Paaiškėjo nacionalinių premijų laureatai

Įvertinusi pretendentų, kurie buvo atrinkti iš kelių dešimčių kandidatų, veiklą Lietuvos kultūros ir meno srityje, komisija paskelbė šių metų laureatus.

Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis apdovanoti:

• Rašytoja Danutė Kalinauskaitė;
• Aktorė Eglė Gabrėnaitė;
• Vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai;
• Scenografas Gintaras Makarevičius;
• Fotomenininkas Gintautas Trimakas;
• Kompozitorė Justė Janulytė.

Rašytoja Danutė Kalinauskaitė

nuotrauka::1

1987 m. išleido debiutinę apsakymų knygą „Išėjusi šviesa“, o 2008-aisiais, po dvidešimt vienerių kūrybinės pauzės metų, pasirodė trumposios prozos knyga „Niekada nežinai“, apdovanota ne viena literatūrine premija.

Pernai p. Kalinauskaitė išleido trečiąją novelių knygą „Skersvėjų namai“. Svarbi jos kūrybos tema – pokyčių įvairiose gyvenimo sferose fiksavimas.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė

nuotrauka::2

Aktorė Eglė Gabrėnaitė scenoje ir kine sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų ir yra pelniusi daugybę apdovanojimų. 2009 m. LRT televizija jai suteikė Lietuvos šviesuolės titulą. 2010 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią antraplanį vaidmenį.

2011 m. Lietuvos Respublikos Prezidentės apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Ji yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus kolegijos docentė.

Svajonė ir Paulius Stanikai

nuotrauka::3

Dailininkai Svajonė ir Paulius Stanikai du dešimtmečius gyvena ir kuria Paryžiuje. Savo kūrinius jie yra pristatę Lietuvoje, Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje, JAV, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse.

Šie menininkai neapsiriboja viena sritimi: jų darbų sąraše vietos sau randa fotografijos, filmai, piešiniai, keramika, skulptūros. Jų kūriniai 2003 m. atstovavo Lietuvai 50-oje Venecijos bienalėje.

Gintaras Makarevičius

nuotrauka::4

Gintaras Makarevičius – dailininkas, scenografas, teatro ir dokumentinių filmų režisierius. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu daugiausia kūrė skulptūrinius objektus, vaizdo ir erdvines instaliacijas.

Menininko kūrinius eksponuoja Nacionalinė dailės galerija, Vilniaus Modernaus meno centras, Helsinkio šiuolaikinio meno muziejus „Kiasma“. Nuo 1999 m. G. Makarevičius kuria dokumentinius vaizdo filmus, kuriuose kelia socialines, politines problemas, apžvelgia laikotarpio aktualijas.

Ponas Makarevičius 2008 m. už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ apdovanotas Šveicarijos Lugano kino festivalio pagrindiniu prizu, yra du kartus pelnęs Auksinį scenos kryžių – už scenografiją Petro Vaičiūno komedijai „Patriotai“ bei „Šmėklų sonatai“ ir „Išvarymui“. Jo kūrybai atstovauja „Schleicher/Lange“ galerija Berlyne.

Fotografas Gintautas Trimakas

nuotrauka::5

Gintautas Trimakas – žinomas fotografas, parodose dalyvaujantis nuo 1986 m. Nuo 1989 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 2000 m. dalyvavo TTL (Trimakas, Treigys, Lukys) grupės veikloje. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Jo kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.

Iki gruodžio 16 d. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto fotografijos galerijoje, Vilniuje, vyksta Gintauto Trimako fotografijų paroda „Išėjimai“.

Kompozitorė Justė Janulytė

Kompozitorė Justė Janulytė gyvena Milane, o jos sukurta muzika muzika skamba Europos, JAV, Pietų Amerikos ir Australijos koncertų salėse ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose.

Kompozitorės kūriniai yra pelnę Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų: net penkis kartus ji buvo apdovanota Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausių metų kūrinių konkurse, 2009 m. už kompoziciją „Akvarelė“ laimėjo pirmąją vietą UNESCO organizuojamos

Tarptautinės kompozitorių tribūnos Paryžiuje jaunimo kategorijoje. Jos audiovizualinė kompozicija „Smėlio laikrodžiai“ 2013 m. tapo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai uždarymo renginiu Briuselio menų centre „Flagey“.

Skiriama už nuopelnus

Poniai Gabrėnaitei premija atiteks už viso gyvenimo nuopelnus, o likusiems kūrėjams – už pastarųjų septynerių metų kūrybą. Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Vienos premijos piniginė išraiška – 30.400 Eur.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

VŽ rašė, kad pernai nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos septyniems kūrėjams:

• Viačeslavui Ganelinui, Vladimirui Tarasovui ir Vladimirui Čekasinui už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą;
• Aktoriui Vytautui Anužiui už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą;
• Tapytojai Rūtai Katiliūtei už abstrakčiosios tapybos turiningumą;
• Kino režisieriui Gyčiui Lukšui už kūrybišką nacionalinės literatūros adaptaciją kino kalba;
• Rašytojui Valdui Papieviui už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romano estetiką;
• Architektui Audriui Ambrasui už jautrų miesto erdvių planavimą ir profesinę atsakomybę.