Iliustruotasis mokslas: užšalęs Žemės dvynys Titanas

Publikuota: 2018-01-07
Žemė ir Titanas. Mattonstock.com nuotr.
svg svg
Žemė ir Titanas. Mattonstock.com nuotr.
 

Vėjas, ežerai ir atmosfera su DNR sudėtinėmis dalimis, – Titanas primena giliame įšale sustingusią ankstyvąją Žemės atmainą. Manoma, kad šis Saturno palydovas gali padėti atskleisi gyvybės atsiradimo Žemėje paslaptį.

„Huygens“, 317 kg sveriantis kosminis zondas, 2005 m. sausio 14 d. pradėjo leistis žemyn pro vieno iš Saturno palydovų Titano atmosferą. Pakeliui jutikliai užfiksavo atmosferos slėgį ir cheminę sandarą. Išsiskleidus parašiutui, „Huygens“ minkštai nusileido ant ledo šaltumo Titano paviršiaus. Iki pat šio nusileidimo Titanas astronomams buvo paslaptis.

Jie žinojo, kad šis palydovas yra vienintelis kitas žinomas kosminis kūnas, turintis tankią ir storą atmosferą, kuri daugiausia sudaryta iš azoto. Tačiau niekas nesitikėjo, kad migla slepia pasaulį, panašų į Žemę jaunystėje. Paaiškėjo, kad Titanas yra vienintelis kitas kosminis kūnas, kurio paviršiuje laikosi skysto metano ir etano ežerai. Tačiau, palyginti su mūsų planeta, šis Saturno palydovas gauna tik vieną procentą Saulės šviesos, tad vidutinė paviršiaus temperatūra yra –180 ŗC. Dėl itin žemos temperatūros visas vanduo Titane egzistuoja akmens kietumo ledo pavidalu. Čia ežerai nėra sklidini vandens kaip Žemėje. Titane iš debesų lyja skystu metanu ir etanu, o šie upėmis srūva į ežerus ir jūras. Leisdamasis „Huygens“ nustatė, kad atmosferą sudaro azotas, taip pat nedidelis kiekis metano ir amoniako. Nuo tada atlikti matavimai atskleidė, kad Titaną supančioje migloje tikriausiai yra nukleotidų, t. y. DNR statybinių blokų – genetinės informacijos, kurios yra visuose Žemės organizmuose. Todėl mokslininkai tikisi, kad šis Saturno palydovas gali padėti išspręsti gyvybės atsiradimo Žemėje paslaptį.

Besikeičiantys sezonai

Prabėgus vos trims minutėms po nusileidimo, zondas „Huygens“ astronomams Žemėje nusiuntė paskutinę žinutę. Tačiau tai nėra paskutinės žinios iš šio Saturno palydovo. „Huygens“ į Titaną nugabeno kosminė stotis „Cassini“. Šiandien „Cassini“ tebeskrieja aplink Saturną ir astronomams reguliariai siunčia naujienų apie Titaną. Juos kaskart nustebina Saturno palydovo ir Žemės panašumai.

Iš naujų duomenų matyti, kad Titane, kaip ir Žemėje, yra įvairių sezonų. Vieni Titano metai trunka 30 Žemės metų. Tad kiekvienas sezonas čia trunka apie septynerius Žemės metus, dabar Titano Šiaurės pusrutulyje ateina vasara. Sulyginę duomenis, kuriuos „Cassini“ atsiuntė penkis kartus praskrisdamas pro Titano antrą pagal dydį metano ežerą Ligeia Mare, mokslininkai išsiaiškino, kad ežero paviršiaus pokyčiai priklauso nuo sezono. Anot mokslininkų, ežero paviršius kinta dėl tirpstančių metano ledkalnių.

Debesys, vėjas ir vandenynas

Be besikeičiančių sezonų, Titanui taip pat būdinga į Žemės panaši orų sistema su vėjais ir debesimis. Iš naujų „Cassini“ atsiųstų atvaizdų virš Titano Šiaurės pusrutulio matyti dideliu greičiu judantys debesys.

Ties Saturno palydovo Šiaurės ašigaliu išsibarstę šimtai ežerų, ir šį regioną astronomai apibūdina kaip vieną į Žemę panašiausių vietų Saulės sistemoje. Debesys galėjo susidaryti dėl artėjančių vasaros audrų. Pirmaisiais metais, kai 2004 m. liepą „Cassini“ pradėjo skrieti orbita aplink Saturną, debesis mokslininkai matė netoli Titano Pietų ašigalio, kur tuomet buvo vasara. Debesys išliko ten pat, kai į Titano Šiaurės ašigalį atėjo pavasaris. Tačiau nuo 2010 m. siautusios galingos audros debesų kiekis smarkiai sumažėjo. Astronomai labai nustebo, nes pasikeitusi temperatūra turėjo sukelti daugiau audrų.

Titano paviršius užšąla

Nors Titanas turi daug bendra su Žeme, šio Saturno palydovo vidus smarkiai skiriasi. Žemės vidus įkaitęs iki raudonumo, o Titano – šaltas it ledas. Saturno palydovo silikatinį branduolį supa aukšto slėgio ledo sluoksnis, o jo išorėje plyti milžiniškas požeminis vandens ir amoniako vandenynas. Ištyrus per daugiau kaip 10 metų „Cassini“ misiją surinktus duomenis, paaiškėjo, kad požeminio vandenyno druskingumas tikriausiai prilygsta Negyvajai jūrai. Be to, iš naujų tyrimų matyti, kad palydovo pluta, kurią iš dalies sudaro vandens ledas, kristalizuojasi ir užšalusi tampa kietu ledu.

Titanas astronomus stebina, nes jo savybės, panašios į Žemės, privertė susimąstyti apie tikimybę rasti gyvybės. Tačiau mokslininkus liūdina tai, kad pluta yra kietas ledas. Jei požeminį vandenyną taip pat sukaustęs vientisas ledo sluoksnis, medžiagų apykaita tarp paviršiaus ir vandenyno bus labai menka, o tai gerokai sumenkina tikimybę rasti gyvybės.

Gyvybės paieška

Nors tikimybė Titane rasti gyvybės itin maža, mokslininkai mano, kad šis palydovas gali suteikti mums naujų žinių apie gyvybės atsiradimą Žemėje. Nauji tyrimai atskleidė, kad Žemės atmosfera jaunystėje buvo labai panaši į itin mažai deguonies turinčią Titano atmosferą. Šiandien Žemės atmosferoje yra apie 78 procentai azoto ir 21 procentas deguonies. Tačiau iš senovinių uolienų tyrimų Pietų Afrikoje matyti, kad daugiau kaip prieš 2,5 milijardo metų Žemėje deguonies būta labai mažai, o atmosfera tuomet priminė Titano. Be to, mokslininkai rado įrodymų, kad DNR, RNR ir daugybės amino rūgščių statybiniuose blokuose yra baltymų, kurių randama Titano atmosferoje. Tad jie kelia hipotezę, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ore, ne tik senovinėje vandenynų „sriuboje“, kaip manė daugelis mokslininkų.

Norėdama nuodugniau ištirti ryšį tarp Titano ir Žemės jaunystėje, NASA neseniai skyrė finansavimą bandomajam projektui, per kurį į didžiausio Titane plytinčio metano ežero Kraken Mare dugną bus nuleistas bepilotis povandeninis laivas. Kai apytiksliai prieš 3,8 milijardo metų Žemėje atsirado gyvybė, pagrindinės vandenynų mitybinės medžiagos buvo iš Žemės gelmių tekėjęs metanas ir vandenilio sulfidas. Povandeninis laivas ištirs 300 metrų gylio metano ežero Titane sandarą ir bandys rasti gyvybės statybinių blokų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VDFF: vietoj kino špinatų – pagrindinis patiekalas

1922-isiais sukurtas filmas „Šiaurės nanokas“ („Nanook of the North“) pasakojo tikro personažo tikrą...

Laisvalaikis
2021.09.22
Kauno centrinio pašto vizija – Architektūros centras

Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studija dėl jo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms...

Laisvalaikis
2021.09.22
Patvirtinus tris COVID-19 atvejus Kinijoje uždarytas milijoninis miestas 

10 mln. gyventojų turintis Harbinas, miestas pačioje Kinijos šiaurėje, Rusijos pasienyje, antradienį uždarė...

Laisvalaikis
2021.09.22
„Saulė ir jūra“ JAV: ekonihilizmas paplūdimyje 2

2019-aisiais Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje „Auksiniu liūtu“ įvertinta menininkių Rugilės...

Laisvalaikis
2021.09.21
„Kambariuose ir lauke“. M. Navako paroda Radvilų rūmuose Premium

Štai, puiki (ir nedažna, nes Mindaugas Navakas parodas daro retai) proga susipažinti su skulptoriaus kūryba...

Laisvalaikis
2021.09.20
Pirmoji civilių įgula po trijų dienų kosmose sugrįžo į Žemę – „SpaceX“ 2

Tris dienas kosmose praleidę keturi „SpaceX“ turistai šeštadienio vakarą nusileido Atlanto vandenyne prie...

Inovacijos
2021.09.19
Prekės ženklai narcizų pievoje Premium

Labai seniai, kai Lietuva dar neturėjo ką veikti ir dėl to vakarais panardindavo akis į realybės šou...

Rinkodara
2021.09.19
Naujoje „Tartle“ parodoje – trumpa sovietmečio dailės istorija Premium

Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“, atidaryta nauja paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos...

Laisvalaikis
2021.09.19
VU bibliotekos ekspozija – „Google Arts & Culture“ platformoje

VU biblioteka tarptautinėje platformoje „Google Arts & Culture“ parengė penkių dalių skaitmeninę ekspoziciją...

Laisvalaikis
2021.09.18
Klaipėdos pašto vizija – daugiafunkcis F. W. Argelanderio mokslo ir meno centras 

Klaipėdos centrinio pašto rūmų komplekse tikslingiausia įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę –  Klaipėdoje...

Laisvalaikis
2021.09.17
Kas bendra tarp skaitymo ir Elono Musko raketų Premium 3

Neurokogintyvinės psichologijos mokslininkas Arturas Jacobsas iš Berlyno laisvojo universiteto, tyrinėjantis...

Laisvalaikis
2021.09.17
Nacionalinės koncertų salės projektas – kaip ant delno

Vilniuje ant Tauro kalno kuriamo daugiafunkcio meno centro – Nacionalinės koncertų salės Tautos namai...

Laisvalaikis
2021.09.16
Mirė fotomenininkas R. Rakauskas

Eidamas 81-uosius metus mirė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Romualdas...

Laisvalaikis
2021.09.15
Istorinė „SpaceX“ misija į orbitą pakels keturis civilius Premium

Elono Musko kosminių technologijų kompanija „SpaceX“ naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (Lietuvos laiku) į...

Inovacijos
2021.09.15
Paminklo P. Cvirkai likimas nuspręstas: nukelti 4

2017 m. Vilniaus savivaldybės pradėtas kryžiaus žygis prieš skulptoriaus Juozo Mikėno 1959 m. sukurtą Petro...

Laisvalaikis
2021.09.15
Nauja įmonių kalėdinių renginių kasdienybė. Kaip švęsime šiemet? Verslo tribūna

Prasidėjus rudens darbymečiui, vis dažniau aplanko mintys ir apie artėjantį šventinį periodą. Didžiausiame...

Laisvalaikis
2021.09.15
Muziejininkai sutarė su policija – istoriniai ginklai bus užregistruoti laiku 

Rugsėjo 14 d. pasibaigus terminui, iki kurio Lietuvos muziejininkai pagal nustatytą tvarką turėjo...

Laisvalaikis
2021.09.14
Siekiama keisti Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelį

Kultūros ministerija Seimo rudens sesijai teikia Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo pakeitimą, kuriuo...

Laisvalaikis
2021.09.14
Pietų Korėjoje atidaryta didžiausia ligšiol Lietuvos fotografijų paroda

Rugsėjo 11 d. Seulo fotografijos muziejuje (Pietų Korėja) atidaryta lig šiol didžiausia originalius Lietuvos...

Laisvalaikis
2021.09.13
Išrinkta nauja Mecenavimo tarybos pirmininkė 

Mecenavimo tarybos pirmininke išrinkta Ieva Skaržinskaitė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio...

Laisvalaikis
2021.09.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku