Iliustruotasis mokslas: baimę galima paveldėti

Publikuota: 2018-01-07
Mattonstock.com nuotr.
Mattonstock.com nuotr.
 

Tyrimų duomenimis, traumas galima perduoti kelioms kartoms. Paveldimumą lemia vadinamoji epigenetika, leidžianti palikuonių organizmui kaupti tėvų potyrius. Šis mechanizmas greitai parengia naują kartą išgyventi neįprastoje aplinkoje, tačiau gali kelti ir nerimą bei depresiją.

Holokaustas aukas pažymėjo ne tik ant rankų ištatuiruotais kalinių numeriais. Paaiškėjo, kad siaubinga aukų patirtis buvo perduota vaikams ir vaikaičiams, net jei niekas jiems ir nepasakojo apie tėvų patirtus skausmingus išgyvenimus koncentracijos stovyklose.

Vis dėlto paveldėtos baimės neturėtų būti. Remiantis klasikine genetika genai pasikeičia tik dėl atsitiktinės mutacijos, ne dėl potyrių. Tačiau iš naujai atliktų tyrimų matyti, kad dėl traumuojančios patirties, pavyzdžiui, holokausto ar 2001 m. rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių, genai gali keistis ir būti perduoti ateities kartoms.

Paveldėjo vyšnių baimę

Emorio universiteto medicinos mokyklos Atlantoje (JAV) mokslininkai Brianas Diasas ir Kerry Ressleris 2014 m. pradžioje paskelbė eksperimento rezultatus, iš kurių matyti, kad nemalonius potyrius galima paveldėti. Mokslininkai jauniems peliukams davė uostyti vyšnių aromato ir tuo pačiu metu jų pėdutes purtė elektros srove. Dėl šio nemalonaus potyrio peliukai, vos užuodę vyšnias, netrukus imdavo šokinėti iš baimės, net jei elektros srovė nebuvo leidžiama.

Mokslininkai baikščiuosius pelių patinus suporavo su įprastomis patelėmis. Vos užuodę vyšnių kvapą, jų jaunikliai imdavo šokinėti iš baimės. Nors prieš tai mažyliai nei buvo uostę vyšnių aromato, nei jutę elektros srovės, vis dėlto jie reagavo į tėvų įgytą vyšnių baimę. Kitaip tariant, jaunikliai paveldėjo baimę. Mokslininkai pademonstravo, kad bailiųjų patinėlių spermą naudojant dirbtiniam apvaisinimui kita karta irgi paveldėdavo baimę. Taigi baimė slypėjo spermoje.

Genetinė medžiaga pažymėta

Greičiausiai baimė paveldėta dėl to, kad stresą patiriančios smegenys ėmė gaminti mažytes molekules, tekančias su krauju ir pažyminčias genetinę medžiagą. Šis reiškinys žinomas epigenetikos pavadinimu, dėl jo, priklausomai nuo aplinkos poveikio, genų funkcijos pakeičiamos greitai ir be mutacijų, t. y. genetinis kodas išlieka nepakitęs.

Epigenetika (virš genetikos) – genus aktyvuojantis ir nuslopinantis sluoksnis virš DNR. Dėl trauminių potyrių konkretūs genai gali būti įjungiami ir išjungiami, tuomet organizmas elgiasi kitaip. Toks mechanizmas gali būti naudingas stiprią sausrą išgyvenantiems augalams. Epigenetiškai aktyvuodamas ar nuslopindamas genus, augalas gali greitai perprogramuoti sėklas, kad jo palikuoniai gebėtų sudygti, esant gerokai mažiau drėgmės, – tad kita karta turi galimybę efektyviau išnaudoti naujas aplinkybes.

Tačiau epigenetika taip pat lemia, kad karo, terorizmo, nelaimių, bado ir prievartos padarinius išgyvena ne tik aukos, bet ir jų vaikai bei vaikaičiai.

Perduodama protinė liga

Pelių patiriama baimė prilygsta potrauminio streso sindromui (PTSS), kuris kamuoja, pavyzdžiui, karo veteranus. Iš atlikto išsamaus karo veteranų ir jų sūnų tyrimo rezultatų matyti, kad sūnums grėsė gerokai didesnė rizika išgyventi traumą nei netraumuotų tėvų vaikams.

Tokia pati tendencija pastebima ir holokausto aukų atveju. Rachel Yehuda iš Niujorke įsikūrusios Icahno medicinos mokyklos 2008 m. tyrė 211 holokaustą išgyvenusių žmonių vaikų, norėdama nustatyti, kiek iš jų kentėjo nuo protinių ligų. Rezultatai rodo, kad šių vaikų rizika kentėti nuo PTSS, depresijos, nerimo, mitybos sutrikimų ar narkotikų priklausomybės du–keturis kartus didesnė nei kitų vaikų, nors tėvai jiems niekada nepasakojo apie išgyvenimus.

Iš tyrimų matyti, kad iš tiesų svarbu – motina ar tėvas yra patyrę traumuojančių išgyvenimų. Koncentracijos stovyklų aukų vaikai susiduria su gerokai didesne tikimybe patirti PTSS ir mitybos sutrikimų, jei nuo šių kentė jų motinos, o ne tėčiai. Kita vertus, rizika kentėti nuo nerimo ir prisitaikymo sunkumų kur kas didesnė, jei šie sutrikimai kamavo jų tėčius.

Užprogramuota sperma ir kiaušinėliai

Atliekant eksperimentą su pelėmis baimė tikriausiai buvo užkoduota spermos ląstelėse. Tačiau įprastoje genetikoje viskas vyksta priešingai, – savybės, pavyzdžiui, akių spalva, paveldimos iš abiejų tėvų ir nėra susaistytos tik su sperma ar kiaušinėliais. Tad B. Diasas ir K. Ressleris pabandė nustatyti, ar vyšnių aromato bijančių pelių sperma iš tiesų buvo pažymėta.

Pažangiais metodais šių gyvūnėlių spermatozoidų chromosomose jie ieškojo epigenetinių žymenų pėdsakų. Iš tyrimo matyti, kad už gebėjimą registruoti vyšnių kvapą atsakingą geną Olfr151 epigenetiškai pakeitė nedidelės metilo molekulės. Metilas ant geno matomas kaip konkretus raštas. Genas yra nuslopinamas, nes jo negalima nuskaityti ir paversti baltymu. Mažytės metilo molekulės ant spermatozoidų DNR sudaro savotišką raštą.

Anot mokslininkų, pasikartojančio elektros šoko sukelta trauminė patirtis ir vyšnių kvapas pakeitė metilo molekulių raštą ant geno Olfr151. Todėl vyšnių kvapas siejamas su trauminiais potyriais.

Molekulės kraujotakoje

Mokslininkus glumino tai, kad mažyčių metilo molekulių buvo pelių spermatozoiduose, – juk kvapus registruoja smegenys. Jie negalėjo suprasti, kaip raštas nukeliavo iš smegenų į patinėlių spermatozoidus. Epigenetika perduodama kitai kartai, tad aktyvavimo ir nuslopinimo mechanizmas persikėlė į gametas, subrendusias lytines ląsteles.

Ciuricho universiteto (Šveicarija) neuroepigenetikė Isabelle Mansuy vėliau atliko daug eksperimentų, kuriuose buvo matyti tarp smegenų ir sėklidžių keliaujančios molekulės. 2014 m. gegužę ji paskelbė tyrimo, kai naujagimiai peliukai buvo atimami iš motinų ir taip traumuojami, rezultatus. Motinos rūpesčio stoka itin smarkiai paveikė jaunus patinėlius, jiems išsivystė tam tikra depresijos forma. Lemiamas epigenetinis įrankis buvo ne metilas, o trumpos RNR (DNR kopijų rūšis) sekos. Šios mažytės RNR sekos, vadinamos MIKRO-RNR, reguliuoja genų poveikį. Egzistuoja daugybė įvairių MIKRO-RNR rūšių, tačiau traumuotų pelių organizme pastebėtas didelis vienos ypatingos rūšies miR-375 kiekis, jo rasta ne tik spermatozoiduose, bet ir trauminius potyrius apdorojančiose smegenyse bei kraujyje, kuris jas gali nunešti į sėklides.

Paženklino negimusius kūdikius

Anot mokslininkų, MIKRO-RNR dalyvavo paveldint nepriežiūros vaikystėje poveikį. Norėdama patikrinti šią hipotezę, I. Mansuy pagamino miR-375 tirpalą ir suleido į apvaisintas paprastų pelių kiaušialąstes. Peliukai paveldėjo trauminius potyrius ir ką tik gimę iškart buvo liūdni.

Pasaulio prekybos centro griūtis 2001 m. rugsėjį turėjo įtakos šią nelaimę patyrusioms besilaukiančioms moterims. Dalis vaikų paveldėjo riziką susirgti PTSS. Paveldėjimo mechanizmas dar nėra nuodugniai ištirtas, tačiau mokslininkai įtaria epigenetiką, kuri paženklino vaikus įtampos hormonu kortizoliu ir trukdė jiems susidoroti su įtampa.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Metų vertėjo krėslas įteiktas Irenai Aleksaitei

Metų vertėjo krėslo premija šiemet skirta vertėjai Irenai Aleksaitei „už adekvačiai ir gyvai išverstą Witoldo...

Laisvalaikis
2018.02.19
Aidas Puklevičius: baltos akacijos, žiedai emigracijos Premium 6

Nėra tokios temos, dėl kurios taip nesutartų visi tautiečiai, kaip emigracija. Pasiklausius jų, tai yra...

Verslo klasė
2018.02.18
Lietuvai 100: Vilnius sušvito laužais 13

Jubiliejinį demokratinės Lietuvos gimtadienį šalis pasitinka gausybe renginių, eisenų, pasisakymų,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Šimtmečio šventės visoje Lietuvoje

Šimtmečio proga į Vilnių sugužėjo miesto ir valstybės svečiai bei diplomatai, valstybinės įstaigos ir verslo...

2018.02.16
Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška 11

„Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos 1

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentūroje tradiciškai įteiktos Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2018.02.15
„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas,...

Laisvalaikis
2018.02.14
Milijono eurų premija – „Vasario 16 d. fondo“ tarybos rankose Premium 16

Prasideda antras etapas koncerno „MG Baltic“ iniciatyvoje – milijono eurų premiją dalins devynių asmenų...

Rinkodara
2018.02.14
„Finnair“ lėktuvuose atsisako popierinių leidinių

„Finnair“ lėktuvuose atsisakoma popierinių, nemokamai pradedami siūlomi skaitmeniniai leidiniai.

Transportas
2018.02.12
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Meryl Streep registruoja savo prekės ženklą

Viena garsiausių ir daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė Meryl Streep padavė prašymą patentuoti savo vardo...

Rinkodara
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 7

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Iliustruotoji istorija: ideologijų atsiradimas

Anarchizmo filosofijos šaknys glūdi senojoje Graikijoje, o pirmieji nacionalsocialistai kilo iš marksistų.

Laisvalaikis
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09
Diena su „Douglas“ vadove: lyderystės ypatumai ir efektyvumo receptai

Kai prieš septynerius metus prie UAB „Douglas LT“ vairo stojo Vilūnė Spaičė, įmonė valdė 40 parduotuvių.

Vadyba
2018.02.09
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji...

Laisvalaikis
2018.02.09
„Telesofto“ vadovo A. Stonio portretas: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai 4

Tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys kuria naujus...

Laisvalaikis
2018.02.09
Šimtmečiui – istorinių vėliavų parodos

Minint valstybingumo šimtmetį, Lietuvoje suplazdės istorinės vėliavos – nuo rekonstruotos XV a. vėliavos iki...

Laisvalaikis
2018.02.08
Vilniuje atidengtas paminklas broliams Vileišiams 1

Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas broliams Vileišiams, tautinio atgimimo...

Laisvalaikis
2018.02.08

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau