Iliustruotasis mokslas: baimę galima paveldėti

Publikuota: 2018-01-07
Mattonstock.com nuotr.
svg svg
Mattonstock.com nuotr.
 

Tyrimų duomenimis, traumas galima perduoti kelioms kartoms. Paveldimumą lemia vadinamoji epigenetika, leidžianti palikuonių organizmui kaupti tėvų potyrius. Šis mechanizmas greitai parengia naują kartą išgyventi neįprastoje aplinkoje, tačiau gali kelti ir nerimą bei depresiją.

Holokaustas aukas pažymėjo ne tik ant rankų ištatuiruotais kalinių numeriais. Paaiškėjo, kad siaubinga aukų patirtis buvo perduota vaikams ir vaikaičiams, net jei niekas jiems ir nepasakojo apie tėvų patirtus skausmingus išgyvenimus koncentracijos stovyklose.

Vis dėlto paveldėtos baimės neturėtų būti. Remiantis klasikine genetika genai pasikeičia tik dėl atsitiktinės mutacijos, ne dėl potyrių. Tačiau iš naujai atliktų tyrimų matyti, kad dėl traumuojančios patirties, pavyzdžiui, holokausto ar 2001 m. rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių, genai gali keistis ir būti perduoti ateities kartoms.

Paveldėjo vyšnių baimę

Emorio universiteto medicinos mokyklos Atlantoje (JAV) mokslininkai Brianas Diasas ir Kerry Ressleris 2014 m. pradžioje paskelbė eksperimento rezultatus, iš kurių matyti, kad nemalonius potyrius galima paveldėti. Mokslininkai jauniems peliukams davė uostyti vyšnių aromato ir tuo pačiu metu jų pėdutes purtė elektros srove. Dėl šio nemalonaus potyrio peliukai, vos užuodę vyšnias, netrukus imdavo šokinėti iš baimės, net jei elektros srovė nebuvo leidžiama.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Mokslininkai baikščiuosius pelių patinus suporavo su įprastomis patelėmis. Vos užuodę vyšnių kvapą, jų jaunikliai imdavo šokinėti iš baimės. Nors prieš tai mažyliai nei buvo uostę vyšnių aromato, nei jutę elektros srovės, vis dėlto jie reagavo į tėvų įgytą vyšnių baimę. Kitaip tariant, jaunikliai paveldėjo baimę. Mokslininkai pademonstravo, kad bailiųjų patinėlių spermą naudojant dirbtiniam apvaisinimui kita karta irgi paveldėdavo baimę. Taigi baimė slypėjo spermoje.

Genetinė medžiaga pažymėta

Greičiausiai baimė paveldėta dėl to, kad stresą patiriančios smegenys ėmė gaminti mažytes molekules, tekančias su krauju ir pažyminčias genetinę medžiagą. Šis reiškinys žinomas epigenetikos pavadinimu, dėl jo, priklausomai nuo aplinkos poveikio, genų funkcijos pakeičiamos greitai ir be mutacijų, t. y. genetinis kodas išlieka nepakitęs.

Epigenetika (virš genetikos) – genus aktyvuojantis ir nuslopinantis sluoksnis virš DNR. Dėl trauminių potyrių konkretūs genai gali būti įjungiami ir išjungiami, tuomet organizmas elgiasi kitaip. Toks mechanizmas gali būti naudingas stiprią sausrą išgyvenantiems augalams. Epigenetiškai aktyvuodamas ar nuslopindamas genus, augalas gali greitai perprogramuoti sėklas, kad jo palikuoniai gebėtų sudygti, esant gerokai mažiau drėgmės, – tad kita karta turi galimybę efektyviau išnaudoti naujas aplinkybes.

Tačiau epigenetika taip pat lemia, kad karo, terorizmo, nelaimių, bado ir prievartos padarinius išgyvena ne tik aukos, bet ir jų vaikai bei vaikaičiai.

Perduodama protinė liga

Pelių patiriama baimė prilygsta potrauminio streso sindromui (PTSS), kuris kamuoja, pavyzdžiui, karo veteranus. Iš atlikto išsamaus karo veteranų ir jų sūnų tyrimo rezultatų matyti, kad sūnums grėsė gerokai didesnė rizika išgyventi traumą nei netraumuotų tėvų vaikams.

Tokia pati tendencija pastebima ir holokausto aukų atveju. Rachel Yehuda iš Niujorke įsikūrusios Icahno medicinos mokyklos 2008 m. tyrė 211 holokaustą išgyvenusių žmonių vaikų, norėdama nustatyti, kiek iš jų kentėjo nuo protinių ligų. Rezultatai rodo, kad šių vaikų rizika kentėti nuo PTSS, depresijos, nerimo, mitybos sutrikimų ar narkotikų priklausomybės du–keturis kartus didesnė nei kitų vaikų, nors tėvai jiems niekada nepasakojo apie išgyvenimus.

Iš tyrimų matyti, kad iš tiesų svarbu – motina ar tėvas yra patyrę traumuojančių išgyvenimų. Koncentracijos stovyklų aukų vaikai susiduria su gerokai didesne tikimybe patirti PTSS ir mitybos sutrikimų, jei nuo šių kentė jų motinos, o ne tėčiai. Kita vertus, rizika kentėti nuo nerimo ir prisitaikymo sunkumų kur kas didesnė, jei šie sutrikimai kamavo jų tėčius.

Užprogramuota sperma ir kiaušinėliai

Atliekant eksperimentą su pelėmis baimė tikriausiai buvo užkoduota spermos ląstelėse. Tačiau įprastoje genetikoje viskas vyksta priešingai, – savybės, pavyzdžiui, akių spalva, paveldimos iš abiejų tėvų ir nėra susaistytos tik su sperma ar kiaušinėliais. Tad B. Diasas ir K. Ressleris pabandė nustatyti, ar vyšnių aromato bijančių pelių sperma iš tiesų buvo pažymėta.

Pažangiais metodais šių gyvūnėlių spermatozoidų chromosomose jie ieškojo epigenetinių žymenų pėdsakų. Iš tyrimo matyti, kad už gebėjimą registruoti vyšnių kvapą atsakingą geną Olfr151 epigenetiškai pakeitė nedidelės metilo molekulės. Metilas ant geno matomas kaip konkretus raštas. Genas yra nuslopinamas, nes jo negalima nuskaityti ir paversti baltymu. Mažytės metilo molekulės ant spermatozoidų DNR sudaro savotišką raštą.

Anot mokslininkų, pasikartojančio elektros šoko sukelta trauminė patirtis ir vyšnių kvapas pakeitė metilo molekulių raštą ant geno Olfr151. Todėl vyšnių kvapas siejamas su trauminiais potyriais.

Molekulės kraujotakoje

Mokslininkus glumino tai, kad mažyčių metilo molekulių buvo pelių spermatozoiduose, – juk kvapus registruoja smegenys. Jie negalėjo suprasti, kaip raštas nukeliavo iš smegenų į patinėlių spermatozoidus. Epigenetika perduodama kitai kartai, tad aktyvavimo ir nuslopinimo mechanizmas persikėlė į gametas, subrendusias lytines ląsteles.

Ciuricho universiteto (Šveicarija) neuroepigenetikė Isabelle Mansuy vėliau atliko daug eksperimentų, kuriuose buvo matyti tarp smegenų ir sėklidžių keliaujančios molekulės. 2014 m. gegužę ji paskelbė tyrimo, kai naujagimiai peliukai buvo atimami iš motinų ir taip traumuojami, rezultatus. Motinos rūpesčio stoka itin smarkiai paveikė jaunus patinėlius, jiems išsivystė tam tikra depresijos forma. Lemiamas epigenetinis įrankis buvo ne metilas, o trumpos RNR (DNR kopijų rūšis) sekos. Šios mažytės RNR sekos, vadinamos MIKRO-RNR, reguliuoja genų poveikį. Egzistuoja daugybė įvairių MIKRO-RNR rūšių, tačiau traumuotų pelių organizme pastebėtas didelis vienos ypatingos rūšies miR-375 kiekis, jo rasta ne tik spermatozoiduose, bet ir trauminius potyrius apdorojančiose smegenyse bei kraujyje, kuris jas gali nunešti į sėklides.

Paženklino negimusius kūdikius

Anot mokslininkų, MIKRO-RNR dalyvavo paveldint nepriežiūros vaikystėje poveikį. Norėdama patikrinti šią hipotezę, I. Mansuy pagamino miR-375 tirpalą ir suleido į apvaisintas paprastų pelių kiaušialąstes. Peliukai paveldėjo trauminius potyrius ir ką tik gimę iškart buvo liūdni.

Pasaulio prekybos centro griūtis 2001 m. rugsėjį turėjo įtakos šią nelaimę patyrusioms besilaukiančioms moterims. Dalis vaikų paveldėjo riziką susirgti PTSS. Paveldėjimo mechanizmas dar nėra nuodugniai ištirtas, tačiau mokslininkai įtaria epigenetiką, kuri paženklino vaikus įtampos hormonu kortizoliu ir trukdė jiems susidoroti su įtampa.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Istorikas S. Plochijus: karai, po kurių žlunga imperijos, nėra naujiena Premium

„Financial Times“ su Ukrainos istorijos Harvardo universiteto profesoriumi Serhijum Plochijum kalbasi apie...

Laisvalaikis
2022.08.11
Antarktida tirpsta greičiau, nei manyta

Palydovinės nuotraukos rodo, kad didžiausias pasaulyje ledo masyvas dėl klimato kaitos traukiasi greičiau, o...

Laisvalaikis
2022.08.11
D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
2022.08.11
Prezidentas atėmė valstybės apdovanojimą iš čiuožėjų M. Drobiazko ir P. Vanago 24

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išbraukė iš valstybės apdovanotųjų sąrašo ledo šokėjus Margaritą...

Laisvalaikis
2022.08.10
Panerių memorialo istorija. Kodėl mums reikia atminties vietų

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus...

Laisvalaikis
2022.08.10
Baltarusių opozicija: nuo režimo bėgantieji į Lietuvą gali patekti tik nelegaliai 2

Nuo Aliaksandro Lukašenkos, neteisėto Baltarusijos vadovo, režimo bėgantys baltarusiai į Lietuvą gali patekti...

Verslo aplinka
2022.08.09
Kaip atostogauti, kad norėtųsi grįžti į darbą? Verslo tribūna

Atostogos – vienas labiausiai laukiamų mūsų metų įvykių. Į jį sudedame daug lūkesčių ir planų pailsėti,...

Vadyba
2022.08.09
Rekordas – trumpiausia diena Žemėje

Tie, kurie vis pasiguodžia, kaip greitai prabėga diena, turi tam pagrindo: šių metų birželio 29 d. Žemė...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prezidentūra spręs dėl M. Drobiazko ir P. Vanago ordinų, jei jie čiuoš D. Peskovo žmonos projekte Sočyje 5

Prezidentūra spręs dėl ledo šokėjams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės...

Laisvalaikis
2022.08.08
Kinija ir Taivanas: 70 nesantaikos metų Premium 3

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną praėjusią savaitę įplieskė naują įtampos tarp...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prof. V. Sinkevičius: 1992-aisiais Konstituciją pagimdė žirklės, klijai ir... apsauginio mesta moneta Premium

Šiemet minimi dviejų Lietuvos Konstitucijų jubiliejai – 1922-ųjų ir dabartinės, priimtosios lygiai prieš tris...

Verslo aplinka
2022.08.08
Popandeminė Venecijos bienalė: mažiau ekranų, daugiau šviesos Premium

Artėja ruduo, geras laikas skristi į Veneciją, kur iki lapkričio 23 d. veikia 59-oji Venecijos šiuolaikinio...

Laisvalaikis
2022.08.07
Komercinio šnipinėjimo aukso amžius Premium

Skaitmenizacija ir programišių išpuoliai prisideda prie to, kad vis daugiau pasaulio verslų konkurentų...

Inovacijos
2022.08.06
Tyrimas: pandemijos metu Lietuvoje galimybę dirbti iš namų turėjo mažiau vyresnio amžiaus žmonių nei vidutiniškai Europoje Premium

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. SHARE) rodo, kad per pandemiją Lietuvoje...

Vadyba
2022.08.06
K. Kuizinas: ŠMC – tik pusė mūsų ateities Premium

„Kai manęs kas nors klausia apie Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ateitį, aš sakau, kad jis yra tik pusė mūsų...

Laisvalaikis
2022.08.05
Ilgamečiai vadovai – kodėl jie labiau naudingi nei žalingi Premium 3

Pasigirstant diskusijoms, kiek dažna turi būti rotacija tarp vadovų, ekspertai, kalbėdami apie ilgamečius...

Vadyba
2022.08.04
Pokalbis su klimatologu: ar tikrai Lietuvoje netrukus ims augti ananasai? Premium 1

Klimatas akivaizdžiai šiltėja, todėl nebetoli tas laikas, kai Lietuvoje bus pagerintas absoliutus karščio...

Verslo aplinka
2022.08.04
Į universitetą – tik dėl diplomo? Tuomet ši studijų programa jus nuvils Verslo tribūna

Kibernetinio saugumo specialistai filmuose dažnai vaizduojami kaip užsisklendę, visą dieną į ekraną...

Fantazija dykumoje: vieno pastato miestas Premium 2

Saudo Arabija pristatė urbanistinę fantaziją „Linija“ („The Line“) – miesto dykumoje projektą. Tačiau kalba...

Laisvalaikis
2022.08.03
Mokslininkai ragina tirti klimato kaitos „baigiamosios fazės“ scenarijaus padarinius

Pasaulis privalo pasiruošti klimato kaitos „baigiamajai fazei“, kad geriau suprastų potencialiai katastrofinį...

Laisvalaikis
2022.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku