Garsus verslo konsultantas, knygų autorius, „TEDx“ pranešėjas: sėkmė mėgsta aiškumą

Publikuota: 2017-12-22

Davidas Parrishas, garsus verslo konsultantas, knygų autorius, lektorius, „TEDx“ pranešėjas iš Jungtinės Karalystės, įsitikinęs, kad verslo sėkmei svarbiausia – mokėjimas bendrauti ir aiškus žinojimas, ką nori pasiekti.

Vilniuje savaitę viešėjęs verslo konsultantas Davidas Parrishas sako, kad verslas tampa saugesne alternatyva nei samdomas darbas, o sėkmę dažnai lemia ne žinios ar ambicijos, bet gebėjimas patikti žmonėms. O pelnyti simpatijas lengviausia dėmesingiems, dosniems ir šiltiems žmonėms. Tik yra ir dar viena būtina sąlyga: tai – labai aiškus supratimas, kas tau yra sėkmė.

Vilniuje skaitėte paskaitas studentams, verslioms mamoms. Kokį įspūdį susidarėte apie verslumą mūsų šalyje?

Labai pozityvų. Ypač turint omenyje, kad čia nėra tokių senų verslo tradicijų kaip JAV ar Jungtinėje Karalystėje. Pastebėjau, kad jauni žmonės nori imtis verslo, jiems ši idėja labai patinka. Be to, jie turi idėjų, kaip užsidirbti pinigų iš savo talentų. Jie kūrybiški, ambicingi.

Žinoma, kaip ir visi kiti, jie privalo įgyti gebėjimų, žinių apie verslą, rinkodarą, išmanyti finansus, žinoti, kaip kuriama ir vystoma įmonė. Bet taip yra visur, niekas negimė visko mokėdamas, net amerikiečiai.

Užsiminėte, kad jaunystėje žodis „verslininkas“ jums kėlė neigiamų asociacijų. Kaip ir kodėl juo tapote?

18-os nestojau į universitetą kaip daugelis, o į magistrantūrą nuėjau tik būdamas 35 metų.

Todėl daugiausia apie verslą išmokau iš praktikos, o ne iš teorijų ar universiteto.

Mano pirmas verslas buvo bendras su draugais projektas gimtajame miestelyje netoli Mančesterio. Nutarėme atidaryti gerą knygyną. Vertinome tai kaip socialinį projektą, galimybę pasitarnauti miestelio bendruomenei. Save laikėme kultūriniu projektu, o ne verslu.

Ir tikrai nemanėme, kad užsidirbsime 20 mln. USD – mums rūpėjo, kad padarysime gerą darbą.

Tuo metu žodis „verslas“ man iš viso buvo purvinas. Jis man asocijavosi su Volstrito kapitalizmu, išnaudojimu ir godumu.

Jei tuo metu kas nors būtų pasakęs, kad Davidas yra jaunas verslininkas – man buvo maždaug 22, pirmiausia būčiau nusijuokęs, nes nieko nenusimaniau apie verslą. Be to, mane tai būtų įžeidę. Nenorėjau būti verslo pasaulio dalimi.

Bet greitai įsitikinau, kad net smulkiajame versle, pavyzdžiui, nedidelio knygyno, reikia staigiai ir gerai perprasti verslo taisykles: užmegzti kontaktų, sudaryti sutartis, perprasti mokesčius, išmokti personalo valdymo dalykų. Reikia pradėti bendrauti su kitais verslininkais ta iki tol nesuprantama verslininkų kalba.

Pamažu ėmiau suvokti, kad žinios apie verslą – labai naudingos. Kai jų turi, gali rinktis, kam ir kaip jas panaudoti. Neprivalai jų naudoti blogiems tikslams. Taigi, mokiausi tiek, kiek tik pajėgiau, – iš knygų, įvairių kursų, iš kitų žmonių. Imkime plaktuko palyginimą. Juo galima ir nužudyti, ir suręsti namą.

Taigi ėmėte ręsti namą?

Po knygyno dirbau knygų leidybos srityje, o paskui buvau vykdomasis direktorius knygų platinimo kompanijoje. Būdamas 35-erių, pajutau, kad trūksta teorinių žinių, todėl įstojau į Bradfordo universitetą. O teorinių žinių ir praktikos kombinacija buvo labai stipri. Ėmiau jaustis labai tvirtai, kiti manęs ėmė prašyti patarimų. Taip pat žmonės iš kitų verslo sričių. Atėjo diena, kai iš to pradėjau uždirbti.

Manęs klausia: ar gali paruošti verslo planą šokių kompanijai? Aš atsakau: žinoma. Ir jie man dar sumoka! Tai bent! Būti konsultantu juk geriau nei dirbti samdomą darbą, kad pragyventum.

Artėjo mano 40-metis ir man atrodė, kad tai tinkamas laikas viską pakeisti.

Įsitikinęs, kad turėsiu pakankamai veiklos, mečiau darbą ir pradėjau dirbti kaip nepriklausomas konsultantas.

Supratau, kad tai mano ateitis.

O jūsų įkurtas knygynas vis dar veikia?

Ne, jo jau nėra. Pasaulis aplink mus nuolat keičiasi – tai viena svarbiausių pamokų verslui. Užpildai spragą tada, kai to reikia. Ir pasitrauki, kai tavęs nebereikia. Verslininkas turi nebijoti uždaryti verslo ir imtis ko nors kito.

Beje, visi knygyno įkūrėjai pasuko skirtingais keliais: vienas tapo mokytoju, kitas prižiūri vietos valdžios interneto svetainę. Trečias dirba privačioje kompanijoje. Taigi visiems sekasi, bet skirtingose srityse.

Ar manote, kad sėkmei reikia kokių nors asmeninių savybių, ar visko galima išmokti?

Manau, kad verslumo yra išmokstama, tai – ne įgimta savybė. Nemanau, kad verslininkais gali tapti tik tam tikri žmonės.

Tačiau versle svarbu bendravimas su žmonėmis. Visais lygmenimis: su darbuotojais, verslo partneriais, investuotojais. Gal dėl to patys geriausi vadovai yra tie, kuriems puikiai sekasi komunikuoti.

Pasakyčiau, kad bet kas gali būti verslininku, bet reikia atsiminti, kad visur yra žmonės.

Kuo patogiau jautiesi bendraudamas, tuo versle bus lengviau. Juokauju, kad verslas būtų labai nesudėtingas dalykas, jei jame nebūtų žmonių.

Visos problemos, visi iššūkiai yra susijęs su žmonėmis. O jei tai tarptautinis verslas, būtina išmanyti ir kultūrinius skirtumus.

Vadovas turi daug pareigų, susijusių su žmonėmis: reikia įkvėpti darbuotojus. Reikia sugebėti pasirinkti patikimus verslo partnerius. Reikia mokėti derėtis su investuotojais. Ir visa tai vyksta asmeniniu lygmeniu.

Galime nubraižyti diagramą ir pavaizduoti, kaip susijungė dvi kompanijos. Tačiau iš tiesų kalbasi ne dvi kompanijos, o konkretūs žmonės.

Taigi verslas vyksta tik tarp žmonių, ir ryšiai jame yra pats svarbiausias dalykas.

Tai reikia prisiminti.

O jei bendravimo dovana žmogui neduota?

Vieniems komunikacija sekasi geriau, kitiems – blogiau. Labai gera kombinacija versle, organizacijoje, net politikoje yra dviejų žmonių, iš kurių vienas yra puikiai bendraujantis, o kitas – techniškas. Tuomet pasireikšti gali abu. Ir nebūtina vienam aprėpti visko: būti kūrybiškam, tvarkyti buhalteriją, vesti derybas, įkvėpti kitus.

Geriausi verslai sudaryti iš komandų. Vienas tvarkosi su kūrybiniais aspektais, kitas – su verslo elementais. Kalbu apie marškinėlių ir kostiumo metaforą (p. Parrishas yra knygos „Marškinėliai ir kostiumas“ autorius – VŽ).

Marškinėliai reiškia kūrybišką žmogų – gal menininką, grafikos dizainerį ar kt. Kostiumas simbolizuoja verslųjį mąstymą. Tai labai galinga kombinacija, lemianti puikią sėkmę.

Sakote, kad versle svarbu apsibrėžti, kas tau yra sėkmė. Kokių pavidalų ji gali turėti?

Kai kalbu su klientais, pirmiausia jų klausiu, ar jie tikisi sėkmės. Ir, žinoma, jie sako: savaime aišku, kas per klausimas. Bet kai jų paklausiu, o ką jie turi omenyje, sakydami „sėkmė“, prasideda įdomioji dalis.

Nors daugelis pirmiausia pamini, kad nori užsidirbti pinigų, ir vardija, ką su jais veiktų: kaip patogiai gyventų, turėtų santaupų, atostogautų ir panašiai, paskui paaiškėja, kad tai ne vienintelis sėkmės komponentas.

Vieni svajoja dirbti didžiulėje komandoje ir norėtų, kad jų bendrovėje dirbtų daug žmonių – dešimt, šimtas, gal tūkstantis. Kitas sako: man būtų sėkmė, jei galėčiau dirbti vienas, nuo nieko nepriklausomas.

Vienam tikslas – tapti geriausiam savo mieste. Kitam sėkmė – turėti tarptautinę kompaniją.

Vieniems svarbu dirbti prie socialinių projektų ir keisti pasaulį į gera. Kitas pasakys: oi ne, aš tik noriu užsidirbti pinigų, o visuomenė man per daug nerūpi.

Yra žmonių, kuriems norisi būti įvertintiems, pripažintiems, gauti apdovanojimų. Kiti nori likti nežinomi.

Tad sėkmė – kaip pyragai. Visuose yra kiaušinių ir miltų, bet tuo jų bendros savybės baigiasi.

Taigi, prieš kepant verslo pyragą, sėkmės ingredientus reikia užsirašyti iš anksto?

Aš ne klausiu, o reikalauju iš savo klientų, kad jie aiškiai nuspręstų, kas yra jų sėkmės formulė. Priešingu atveju negalėsiu padėti pasiekti sėkmės arba viskas baigsis ne tokia sėkme, kokios tikimasi.

Gal tai skamba keistai. Bet štai keli pavyzdžiai. Kas nors turi labai daug pinigų, bet jaučiasi lyg įkalintas savo versle. Jis neturi atostogų, nebegali praleisti daug laiko su šeima. Nuolat dirba. Ir dar ne tai, ką norėtų: ne kūrybinį darbą, nuo kurio viskas prasidėjo. Tokia situacija jam nėra sėkmė, nors žmonės iš šalies galbūt jam pavydi turtų.

Kita vertus, tikrai esame sutikę žmonių, kurie neturi prabangios mašinos ir daug pinigų, bet yra labai laimingi. Nes jiems sėkmė – daryti tai, ką moka, pavyzdžiui, fotografuoti, keliauti į nuostabias vietas, būti gerbiamiems už savo talentą, dirbti su nuostabiais žmonėmis, turėti gerą įrangą, o gal – galimybę pačiam rinktis projektus.

Reikia žinoti, ko norime, ir to siekti. Ir per daug nesirūpinti dėl kitų žmonių nuomonės apie mus.

Žinoma, mus visus tai veikia, mums svarbu, ką žmonės mano.

Bet kartais vaikai daro tai, ko nori jų tėvai. Jie tampa gydytojais, nes taip nori jų tėvai, bet netampa laimingi.

Todėl pagrindinis mano patarimas verslui: apsibrėžkite savo sėkmę. Tuomet bus daugiau galimybių ją pasiekti.

Kuo skiriasi jūsų patarimai pagal klientų sėkmės apibrėžimus? Ką patarsite norinčiam užsidirbti pinigų ir ką – svajojančiam išgelbėti pasaulį?

Patarimai bus skirtingi.

Visi žinome, kad, norint uždirbti pinigų, reikia rasti rinką, turėti tinkamą produktą, parduoti jį už tinkamą kainą. Reikia sutarčių, kad viskas būtų išdėliota laike.

Galima susikoncentruoti į pinigus veikiant pagal tinkamą verslo metodiką, naudojant tinkamą rinkodarą. Tai verslo pagrindai.

Bet ambicingam, milijonieriumi tapti norinčiam žmogui pasakyčiau: jei nori, kad tau sektųsi, turi rūpintis žmonėmis, būti atidus, dėmesingas, jautrus kitiems, taip pat dosnus.

Tai ne silpnumas. Priešingai, jei tavo santykiai su darbuotojais geri, jei jie tave mėgsta, jei yra motyvuoti, jei su malonumu ryte ateina į darbą – tai gerai. Nereikia būti „kietam“ arba storžieviui. Tai gali tik pakenkti.

O tam, kuris nori išgelbėti pasaulį, pasakyčiau: puiku, bet viską darysime taip, kad nepristigtume pinigų. Nes jei neturi pinigų, nelengva pakeisti pasaulį. Net idealistui, besirūpinančiam visuomenės pokyčiais, reikalingi pinigai.

Be to, svarbu kontroliuoti savo verslą. Kartą vienas biotechnologas norėjo sukurti vaistą, kuris išgelbėtų milijonus žmonių visame pasaulyje. Klausiu jo, o kaip su intelektine nuosavybe? Jis atsako: man tai nė motais. Tačiau aš jam įrodžiau, kad tai labai svarbu, nes priešingu atveju vaistas gali pakliūti į kokios nors farmacijos kompanijos rankas ir tada ne išradėjas, o kas nors kitas spręs, kiek tas vaistas turi kainuoti, o pasaulio gelbėjimo tikslas nebus įgyvendintas.

Verslininkus visame pasaulyje konsultuojate jau kelis dešimtmečius. Ar pastebite, kad keičiasi žmonių tikslai, sėkmės suvokimas?

Nemanau, kad yra ilgalaikių tendencijų. Visada buvo ir bus žmonių, kurie nori tik pinigų, visada bus idealistų, kuriems rūpi išgelbėti pasaulį. Bet užtat pastebiu, kad jaunimas visur tampa verslus. Anksčiau buvo kitaip: bosų buvo saujelė, o visi likę – samdomi darbuotojai. Dabar samdomas darbas nebereiškia saugumo. Saugių, užtikrintų darbų nebėra.

Prieš 20 metų tėvai sakydavo: įsidarbink banke, vaikeli, ir būsi sotus ir ramus iki amžiaus pabaigos. Tačiau mes jau žinome, kas gali atsitikti bankams, ar ne?

Be to, žmonės nebenori atiduoti viso savęs darbdaviui ir gyventi iš atlyginimo likusius 40 metų. Jie labiau pasitiki savimi, gerai jaučiasi patys būdami darbdaviai.

Tą patį pastebiu ir Lietuvoje.

Juk sovietiniais metais būti verslininku nebuvo geras pasirinkimas. Visi dirbo valstybei. Toks buvo gyvenimas.

Nebuvo ir poreikio imtis verslo – visi automatiškai gaudavo darbą.

Dabar jaunas žmogus turi imtis ko nors savo, nes gauti darbą nėra nei lengva, nei saugu. Be to, žmonės nori patys kontroliuoti savo gyvenimą. Jie nebenori, kad kas nors jiems duotų darbo ir mokėtų algą, jie nori patys spręsti, valdyti pajamas, savo laiką.

Vyresnės kartos žmonės dažnai neigiamai vertina savo vaikų ar anūkų norą imtis verslo. Ką jiems pasakytumėte?

Kad suprantu, jog norite geriausio savo vaikams, nes juos mylite. Jūs jiems duodate patarimų, kurie tikrai būtų geriausi „jūsų laikais“. Pavyzdžiui, patarimas įsidarbinti valstybinėje įmonėje prieš 30 metų buvo tikrai labai geras.

Bet pasaulis pasikeitė. Saugių darbų nebėra. Jei raginsite atžalą įsidarbinti, o po kelerių metų jis praras šį darbą, tai bus įrodymas, kad jūsų patarimas nebuvo teisingas.

Jauni žmonės dabartinį pasaulį supranta geriau negu jūs. Negu aš. Dėl to aš nepatarinėju, ką daryti, o tik kaip.

Vyresniems žmonėms iš tiesų sunku patikėti, kad jų vaikas ar anūkas saugus, jei vieną dieną jis sako, kad dirba prie kokio nors socialinio projekto, kitą – kad ėmėsi dar ir svetainės dizaino, o trečią – kad ką nors konsultuoja. Vyresniems žmonėms norisi aiškumo, etiketės, profesijos, kad galėtų pasakyti: mano anūkas – daktaras. Ar inžinierius. Juk anksčiau iš tiesų buvo normalu turėti vieną darbą. Dabar – priešingai – normalu turėti kuo daugiau pajamų šaltinių ir veiklų, kad, vienai nenusisekus, liktų kitų.

Taigi reikia nusiraminti ir patikėti: laikai pasikeitė, jūsų atžala daro tai, ką supranta. Tereikia jį palaikyti, o ne kritikuoti.

Kokia buvo jūsų „etiketė“, kol tapote konsultantu?

„Nevykėlio“. Mano tėvai vis laukė, kada ateisiu į protą, imsiuosi normalaus darbo, suaugsiu. Jiems sėkmė reiškė reguliariai mokamą atlyginimą. Ir manė, kad man atrodo taip pat.

Mano tėtis svajojo, kad dirbčiau biure. Aš jį suprantu: jis pats visą gyvenimą dirbo purviname fabrike pavojingomis sąlygomis. Bet man stabilus ir laiku mokamas atlyginimas atrodė tik laikinas sprendimas, o darbas biure – nuobodybė, neteikianti jokio pasitenkinimo. Aš norėjau daryti tai, kas man įdomu, norėjau keisti pasaulį.

Ar pats turite vaikų? Ką jiems patariate?

Savo vaikų neturiu, bet turiu suaugusius sūnėną ir dukterėčią. Jei jie manęs klausia, galiu jiems patarti. Bet neprašomas nesikišu. Kiekvienas jų pasirinko savo kelią ir jaučiasi laimingas. Dukterėčia norėjo studijuoti universitete, jį baigusi – tapti mokytoja. Taip ir padarė. Dabar ji džiaugiasi stabiliu atlyginimu, mėgaujasi vasaros atostogomis. Turi šeimą, augina du vaikus. Tai jos sėkmės apibrėžimas.

Sūnėnas pasirinko visiškai kitokį kelią, bet irgi gyvena pagal savo sėkmės formulę. Jis buvo įstojęs į universitetą, bet greitai metė studijas, nes jos jam buvo neįdomios. Dabar jis yra fotografas, gyvena JAV, yra vedęs amerikietę. Jis turi įvairių projektų – dalį dienos dirba samdomą darbą, kitą dalį užsiima savo verslu ir pomėgiais.

Šioje srityje ir aš jį pakonsultuoju.

Iš kur jūs pats semiatės žinių, įkvėpimo?

Kadangi privalau suprasti dabartinį pasaulį, daug skaitau, naršau internete, dalyvauju konferencijose. Į jas mane dažnai kviečia kaip pranešėją, tačiau kartu tampu ir jų dalyviu – klausausi kitų, semiuosi žinių. Be to, daug išmokstu ir iš savo klientų – dirbu su įvairių sričių verslininkais ir gaunu daug vertingos informacijos.

DosjeGimė 1957 m. birželio 12 d.

Idealas Visi kūrybiški verslininkai, kurie pasiekia savo pačių trokštamą sėkmę

Kaip atsipalaiduoja Kopia į kalnus su draugais, o paskui kartu nueina į barą

Mėgstamiausias gėrimas „Guiness“ alus

Mėgstamiausia vieta pavalgyti Mažos autentiškos kavinukės užsienyje

Pastaroji perskaityta knyga Maxo Hernandezo „Thieves Emporium“

Geriausia vieta poilsiui Maldyvai

Mėgstamiausias prekės ženklas „Rohan“ laisvalaikio drabužių

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvai 100: Vilnius sušvito laužais 14

Jubiliejinį demokratinės Lietuvos gimtadienį šalis pasitinka gausybe renginių, eisenų, pasisakymų,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Šimtmečio šventės visoje Lietuvoje

Šimtmečio proga į Vilnių sugužėjo miesto ir valstybės svečiai bei diplomatai, valstybinės įstaigos ir verslo...

2018.02.16
Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška 12

„Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos 2

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentūroje tradiciškai įteiktos Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2018.02.15
„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas,...

Laisvalaikis
2018.02.14
Milijono eurų premija – „Vasario 16 d. fondo“ tarybos rankose Premium 16

Prasideda antras etapas koncerno „MG Baltic“ iniciatyvoje – milijono eurų premiją dalins devynių asmenų...

Rinkodara
2018.02.14
„Finnair“ lėktuvuose atsisako popierinių leidinių

„Finnair“ lėktuvuose atsisakoma popierinių, nemokamai pradedami siūlomi skaitmeniniai leidiniai.

Transportas
2018.02.12
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Meryl Streep registruoja savo prekės ženklą

Viena garsiausių ir daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė Meryl Streep padavė prašymą patentuoti savo vardo...

Rinkodara
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 6

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Iliustruotoji istorija: ideologijų atsiradimas

Anarchizmo filosofijos šaknys glūdi senojoje Graikijoje, o pirmieji nacionalsocialistai kilo iš marksistų.

Laisvalaikis
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09
Diena su „Douglas“ vadove: lyderystės ypatumai ir efektyvumo receptai

Kai prieš septynerius metus prie UAB „Douglas LT“ vairo stojo Vilūnė Spaičė, įmonė valdė 40 parduotuvių.

Vadyba
2018.02.09
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji...

Laisvalaikis
2018.02.09
„Telesofto“ vadovo A. Stonio portretas: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai 4

Tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys kuria naujus...

Laisvalaikis
2018.02.09
Šimtmečiui – istorinių vėliavų parodos

Minint valstybingumo šimtmetį, Lietuvoje suplazdės istorinės vėliavos – nuo rekonstruotos XV a. vėliavos iki...

Laisvalaikis
2018.02.08
Vilniuje atidengtas paminklas broliams Vileišiams 1

Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas broliams Vileišiams, tautinio atgimimo...

Laisvalaikis
2018.02.08
Kėvišo bylų maratone – dar vienas pralaimėjimas 2

Vilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT) paskelbė atmetęs Gintauto Kėvišo, buvusio Lietuvos nacionalinio...

Laisvalaikis
2018.02.07
Astronomines sąskaitas turistams išrašinėjęs Venecijos restoranas gavo 20.000 Eur baudą 9

Venecijos (Italija) restoranas, 4 turistams už pietus pateikęs 1.100 Eur sąskaitą, nubaustas 20.000 Eur bauda.

Vadyba
2018.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau