Dešimt pasaulyje brangiausiai parduotų Lietuvos dailininkų kūrinių

FOTOGALERIJA Brangiausiai parduoti lietuvių dailininkų kūriniai (10 nuotr.)

Algirdas Petraitis, „ARS VIA“ aukciono vadovas, VŽ paaiškino, jog sudarant šį sąrašą buvo remtasi tik oficialiai skelbiamais aukcionų rezultatais, tiksliau – plaktuko kaina (angl. hammer price) eurais.

„Suprantama, jokie neoficialūs sandoriai į šį sąrašą negalėjo būti įtraukti“, – VŽ sakė p. Petraitis.

Anot jo, sudarant sąrašą, ilgai sukta galvas, ką vadinti Lietuvos dailininkais, galiausiai nuspręsta tokiais laikyti visus, įtrauktus į „Lietuvos dailininkų žodyną“. Dėmesį reiktų atkreipti ir į tai, jog kiekvieno dailininko imta tik po vieną kūrinį, nors, hipotetiškai, brangiausiai šiemet galėjo būti parduoti, tarkime, penki Chaimo Soutine‘o darbai.

„Vienas dailininkas – vienas paveikslas, kad vieno dailininko darbai neužimtų kelių pozicijų“, – tikslina p. Petraitis.

Brangiausiai parduoti kūriniai:

1. Žako Lipšico (1891–1973) skulptūra „Akrobatas ant arklio“, Niujorko „Christie‘s“ aukcione – 728.705 Eur.

53,9 cm aukščio bronzos su žalia bei ruda patina skulptūra – vienas iš retų Druskininkuose gimusio Ž. Lipšico kūrinių, pasižyminčių vaizdingais, nesunkiai perskaitomais natūralistiniais elementais, kuriuos vėliau užgožė kubizmo stiliaus įtaka.

2. Chaimo Soutine‘o (1893–1943) „Jaunos mergaitės portretas“ Niujorko „Sotheby‘s“ aukcione – 619.616 Eur.

Vilniaus dailės akademijoje išsilavinimą įgijęs menininkas buvo svarbi ekspresionistinio judėjimo figūra. Jis ištobulino individualų piešimo stilių, kuriame didžiausia svarba skirta spalvoms, formoms ir tekstūrai, o ne vaizduojamam objektui. Apie 1928 m. nutapytas mergaitės portretas – Ch. Sutino ypatingojo stiliaus pavyzdys.

3. Ferdinando Ruščico (1870–1936) „Tėviškė“ (1908) „Polswiss Art“ aukcione Lenkijoje – 237.450 Eur.

F. Ruščicas mokėsi Sankt Peterburgo dailės akademijoje, vėliau pats dėstė Varšuvoje ir Krokuvoje. Dailės fakulteto koncepcija, kurią F. Ruščicas sukūrė Vilniaus universitete 1919-aisiais, buvo grįžimas prie vilnietiškosios apšvietos ir romantizmo tradicijų. F. Ruščico kursas vadinosi „Peizažo ir peizažinės kompozicijos“ studija, tačiau tarp absolventų neatsirado gamtos sampratos tęsėjo. Ilgainiui „peizažisto“ senąja to žodžio prasme nebeliko – F. Ruščicas buvo paskutinis.

4. Jono Chruckio (1810–1885 m.) „Dvarininkės portretas“ (1857) „MacDougall’s“ aukcione Didžiojoje Britanijoje – 101.836 Eur.

Jonas Chruckis – tipiškas vokiškojo bydermejerio įkvėptos ir Lietuvoje bei gretimose valstybėse paplitusios vizualinės kultūros reiškėjas. Į Vilnių J. Chruckis atvyko 1839-aisiais mirus tėvui. Čia pradėjo garsėti kaip portretistas, kūrė peizažus, atliko bažnytinių užsakymų. Dailininkas tapo ir iki šiol yra populiarus tarp dailės kolekcininkų. Lietuvoje jis žinomas kaip Pašušvio bažnyčioje kabėjusio, dabar Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui priklausančio šv. Kazimiero atvaizdo autorius.

5. Liudomiro Slendzinskio (1889–1980 m.) „Danutos Vychrovskos portretas“ (1934) „Desa Unicum“ aukcione Lenkijoje – 59.219 Eur.

Vilniuje gimęs L. Slendzinskis nepralenkiamas gebėjimu nustebinti vaizduodamas net paviršutiniškiausius motyvus. Ypač jį žavėjo nekintamos vertybės, logika, racionalus protas, tvarka ir preciziškumas; didžiausias įkvėpimo šaltinis jam buvo klasikinis menas.

6. Marko Antokolskio (1842–1902) 45 cm aukščio bronzinė skulptūra „Ecce Homo“ „Christie‘s“ aukcione Londone – 43.597 Eur.

Vilniuje gimęs skulptorius, tikėjęs, kad skulptūra – tai socialinis ir žmogiškas idealas. Jau pirmosios jo skulptūros buvo įvertintos kaip atskleidžiančios paprastą tiesą – dalykus, apie kuriuos skulptorystėje iki tol niekas nedrįso pagalvoti.

7. Napoleono Ylakevičiaus (1811–1861) „Moters portretas“ (1852) gruodį „ARS VIA“ aukcione Vilniuje – 32.000 Eur.

Tapytojas, dailininkas dekoruotojas gimė ir paskutines dienas praleido Vilniuje, tačiau jo kelias vingiavo po visą Europą. N. Ylakevičius kūrė dekoracijas teatrui, bažnyčioms, rūmams. Gyveno ir dirbo Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Anglijoje – ten karalienės Viktorijos užsakymu tapė paveikslus galerijai, piešė albumams. 1857 m. grįžo į Vilnių, kur iki gyvenimo pabaigos buvo sekamas caro policijos. Parduodamų šio dailininko darbų nėra, todėl į aukcioną atneštasis – tikra retenybė.

8. Jono Čeponio (1926–2003) „Prie jūros“ rugpjūtį XLIX Vilniaus aukcione – 20.900 Eur.

J. Čeponio kūrybai įtakos turėjo fovizmas. Daugiausia tapė ekspresyvius Lietuvos kaimų ir Vilniaus peizažus, kuriuose suabstraktinti motyvai perteikiami fragmentiškai, kartais panoramiškai. Būdingi dekoratyvūs, kontrastingi spalvų deriniai. Nutapė portretų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų, aktų.

9. Kazio Šimonio (1887–1978) „Ramybės šalis“ rugpjūtį XLIX Vilniaus aukcione – 20.250 Eur.

K. Šimonio savastis – fantastinė poetiška kūryba. Jo amžininkai pastebi dailininko dėmesį istorinei tautos praeičiai, folklorinį mąstymą ir fantastinį kūrybos pobūdį. Jo mąstymo krypčiai bei vidinio pasaulio tobulėjimui didelės reikšmės turėjo Vydūno pažiūros ir lietuvių romantikų iškeltas ryšys su Indija, kaip baltų protėvyne.

10. Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) septynių veikėjų kostiumų eskizas „LES COSAQUES DE PLATOV A PARIS“ lapkritį „Sotheby’s“ aukcione Londone –17 815 Eur.

Pasaulyje pripažintas dailininkas ir scenografas. Kauno Valstybės teatre jis apipavidalino daugiau nei 40 operos ir dramos spektaklių. Dailininkas garsėjo Paryžiaus, Londono, Romos, Neapolio, Briuselio, Niujorko operos teatruose. M. Dobužinskis tapė ir piešė lankytų miestų vaizdus, rengė parodas Europoje bei JAV. Pirmoji jo darbų paroda Vilniuje buvo surengta 1908-aisiais.

„M. Dobužinskis buvo tikras sielos aristokratas, karališkai apdovanojęs Lietuvą savo talentu ir kūryba“, – rašė istorikė, pedagogė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė.