprastai malonu, bet tai – tik detalė.

„Žinoma, labai maloni detalė. Dirbi, dirbi, ir vieną dieną gauni laišką, kad kažkokie nepažįstami žmonės apie tave galvoja teigiamai. Reputacija versle yra labai svarbus dalykas. Bet kasdieniame darbe tai tik nedidelė detalė“, – teigia p. Dvilinskas. Jis sako labiausiai vertinantis dėl šio įvertinimo naują jam atsivėrusią bendruomenę – kontaktus, „Forbes“ renginius, galimybę šiam leidiniui rekomenduoti kitus žmones iš Lietuvos ir taip prisidėti ne tik prie savo įmonės, bet ir prie šalies įvaizdžio gerinimo.

Bet dar maloniau jam buvo gauti laišką iš „Globalios Lietuvos Lyderių“. Jis džiaugiasi, kad šis įvertinimas, kuriam jo komanda buvo nominuota ir prieš keletą metų, padėjo užbaigti 2017-uosius labai gera, pozityvia gaida, įkvėpti savo komandą, parodyti, kad tai, ką jie kartu daro, yra vertinga ir kad kiti žmonės tai mato ir girdi.

„Sako, savame krašte pranašu nebūsi, bet man atrodo, kad Lietuvoje vyksta daug pozityvių pokyčių, o būti įvertintam savo gimtinėje, ir dar tokioje pažangioje, yra didžiausias laimėjimas“, – sako p. Daumantas.

Jis save laiko dideliu Lietuvos patriotu, tačiau negali tiksliai atsakyti, kur jo tikrieji namai. „Esu europietis, o savo laiką daliju tarp Vilniaus ir Londono. Galbūt pastaruoju metu 60–70% laiko praleidžiu Londone, bet paprastai daliju save į dvi puses ir matau pliusų tiek viename, tiek kitame mieste. Londonas yra puikus miestas verslui, o Vilnius – gyvenimo kokybei. Čia viskas arti, per 15 minučių bet kur nueisi pėsčiomis. Čia puikus maistas, įdomus laisvalaikis. Per pastaruosius penkerius metus Lietuva padarė smarkų kokybinį proveržį“, – neabejoja „TransferGo“ vadovas. Netrukus jis dažniau skraidys ir į Berlyną, nes čia neseniai buvo atidarytas dar vienas įmonės biuras.

Tai dar vienas didelis p. Daumanto ir jo komandos laimėjimas, nes „TransferGo“ dirba jau 90 žmonių iš bene 15-os šalių, o kompanijoje, pasak VŽ „Savaitgalio“ pašnekovo, tebetvyro ta pati „startuoliška“ dvasia ir įkvėpimas, su kuriuo įmonė pradėjo veiklą.

„Toks žmonių skaičius mums yra geras pagrindas kitais metais dar padvigubėti“, – ambicijų neslepia p. Dvilinskas ir užsimena, jog norėtų, kad jo įkurtoje kompanijoje ateityje dirbtų šimtai, o gal ir tūkstančiai žmonių.

„Jei ir tuomet pavyks išlaikyti dabartinę kultūrą ir dvasią, man tai bus pats didžiausias pasiekimas“, – sako jis.

Supykdė banko klaida

Į pasaulio finansų lyderes išsiveržusios „TransferGo“ priešistorė susijusi su apmaudžiu nesusipratimu. Viskas prasidėjo nuo to, kad verslo pradžiai 1.000 GBP iš Lankasterio universiteto, kuriame studijavo, gavę du lietuviai – p. Dvilinskas ir Justinas Lasevičius – sumanė savo, o vėliau ir kitų JK universitetų bibliotekoms pasiūlyti lietuviškų lino gaminių – maišelių ir krepšių.

Juos siūti sutiko kelios Lietuvos siuvyklos. Tačiau joms tekdavo ilgai, dažnai apie savaitę, laukti pavedimų iš JK, o vaikinų įmonei piniginės perlaidos atsieidavo labai brangiai – bankams tekdavo sumokėti 7–8% pervedamos sumos.

„Paskutiniu kantrybės lašu tapo incidentas, kai vienas bankas svarus pavertė ne į litus, o į latus – sumaišė sąskaitas. Dėl to laiku neatsiskaitėme su tiekėjais ir praradome su jais sutartį“, – prisimena p. Dvilinskas. Jis sako, kad labiausiai jį suglumino vėliau iš banko gautas laiškas. Jame buvo pripažįstama banko klaida, tačiau aiškinama, kad pagal reglamentą bankas neprivalo atlyginti žalos.

Su p. Justinu juodu suprato: jei toliau naudosis bankų paslaugomis, bankrutuos.

Tą patį vakarą finansus britų universitete studijuojančiam Justinui kilo mintis kasdieniams atsiskaitymams Lietuvoje naudoti savo lietuvišką sąskaitą, o vėliau kartą per mėnesį ją papildyti piniginėmis injekcijomis iš sąskaitos britų banke.

„Taip mums pavykdavo gerokai sutaupyti. Be to, pinigai greitai pasiekdavo įmones. Pamanėme, kad panašią paslaugą galime pasiūlyti ir kitiems. Taigi, jeigu nebūtume pradėję to lininių maišelių ir krepšių verslo, ko gero, nebūtume ėmęsi spręsti ir tarptautinių pervedimų problemos“, – konstatuoja p. Dvilinskas. Su bičiuliu Justinu sprendimą, o sykiu ir naujo verslo koncepciją juodu sugalvojo per vieną naktį.

„Svarbiausia, kad žinojome, kaip negalima daryti. Kol būsime kompanijoje, klientas visuomet bus svarbiausias. Dėl jo galima net laužyti taisykles“, – kalba pašnekovas.

Dabar apie „TransferGo“ žino ir jos paslaugomis naudojasi didžiuma Lietuvos emigrantų: ši JK registruota bendrovė teikia pigias (apie 20 kartų pigesnes už bankų) ir labai operatyvias, iki paros trunkančias, tarptautinių piniginių pavedimų paslaugas. Tačiau, bendrovei plečiantis, lietuviai nebėra didžiausia klientų grupė – daugiau yra lenkų, rumunų, ukrainiečių. Prieš kelias savaites „TransferGo“ ėmė teikti paslaugas Kinijoje, ką tik – Rusijoje, artimiausiu metu turėtų patekti į Turkijos rinką, o iš viso paslaugas teikia per 40 Europos ir Azijos šalių. Ateityje, pasak p. Daumanto, gali atsiverti ir JAV rinka. Beje, į Ameriką pinigus pervesti per „TransferGo“ galima, tik iš JAV į kitas šalis – kol kas ne.

Iš viso per „TransferGo“ per metus pervedama apie pusė milijardo GBP, atliekama virš milijono pervedimų.

Jie, aiškina p. Dvilinskas, vyksta paprastai: jūs pervedate pinigus iš Didžiojoje Britanijoje esančios sąskaitos į mūsų sąskaitą toje pačioje šalyje. Tai užtrunka ne daugiau nei 10 minučių. Tada mes iš savo lietuviškos sąskaitos išmokame pinigus gavėjui. Šis procesas užtrunka maždaug tiek pat. Galime užtikrinti, kad pinigai gavėją pasieks daugiausia per parą. Tradiciniu būdu – per bankus – pinigai iš vienos šalies banko į kitos šalies banką keliauja kur kas ilgiau.

Domisi naujais sektoriais

nuotrauka::1

Prieš porą metų p. Dvilinskas VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo apie susidomėjimą alternatyvių energijos šaltinių sektoriumi. Paklaustas, ar ėmėsi šios srities, jis atsako juokdamasis: „Tai mano hobis – nuo savo verslo atsipalaiduoju gilindamasis į kitus verslus, į kitas industrijas. 2–3 metus daug laiko praleidžiu gilindamasis į kriptovaliutas. Alternatyvi energija taip pat yra ilgalaikis planas, nors šiai sričiai reikia turėti gerokai daugiau kapitalo nei, pavyzdžiui, interneto produktams. Bet tai gyvenimo iššūkio verta sritis“, – teigia p. Daumantas, tačiau konkrečių planų neatskleidžia.

Jis įsitikinęs, kad naujoji karta į klimato atšilimo problemą žvelgia labai rimtai, ir tik laiko klausimas, kada jauni protai pamėgins pakeisti sistemą, per kurią mes gauname energiją, kaip ją skirstome.

„Naujosios ateities sistemos dalimi galbūt matau ir save. Tikiu, kad taip, kaip dabar per „AirBnB“ galime išnuomoti atliekamą kambarį, ateityje galėsime parduoti atlikusią elektros energiją“, – kalba p. Dvilinskas. Jis neabejoja, kad alternatyvūs energijos šaltiniai, elektros energijos decentralizavimas ir galimybė individualiai ją saugoti ir parduoti – netolima ateitis.

Į klausimą, kokią ateitį jis prognozuoja pinigų pervedimų rinkai, p. Dvilinskas atsako tikįs, kad elektroninis pinigų judėjimas tik greitės.

„Manau, ši industrija toliau plėsis, augs, o skaitmeninės perlaidos, elektroniniai mokėjimai dar nepasiekė kritinės masės žmonių, tai reiškia, kad vidutinis žmogus vis dar naudojasi grynaisiais pinigais ir tradiciniais metodais, bet tai keisis. Be to, manau, kad tarptautinių piniginių perlaidų rinka yra būdas įeiti į platesnę finansinių paslaugų rinką. Juk žmonės nori vis geresnių paslaugų, produktų“, – apie planus užsimena p. Dvilinskas.

Didžiausių pokyčių jis tikisi iš kriptovaliutų: ši rinka, anot p. Daumanto, per artimiausius penkerius metus turės didžiausią poveikį visam finansų sektoriui.

VŽ neseniai rašė, kad „TransferGo“ derasi su Lietuvos banku dėl elektroninių pinigų licencijos. Ponas Dvilinskas tikisi sėkmingos šių derybų baigties. O tuomet, anot pašnekovo, laukia nauja „TransferGo“ strategija ir paslaugos, apie kurias VŽ „Savaitgaliui“ jis žada papasakoti, kai tik turės ką.

Paklaustas, ar komerciniai, taip pat centriniai, bankai į tokias kompanijas kaip „TransferGo“ nežiūri kaip į konkurentes, p. Daumantas atsako, kad priešingai.

„Rinkos lyderiai tapome beveik visuose koridoriuose, į kuriuos patekome: Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Komerciniai bankai kuo toliau, tuo labiau į mus žiūri kaip į partnerius ir supranta, kad finansų ateitis yra partnerystė. O Lietuvos bankas labai suinteresuotas konkurencinės aplinkos gerinimu, tai vienas pagrindinių jo strateginių tikslų, ir mes galime prie to prisidėti“, – tikisi pašnekovas.

Pono Daumanto vaidmuo kompanijoje pamažu keičiasi. Jis sako, kad operacinių darbų lieka vis mažiau, o strateginių – vis daugiau. „Pagrindinius savo tikslus įmonėje galiu suskirstyti į tris grupes. A) Kad kompanijoje būtų pinigų; B) Kad turėtume sinchronizuotą kompanijos misiją ir viziją – kad laivas plauktų ta kryptimi, kuria reikia; C) Kad šiame laive būtų išlaikoma kultūra, kad visi žinotų, kodėl jie čia yra. Tai mano darbas“, – paprastai paaiškina p. Daumantas.

„Milijonieriaus“ laisvalaikis

nuotrauka::2

Milijonieriaus etiketės p. Dvilinskas kratosi. Sako, kad taip galima vadintis tik tuomet, kai pinigai guli sąskaitoje pardavus įmonę arba kai ji įtraukiama į biržos prekybos sąrašus. Dėl to sako, kad „milijonierius“ jis tik su kabutėmis, o dabartinis jo laisvalaikis esą mažai kuo skiriasi nuo studijų laikų – laisvalaikiu jis slidinėja, keliauja, sportuoja.

Jis pasakoja, kad žmona Ieva slidinėja nuo aštuonerių metų, o jis pats kalnuose buvęs 5–6 kartus, todėl slidinėjant jam labiausiai rūpi nuo jos neatsilikti, nors tai ne visuomet pavyksta. Pora mėgsta ir egzotiškas šalis, pavyzdžiui, neseniai buvo Kuboje, bet prisipažįsta, kad mėgstamiausios jų poilsio vietos – Europoje, ypač – Didžiojoje Britanijoje.

„Mes su žmona labai mėgstame leisti laiką su draugais, keliauti, sportuoti, slidinėti. Džiaugiamės, kad tiek darbas, tiek laisvalaikis leidžia mums tai ir toliau daryti. Niekas nepasikeitė, na, gal tik į geresnius kurortus dabar važinėjame“, – šypsosi pašnekovas.

Studijų laikais dėstytojui paklausus, kas iš auditorijos norėtų gyventi vadinamąjį „jet life“ (angl. „ant lagamino“), p. Daumantas buvo vienas iš nedaugelio pakėlusių ranką.

„Tada neįsivaizdavau, ką tai reiškia. Dabar tai turiu. Nuolat keliauju. Bet man tai patinka: nors dažnai labai pavargstu, bet galiu visur būti, dalyvauti“, – apie kitą pomėgį pasakoja p. Daumantas.

Beje, žmona Ieva su juo keliauja tik per atostogas, o „TransferGo“ palaiko, anot p. Daumanto, tik morališkai: rinkodaros specialistė įsitraukusi į profesinę veiklą Londone ir sėkmingai dirba prekės ženklo vadove vienoje didžiausių pasaulio maisto kompanijų.

„Aš Ievą įkalbėjau po vestuvių su manimi persikelti į Londoną. Tuo metu Lietuvoje ji turėjo labai mėgstamą ir įdomų darbą bendrovėje „Švyturys“. Ji sutiko, ir aš jai labai dėkingas. Tačiau net ir nesitikėjau, kad persikėlusi į Londoną ji turės daug laisvo laiko“, – pasakoja p. Dvilinskas.