Tautinės Filantropijos pamokos: kaip mes pastatėme nacionalinį muziejų

Publikuota: 2017-12-09

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos ir mecenatystės skerspjūviai“. Nedidelė, tačiau svarbi paroda būtent dabar, kai stovime ant Nepriklausomybės šimtmečio slenksčio, o vienas svarbesnių jo paminėjimo akcentų tampa rietenos dėl Lukiškių aikštės. Svarbi, nes primena neįtikėtiną tautos susivienijimą tarpukariu renkant pinigus moderniam muziejui pastatyti.

Muziejininkai surengė parodą, kurios pagrindiniai veikėjai yra tarpukario Lietuvoje, 1930–1936-aisiais, vykusi visuotinė labdaros akcija ir Vytautas Didysis. Pasak menotyrininkės Dainos Kamarauskienės, parodos idėja buvo pagerbti tą akciją, kurios metu buvo surinkta 1 mln. litų Vytauto Didžiojo muziejaus statybai.

„Pirminis labdaros akcijos tikslas buvo 1930-aisiais gražiai paminėti 500 metų sukaktį nuo Vytauto Didžiojo mirties, bet paskui imta diskutuoti, kaip tą sukaktį paminėti. Į spaudoje paskelbtą anketą atsiliepė išmintingi to meto žmonės, ir buvo nuspręsta, kad fejerverkams ir šampanui pinigų Lietuva neturi švaistyti, o statyti postamentų, obeliskų ar paminklų Vytautui – nenori“, – sako p. Daina.

Galiausiai buvo nuspręsta, kad Vytauto didybę turi įamžinti koks nors praktiškas daiktas, pravartus ateities kartoms.

„Diskusijose išsirutuliojo idėja, kad tai galėtų būti Nacionalinis muziejus. Taip, mano galva, radosi viena gražiausių paminklų idėjų Lietuvoje“, – sako p. Daina. Anot jos, antras unikalus dalykas yra tas, kad valstybė ir tauta ėjo išvien.“

Susimesti po milijoną

Pasaulinė ekonominė krizė Lietuvoje pasijuto įpusėjus 1929-iesiems. Pirmiausia ji smogė žemės ūkiui, pramonę palietė 1931-aisiais, jau kiek išsikvėpusi, tačiau pati viena valstybė tokio muziejaus neišgalėjo pastatyti – paskaičiavus, jo biudžetas sudarė 2 mln. litų.

Valstybė galėjo skirti milijoną. Antrą užsimojo surinkti Vytauto Didžiojo jubiliejinis komitetas, „įkurtas suorganizuoti šventę, kuri apimtų visą Lietuvą ir Ameriką“. Įsivaizduota, kad padarys tai visus metus iškilmingai minint didžiojo kunigaikščio 500-ąsias mirties metines. Nepavyko. Milijonui surinkti prireikė 6-erių metų.

„Įsivaizduokite, – sako p. Daina, – kad šešerius metus buvo išlaikytas žmonių dėmesys. Tai buvo kapitalinis rinkodaros planas ir išties unikalus atvejis: iš visos Lietuvos kaimų, miestelių, miestų žmonės susivienijo „kažkur Kaune“ pastatyti muziejų. Tai kiek reikėjo įdirbio, kad kiekvienas suvoktų, jog tai svarbu jam, jo vaikams ir anūkams.“

Maža širdis, dideli darbai

Dabar apie parodą. Tai Sauliaus Valiaus instaliacija, skirta aukotojams pagerbti, trys unikalios dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno sukurtos knygos, Vytauto Didžiojo kelionę užfiksavusios archyvinės nuotraukos ir medžiaga, iliustruojanti didijį rinkodaros planą.

Elegantiška ir paprasta, tačiau turinti kur kas galingesnį užtaisą.

Ekspozicijos ašis – minėtosios trys knygos ir instaliacija iš kabančių juostų, padarytų iš nuskenuotų kartotekų. Į knygas surašytos pavardės žmonių, muziejaus statybai aukojusių gana žymias sumas. Aukotojai buvo suskirstyti į tris grupes: labdariai, rėmėjai ir šelpėjai. Labdariai aukojo nuo 500 litų, rėmėjai – nuo 100, šelpėjai – nuo 50-ies. Patekusiųjų į šias grupes pavardės buvo įrašomos į „L“, „R“ arba „Š“ knygas, o aukotojams išduodami liudijimai. Aukotojas galėjo būti ir ne vienas asmuo. Pvz., kokios nors moterų rankdarbių draugijos narės, surinkusios 50 litų, į knygą buvo įrašytos ir liudijimą gavo kaip draugija.

„Dažni atvejai, kai kam nors, pvz., kalėjimų prižiūrėtojams, surinkus 40 ir dar kelis litus, komitetas nepatingėdavo parašyti gražiausią laišką, ragindamas dar truputį pasistengti, ir tada komitetui „būtų labai didelė garbė įteikti liudijimą tapus šelpėju“. Vėlgi, jeigu pavardės nėra kartotekoje, tai nereiškia, kad žmogus neaukojo muziejui“, – sako p. Daina. Ji pasakoja, jog švietimo ministras Konstantinas Šakenis, Vytauto Didžiojo jubiliejinio komiteto pirmininkas, kreipėsi į mokyklas, ragindamas mokinius aukoti kad ir po 20 cnt. Spaudoje kilo pasipiktinimo banga, esą, kaip galima iš mažų vaikų reikalauti aukos. Tuomet labai gražiai buvo pasakyta, kad maža širdis ir maža piniginė gali padaryti didelius dalykus, kad vaikas, pradėjęs aukoti nuo mažų dienų, mokės aukoti visą gyvenimą.

Atgaivinti istorijas

Pasak VŽ „Savaitgalio“ pašnekovės, parodos rengėjams seniai kirbėjo mintis pasidomėti, kas buvo tie aukotojai.

„Paaiškėjo, kad tarp jų buvo daug žinomų žmonių: prof. Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė Mickevičius, Salomėja Nėris, Tadas Ivanauskas... Bet skaitai: kažkoks pulkininkas, gaisrininkas, daktaras. Tapo smalsu, kas jie buvo, gal aplink gyvena jų vaikai, anūkai, proanūkiai“, – kalba menotyrininkė. Taip radosi dar viena idėja: pabandyti atgaivinti istorijas, kad parodos lankytojai, radę tarp aukotojų savo giminaitį, pasidalintų kad ir trumpa jo istorija, prisiminimais, nuotraukomis. Pašnekovė nesitiki, jog bus identifikuotos per du tūkstančius pavardžių, bet istorijos pradeda pildytis – per savaitę atsirado aštuoni žmonės, tarp aukotojų suradę savo artimųjų.

Šiuo metu paieškos terminalas yra muziejuje, netrukus ji pradės veikti muziejaus interneto svetainėje. Istorijomis muziejus dalinasi „Facebook“ paskyroje.

Aukojo visi

Kiekvienam, pasidalinusiam istorija, muziejus įteiks labdario, rėmėjo arba šelpėjo pažymėjimą, ir žmogus galės nemokamai visus metus lankytis visuose 12-oje muziejaus filialų, nes jo šeima prisidėjo prie jo statybos.

„Tai mes norim padėkoti dar kartą“, – sako pašnekovė. Ji priduria, jog neradus pavardės nevertėtų manyti, kad giminaičiai buvę godūs. Gal jų pavardės yra mokinukų sąrašuose – to meto oficiozas, „Lietuvos aidas“, smulkiausiu šriftu spausdino paklodes pavardžių, nepatekusių į knygą. Tie sąrašai saugomi Lietuvos centriniame archyve, tačiau, anot p. Dainos, norint susisteminti visas pavardes, reiktų tai daryti visą likusį gyvenimą.

„Toje akcijoje vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo 90% tautiečių, tačiau nebūtinai jie buvo tiesioginiai aukotojai. Juk daugelis pirko įvairias prekes – atvirutes, plakatus, servizus, bilietus į kiną, koncertus, teatrą, dalyvavo arbatėlėse. Įstaigų tarnautojai sutardavo, jog metus ar kelis jiems kas mėnesį nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojamas kad ir nedidelis procentas statyboms. Tų priemonių buvo daug, ir muziejų statė visa Lietuva“, – pasakoja p. Kamarauskienė.

Loterijoje – ir paršeliai

Ne tik Lietuva. Pašnekovė turi įvairių istorijų. Pvz., vienas amerikietis, dirbęs ginklų fabrike su lietuviu emigrantu, iš šio pasakojimų tiek susižavėjo Vytauto Didžiojo asmenybe, kad sužinojęs apie akciją skyrė dalį pelno už kažkokį techninį savo išradimą,

Pasak p. Dainos, populiariausios buvo loterijos. Antai Šaukėnuose vykusios loterijos prizai buvo 40 cm pušis, paršeliai, teliukas, antys, žąsys.

Populiarūs buvo ir šokių vakarai, arbatėlės, jas rengdavo damos. Ponia Smetonienė, surengusi ne vieną vakarėlį, pati rašydavo laiškus pramonininkams, prašydama paaukoti loterijai kvepalų (gerų) ar emaliuotų puodų.

Prisidėjo ir bankai: jei aukotojas darydavo pavedimą jubiliejiniam komitetui, bankas neimdavo aptarnavimo mokesčio. Gražiai, pasak p. Dainos, prisijungė Amerikos lietuviai, labai aktyvi buvo Niujorko bendruomenė.

Buvo ir ne tokių gražių dalykų. Pvz., Karininkų ramovė, kur vykdavo p. Smetonienės vakarėliai, vis siųsdavo priminimą apie skolą už nuomą. Savo ruožtu, komitetas siųsdavo žmonėms raštus, kuriuose įspėdavo apie atvyksiantį aukų rinkėją: „Jeigu jūsų nebus namie, prašome tarnaitei palikti aukojamą sumą“.

Kelionė per Lietuvą

Arbatėlės ir šokiai daugiausia vyko miestuose. Tačiau reikėjo pasiekti provinciją, tad buvo sugalvota, kad Vytautas Didysis nori apžiūrėti savo Lietuvą – praėjus 500 metų po mirties.

Pasak p. Dainos, su simboliniu Vytautu – į medinį rėmą įstatytu Petro Rimšos medaliu lygiai 500 valandų „karavanas“ keliavo per Lietuvą: pėsčiomis, automobiliu, traukiniu, lėktuvu, pagrindiniu valstybės laivu „Prezidentas Smetona“... Pagal reglamentą, kunigaikštį lydėjo du ginkluoti šauliai, jaunimo organizacijų atstovai, sargyba prie Vytauto Didžiojo budėjo ir naktį. Visa tai matyti nuotraukose, kurios buvo daromos jubiliejiniam Vytauto Didžiojo albumui.

Tas nuotraukas galima tyrinėti įvairiais skerspjūviais: kaip žmonės pasipuošę, kokie floristiniai sutiktuvių sprendimai, kaip papuošta aplinka – rekomenduota, kad Vytautas Didysis žvelgtų pro kiekvieno namo verandos langą. Buvo pageidautinos ir Smetonos nuotraukos.

„Ką tai reiškia? Kad portretą reikėjo nusipirkti, vadinasi, paaukoti. Todėl ir sakau – visi aukojo, neaukojusių čia nėra“.

Pasak p. Kamarauskienės, apskritai Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas buvo tiek teatralizuotas, kad bažnyčiose buvo laikomos mišios su karstais, vainikais, tarsi jis buvo gyvas ir numirė dar kartą.

Šventės buvo pakilios ir masinės, nors ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, išsigaravus Nepriklausomybės paskelbimo euforijai, buvo juntamas atvėsimas.

„Spaudoje pasirodė straipsnių, kad mes nebeturim idealų, rutina baigia mus užgožti, ir tada kaip triušis iš skrybėlės buvo ištrauktas Vytautas – labai tinkamas personažas. Buvo rašomos ir statomos pjesės apie jį, vyko literatūros kūrinių, tinkamų propagandai, konkursai, kuriami muzikiniai opusai. Beje, populiariausia pjesė tuo metu buvo ne Maironio „Vytautas Didysis“, o kunigo Tauronio „Vytautas pančiuose“ – trumputė pjesė su riebiu juodu kaimišku humoru“, – pasakoja p. Daina.

Vytauto Didžiojo įkvėptos tautos entuziazmą atspindi vienas iš raginimų aukoti muziejui:

„Visi sukruskite prie aukų rinkimo darbo, nors vieną dieną užmiršę savo asmens aktualiuosius reikalus. Plačioji visuomenė jaučia reikalą palengvinti šį darbą gausiu aukojimu, kad greičiau baigtume tą milžiną pastatą tokį, kaip jau kartą pasiryžom, kad jis būtų Pabaltyjį gražiausias“.

Taip radosi Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (dabar – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės ir Karo muziejai. Pastatą projektavo Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazimieras Kriščiukaitis. Dabar šis pastatas kaip modernistinės architektūros šedevras pretenduoja patekti į UNESCO paveldo sąrašą, o pagal tuometinius užmojus turėjo būti gražiausias Baltijos šalyse.

Apie visa tai – parodoje, ji veiks iki 2018 m. birželio 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 4

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau