Iliustruotasis mokslas: baimę galima paveldėti

Publikuota: 2018-01-07
Mattonstock.com nuotr.
Mattonstock.com nuotr.
 

Tyrimų duomenimis, traumas galima perduoti kelioms kartoms. Paveldimumą lemia vadinamoji epigenetika, leidžianti palikuonių organizmui kaupti tėvų potyrius. Šis mechanizmas greitai parengia naują kartą išgyventi neįprastoje aplinkoje, tačiau gali kelti ir nerimą bei depresiją.

Holokaustas aukas pažymėjo ne tik ant rankų ištatuiruotais kalinių numeriais. Paaiškėjo, kad siaubinga aukų patirtis buvo perduota vaikams ir vaikaičiams, net jei niekas jiems ir nepasakojo apie tėvų patirtus skausmingus išgyvenimus koncentracijos stovyklose.

Vis dėlto paveldėtos baimės neturėtų būti. Remiantis klasikine genetika genai pasikeičia tik dėl atsitiktinės mutacijos, ne dėl potyrių. Tačiau iš naujai atliktų tyrimų matyti, kad dėl traumuojančios patirties, pavyzdžiui, holokausto ar 2001 m. rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių, genai gali keistis ir būti perduoti ateities kartoms.

Paveldėjo vyšnių baimę

Emorio universiteto medicinos mokyklos Atlantoje (JAV) mokslininkai Brianas Diasas ir Kerry Ressleris 2014 m. pradžioje paskelbė eksperimento rezultatus, iš kurių matyti, kad nemalonius potyrius galima paveldėti. Mokslininkai jauniems peliukams davė uostyti vyšnių aromato ir tuo pačiu metu jų pėdutes purtė elektros srove. Dėl šio nemalonaus potyrio peliukai, vos užuodę vyšnias, netrukus imdavo šokinėti iš baimės, net jei elektros srovė nebuvo leidžiama.

Mokslininkai baikščiuosius pelių patinus suporavo su įprastomis patelėmis. Vos užuodę vyšnių kvapą, jų jaunikliai imdavo šokinėti iš baimės. Nors prieš tai mažyliai nei buvo uostę vyšnių aromato, nei jutę elektros srovės, vis dėlto jie reagavo į tėvų įgytą vyšnių baimę. Kitaip tariant, jaunikliai paveldėjo baimę. Mokslininkai pademonstravo, kad bailiųjų patinėlių spermą naudojant dirbtiniam apvaisinimui kita karta irgi paveldėdavo baimę. Taigi baimė slypėjo spermoje.

Genetinė medžiaga pažymėta

Greičiausiai baimė paveldėta dėl to, kad stresą patiriančios smegenys ėmė gaminti mažytes molekules, tekančias su krauju ir pažyminčias genetinę medžiagą. Šis reiškinys žinomas epigenetikos pavadinimu, dėl jo, priklausomai nuo aplinkos poveikio, genų funkcijos pakeičiamos greitai ir be mutacijų, t. y. genetinis kodas išlieka nepakitęs.

Epigenetika (virš genetikos) – genus aktyvuojantis ir nuslopinantis sluoksnis virš DNR. Dėl trauminių potyrių konkretūs genai gali būti įjungiami ir išjungiami, tuomet organizmas elgiasi kitaip. Toks mechanizmas gali būti naudingas stiprią sausrą išgyvenantiems augalams. Epigenetiškai aktyvuodamas ar nuslopindamas genus, augalas gali greitai perprogramuoti sėklas, kad jo palikuoniai gebėtų sudygti, esant gerokai mažiau drėgmės, – tad kita karta turi galimybę efektyviau išnaudoti naujas aplinkybes.

Tačiau epigenetika taip pat lemia, kad karo, terorizmo, nelaimių, bado ir prievartos padarinius išgyvena ne tik aukos, bet ir jų vaikai bei vaikaičiai.

Perduodama protinė liga

Pelių patiriama baimė prilygsta potrauminio streso sindromui (PTSS), kuris kamuoja, pavyzdžiui, karo veteranus. Iš atlikto išsamaus karo veteranų ir jų sūnų tyrimo rezultatų matyti, kad sūnums grėsė gerokai didesnė rizika išgyventi traumą nei netraumuotų tėvų vaikams.

Tokia pati tendencija pastebima ir holokausto aukų atveju. Rachel Yehuda iš Niujorke įsikūrusios Icahno medicinos mokyklos 2008 m. tyrė 211 holokaustą išgyvenusių žmonių vaikų, norėdama nustatyti, kiek iš jų kentėjo nuo protinių ligų. Rezultatai rodo, kad šių vaikų rizika kentėti nuo PTSS, depresijos, nerimo, mitybos sutrikimų ar narkotikų priklausomybės du–keturis kartus didesnė nei kitų vaikų, nors tėvai jiems niekada nepasakojo apie išgyvenimus.

Iš tyrimų matyti, kad iš tiesų svarbu – motina ar tėvas yra patyrę traumuojančių išgyvenimų. Koncentracijos stovyklų aukų vaikai susiduria su gerokai didesne tikimybe patirti PTSS ir mitybos sutrikimų, jei nuo šių kentė jų motinos, o ne tėčiai. Kita vertus, rizika kentėti nuo nerimo ir prisitaikymo sunkumų kur kas didesnė, jei šie sutrikimai kamavo jų tėčius.

Užprogramuota sperma ir kiaušinėliai

Atliekant eksperimentą su pelėmis baimė tikriausiai buvo užkoduota spermos ląstelėse. Tačiau įprastoje genetikoje viskas vyksta priešingai, – savybės, pavyzdžiui, akių spalva, paveldimos iš abiejų tėvų ir nėra susaistytos tik su sperma ar kiaušinėliais. Tad B. Diasas ir K. Ressleris pabandė nustatyti, ar vyšnių aromato bijančių pelių sperma iš tiesų buvo pažymėta.

Pažangiais metodais šių gyvūnėlių spermatozoidų chromosomose jie ieškojo epigenetinių žymenų pėdsakų. Iš tyrimo matyti, kad už gebėjimą registruoti vyšnių kvapą atsakingą geną Olfr151 epigenetiškai pakeitė nedidelės metilo molekulės. Metilas ant geno matomas kaip konkretus raštas. Genas yra nuslopinamas, nes jo negalima nuskaityti ir paversti baltymu. Mažytės metilo molekulės ant spermatozoidų DNR sudaro savotišką raštą.

Anot mokslininkų, pasikartojančio elektros šoko sukelta trauminė patirtis ir vyšnių kvapas pakeitė metilo molekulių raštą ant geno Olfr151. Todėl vyšnių kvapas siejamas su trauminiais potyriais.

Molekulės kraujotakoje

Mokslininkus glumino tai, kad mažyčių metilo molekulių buvo pelių spermatozoiduose, – juk kvapus registruoja smegenys. Jie negalėjo suprasti, kaip raštas nukeliavo iš smegenų į patinėlių spermatozoidus. Epigenetika perduodama kitai kartai, tad aktyvavimo ir nuslopinimo mechanizmas persikėlė į gametas, subrendusias lytines ląsteles.

Ciuricho universiteto (Šveicarija) neuroepigenetikė Isabelle Mansuy vėliau atliko daug eksperimentų, kuriuose buvo matyti tarp smegenų ir sėklidžių keliaujančios molekulės. 2014 m. gegužę ji paskelbė tyrimo, kai naujagimiai peliukai buvo atimami iš motinų ir taip traumuojami, rezultatus. Motinos rūpesčio stoka itin smarkiai paveikė jaunus patinėlius, jiems išsivystė tam tikra depresijos forma. Lemiamas epigenetinis įrankis buvo ne metilas, o trumpos RNR (DNR kopijų rūšis) sekos. Šios mažytės RNR sekos, vadinamos MIKRO-RNR, reguliuoja genų poveikį. Egzistuoja daugybė įvairių MIKRO-RNR rūšių, tačiau traumuotų pelių organizme pastebėtas didelis vienos ypatingos rūšies miR-375 kiekis, jo rasta ne tik spermatozoiduose, bet ir trauminius potyrius apdorojančiose smegenyse bei kraujyje, kuris jas gali nunešti į sėklides.

Paženklino negimusius kūdikius

Anot mokslininkų, MIKRO-RNR dalyvavo paveldint nepriežiūros vaikystėje poveikį. Norėdama patikrinti šią hipotezę, I. Mansuy pagamino miR-375 tirpalą ir suleido į apvaisintas paprastų pelių kiaušialąstes. Peliukai paveldėjo trauminius potyrius ir ką tik gimę iškart buvo liūdni.

Pasaulio prekybos centro griūtis 2001 m. rugsėjį turėjo įtakos šią nelaimę patyrusioms besilaukiančioms moterims. Dalis vaikų paveldėjo riziką susirgti PTSS. Paveldėjimo mechanizmas dar nėra nuodugniai ištirtas, tačiau mokslininkai įtaria epigenetiką, kuri paženklino vaikus įtampos hormonu kortizoliu ir trukdė jiems susidoroti su įtampa.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aidas Puklevičius: meldžiu mane pažinti, feisbukai Premium

Vienas nuostabiausių pažangaus jaunimo (tiesą sakant, ir mažiau pažangaus senimo) bruožų – šventas noras...

Verslo klasė
2018.04.22
Naujoji prabanga: kai reikia nedaug, bet gerai 1

Jei sklendžiate prabangių daiktų pasaulyje, tikriausiai pastebėjote kelerius pastaruosius metus vis...

Laisvalaikis
2018.04.22
Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką,...

Laisvalaikis
2018.04.22
Atatürkas: joks turkiškos kasdienybės elementas nėra atsietinas nuo jo vardo Premium

Šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatürkas miręs jau 80 metų, tačiau šiandien...

Verslo klasė
2018.04.22
E. Parulskis: B kategorijos piešimas ir plojimai už parkavimą Premium 1

Šiandien, kovo pabaigoje, filmukai su namų augintinių „piešimu“ yra pasiekę piką, bet aš nesu tikras, ar...

Verslo klasė
2018.04.21
Mirė populiarusis Dj Avicii 9

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 1

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 7

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 2

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau