Klimato kaita: kaip prie jos prisitaikyti

Publikuota: 2018-01-01
Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2017-ieji patenka į šilčiausių istorijoje metų trejetuką. Apie klimato pokyčius ir tai, kaip prie jų prisitaikyti, VŽ „Savaitgalis“ kalbasi su prof. dr. Arūnu Bukančiu, klimatologu, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju.

Gruodį Prancūzijoje paminėtos antrosios Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metinės. Renginyje „Viena planeta“ Lietuva pranešė apie savanoriškus įsipareigojimus dvigubai didinti klimato kaitos finansavimą ir iki 2020 m. kasmet skirti ne mažiau kaip 1 mln. Eur vystomojo bendradarbiavimo projektams besivystančiose šalyse.

Tačiau blogų su klimato kaita susijusių žinių 2017-aisiais buvo daugiau nei gerų. Planetos klimatas per metus atšilo dar keliomis šimtosiomis laipsnio, toliau tirpo ledynai, siautėjo keli galingi uraganai, Portugalija ir Kalifornija smarkiai nukentėjo nuo gaisrų, Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys vasaros ir rudens mėnesiais fiksavo kritulių rekordus.

Nemalonią staigmeną pateikė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pranešęs apie Amerikos ketinimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo.

Įvairios pilietinės visuomenės organizacijos perspėjo, kad Paryžiaus susitarimas neįtikino įtakingų investuotojų pakeisti iškastinį kurą ekologiškomis alternatyvomis, rašo „The Guardian“. Lenkijoje šiemet žengta priešinga linkme: atidarytas didžiausias Europoje anglimis kūrenamas elektros gamybos blokas.

Apie tai, kas pasikeitė per šiuos metus ir kaip prie permainų prisitaikyti Lietuvai, VŽ „Savaitgaliui“ pasakoja prof. dr. Arūnas Bukantis, klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas.

Nauja atšilimo era

Viena gera žinia: 2017-ieji neviršijo pernykščio rekordo ir netapo šilčiausiais metais per visą matavimo istoriją. Tačiau vis tiek patenka į karščiausiųjų trejetuką. Nors tropinių orų nebuvo, juos pakeitė kiti kataklizmai.

Kai kuriose Lietuvos vietose vasarą ir rudenį 2–3 kartus viršyta metinė kritulių norma, o gegužę užfiksuota sausra. Taigi, kaip teigia prof. Bukantis, ekstremalumai ir toliau stiprėjo.

Ar tai reikėtų vertinti kaip anomaliją, o gal Žemės istorijoje tokių atšilimo laikotarpių buvo ne kartą?

Klimato kaitą, anot profesoriaus, sukelia įvairūs veiksniai – ne tik žmogaus veikla, bet ir gamtos reiškiniai. Kai kurie jų yra pasikartojantys, nors vyksta labai retai, pavyzdžiui, kas 20.000 ar 100.000 metų. Tarp jų – Žemės orbitos formos, Žemės ašies polinkio pokyčiai ir kt. Klimatą veikia ir Saulės aktyvumas, ugnikalnių veikla.

„Bet mes kalbame apie visiškai naują industrinę erą, kuri prasidėjo XVIII a. viduryje, kai labai sustiprėjo žmogaus veikla. Ji tapo pagrindiniu veiksniu, nes yra neapsakomo masto ir visokeriopa: žala daroma žemės paviršiaus cheminei sudėčiai, vandens telkiniams, atmosferai“, – sako profesorius. Jis teigia, kad pavojingi procesai ypač sustiprėjo XX–XXI a., o tokio spartaus temperatūros kilimo, koks stebimas nuo XIX a. pabaigos, istorijoje nėra buvę. Tai, anot p. Bukančio, – precedento neturintis atšilimas.

Vieniems blogai, kitiems – ne

Klimato kaita, pasak prof. Bukančio, gali būti vertinama ir socialiniu, ir moksliniu požiūriu. Mokslininko akimis, Žemė, kuri skaičiuoja 4 mlrd. metų, yra išgyvenusi įvairių klimato kaitos epochų. Buvo kardinalių pokyčių, o vidutinė temperatūra yra buvusi ir 10 laipsnių aukštesnė už dabartinę, ir gerokai žemesnė.

Tačiau socialiniu aspektu klimato kaita ir jos prognozės ateinančius dešimtmečius yra didžiulis iššūkis: reikės ne tik kovoti su šiuo reiškiniu, bet ir prie jo prisitaikyti, o kai kuriais atvejais – gal ir gauti naudos.

Klimato kaitos keliamų grėsmių sąrašas – be galo ilgas. Tai ir ekonomika, ir žmonių sveikata bei gyvybė, ir visa ekosistema. Prisitaikyti prie klimato atšilimo turės kiekvienas sektorius, kiekviena sritis, kiekviena gyvybės forma.

Prof. Bukantis primena, kad yra ir geopolitinis aspektas: klimato kaita itin juntama sausringuose regionuose, o geriamojo vandens trūkumas ten skatina migraciją. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje sausra buvo pirminė priežastis, sukėlusi gyventojų protestus, kurie vėliau virto Arabų pavasariu, o Sirijoje – nesibaigiančiu karu.

Vandens klausimas aktualus ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Vidurio Europos šalyse – Austrijoje, Šiaurės Italijoje, tik čia problema kitokia: šios valstybės geriamajam vandeniui naudoja ledynų tirpsmo vandenį, o Alpėse, žinia, tirpimo tendencijos itin ryškios.

Vis dėlto prof. Bukantis pripažįsta, kad nebūna reiškinio, kuris visiems būtų tik geras ar blogas.

„Temperatūra paprastai kyla šuoliais: kelias dienas, kartais savaites tęsiasi karščio bangos, kurias su džiaugsmu sutinka turizmo sektorius. Bet tuo pačiu metu kenčia ekosistemos, kyla pavojus žmonių sveikatai, žemės ūkiui“, – prieštaringus vertinimus komentuoja profesorius. Lygiai taip pat galima kalbėti apie šiltėjančias žiemas. Gyventojai džiaugiasi mažėjančiomis šildymo išlaidomis. Tačiau nepastovi sniego danga, temperatūros svyravimai apie nulį, besikaitaliojantys įšalas ir atlydys sukelia daug problemų kelių prižiūrėtojams, taip pat ūkininkams. Taigi vienam sektoriui pliusas, kitam – minusas. Bet neigiamų padarinių svoris šiame balanse, anot prof. Bukančio, vis tiek yra didesnis.

Kalbėdamas apie Lietuvos ateitį klimato kaitos kontekste, prof. Bukantis prognozuoja panašią gėrio ir blogio pusiausvyrą.

Paklaustas, negi Lietuva ateityje galėtų tapti turizmo šalimi ir pervilioti turistus iš Ispanijos, profesorius atsako, kad tikrai taip: „Gal ne Ispanijos, bet Vidurio Europos – tikrai.“

Jis pamini neseniai Pasaulio banko ir „Deutsche Bank“ lėšomis atliktą pasaulinį tyrimą apie turizmo sektoriaus perspektyvas. Paaiškėjo, kad didžiausia grėsmė kils subtropikų kraštams: Viduržemio jūros regionui Europoje, Kalifornijos valstijai JAV. Taip pat Karibų jūros regionui, Centrinei Amerikai. Priežastis – pavojingai aukšta temperatūra, kuri kels grėsmę žmonių sveikatai, ims stigti geriamojo vandens.

O Baltijos regionui, įskaitant Skandinaviją, numatomos neblogos perspektyvos: dėl pakilusios temperatūros vasaros turistinis sezonas pailgėtų, pakiltų vandens temperatūra, tebūnie keliomis dešimtosiomis laipsnio.

„Nereikėtų stebėtis, jei ateityje Europos turistai vietoj nepakeliamo karščio kur nors Graikijoje ar Italijoje rinksis Baltijos regiono kurortus. Tik nereikia pamiršti, kad mūsų vasaros nepastovios, čia nebūna septynių iš eilės saulėtų savaičių“, – aiškina p. Bukantis.

Ar klimato kaita nepakoreguos ir šios taisyklės? Profesorius atsako, kad, deja, ne, nes mūsų geografinė padėtis nepasikeis, vadinasi, mus visuomet veiks iš skirtingų regionų plūstančios oro masės.

„Esame netoli Atlanto ir Arkties, visai netoli ir Azijos žemyno, iš tų regionų atslenka labai kontrastingos oro masės. Jei vyrauja vakarų pernaša, tęsiasi lietingas periodas. Jei įsivyrauja pernaša iš Arkties, sulaukiame sniego birželį. Į Lietuvą mėgsta atslinkti ir tropinės oro masės, net iš Šiaurės Afrikos, Viduržemio regiono, ir tada temperatūra pakyla virš 30 laipsnių. Bet neilgam. Geriausiu atveju vieno tipo orai vyrauja porą savaičių“, – pasakoja profesorius.

Ar bijoti tarantulų

Į klausimą, ar Lietuvoje šylant klimatui sulauksime tropinių ir dažnai nuodingų ar įvairias ligas platinančių gyvūnų, profesorius atsako, kad tikrai taip, nes klimato kaita smarkiai veikia biologinę įvairovę.

Pasak mokslininko, visos klimato juostos artėja link ašigalių – šiaurėje jos slenka į Šiaurės, pietuose – į Pietų ašigalį. Kartu su jomis keliauja ir gyvūnai bei augalai. Dėl to Šiaurės regionuose daugėja įvairių ligų sukėlėjų, kenkėjų, invazinių rūšių iš pietų, jos išstumia senąsias, vietines.

Anot pašnekovo, mokslininkai yra apskaičiavę, kad iki XXI a. pabaigos gali išnykti nuo 30 iki 50 gyvūnų rūšių, ypač paukščių ir žinduolių, kurie ir dabar gyvena įtemptomis sąlygomis, o tolesnis temperatūros kilimas gali juos pražudyti.

Klimato poveikį gyvajai gamtai galima pamatyti ir plika akimi: miškuose masiškai nyksta eglynai, nes šių medžių šaknys labai seklios, tad per sausras joms labai stinga vandens, o lietingu laikotarpiu jos mirksta vandenyje.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pietų Europoje jau pastebėti maliariniai uodai, atkeliavę iš Afrikos. Vidutinėse platumose, netoli Lietuvos, pasitaikė uodų, platinančių Vakarų Nilo karštinės sukėlėjus.

Klimato atšilimas naudingas ir erkėms: ilgėja jų aktyvaus gyvenimo ciklas, o kartu ir žmonėms bei gyvūnams keliama grėsmė.

Pasiruošti viskam

Kaip tinkamai pasiruošti klimato pokyčiams ir išvengti jų daromos žalos? Prof. Bukantis sako, kad svarbiausia – žinoti, kas laukia.

„Kiekvienas ūkininkas, verslininkas tokią informaciją gali gauti, klimatologai ją visada suteiks. Ūkio, verslo plėtros perspektyvos turėtų būti adekvačios ir esamai klimato situacijai, ir laukiamiems klimato pokyčiams“, – kalba profesorius.

Jis teigia, kad, kylant metinei temperatūrai, neišvengiamai keisis ir statinių, jų termoizoliacijos technologijos, kelių infrastruktūra, net geležinkeliai. Augs patalpų kondicionavimo svarba, o kai kuriuose stikliniuose biurų pastatuose vėdinimo sąnaudos vasarą jau viršija šildymui žiemą reikalingą energiją.

Kitas pavyzdys – kelių danga.

„Akivaizdu, kad Pietų Europoje ji parinkta atsižvelgiant į karščius: juk niekam neteko matyti, kad kur nors Sicilijoje ištirpęs asfaltas nutekėtų į griovį. Pas mus ši problema reali“, – kalba profesorius.

Tas pats yra ir su geležinkeliais. Prof. Bukantį stebina nuolatinės kalbos apie būtinybę didinti traukinių greitį, nors geležinkelio bėgiai Lietuvoje nepritaikyti karštam orui, tad dažnai greitį tenka mažinti.

Ypač didelę grėsmę karščiai kelia elektros energiją gaminančioms jėgainėms, nesvarbu, kokio jos tipo. Jose labai svarbus aušinimas, bet kartais jo neįmanoma užtikrinti ir tenka mažinti pajėgumą. Ir kaip tik tada, kai užsilaikius karštiems orams kaip tik didėja energijos poreikis pastatams kondicionuoti.

„O juk apžvelgėme tik tas sritis, kuriose reikės permainų dėl karščio. Kur dar šalčiai, pūgos, stiprūs vėjai ir kiti kraštutinumai, kurių ateityje tik daugės“, – pokyčių neišvengsiančias sritis apibendrina profesorius ir sako, kad rekordų, tiksliau – antirekordų, tik daugės ir dažnės, o ekstremalios oro sąlygos taps „įprastos“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Metų vertėjo krėslas įteiktas Irenai Aleksaitei

Metų vertėjo krėslo premija šiemet skirta vertėjai Irenai Aleksaitei „už adekvačiai ir gyvai išverstą Witoldo...

Laisvalaikis
2018.02.19
Aidas Puklevičius: baltos akacijos, žiedai emigracijos Premium 6

Nėra tokios temos, dėl kurios taip nesutartų visi tautiečiai, kaip emigracija. Pasiklausius jų, tai yra...

Verslo klasė
2018.02.18
Lietuvai 100: Vilnius sušvito laužais 13

Jubiliejinį demokratinės Lietuvos gimtadienį šalis pasitinka gausybe renginių, eisenų, pasisakymų,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Šimtmečio šventės visoje Lietuvoje

Šimtmečio proga į Vilnių sugužėjo miesto ir valstybės svečiai bei diplomatai, valstybinės įstaigos ir verslo...

2018.02.16
Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška 11

„Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos 1

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentūroje tradiciškai įteiktos Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2018.02.15
„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas,...

Laisvalaikis
2018.02.14
Milijono eurų premija – „Vasario 16 d. fondo“ tarybos rankose Premium 16

Prasideda antras etapas koncerno „MG Baltic“ iniciatyvoje – milijono eurų premiją dalins devynių asmenų...

Rinkodara
2018.02.14
„Finnair“ lėktuvuose atsisako popierinių leidinių

„Finnair“ lėktuvuose atsisakoma popierinių, nemokamai pradedami siūlomi skaitmeniniai leidiniai.

Transportas
2018.02.12
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Meryl Streep registruoja savo prekės ženklą

Viena garsiausių ir daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė Meryl Streep padavė prašymą patentuoti savo vardo...

Rinkodara
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 7

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Iliustruotoji istorija: ideologijų atsiradimas

Anarchizmo filosofijos šaknys glūdi senojoje Graikijoje, o pirmieji nacionalsocialistai kilo iš marksistų.

Laisvalaikis
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09
Diena su „Douglas“ vadove: lyderystės ypatumai ir efektyvumo receptai

Kai prieš septynerius metus prie UAB „Douglas LT“ vairo stojo Vilūnė Spaičė, įmonė valdė 40 parduotuvių.

Vadyba
2018.02.09
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji...

Laisvalaikis
2018.02.09
„Telesofto“ vadovo A. Stonio portretas: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai 4

Tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys kuria naujus...

Laisvalaikis
2018.02.09
Šimtmečiui – istorinių vėliavų parodos

Minint valstybingumo šimtmetį, Lietuvoje suplazdės istorinės vėliavos – nuo rekonstruotos XV a. vėliavos iki...

Laisvalaikis
2018.02.08
Vilniuje atidengtas paminklas broliams Vileišiams 1

Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas broliams Vileišiams, tautinio atgimimo...

Laisvalaikis
2018.02.08

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau