Klimato kaita: kaip prie jos prisitaikyti

Publikuota: 2018-01-01
Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2017-ieji patenka į šilčiausių istorijoje metų trejetuką. Apie klimato pokyčius ir tai, kaip prie jų prisitaikyti, VŽ „Savaitgalis“ kalbasi su prof. dr. Arūnu Bukančiu, klimatologu, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju.

Gruodį Prancūzijoje paminėtos antrosios Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metinės. Renginyje „Viena planeta“ Lietuva pranešė apie savanoriškus įsipareigojimus dvigubai didinti klimato kaitos finansavimą ir iki 2020 m. kasmet skirti ne mažiau kaip 1 mln. Eur vystomojo bendradarbiavimo projektams besivystančiose šalyse.

Tačiau blogų su klimato kaita susijusių žinių 2017-aisiais buvo daugiau nei gerų. Planetos klimatas per metus atšilo dar keliomis šimtosiomis laipsnio, toliau tirpo ledynai, siautėjo keli galingi uraganai, Portugalija ir Kalifornija smarkiai nukentėjo nuo gaisrų, Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys vasaros ir rudens mėnesiais fiksavo kritulių rekordus.

Nemalonią staigmeną pateikė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pranešęs apie Amerikos ketinimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo.

Įvairios pilietinės visuomenės organizacijos perspėjo, kad Paryžiaus susitarimas neįtikino įtakingų investuotojų pakeisti iškastinį kurą ekologiškomis alternatyvomis, rašo „The Guardian“. Lenkijoje šiemet žengta priešinga linkme: atidarytas didžiausias Europoje anglimis kūrenamas elektros gamybos blokas.

Apie tai, kas pasikeitė per šiuos metus ir kaip prie permainų prisitaikyti Lietuvai, VŽ „Savaitgaliui“ pasakoja prof. dr. Arūnas Bukantis, klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas.

Nauja atšilimo era

Viena gera žinia: 2017-ieji neviršijo pernykščio rekordo ir netapo šilčiausiais metais per visą matavimo istoriją. Tačiau vis tiek patenka į karščiausiųjų trejetuką. Nors tropinių orų nebuvo, juos pakeitė kiti kataklizmai.

Kai kuriose Lietuvos vietose vasarą ir rudenį 2–3 kartus viršyta metinė kritulių norma, o gegužę užfiksuota sausra. Taigi, kaip teigia prof. Bukantis, ekstremalumai ir toliau stiprėjo.

Ar tai reikėtų vertinti kaip anomaliją, o gal Žemės istorijoje tokių atšilimo laikotarpių buvo ne kartą?

Klimato kaitą, anot profesoriaus, sukelia įvairūs veiksniai – ne tik žmogaus veikla, bet ir gamtos reiškiniai. Kai kurie jų yra pasikartojantys, nors vyksta labai retai, pavyzdžiui, kas 20.000 ar 100.000 metų. Tarp jų – Žemės orbitos formos, Žemės ašies polinkio pokyčiai ir kt. Klimatą veikia ir Saulės aktyvumas, ugnikalnių veikla.

„Bet mes kalbame apie visiškai naują industrinę erą, kuri prasidėjo XVIII a. viduryje, kai labai sustiprėjo žmogaus veikla. Ji tapo pagrindiniu veiksniu, nes yra neapsakomo masto ir visokeriopa: žala daroma žemės paviršiaus cheminei sudėčiai, vandens telkiniams, atmosferai“, – sako profesorius. Jis teigia, kad pavojingi procesai ypač sustiprėjo XX–XXI a., o tokio spartaus temperatūros kilimo, koks stebimas nuo XIX a. pabaigos, istorijoje nėra buvę. Tai, anot p. Bukančio, – precedento neturintis atšilimas.

Vieniems blogai, kitiems – ne

Klimato kaita, pasak prof. Bukančio, gali būti vertinama ir socialiniu, ir moksliniu požiūriu. Mokslininko akimis, Žemė, kuri skaičiuoja 4 mlrd. metų, yra išgyvenusi įvairių klimato kaitos epochų. Buvo kardinalių pokyčių, o vidutinė temperatūra yra buvusi ir 10 laipsnių aukštesnė už dabartinę, ir gerokai žemesnė.

Tačiau socialiniu aspektu klimato kaita ir jos prognozės ateinančius dešimtmečius yra didžiulis iššūkis: reikės ne tik kovoti su šiuo reiškiniu, bet ir prie jo prisitaikyti, o kai kuriais atvejais – gal ir gauti naudos.

Klimato kaitos keliamų grėsmių sąrašas – be galo ilgas. Tai ir ekonomika, ir žmonių sveikata bei gyvybė, ir visa ekosistema. Prisitaikyti prie klimato atšilimo turės kiekvienas sektorius, kiekviena sritis, kiekviena gyvybės forma.

Prof. Bukantis primena, kad yra ir geopolitinis aspektas: klimato kaita itin juntama sausringuose regionuose, o geriamojo vandens trūkumas ten skatina migraciją. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje sausra buvo pirminė priežastis, sukėlusi gyventojų protestus, kurie vėliau virto Arabų pavasariu, o Sirijoje – nesibaigiančiu karu.

Vandens klausimas aktualus ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Vidurio Europos šalyse – Austrijoje, Šiaurės Italijoje, tik čia problema kitokia: šios valstybės geriamajam vandeniui naudoja ledynų tirpsmo vandenį, o Alpėse, žinia, tirpimo tendencijos itin ryškios.

Vis dėlto prof. Bukantis pripažįsta, kad nebūna reiškinio, kuris visiems būtų tik geras ar blogas.

„Temperatūra paprastai kyla šuoliais: kelias dienas, kartais savaites tęsiasi karščio bangos, kurias su džiaugsmu sutinka turizmo sektorius. Bet tuo pačiu metu kenčia ekosistemos, kyla pavojus žmonių sveikatai, žemės ūkiui“, – prieštaringus vertinimus komentuoja profesorius. Lygiai taip pat galima kalbėti apie šiltėjančias žiemas. Gyventojai džiaugiasi mažėjančiomis šildymo išlaidomis. Tačiau nepastovi sniego danga, temperatūros svyravimai apie nulį, besikaitaliojantys įšalas ir atlydys sukelia daug problemų kelių prižiūrėtojams, taip pat ūkininkams. Taigi vienam sektoriui pliusas, kitam – minusas. Bet neigiamų padarinių svoris šiame balanse, anot prof. Bukančio, vis tiek yra didesnis.

Kalbėdamas apie Lietuvos ateitį klimato kaitos kontekste, prof. Bukantis prognozuoja panašią gėrio ir blogio pusiausvyrą.

Paklaustas, negi Lietuva ateityje galėtų tapti turizmo šalimi ir pervilioti turistus iš Ispanijos, profesorius atsako, kad tikrai taip: „Gal ne Ispanijos, bet Vidurio Europos – tikrai.“

Jis pamini neseniai Pasaulio banko ir „Deutsche Bank“ lėšomis atliktą pasaulinį tyrimą apie turizmo sektoriaus perspektyvas. Paaiškėjo, kad didžiausia grėsmė kils subtropikų kraštams: Viduržemio jūros regionui Europoje, Kalifornijos valstijai JAV. Taip pat Karibų jūros regionui, Centrinei Amerikai. Priežastis – pavojingai aukšta temperatūra, kuri kels grėsmę žmonių sveikatai, ims stigti geriamojo vandens.

O Baltijos regionui, įskaitant Skandinaviją, numatomos neblogos perspektyvos: dėl pakilusios temperatūros vasaros turistinis sezonas pailgėtų, pakiltų vandens temperatūra, tebūnie keliomis dešimtosiomis laipsnio.

„Nereikėtų stebėtis, jei ateityje Europos turistai vietoj nepakeliamo karščio kur nors Graikijoje ar Italijoje rinksis Baltijos regiono kurortus. Tik nereikia pamiršti, kad mūsų vasaros nepastovios, čia nebūna septynių iš eilės saulėtų savaičių“, – aiškina p. Bukantis.

Ar klimato kaita nepakoreguos ir šios taisyklės? Profesorius atsako, kad, deja, ne, nes mūsų geografinė padėtis nepasikeis, vadinasi, mus visuomet veiks iš skirtingų regionų plūstančios oro masės.

„Esame netoli Atlanto ir Arkties, visai netoli ir Azijos žemyno, iš tų regionų atslenka labai kontrastingos oro masės. Jei vyrauja vakarų pernaša, tęsiasi lietingas periodas. Jei įsivyrauja pernaša iš Arkties, sulaukiame sniego birželį. Į Lietuvą mėgsta atslinkti ir tropinės oro masės, net iš Šiaurės Afrikos, Viduržemio regiono, ir tada temperatūra pakyla virš 30 laipsnių. Bet neilgam. Geriausiu atveju vieno tipo orai vyrauja porą savaičių“, – pasakoja profesorius.

Ar bijoti tarantulų

Į klausimą, ar Lietuvoje šylant klimatui sulauksime tropinių ir dažnai nuodingų ar įvairias ligas platinančių gyvūnų, profesorius atsako, kad tikrai taip, nes klimato kaita smarkiai veikia biologinę įvairovę.

Pasak mokslininko, visos klimato juostos artėja link ašigalių – šiaurėje jos slenka į Šiaurės, pietuose – į Pietų ašigalį. Kartu su jomis keliauja ir gyvūnai bei augalai. Dėl to Šiaurės regionuose daugėja įvairių ligų sukėlėjų, kenkėjų, invazinių rūšių iš pietų, jos išstumia senąsias, vietines.

Anot pašnekovo, mokslininkai yra apskaičiavę, kad iki XXI a. pabaigos gali išnykti nuo 30 iki 50 gyvūnų rūšių, ypač paukščių ir žinduolių, kurie ir dabar gyvena įtemptomis sąlygomis, o tolesnis temperatūros kilimas gali juos pražudyti.

Klimato poveikį gyvajai gamtai galima pamatyti ir plika akimi: miškuose masiškai nyksta eglynai, nes šių medžių šaknys labai seklios, tad per sausras joms labai stinga vandens, o lietingu laikotarpiu jos mirksta vandenyje.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pietų Europoje jau pastebėti maliariniai uodai, atkeliavę iš Afrikos. Vidutinėse platumose, netoli Lietuvos, pasitaikė uodų, platinančių Vakarų Nilo karštinės sukėlėjus.

Klimato atšilimas naudingas ir erkėms: ilgėja jų aktyvaus gyvenimo ciklas, o kartu ir žmonėms bei gyvūnams keliama grėsmė.

Pasiruošti viskam

Kaip tinkamai pasiruošti klimato pokyčiams ir išvengti jų daromos žalos? Prof. Bukantis sako, kad svarbiausia – žinoti, kas laukia.

„Kiekvienas ūkininkas, verslininkas tokią informaciją gali gauti, klimatologai ją visada suteiks. Ūkio, verslo plėtros perspektyvos turėtų būti adekvačios ir esamai klimato situacijai, ir laukiamiems klimato pokyčiams“, – kalba profesorius.

Jis teigia, kad, kylant metinei temperatūrai, neišvengiamai keisis ir statinių, jų termoizoliacijos technologijos, kelių infrastruktūra, net geležinkeliai. Augs patalpų kondicionavimo svarba, o kai kuriuose stikliniuose biurų pastatuose vėdinimo sąnaudos vasarą jau viršija šildymui žiemą reikalingą energiją.

Kitas pavyzdys – kelių danga.

„Akivaizdu, kad Pietų Europoje ji parinkta atsižvelgiant į karščius: juk niekam neteko matyti, kad kur nors Sicilijoje ištirpęs asfaltas nutekėtų į griovį. Pas mus ši problema reali“, – kalba profesorius.

Tas pats yra ir su geležinkeliais. Prof. Bukantį stebina nuolatinės kalbos apie būtinybę didinti traukinių greitį, nors geležinkelio bėgiai Lietuvoje nepritaikyti karštam orui, tad dažnai greitį tenka mažinti.

Ypač didelę grėsmę karščiai kelia elektros energiją gaminančioms jėgainėms, nesvarbu, kokio jos tipo. Jose labai svarbus aušinimas, bet kartais jo neįmanoma užtikrinti ir tenka mažinti pajėgumą. Ir kaip tik tada, kai užsilaikius karštiems orams kaip tik didėja energijos poreikis pastatams kondicionuoti.

„O juk apžvelgėme tik tas sritis, kuriose reikės permainų dėl karščio. Kur dar šalčiai, pūgos, stiprūs vėjai ir kiti kraštutinumai, kurių ateityje tik daugės“, – pokyčių neišvengsiančias sritis apibendrina profesorius ir sako, kad rekordų, tiksliau – antirekordų, tik daugės ir dažnės, o ekstremalios oro sąlygos taps „įprastos“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aidas Puklevičius: meldžiu mane pažinti, feisbukai Premium

Vienas nuostabiausių pažangaus jaunimo (tiesą sakant, ir mažiau pažangaus senimo) bruožų – šventas noras...

Verslo klasė
2018.04.22
Naujoji prabanga: kai reikia nedaug, bet gerai 1

Jei sklendžiate prabangių daiktų pasaulyje, tikriausiai pastebėjote kelerius pastaruosius metus vis...

Laisvalaikis
2018.04.22
Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką,...

Laisvalaikis
2018.04.22
Atatürkas: joks turkiškos kasdienybės elementas nėra atsietinas nuo jo vardo Premium

Šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatürkas miręs jau 80 metų, tačiau šiandien...

Verslo klasė
2018.04.22
E. Parulskis: B kategorijos piešimas ir plojimai už parkavimą Premium 1

Šiandien, kovo pabaigoje, filmukai su namų augintinių „piešimu“ yra pasiekę piką, bet aš nesu tikras, ar...

Verslo klasė
2018.04.21
Mirė populiarusis Dj Avicii 9

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 1

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 7

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 2

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau