Klimato kaita: kaip prie jos prisitaikyti

Publikuota: 2018-01-01
Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2017-ieji patenka į šilčiausių istorijoje metų trejetuką. Apie klimato pokyčius ir tai, kaip prie jų prisitaikyti, VŽ „Savaitgalis“ kalbasi su prof. dr. Arūnu Bukančiu, klimatologu, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju.

Gruodį Prancūzijoje paminėtos antrosios Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metinės. Renginyje „Viena planeta“ Lietuva pranešė apie savanoriškus įsipareigojimus dvigubai didinti klimato kaitos finansavimą ir iki 2020 m. kasmet skirti ne mažiau kaip 1 mln. Eur vystomojo bendradarbiavimo projektams besivystančiose šalyse.

Tačiau blogų su klimato kaita susijusių žinių 2017-aisiais buvo daugiau nei gerų. Planetos klimatas per metus atšilo dar keliomis šimtosiomis laipsnio, toliau tirpo ledynai, siautėjo keli galingi uraganai, Portugalija ir Kalifornija smarkiai nukentėjo nuo gaisrų, Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys vasaros ir rudens mėnesiais fiksavo kritulių rekordus.

Nemalonią staigmeną pateikė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pranešęs apie Amerikos ketinimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo.

Įvairios pilietinės visuomenės organizacijos perspėjo, kad Paryžiaus susitarimas neįtikino įtakingų investuotojų pakeisti iškastinį kurą ekologiškomis alternatyvomis, rašo „The Guardian“. Lenkijoje šiemet žengta priešinga linkme: atidarytas didžiausias Europoje anglimis kūrenamas elektros gamybos blokas.

Apie tai, kas pasikeitė per šiuos metus ir kaip prie permainų prisitaikyti Lietuvai, VŽ „Savaitgaliui“ pasakoja prof. dr. Arūnas Bukantis, klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas.

Nauja atšilimo era

Viena gera žinia: 2017-ieji neviršijo pernykščio rekordo ir netapo šilčiausiais metais per visą matavimo istoriją. Tačiau vis tiek patenka į karščiausiųjų trejetuką. Nors tropinių orų nebuvo, juos pakeitė kiti kataklizmai.

Kai kuriose Lietuvos vietose vasarą ir rudenį 2–3 kartus viršyta metinė kritulių norma, o gegužę užfiksuota sausra. Taigi, kaip teigia prof. Bukantis, ekstremalumai ir toliau stiprėjo.

Ar tai reikėtų vertinti kaip anomaliją, o gal Žemės istorijoje tokių atšilimo laikotarpių buvo ne kartą?

Klimato kaitą, anot profesoriaus, sukelia įvairūs veiksniai – ne tik žmogaus veikla, bet ir gamtos reiškiniai. Kai kurie jų yra pasikartojantys, nors vyksta labai retai, pavyzdžiui, kas 20.000 ar 100.000 metų. Tarp jų – Žemės orbitos formos, Žemės ašies polinkio pokyčiai ir kt. Klimatą veikia ir Saulės aktyvumas, ugnikalnių veikla.

„Bet mes kalbame apie visiškai naują industrinę erą, kuri prasidėjo XVIII a. viduryje, kai labai sustiprėjo žmogaus veikla. Ji tapo pagrindiniu veiksniu, nes yra neapsakomo masto ir visokeriopa: žala daroma žemės paviršiaus cheminei sudėčiai, vandens telkiniams, atmosferai“, – sako profesorius. Jis teigia, kad pavojingi procesai ypač sustiprėjo XX–XXI a., o tokio spartaus temperatūros kilimo, koks stebimas nuo XIX a. pabaigos, istorijoje nėra buvę. Tai, anot p. Bukančio, – precedento neturintis atšilimas.

Vieniems blogai, kitiems – ne

Klimato kaita, pasak prof. Bukančio, gali būti vertinama ir socialiniu, ir moksliniu požiūriu. Mokslininko akimis, Žemė, kuri skaičiuoja 4 mlrd. metų, yra išgyvenusi įvairių klimato kaitos epochų. Buvo kardinalių pokyčių, o vidutinė temperatūra yra buvusi ir 10 laipsnių aukštesnė už dabartinę, ir gerokai žemesnė.

Tačiau socialiniu aspektu klimato kaita ir jos prognozės ateinančius dešimtmečius yra didžiulis iššūkis: reikės ne tik kovoti su šiuo reiškiniu, bet ir prie jo prisitaikyti, o kai kuriais atvejais – gal ir gauti naudos.

Klimato kaitos keliamų grėsmių sąrašas – be galo ilgas. Tai ir ekonomika, ir žmonių sveikata bei gyvybė, ir visa ekosistema. Prisitaikyti prie klimato atšilimo turės kiekvienas sektorius, kiekviena sritis, kiekviena gyvybės forma.

Prof. Bukantis primena, kad yra ir geopolitinis aspektas: klimato kaita itin juntama sausringuose regionuose, o geriamojo vandens trūkumas ten skatina migraciją. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje sausra buvo pirminė priežastis, sukėlusi gyventojų protestus, kurie vėliau virto Arabų pavasariu, o Sirijoje – nesibaigiančiu karu.

Vandens klausimas aktualus ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Vidurio Europos šalyse – Austrijoje, Šiaurės Italijoje, tik čia problema kitokia: šios valstybės geriamajam vandeniui naudoja ledynų tirpsmo vandenį, o Alpėse, žinia, tirpimo tendencijos itin ryškios.

Vis dėlto prof. Bukantis pripažįsta, kad nebūna reiškinio, kuris visiems būtų tik geras ar blogas.

„Temperatūra paprastai kyla šuoliais: kelias dienas, kartais savaites tęsiasi karščio bangos, kurias su džiaugsmu sutinka turizmo sektorius. Bet tuo pačiu metu kenčia ekosistemos, kyla pavojus žmonių sveikatai, žemės ūkiui“, – prieštaringus vertinimus komentuoja profesorius. Lygiai taip pat galima kalbėti apie šiltėjančias žiemas. Gyventojai džiaugiasi mažėjančiomis šildymo išlaidomis. Tačiau nepastovi sniego danga, temperatūros svyravimai apie nulį, besikaitaliojantys įšalas ir atlydys sukelia daug problemų kelių prižiūrėtojams, taip pat ūkininkams. Taigi vienam sektoriui pliusas, kitam – minusas. Bet neigiamų padarinių svoris šiame balanse, anot prof. Bukančio, vis tiek yra didesnis.

Kalbėdamas apie Lietuvos ateitį klimato kaitos kontekste, prof. Bukantis prognozuoja panašią gėrio ir blogio pusiausvyrą.

Paklaustas, negi Lietuva ateityje galėtų tapti turizmo šalimi ir pervilioti turistus iš Ispanijos, profesorius atsako, kad tikrai taip: „Gal ne Ispanijos, bet Vidurio Europos – tikrai.“

Jis pamini neseniai Pasaulio banko ir „Deutsche Bank“ lėšomis atliktą pasaulinį tyrimą apie turizmo sektoriaus perspektyvas. Paaiškėjo, kad didžiausia grėsmė kils subtropikų kraštams: Viduržemio jūros regionui Europoje, Kalifornijos valstijai JAV. Taip pat Karibų jūros regionui, Centrinei Amerikai. Priežastis – pavojingai aukšta temperatūra, kuri kels grėsmę žmonių sveikatai, ims stigti geriamojo vandens.

O Baltijos regionui, įskaitant Skandinaviją, numatomos neblogos perspektyvos: dėl pakilusios temperatūros vasaros turistinis sezonas pailgėtų, pakiltų vandens temperatūra, tebūnie keliomis dešimtosiomis laipsnio.

„Nereikėtų stebėtis, jei ateityje Europos turistai vietoj nepakeliamo karščio kur nors Graikijoje ar Italijoje rinksis Baltijos regiono kurortus. Tik nereikia pamiršti, kad mūsų vasaros nepastovios, čia nebūna septynių iš eilės saulėtų savaičių“, – aiškina p. Bukantis.

Ar klimato kaita nepakoreguos ir šios taisyklės? Profesorius atsako, kad, deja, ne, nes mūsų geografinė padėtis nepasikeis, vadinasi, mus visuomet veiks iš skirtingų regionų plūstančios oro masės.

„Esame netoli Atlanto ir Arkties, visai netoli ir Azijos žemyno, iš tų regionų atslenka labai kontrastingos oro masės. Jei vyrauja vakarų pernaša, tęsiasi lietingas periodas. Jei įsivyrauja pernaša iš Arkties, sulaukiame sniego birželį. Į Lietuvą mėgsta atslinkti ir tropinės oro masės, net iš Šiaurės Afrikos, Viduržemio regiono, ir tada temperatūra pakyla virš 30 laipsnių. Bet neilgam. Geriausiu atveju vieno tipo orai vyrauja porą savaičių“, – pasakoja profesorius.

Ar bijoti tarantulų

Į klausimą, ar Lietuvoje šylant klimatui sulauksime tropinių ir dažnai nuodingų ar įvairias ligas platinančių gyvūnų, profesorius atsako, kad tikrai taip, nes klimato kaita smarkiai veikia biologinę įvairovę.

Pasak mokslininko, visos klimato juostos artėja link ašigalių – šiaurėje jos slenka į Šiaurės, pietuose – į Pietų ašigalį. Kartu su jomis keliauja ir gyvūnai bei augalai. Dėl to Šiaurės regionuose daugėja įvairių ligų sukėlėjų, kenkėjų, invazinių rūšių iš pietų, jos išstumia senąsias, vietines.

Anot pašnekovo, mokslininkai yra apskaičiavę, kad iki XXI a. pabaigos gali išnykti nuo 30 iki 50 gyvūnų rūšių, ypač paukščių ir žinduolių, kurie ir dabar gyvena įtemptomis sąlygomis, o tolesnis temperatūros kilimas gali juos pražudyti.

Klimato poveikį gyvajai gamtai galima pamatyti ir plika akimi: miškuose masiškai nyksta eglynai, nes šių medžių šaknys labai seklios, tad per sausras joms labai stinga vandens, o lietingu laikotarpiu jos mirksta vandenyje.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pietų Europoje jau pastebėti maliariniai uodai, atkeliavę iš Afrikos. Vidutinėse platumose, netoli Lietuvos, pasitaikė uodų, platinančių Vakarų Nilo karštinės sukėlėjus.

Klimato atšilimas naudingas ir erkėms: ilgėja jų aktyvaus gyvenimo ciklas, o kartu ir žmonėms bei gyvūnams keliama grėsmė.

Pasiruošti viskam

Kaip tinkamai pasiruošti klimato pokyčiams ir išvengti jų daromos žalos? Prof. Bukantis sako, kad svarbiausia – žinoti, kas laukia.

„Kiekvienas ūkininkas, verslininkas tokią informaciją gali gauti, klimatologai ją visada suteiks. Ūkio, verslo plėtros perspektyvos turėtų būti adekvačios ir esamai klimato situacijai, ir laukiamiems klimato pokyčiams“, – kalba profesorius.

Jis teigia, kad, kylant metinei temperatūrai, neišvengiamai keisis ir statinių, jų termoizoliacijos technologijos, kelių infrastruktūra, net geležinkeliai. Augs patalpų kondicionavimo svarba, o kai kuriuose stikliniuose biurų pastatuose vėdinimo sąnaudos vasarą jau viršija šildymui žiemą reikalingą energiją.

Kitas pavyzdys – kelių danga.

„Akivaizdu, kad Pietų Europoje ji parinkta atsižvelgiant į karščius: juk niekam neteko matyti, kad kur nors Sicilijoje ištirpęs asfaltas nutekėtų į griovį. Pas mus ši problema reali“, – kalba profesorius.

Tas pats yra ir su geležinkeliais. Prof. Bukantį stebina nuolatinės kalbos apie būtinybę didinti traukinių greitį, nors geležinkelio bėgiai Lietuvoje nepritaikyti karštam orui, tad dažnai greitį tenka mažinti.

Ypač didelę grėsmę karščiai kelia elektros energiją gaminančioms jėgainėms, nesvarbu, kokio jos tipo. Jose labai svarbus aušinimas, bet kartais jo neįmanoma užtikrinti ir tenka mažinti pajėgumą. Ir kaip tik tada, kai užsilaikius karštiems orams kaip tik didėja energijos poreikis pastatams kondicionuoti.

„O juk apžvelgėme tik tas sritis, kuriose reikės permainų dėl karščio. Kur dar šalčiai, pūgos, stiprūs vėjai ir kiti kraštutinumai, kurių ateityje tik daugės“, – pokyčių neišvengsiančias sritis apibendrina profesorius ir sako, kad rekordų, tiksliau – antirekordų, tik daugės ir dažnės, o ekstremalios oro sąlygos taps „įprastos“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 8

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13
Guodžiančio klimato kaitos scenarijaus nėra 9

Jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal...

Laisvalaikis
2018.10.13
Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje 4

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias...

Laisvalaikis
2018.10.12
Tyrimas: skrydžių bendrovėms prastai aptarnauti keleivius apsimoka 4

Turėjote įtarimų, jog prastai aptarnauti keleivius oro bendrovėms iš tikrųjų yra naudinga? Dabar tai įrodyta...

Sugedus raketai astronautai avariniu būdu nusileido į Žemę 11

Pakilimo metu sugedus Rusijos „Soyuz MS-10“ raketai, ja skridę astronautai priversti leistis avariniu būdu.

Laisvalaikis
2018.10.11
Floridą nusiaubė uraganas Maiklas 1

Trečiadienio popietę JAV Floridos pakrantę ėmė talžyti 200 km/h vėjo gūsiai. Nuvirtus medžiui, žuvo vienas...

Verslo aplinka
2018.10.11
Kultūros įstaigoms nurodyta 15% mažinti kitų metų išlaidas 8

Teatrams ir koncertinėms įstaigoms nurodyta formuojant kitų metų biudžetą 15% sumažinti savo išlaidas,...

Laisvalaikis
2018.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau