Iliustruotasis mokslas: baimę galima paveldėti

Publikuota: 2018-01-07
Mattonstock.com nuotr.
Mattonstock.com nuotr.
 

Tyrimų duomenimis, traumas galima perduoti kelioms kartoms. Paveldimumą lemia vadinamoji epigenetika, leidžianti palikuonių organizmui kaupti tėvų potyrius. Šis mechanizmas greitai parengia naują kartą išgyventi neįprastoje aplinkoje, tačiau gali kelti ir nerimą bei depresiją.

Holokaustas aukas pažymėjo ne tik ant rankų ištatuiruotais kalinių numeriais. Paaiškėjo, kad siaubinga aukų patirtis buvo perduota vaikams ir vaikaičiams, net jei niekas jiems ir nepasakojo apie tėvų patirtus skausmingus išgyvenimus koncentracijos stovyklose.

Vis dėlto paveldėtos baimės neturėtų būti. Remiantis klasikine genetika genai pasikeičia tik dėl atsitiktinės mutacijos, ne dėl potyrių. Tačiau iš naujai atliktų tyrimų matyti, kad dėl traumuojančios patirties, pavyzdžiui, holokausto ar 2001 m. rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių, genai gali keistis ir būti perduoti ateities kartoms.

Paveldėjo vyšnių baimę

Emorio universiteto medicinos mokyklos Atlantoje (JAV) mokslininkai Brianas Diasas ir Kerry Ressleris 2014 m. pradžioje paskelbė eksperimento rezultatus, iš kurių matyti, kad nemalonius potyrius galima paveldėti. Mokslininkai jauniems peliukams davė uostyti vyšnių aromato ir tuo pačiu metu jų pėdutes purtė elektros srove. Dėl šio nemalonaus potyrio peliukai, vos užuodę vyšnias, netrukus imdavo šokinėti iš baimės, net jei elektros srovė nebuvo leidžiama.

Mokslininkai baikščiuosius pelių patinus suporavo su įprastomis patelėmis. Vos užuodę vyšnių kvapą, jų jaunikliai imdavo šokinėti iš baimės. Nors prieš tai mažyliai nei buvo uostę vyšnių aromato, nei jutę elektros srovės, vis dėlto jie reagavo į tėvų įgytą vyšnių baimę. Kitaip tariant, jaunikliai paveldėjo baimę. Mokslininkai pademonstravo, kad bailiųjų patinėlių spermą naudojant dirbtiniam apvaisinimui kita karta irgi paveldėdavo baimę. Taigi baimė slypėjo spermoje.

Genetinė medžiaga pažymėta

Greičiausiai baimė paveldėta dėl to, kad stresą patiriančios smegenys ėmė gaminti mažytes molekules, tekančias su krauju ir pažyminčias genetinę medžiagą. Šis reiškinys žinomas epigenetikos pavadinimu, dėl jo, priklausomai nuo aplinkos poveikio, genų funkcijos pakeičiamos greitai ir be mutacijų, t. y. genetinis kodas išlieka nepakitęs.

Epigenetika (virš genetikos) – genus aktyvuojantis ir nuslopinantis sluoksnis virš DNR. Dėl trauminių potyrių konkretūs genai gali būti įjungiami ir išjungiami, tuomet organizmas elgiasi kitaip. Toks mechanizmas gali būti naudingas stiprią sausrą išgyvenantiems augalams. Epigenetiškai aktyvuodamas ar nuslopindamas genus, augalas gali greitai perprogramuoti sėklas, kad jo palikuoniai gebėtų sudygti, esant gerokai mažiau drėgmės, – tad kita karta turi galimybę efektyviau išnaudoti naujas aplinkybes.

Tačiau epigenetika taip pat lemia, kad karo, terorizmo, nelaimių, bado ir prievartos padarinius išgyvena ne tik aukos, bet ir jų vaikai bei vaikaičiai.

Perduodama protinė liga

Pelių patiriama baimė prilygsta potrauminio streso sindromui (PTSS), kuris kamuoja, pavyzdžiui, karo veteranus. Iš atlikto išsamaus karo veteranų ir jų sūnų tyrimo rezultatų matyti, kad sūnums grėsė gerokai didesnė rizika išgyventi traumą nei netraumuotų tėvų vaikams.

Tokia pati tendencija pastebima ir holokausto aukų atveju. Rachel Yehuda iš Niujorke įsikūrusios Icahno medicinos mokyklos 2008 m. tyrė 211 holokaustą išgyvenusių žmonių vaikų, norėdama nustatyti, kiek iš jų kentėjo nuo protinių ligų. Rezultatai rodo, kad šių vaikų rizika kentėti nuo PTSS, depresijos, nerimo, mitybos sutrikimų ar narkotikų priklausomybės du–keturis kartus didesnė nei kitų vaikų, nors tėvai jiems niekada nepasakojo apie išgyvenimus.

Iš tyrimų matyti, kad iš tiesų svarbu – motina ar tėvas yra patyrę traumuojančių išgyvenimų. Koncentracijos stovyklų aukų vaikai susiduria su gerokai didesne tikimybe patirti PTSS ir mitybos sutrikimų, jei nuo šių kentė jų motinos, o ne tėčiai. Kita vertus, rizika kentėti nuo nerimo ir prisitaikymo sunkumų kur kas didesnė, jei šie sutrikimai kamavo jų tėčius.

Užprogramuota sperma ir kiaušinėliai

Atliekant eksperimentą su pelėmis baimė tikriausiai buvo užkoduota spermos ląstelėse. Tačiau įprastoje genetikoje viskas vyksta priešingai, – savybės, pavyzdžiui, akių spalva, paveldimos iš abiejų tėvų ir nėra susaistytos tik su sperma ar kiaušinėliais. Tad B. Diasas ir K. Ressleris pabandė nustatyti, ar vyšnių aromato bijančių pelių sperma iš tiesų buvo pažymėta.

Pažangiais metodais šių gyvūnėlių spermatozoidų chromosomose jie ieškojo epigenetinių žymenų pėdsakų. Iš tyrimo matyti, kad už gebėjimą registruoti vyšnių kvapą atsakingą geną Olfr151 epigenetiškai pakeitė nedidelės metilo molekulės. Metilas ant geno matomas kaip konkretus raštas. Genas yra nuslopinamas, nes jo negalima nuskaityti ir paversti baltymu. Mažytės metilo molekulės ant spermatozoidų DNR sudaro savotišką raštą.

Anot mokslininkų, pasikartojančio elektros šoko sukelta trauminė patirtis ir vyšnių kvapas pakeitė metilo molekulių raštą ant geno Olfr151. Todėl vyšnių kvapas siejamas su trauminiais potyriais.

Molekulės kraujotakoje

Mokslininkus glumino tai, kad mažyčių metilo molekulių buvo pelių spermatozoiduose, – juk kvapus registruoja smegenys. Jie negalėjo suprasti, kaip raštas nukeliavo iš smegenų į patinėlių spermatozoidus. Epigenetika perduodama kitai kartai, tad aktyvavimo ir nuslopinimo mechanizmas persikėlė į gametas, subrendusias lytines ląsteles.

Ciuricho universiteto (Šveicarija) neuroepigenetikė Isabelle Mansuy vėliau atliko daug eksperimentų, kuriuose buvo matyti tarp smegenų ir sėklidžių keliaujančios molekulės. 2014 m. gegužę ji paskelbė tyrimo, kai naujagimiai peliukai buvo atimami iš motinų ir taip traumuojami, rezultatus. Motinos rūpesčio stoka itin smarkiai paveikė jaunus patinėlius, jiems išsivystė tam tikra depresijos forma. Lemiamas epigenetinis įrankis buvo ne metilas, o trumpos RNR (DNR kopijų rūšis) sekos. Šios mažytės RNR sekos, vadinamos MIKRO-RNR, reguliuoja genų poveikį. Egzistuoja daugybė įvairių MIKRO-RNR rūšių, tačiau traumuotų pelių organizme pastebėtas didelis vienos ypatingos rūšies miR-375 kiekis, jo rasta ne tik spermatozoiduose, bet ir trauminius potyrius apdorojančiose smegenyse bei kraujyje, kuris jas gali nunešti į sėklides.

Paženklino negimusius kūdikius

Anot mokslininkų, MIKRO-RNR dalyvavo paveldint nepriežiūros vaikystėje poveikį. Norėdama patikrinti šią hipotezę, I. Mansuy pagamino miR-375 tirpalą ir suleido į apvaisintas paprastų pelių kiaušialąstes. Peliukai paveldėjo trauminius potyrius ir ką tik gimę iškart buvo liūdni.

Pasaulio prekybos centro griūtis 2001 m. rugsėjį turėjo įtakos šią nelaimę patyrusioms besilaukiančioms moterims. Dalis vaikų paveldėjo riziką susirgti PTSS. Paveldėjimo mechanizmas dar nėra nuodugniai ištirtas, tačiau mokslininkai įtaria epigenetiką, kuri paženklino vaikus įtampos hormonu kortizoliu ir trukdė jiems susidoroti su įtampa.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokios savybės reikalingos lyderiui: jas galite turėti ir jūs Premium 6

Kam yra skirtas šitas žurnalas, kurį laikote rankose? Lyderiams. Kas yra pagrindiniai šio žurnalo herojai?...

Verslo klasė
2018.07.21
Britų „Morrisons“ parduotuvėse – specialios „tylos valandos“ pirkėjams autistams 1

Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Morrisons“ paskelbė įvedantis specialias „tylos valandas“ klientams,...

Laisvalaikis
2018.07.21
Moksliniams tyrimams naudojama mažiausiai gyvūnų per 10 metų

Mokslinių tyrimų su gyvūnais Didžiojoje Britanijoje atliekama mažiausiai nuo 2010-ųjų. Tačiau aktyvistai...

Laisvalaikis
2018.07.21
100 metų nuo caro mirties: paskutinės Nikolajaus II šeimos valandos 13

Revoliucijos vadas Vladimiras Leninas nori, kad nuverstasis Rusijos imperatorius ir caras Nikolajus II už...

Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 1

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau