Iliustruotasis mokslas: baimę galima paveldėti

Publikuota: 2018-01-07
Mattonstock.com nuotr.
Mattonstock.com nuotr.
 

Tyrimų duomenimis, traumas galima perduoti kelioms kartoms. Paveldimumą lemia vadinamoji epigenetika, leidžianti palikuonių organizmui kaupti tėvų potyrius. Šis mechanizmas greitai parengia naują kartą išgyventi neįprastoje aplinkoje, tačiau gali kelti ir nerimą bei depresiją.

Holokaustas aukas pažymėjo ne tik ant rankų ištatuiruotais kalinių numeriais. Paaiškėjo, kad siaubinga aukų patirtis buvo perduota vaikams ir vaikaičiams, net jei niekas jiems ir nepasakojo apie tėvų patirtus skausmingus išgyvenimus koncentracijos stovyklose.

Vis dėlto paveldėtos baimės neturėtų būti. Remiantis klasikine genetika genai pasikeičia tik dėl atsitiktinės mutacijos, ne dėl potyrių. Tačiau iš naujai atliktų tyrimų matyti, kad dėl traumuojančios patirties, pavyzdžiui, holokausto ar 2001 m. rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių, genai gali keistis ir būti perduoti ateities kartoms.

Paveldėjo vyšnių baimę

Emorio universiteto medicinos mokyklos Atlantoje (JAV) mokslininkai Brianas Diasas ir Kerry Ressleris 2014 m. pradžioje paskelbė eksperimento rezultatus, iš kurių matyti, kad nemalonius potyrius galima paveldėti. Mokslininkai jauniems peliukams davė uostyti vyšnių aromato ir tuo pačiu metu jų pėdutes purtė elektros srove. Dėl šio nemalonaus potyrio peliukai, vos užuodę vyšnias, netrukus imdavo šokinėti iš baimės, net jei elektros srovė nebuvo leidžiama.

Mokslininkai baikščiuosius pelių patinus suporavo su įprastomis patelėmis. Vos užuodę vyšnių kvapą, jų jaunikliai imdavo šokinėti iš baimės. Nors prieš tai mažyliai nei buvo uostę vyšnių aromato, nei jutę elektros srovės, vis dėlto jie reagavo į tėvų įgytą vyšnių baimę. Kitaip tariant, jaunikliai paveldėjo baimę. Mokslininkai pademonstravo, kad bailiųjų patinėlių spermą naudojant dirbtiniam apvaisinimui kita karta irgi paveldėdavo baimę. Taigi baimė slypėjo spermoje.

Genetinė medžiaga pažymėta

Greičiausiai baimė paveldėta dėl to, kad stresą patiriančios smegenys ėmė gaminti mažytes molekules, tekančias su krauju ir pažyminčias genetinę medžiagą. Šis reiškinys žinomas epigenetikos pavadinimu, dėl jo, priklausomai nuo aplinkos poveikio, genų funkcijos pakeičiamos greitai ir be mutacijų, t. y. genetinis kodas išlieka nepakitęs.

Epigenetika (virš genetikos) – genus aktyvuojantis ir nuslopinantis sluoksnis virš DNR. Dėl trauminių potyrių konkretūs genai gali būti įjungiami ir išjungiami, tuomet organizmas elgiasi kitaip. Toks mechanizmas gali būti naudingas stiprią sausrą išgyvenantiems augalams. Epigenetiškai aktyvuodamas ar nuslopindamas genus, augalas gali greitai perprogramuoti sėklas, kad jo palikuoniai gebėtų sudygti, esant gerokai mažiau drėgmės, – tad kita karta turi galimybę efektyviau išnaudoti naujas aplinkybes.

Tačiau epigenetika taip pat lemia, kad karo, terorizmo, nelaimių, bado ir prievartos padarinius išgyvena ne tik aukos, bet ir jų vaikai bei vaikaičiai.

Perduodama protinė liga

Pelių patiriama baimė prilygsta potrauminio streso sindromui (PTSS), kuris kamuoja, pavyzdžiui, karo veteranus. Iš atlikto išsamaus karo veteranų ir jų sūnų tyrimo rezultatų matyti, kad sūnums grėsė gerokai didesnė rizika išgyventi traumą nei netraumuotų tėvų vaikams.

Tokia pati tendencija pastebima ir holokausto aukų atveju. Rachel Yehuda iš Niujorke įsikūrusios Icahno medicinos mokyklos 2008 m. tyrė 211 holokaustą išgyvenusių žmonių vaikų, norėdama nustatyti, kiek iš jų kentėjo nuo protinių ligų. Rezultatai rodo, kad šių vaikų rizika kentėti nuo PTSS, depresijos, nerimo, mitybos sutrikimų ar narkotikų priklausomybės du–keturis kartus didesnė nei kitų vaikų, nors tėvai jiems niekada nepasakojo apie išgyvenimus.

Iš tyrimų matyti, kad iš tiesų svarbu – motina ar tėvas yra patyrę traumuojančių išgyvenimų. Koncentracijos stovyklų aukų vaikai susiduria su gerokai didesne tikimybe patirti PTSS ir mitybos sutrikimų, jei nuo šių kentė jų motinos, o ne tėčiai. Kita vertus, rizika kentėti nuo nerimo ir prisitaikymo sunkumų kur kas didesnė, jei šie sutrikimai kamavo jų tėčius.

Užprogramuota sperma ir kiaušinėliai

Atliekant eksperimentą su pelėmis baimė tikriausiai buvo užkoduota spermos ląstelėse. Tačiau įprastoje genetikoje viskas vyksta priešingai, – savybės, pavyzdžiui, akių spalva, paveldimos iš abiejų tėvų ir nėra susaistytos tik su sperma ar kiaušinėliais. Tad B. Diasas ir K. Ressleris pabandė nustatyti, ar vyšnių aromato bijančių pelių sperma iš tiesų buvo pažymėta.

Pažangiais metodais šių gyvūnėlių spermatozoidų chromosomose jie ieškojo epigenetinių žymenų pėdsakų. Iš tyrimo matyti, kad už gebėjimą registruoti vyšnių kvapą atsakingą geną Olfr151 epigenetiškai pakeitė nedidelės metilo molekulės. Metilas ant geno matomas kaip konkretus raštas. Genas yra nuslopinamas, nes jo negalima nuskaityti ir paversti baltymu. Mažytės metilo molekulės ant spermatozoidų DNR sudaro savotišką raštą.

Anot mokslininkų, pasikartojančio elektros šoko sukelta trauminė patirtis ir vyšnių kvapas pakeitė metilo molekulių raštą ant geno Olfr151. Todėl vyšnių kvapas siejamas su trauminiais potyriais.

Molekulės kraujotakoje

Mokslininkus glumino tai, kad mažyčių metilo molekulių buvo pelių spermatozoiduose, – juk kvapus registruoja smegenys. Jie negalėjo suprasti, kaip raštas nukeliavo iš smegenų į patinėlių spermatozoidus. Epigenetika perduodama kitai kartai, tad aktyvavimo ir nuslopinimo mechanizmas persikėlė į gametas, subrendusias lytines ląsteles.

Ciuricho universiteto (Šveicarija) neuroepigenetikė Isabelle Mansuy vėliau atliko daug eksperimentų, kuriuose buvo matyti tarp smegenų ir sėklidžių keliaujančios molekulės. 2014 m. gegužę ji paskelbė tyrimo, kai naujagimiai peliukai buvo atimami iš motinų ir taip traumuojami, rezultatus. Motinos rūpesčio stoka itin smarkiai paveikė jaunus patinėlius, jiems išsivystė tam tikra depresijos forma. Lemiamas epigenetinis įrankis buvo ne metilas, o trumpos RNR (DNR kopijų rūšis) sekos. Šios mažytės RNR sekos, vadinamos MIKRO-RNR, reguliuoja genų poveikį. Egzistuoja daugybė įvairių MIKRO-RNR rūšių, tačiau traumuotų pelių organizme pastebėtas didelis vienos ypatingos rūšies miR-375 kiekis, jo rasta ne tik spermatozoiduose, bet ir trauminius potyrius apdorojančiose smegenyse bei kraujyje, kuris jas gali nunešti į sėklides.

Paženklino negimusius kūdikius

Anot mokslininkų, MIKRO-RNR dalyvavo paveldint nepriežiūros vaikystėje poveikį. Norėdama patikrinti šią hipotezę, I. Mansuy pagamino miR-375 tirpalą ir suleido į apvaisintas paprastų pelių kiaušialąstes. Peliukai paveldėjo trauminius potyrius ir ką tik gimę iškart buvo liūdni.

Pasaulio prekybos centro griūtis 2001 m. rugsėjį turėjo įtakos šią nelaimę patyrusioms besilaukiančioms moterims. Dalis vaikų paveldėjo riziką susirgti PTSS. Paveldėjimo mechanizmas dar nėra nuodugniai ištirtas, tačiau mokslininkai įtaria epigenetiką, kuri paženklino vaikus įtampos hormonu kortizoliu ir trukdė jiems susidoroti su įtampa.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Taika su Ispanijos mokesčių inspekcija C. Ronaldo kainuos 18,8 mln. Eur 2

Portugalų futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo pasiekė susitarimą su Ispanijos teisėsaugą, pagal kurį kalėjimų...

Laisvalaikis
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 4

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau