Klimato kaita: kaip prie jos prisitaikyti

Publikuota: 2018-01-01
Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2017-ieji patenka į šilčiausių istorijoje metų trejetuką. Apie klimato pokyčius ir tai, kaip prie jų prisitaikyti, VŽ „Savaitgalis“ kalbasi su prof. dr. Arūnu Bukančiu, klimatologu, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju.

Gruodį Prancūzijoje paminėtos antrosios Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metinės. Renginyje „Viena planeta“ Lietuva pranešė apie savanoriškus įsipareigojimus dvigubai didinti klimato kaitos finansavimą ir iki 2020 m. kasmet skirti ne mažiau kaip 1 mln. Eur vystomojo bendradarbiavimo projektams besivystančiose šalyse.

Tačiau blogų su klimato kaita susijusių žinių 2017-aisiais buvo daugiau nei gerų. Planetos klimatas per metus atšilo dar keliomis šimtosiomis laipsnio, toliau tirpo ledynai, siautėjo keli galingi uraganai, Portugalija ir Kalifornija smarkiai nukentėjo nuo gaisrų, Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys vasaros ir rudens mėnesiais fiksavo kritulių rekordus.

Nemalonią staigmeną pateikė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pranešęs apie Amerikos ketinimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo.

Įvairios pilietinės visuomenės organizacijos perspėjo, kad Paryžiaus susitarimas neįtikino įtakingų investuotojų pakeisti iškastinį kurą ekologiškomis alternatyvomis, rašo „The Guardian“. Lenkijoje šiemet žengta priešinga linkme: atidarytas didžiausias Europoje anglimis kūrenamas elektros gamybos blokas.

Apie tai, kas pasikeitė per šiuos metus ir kaip prie permainų prisitaikyti Lietuvai, VŽ „Savaitgaliui“ pasakoja prof. dr. Arūnas Bukantis, klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas.

Nauja atšilimo era

Viena gera žinia: 2017-ieji neviršijo pernykščio rekordo ir netapo šilčiausiais metais per visą matavimo istoriją. Tačiau vis tiek patenka į karščiausiųjų trejetuką. Nors tropinių orų nebuvo, juos pakeitė kiti kataklizmai.

Kai kuriose Lietuvos vietose vasarą ir rudenį 2–3 kartus viršyta metinė kritulių norma, o gegužę užfiksuota sausra. Taigi, kaip teigia prof. Bukantis, ekstremalumai ir toliau stiprėjo.

Ar tai reikėtų vertinti kaip anomaliją, o gal Žemės istorijoje tokių atšilimo laikotarpių buvo ne kartą?

Klimato kaitą, anot profesoriaus, sukelia įvairūs veiksniai – ne tik žmogaus veikla, bet ir gamtos reiškiniai. Kai kurie jų yra pasikartojantys, nors vyksta labai retai, pavyzdžiui, kas 20.000 ar 100.000 metų. Tarp jų – Žemės orbitos formos, Žemės ašies polinkio pokyčiai ir kt. Klimatą veikia ir Saulės aktyvumas, ugnikalnių veikla.

„Bet mes kalbame apie visiškai naują industrinę erą, kuri prasidėjo XVIII a. viduryje, kai labai sustiprėjo žmogaus veikla. Ji tapo pagrindiniu veiksniu, nes yra neapsakomo masto ir visokeriopa: žala daroma žemės paviršiaus cheminei sudėčiai, vandens telkiniams, atmosferai“, – sako profesorius. Jis teigia, kad pavojingi procesai ypač sustiprėjo XX–XXI a., o tokio spartaus temperatūros kilimo, koks stebimas nuo XIX a. pabaigos, istorijoje nėra buvę. Tai, anot p. Bukančio, – precedento neturintis atšilimas.

Vieniems blogai, kitiems – ne

Klimato kaita, pasak prof. Bukančio, gali būti vertinama ir socialiniu, ir moksliniu požiūriu. Mokslininko akimis, Žemė, kuri skaičiuoja 4 mlrd. metų, yra išgyvenusi įvairių klimato kaitos epochų. Buvo kardinalių pokyčių, o vidutinė temperatūra yra buvusi ir 10 laipsnių aukštesnė už dabartinę, ir gerokai žemesnė.

Tačiau socialiniu aspektu klimato kaita ir jos prognozės ateinančius dešimtmečius yra didžiulis iššūkis: reikės ne tik kovoti su šiuo reiškiniu, bet ir prie jo prisitaikyti, o kai kuriais atvejais – gal ir gauti naudos.

Klimato kaitos keliamų grėsmių sąrašas – be galo ilgas. Tai ir ekonomika, ir žmonių sveikata bei gyvybė, ir visa ekosistema. Prisitaikyti prie klimato atšilimo turės kiekvienas sektorius, kiekviena sritis, kiekviena gyvybės forma.

Prof. Bukantis primena, kad yra ir geopolitinis aspektas: klimato kaita itin juntama sausringuose regionuose, o geriamojo vandens trūkumas ten skatina migraciją. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje sausra buvo pirminė priežastis, sukėlusi gyventojų protestus, kurie vėliau virto Arabų pavasariu, o Sirijoje – nesibaigiančiu karu.

Vandens klausimas aktualus ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Vidurio Europos šalyse – Austrijoje, Šiaurės Italijoje, tik čia problema kitokia: šios valstybės geriamajam vandeniui naudoja ledynų tirpsmo vandenį, o Alpėse, žinia, tirpimo tendencijos itin ryškios.

Vis dėlto prof. Bukantis pripažįsta, kad nebūna reiškinio, kuris visiems būtų tik geras ar blogas.

„Temperatūra paprastai kyla šuoliais: kelias dienas, kartais savaites tęsiasi karščio bangos, kurias su džiaugsmu sutinka turizmo sektorius. Bet tuo pačiu metu kenčia ekosistemos, kyla pavojus žmonių sveikatai, žemės ūkiui“, – prieštaringus vertinimus komentuoja profesorius. Lygiai taip pat galima kalbėti apie šiltėjančias žiemas. Gyventojai džiaugiasi mažėjančiomis šildymo išlaidomis. Tačiau nepastovi sniego danga, temperatūros svyravimai apie nulį, besikaitaliojantys įšalas ir atlydys sukelia daug problemų kelių prižiūrėtojams, taip pat ūkininkams. Taigi vienam sektoriui pliusas, kitam – minusas. Bet neigiamų padarinių svoris šiame balanse, anot prof. Bukančio, vis tiek yra didesnis.

Kalbėdamas apie Lietuvos ateitį klimato kaitos kontekste, prof. Bukantis prognozuoja panašią gėrio ir blogio pusiausvyrą.

Paklaustas, negi Lietuva ateityje galėtų tapti turizmo šalimi ir pervilioti turistus iš Ispanijos, profesorius atsako, kad tikrai taip: „Gal ne Ispanijos, bet Vidurio Europos – tikrai.“

Jis pamini neseniai Pasaulio banko ir „Deutsche Bank“ lėšomis atliktą pasaulinį tyrimą apie turizmo sektoriaus perspektyvas. Paaiškėjo, kad didžiausia grėsmė kils subtropikų kraštams: Viduržemio jūros regionui Europoje, Kalifornijos valstijai JAV. Taip pat Karibų jūros regionui, Centrinei Amerikai. Priežastis – pavojingai aukšta temperatūra, kuri kels grėsmę žmonių sveikatai, ims stigti geriamojo vandens.

O Baltijos regionui, įskaitant Skandinaviją, numatomos neblogos perspektyvos: dėl pakilusios temperatūros vasaros turistinis sezonas pailgėtų, pakiltų vandens temperatūra, tebūnie keliomis dešimtosiomis laipsnio.

„Nereikėtų stebėtis, jei ateityje Europos turistai vietoj nepakeliamo karščio kur nors Graikijoje ar Italijoje rinksis Baltijos regiono kurortus. Tik nereikia pamiršti, kad mūsų vasaros nepastovios, čia nebūna septynių iš eilės saulėtų savaičių“, – aiškina p. Bukantis.

Ar klimato kaita nepakoreguos ir šios taisyklės? Profesorius atsako, kad, deja, ne, nes mūsų geografinė padėtis nepasikeis, vadinasi, mus visuomet veiks iš skirtingų regionų plūstančios oro masės.

„Esame netoli Atlanto ir Arkties, visai netoli ir Azijos žemyno, iš tų regionų atslenka labai kontrastingos oro masės. Jei vyrauja vakarų pernaša, tęsiasi lietingas periodas. Jei įsivyrauja pernaša iš Arkties, sulaukiame sniego birželį. Į Lietuvą mėgsta atslinkti ir tropinės oro masės, net iš Šiaurės Afrikos, Viduržemio regiono, ir tada temperatūra pakyla virš 30 laipsnių. Bet neilgam. Geriausiu atveju vieno tipo orai vyrauja porą savaičių“, – pasakoja profesorius.

Ar bijoti tarantulų

Į klausimą, ar Lietuvoje šylant klimatui sulauksime tropinių ir dažnai nuodingų ar įvairias ligas platinančių gyvūnų, profesorius atsako, kad tikrai taip, nes klimato kaita smarkiai veikia biologinę įvairovę.

Pasak mokslininko, visos klimato juostos artėja link ašigalių – šiaurėje jos slenka į Šiaurės, pietuose – į Pietų ašigalį. Kartu su jomis keliauja ir gyvūnai bei augalai. Dėl to Šiaurės regionuose daugėja įvairių ligų sukėlėjų, kenkėjų, invazinių rūšių iš pietų, jos išstumia senąsias, vietines.

Anot pašnekovo, mokslininkai yra apskaičiavę, kad iki XXI a. pabaigos gali išnykti nuo 30 iki 50 gyvūnų rūšių, ypač paukščių ir žinduolių, kurie ir dabar gyvena įtemptomis sąlygomis, o tolesnis temperatūros kilimas gali juos pražudyti.

Klimato poveikį gyvajai gamtai galima pamatyti ir plika akimi: miškuose masiškai nyksta eglynai, nes šių medžių šaknys labai seklios, tad per sausras joms labai stinga vandens, o lietingu laikotarpiu jos mirksta vandenyje.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pietų Europoje jau pastebėti maliariniai uodai, atkeliavę iš Afrikos. Vidutinėse platumose, netoli Lietuvos, pasitaikė uodų, platinančių Vakarų Nilo karštinės sukėlėjus.

Klimato atšilimas naudingas ir erkėms: ilgėja jų aktyvaus gyvenimo ciklas, o kartu ir žmonėms bei gyvūnams keliama grėsmė.

Pasiruošti viskam

Kaip tinkamai pasiruošti klimato pokyčiams ir išvengti jų daromos žalos? Prof. Bukantis sako, kad svarbiausia – žinoti, kas laukia.

„Kiekvienas ūkininkas, verslininkas tokią informaciją gali gauti, klimatologai ją visada suteiks. Ūkio, verslo plėtros perspektyvos turėtų būti adekvačios ir esamai klimato situacijai, ir laukiamiems klimato pokyčiams“, – kalba profesorius.

Jis teigia, kad, kylant metinei temperatūrai, neišvengiamai keisis ir statinių, jų termoizoliacijos technologijos, kelių infrastruktūra, net geležinkeliai. Augs patalpų kondicionavimo svarba, o kai kuriuose stikliniuose biurų pastatuose vėdinimo sąnaudos vasarą jau viršija šildymui žiemą reikalingą energiją.

Kitas pavyzdys – kelių danga.

„Akivaizdu, kad Pietų Europoje ji parinkta atsižvelgiant į karščius: juk niekam neteko matyti, kad kur nors Sicilijoje ištirpęs asfaltas nutekėtų į griovį. Pas mus ši problema reali“, – kalba profesorius.

Tas pats yra ir su geležinkeliais. Prof. Bukantį stebina nuolatinės kalbos apie būtinybę didinti traukinių greitį, nors geležinkelio bėgiai Lietuvoje nepritaikyti karštam orui, tad dažnai greitį tenka mažinti.

Ypač didelę grėsmę karščiai kelia elektros energiją gaminančioms jėgainėms, nesvarbu, kokio jos tipo. Jose labai svarbus aušinimas, bet kartais jo neįmanoma užtikrinti ir tenka mažinti pajėgumą. Ir kaip tik tada, kai užsilaikius karštiems orams kaip tik didėja energijos poreikis pastatams kondicionuoti.

„O juk apžvelgėme tik tas sritis, kuriose reikės permainų dėl karščio. Kur dar šalčiai, pūgos, stiprūs vėjai ir kiti kraštutinumai, kurių ateityje tik daugės“, – pokyčių neišvengsiančias sritis apibendrina profesorius ir sako, kad rekordų, tiksliau – antirekordų, tik daugės ir dažnės, o ekstremalios oro sąlygos taps „įprastos“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokios savybės reikalingos lyderiui: jas galite turėti ir jūs Premium 7

Kam yra skirtas šitas žurnalas, kurį laikote rankose? Lyderiams. Kas yra pagrindiniai šio žurnalo herojai?...

Verslo klasė
2018.07.21
Britų „Morrisons“ parduotuvėse – specialios „tylos valandos“ pirkėjams autistams 3

Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Morrisons“ paskelbė įvedantis specialias „tylos valandas“ klientams,...

Laisvalaikis
2018.07.21
Moksliniams tyrimams naudojama mažiausiai gyvūnų per 10 metų

Mokslinių tyrimų su gyvūnais Didžiojoje Britanijoje atliekama mažiausiai nuo 2010-ųjų. Tačiau aktyvistai...

Laisvalaikis
2018.07.21
100 metų nuo caro mirties: paskutinės Nikolajaus II šeimos valandos 16

Revoliucijos vadas Vladimiras Leninas nori, kad nuverstasis Rusijos imperatorius ir caras Nikolajus II už...

Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 2

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau