Tautinės Filantropijos pamokos: kaip mes pastatėme nacionalinį muziejų

Publikuota: 2017-12-09

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos ir mecenatystės skerspjūviai“. Nedidelė, tačiau svarbi paroda būtent dabar, kai stovime ant Nepriklausomybės šimtmečio slenksčio, o vienas svarbesnių jo paminėjimo akcentų tampa rietenos dėl Lukiškių aikštės. Svarbi, nes primena neįtikėtiną tautos susivienijimą tarpukariu renkant pinigus moderniam muziejui pastatyti.

Muziejininkai surengė parodą, kurios pagrindiniai veikėjai yra tarpukario Lietuvoje, 1930–1936-aisiais, vykusi visuotinė labdaros akcija ir Vytautas Didysis. Pasak menotyrininkės Dainos Kamarauskienės, parodos idėja buvo pagerbti tą akciją, kurios metu buvo surinkta 1 mln. litų Vytauto Didžiojo muziejaus statybai.

„Pirminis labdaros akcijos tikslas buvo 1930-aisiais gražiai paminėti 500 metų sukaktį nuo Vytauto Didžiojo mirties, bet paskui imta diskutuoti, kaip tą sukaktį paminėti. Į spaudoje paskelbtą anketą atsiliepė išmintingi to meto žmonės, ir buvo nuspręsta, kad fejerverkams ir šampanui pinigų Lietuva neturi švaistyti, o statyti postamentų, obeliskų ar paminklų Vytautui – nenori“, – sako p. Daina.

Galiausiai buvo nuspręsta, kad Vytauto didybę turi įamžinti koks nors praktiškas daiktas, pravartus ateities kartoms.

„Diskusijose išsirutuliojo idėja, kad tai galėtų būti Nacionalinis muziejus. Taip, mano galva, radosi viena gražiausių paminklų idėjų Lietuvoje“, – sako p. Daina. Anot jos, antras unikalus dalykas yra tas, kad valstybė ir tauta ėjo išvien.“

Susimesti po milijoną

Pasaulinė ekonominė krizė Lietuvoje pasijuto įpusėjus 1929-iesiems. Pirmiausia ji smogė žemės ūkiui, pramonę palietė 1931-aisiais, jau kiek išsikvėpusi, tačiau pati viena valstybė tokio muziejaus neišgalėjo pastatyti – paskaičiavus, jo biudžetas sudarė 2 mln. litų.

Valstybė galėjo skirti milijoną. Antrą užsimojo surinkti Vytauto Didžiojo jubiliejinis komitetas, „įkurtas suorganizuoti šventę, kuri apimtų visą Lietuvą ir Ameriką“. Įsivaizduota, kad padarys tai visus metus iškilmingai minint didžiojo kunigaikščio 500-ąsias mirties metines. Nepavyko. Milijonui surinkti prireikė 6-erių metų.

„Įsivaizduokite, – sako p. Daina, – kad šešerius metus buvo išlaikytas žmonių dėmesys. Tai buvo kapitalinis rinkodaros planas ir išties unikalus atvejis: iš visos Lietuvos kaimų, miestelių, miestų žmonės susivienijo „kažkur Kaune“ pastatyti muziejų. Tai kiek reikėjo įdirbio, kad kiekvienas suvoktų, jog tai svarbu jam, jo vaikams ir anūkams.“

Maža širdis, dideli darbai

Dabar apie parodą. Tai Sauliaus Valiaus instaliacija, skirta aukotojams pagerbti, trys unikalios dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno sukurtos knygos, Vytauto Didžiojo kelionę užfiksavusios archyvinės nuotraukos ir medžiaga, iliustruojanti didijį rinkodaros planą.

Elegantiška ir paprasta, tačiau turinti kur kas galingesnį užtaisą.

Ekspozicijos ašis – minėtosios trys knygos ir instaliacija iš kabančių juostų, padarytų iš nuskenuotų kartotekų. Į knygas surašytos pavardės žmonių, muziejaus statybai aukojusių gana žymias sumas. Aukotojai buvo suskirstyti į tris grupes: labdariai, rėmėjai ir šelpėjai. Labdariai aukojo nuo 500 litų, rėmėjai – nuo 100, šelpėjai – nuo 50-ies. Patekusiųjų į šias grupes pavardės buvo įrašomos į „L“, „R“ arba „Š“ knygas, o aukotojams išduodami liudijimai. Aukotojas galėjo būti ir ne vienas asmuo. Pvz., kokios nors moterų rankdarbių draugijos narės, surinkusios 50 litų, į knygą buvo įrašytos ir liudijimą gavo kaip draugija.

„Dažni atvejai, kai kam nors, pvz., kalėjimų prižiūrėtojams, surinkus 40 ir dar kelis litus, komitetas nepatingėdavo parašyti gražiausią laišką, ragindamas dar truputį pasistengti, ir tada komitetui „būtų labai didelė garbė įteikti liudijimą tapus šelpėju“. Vėlgi, jeigu pavardės nėra kartotekoje, tai nereiškia, kad žmogus neaukojo muziejui“, – sako p. Daina. Ji pasakoja, jog švietimo ministras Konstantinas Šakenis, Vytauto Didžiojo jubiliejinio komiteto pirmininkas, kreipėsi į mokyklas, ragindamas mokinius aukoti kad ir po 20 cnt. Spaudoje kilo pasipiktinimo banga, esą, kaip galima iš mažų vaikų reikalauti aukos. Tuomet labai gražiai buvo pasakyta, kad maža širdis ir maža piniginė gali padaryti didelius dalykus, kad vaikas, pradėjęs aukoti nuo mažų dienų, mokės aukoti visą gyvenimą.

Atgaivinti istorijas

Pasak VŽ „Savaitgalio“ pašnekovės, parodos rengėjams seniai kirbėjo mintis pasidomėti, kas buvo tie aukotojai.

„Paaiškėjo, kad tarp jų buvo daug žinomų žmonių: prof. Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė Mickevičius, Salomėja Nėris, Tadas Ivanauskas... Bet skaitai: kažkoks pulkininkas, gaisrininkas, daktaras. Tapo smalsu, kas jie buvo, gal aplink gyvena jų vaikai, anūkai, proanūkiai“, – kalba menotyrininkė. Taip radosi dar viena idėja: pabandyti atgaivinti istorijas, kad parodos lankytojai, radę tarp aukotojų savo giminaitį, pasidalintų kad ir trumpa jo istorija, prisiminimais, nuotraukomis. Pašnekovė nesitiki, jog bus identifikuotos per du tūkstančius pavardžių, bet istorijos pradeda pildytis – per savaitę atsirado aštuoni žmonės, tarp aukotojų suradę savo artimųjų.

Šiuo metu paieškos terminalas yra muziejuje, netrukus ji pradės veikti muziejaus interneto svetainėje. Istorijomis muziejus dalinasi „Facebook“ paskyroje.

Aukojo visi

Kiekvienam, pasidalinusiam istorija, muziejus įteiks labdario, rėmėjo arba šelpėjo pažymėjimą, ir žmogus galės nemokamai visus metus lankytis visuose 12-oje muziejaus filialų, nes jo šeima prisidėjo prie jo statybos.

„Tai mes norim padėkoti dar kartą“, – sako pašnekovė. Ji priduria, jog neradus pavardės nevertėtų manyti, kad giminaičiai buvę godūs. Gal jų pavardės yra mokinukų sąrašuose – to meto oficiozas, „Lietuvos aidas“, smulkiausiu šriftu spausdino paklodes pavardžių, nepatekusių į knygą. Tie sąrašai saugomi Lietuvos centriniame archyve, tačiau, anot p. Dainos, norint susisteminti visas pavardes, reiktų tai daryti visą likusį gyvenimą.

„Toje akcijoje vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo 90% tautiečių, tačiau nebūtinai jie buvo tiesioginiai aukotojai. Juk daugelis pirko įvairias prekes – atvirutes, plakatus, servizus, bilietus į kiną, koncertus, teatrą, dalyvavo arbatėlėse. Įstaigų tarnautojai sutardavo, jog metus ar kelis jiems kas mėnesį nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojamas kad ir nedidelis procentas statyboms. Tų priemonių buvo daug, ir muziejų statė visa Lietuva“, – pasakoja p. Kamarauskienė.

Loterijoje – ir paršeliai

Ne tik Lietuva. Pašnekovė turi įvairių istorijų. Pvz., vienas amerikietis, dirbęs ginklų fabrike su lietuviu emigrantu, iš šio pasakojimų tiek susižavėjo Vytauto Didžiojo asmenybe, kad sužinojęs apie akciją skyrė dalį pelno už kažkokį techninį savo išradimą,

Pasak p. Dainos, populiariausios buvo loterijos. Antai Šaukėnuose vykusios loterijos prizai buvo 40 cm pušis, paršeliai, teliukas, antys, žąsys.

Populiarūs buvo ir šokių vakarai, arbatėlės, jas rengdavo damos. Ponia Smetonienė, surengusi ne vieną vakarėlį, pati rašydavo laiškus pramonininkams, prašydama paaukoti loterijai kvepalų (gerų) ar emaliuotų puodų.

Prisidėjo ir bankai: jei aukotojas darydavo pavedimą jubiliejiniam komitetui, bankas neimdavo aptarnavimo mokesčio. Gražiai, pasak p. Dainos, prisijungė Amerikos lietuviai, labai aktyvi buvo Niujorko bendruomenė.

Buvo ir ne tokių gražių dalykų. Pvz., Karininkų ramovė, kur vykdavo p. Smetonienės vakarėliai, vis siųsdavo priminimą apie skolą už nuomą. Savo ruožtu, komitetas siųsdavo žmonėms raštus, kuriuose įspėdavo apie atvyksiantį aukų rinkėją: „Jeigu jūsų nebus namie, prašome tarnaitei palikti aukojamą sumą“.

Kelionė per Lietuvą

Arbatėlės ir šokiai daugiausia vyko miestuose. Tačiau reikėjo pasiekti provinciją, tad buvo sugalvota, kad Vytautas Didysis nori apžiūrėti savo Lietuvą – praėjus 500 metų po mirties.

Pasak p. Dainos, su simboliniu Vytautu – į medinį rėmą įstatytu Petro Rimšos medaliu lygiai 500 valandų „karavanas“ keliavo per Lietuvą: pėsčiomis, automobiliu, traukiniu, lėktuvu, pagrindiniu valstybės laivu „Prezidentas Smetona“... Pagal reglamentą, kunigaikštį lydėjo du ginkluoti šauliai, jaunimo organizacijų atstovai, sargyba prie Vytauto Didžiojo budėjo ir naktį. Visa tai matyti nuotraukose, kurios buvo daromos jubiliejiniam Vytauto Didžiojo albumui.

Tas nuotraukas galima tyrinėti įvairiais skerspjūviais: kaip žmonės pasipuošę, kokie floristiniai sutiktuvių sprendimai, kaip papuošta aplinka – rekomenduota, kad Vytautas Didysis žvelgtų pro kiekvieno namo verandos langą. Buvo pageidautinos ir Smetonos nuotraukos.

„Ką tai reiškia? Kad portretą reikėjo nusipirkti, vadinasi, paaukoti. Todėl ir sakau – visi aukojo, neaukojusių čia nėra“.

Pasak p. Kamarauskienės, apskritai Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas buvo tiek teatralizuotas, kad bažnyčiose buvo laikomos mišios su karstais, vainikais, tarsi jis buvo gyvas ir numirė dar kartą.

Šventės buvo pakilios ir masinės, nors ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, išsigaravus Nepriklausomybės paskelbimo euforijai, buvo juntamas atvėsimas.

„Spaudoje pasirodė straipsnių, kad mes nebeturim idealų, rutina baigia mus užgožti, ir tada kaip triušis iš skrybėlės buvo ištrauktas Vytautas – labai tinkamas personažas. Buvo rašomos ir statomos pjesės apie jį, vyko literatūros kūrinių, tinkamų propagandai, konkursai, kuriami muzikiniai opusai. Beje, populiariausia pjesė tuo metu buvo ne Maironio „Vytautas Didysis“, o kunigo Tauronio „Vytautas pančiuose“ – trumputė pjesė su riebiu juodu kaimišku humoru“, – pasakoja p. Daina.

Vytauto Didžiojo įkvėptos tautos entuziazmą atspindi vienas iš raginimų aukoti muziejui:

„Visi sukruskite prie aukų rinkimo darbo, nors vieną dieną užmiršę savo asmens aktualiuosius reikalus. Plačioji visuomenė jaučia reikalą palengvinti šį darbą gausiu aukojimu, kad greičiau baigtume tą milžiną pastatą tokį, kaip jau kartą pasiryžom, kad jis būtų Pabaltyjį gražiausias“.

Taip radosi Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (dabar – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės ir Karo muziejai. Pastatą projektavo Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazimieras Kriščiukaitis. Dabar šis pastatas kaip modernistinės architektūros šedevras pretenduoja patekti į UNESCO paveldo sąrašą, o pagal tuometinius užmojus turėjo būti gražiausias Baltijos šalyse.

Apie visa tai – parodoje, ji veiks iki 2018 m. birželio 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
5 svarbios popiežiaus Pranciškaus citatos viešint Vilniuje

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais, tikinčiaisiais ir...

Laisvalaikis
2018.09.22
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 3

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežius Pranciškus vieši Lietuvoje 1

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios rytą, su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu atvyko popiežius Pranciškus. Per dvi...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežiaus vizitui – užsienio ir lietuvių žurnalistų desantas

Per dvi viešnagės Lietuvoje dienas Popiežius Pranciškus susitiks su valstybės vadovais ir visuomenės...

Rinkodara
2018.09.22
Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Popiežius Pranciškus į istoriją mėgina įsirašyti kaip pontifikas, pakeitęs XXI a. Romos katalikų bažnyčios...

Laisvalaikis
2018.09.22
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 1

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21
Nidoje įamžintas prancūzų karių atminimas

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai...

Laisvalaikis
2018.09.21
Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Prezidentė popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą 3

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą – Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Baltijos šalyse žada pagerbti laisvės aukas ir siekti įkvėpti vilties

Popiežius Pranciškus sako, kad per vizitą Baltijos šalyse jis pagerbs laisvės aukas, ir sieks įkvėpti...

Laisvalaikis
2018.09.20
Vienas garsiausių Katalikų bažnyčios paveikslų saugomas Vilniuje

Į oficialius popiežiaus Pranciškaus, šį šeštadienį atvykstančio į Lietuvą, maršrutus Dievo gailestingumo...

Laisvalaikis
2018.09.20
Seniausiam pasaulyje piešiniui – 73.000 metų 1

Archeologai skelbia Pietų Afrikoje suradę seniausią pasaulyje meno kūrinį. Manoma, kad tai, kas panašu į mūsų...

Laisvalaikis
2018.09.19
Atradimai „Prospekto“ galerijoje

Kada paskutinį kartą buvote užsukę į gyvūnų iškamšų dirbtuvę, sandariame maišelyje nešini kokiu medžioklės...

Laisvalaikis
2018.09.19
Sigitas Tamkevičius: popiežiaus maršrute – ir buvęs KGB kalėjimas

1983 metais ilgus mėnesius tardomas KGB kalėjime Vilniaus centre tuometinis Kybartų klebonas Sigitas...

Laisvalaikis
2018.09.19
Laukiant popiežiaus, Vilniaus senamiestyje ir prieigose uždrausta statyti automobilius 8

Laukiant savaitgalį į Lietuvą atvykstančio popiežiaus Pranciškaus, visame Vilniaus senamiestyje ir dalyje jo...

Transportas
2018.09.19
Tyrimas rodo: kasdienė aspirino dozė naudos neduoda 2

Sveikata nesiskundžiantys vyresnio amžiaus žmonės neturėtų jos „gerinti“, kasdien išgerdami dozę aspirino,...

Laisvalaikis
2018.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau