Tautinės Filantropijos pamokos: kaip mes pastatėme nacionalinį muziejų

Publikuota: 2017-12-09

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos ir mecenatystės skerspjūviai“. Nedidelė, tačiau svarbi paroda būtent dabar, kai stovime ant Nepriklausomybės šimtmečio slenksčio, o vienas svarbesnių jo paminėjimo akcentų tampa rietenos dėl Lukiškių aikštės. Svarbi, nes primena neįtikėtiną tautos susivienijimą tarpukariu renkant pinigus moderniam muziejui pastatyti.

Muziejininkai surengė parodą, kurios pagrindiniai veikėjai yra tarpukario Lietuvoje, 1930–1936-aisiais, vykusi visuotinė labdaros akcija ir Vytautas Didysis. Pasak menotyrininkės Dainos Kamarauskienės, parodos idėja buvo pagerbti tą akciją, kurios metu buvo surinkta 1 mln. litų Vytauto Didžiojo muziejaus statybai.

„Pirminis labdaros akcijos tikslas buvo 1930-aisiais gražiai paminėti 500 metų sukaktį nuo Vytauto Didžiojo mirties, bet paskui imta diskutuoti, kaip tą sukaktį paminėti. Į spaudoje paskelbtą anketą atsiliepė išmintingi to meto žmonės, ir buvo nuspręsta, kad fejerverkams ir šampanui pinigų Lietuva neturi švaistyti, o statyti postamentų, obeliskų ar paminklų Vytautui – nenori“, – sako p. Daina.

Galiausiai buvo nuspręsta, kad Vytauto didybę turi įamžinti koks nors praktiškas daiktas, pravartus ateities kartoms.

„Diskusijose išsirutuliojo idėja, kad tai galėtų būti Nacionalinis muziejus. Taip, mano galva, radosi viena gražiausių paminklų idėjų Lietuvoje“, – sako p. Daina. Anot jos, antras unikalus dalykas yra tas, kad valstybė ir tauta ėjo išvien.“

Susimesti po milijoną

Pasaulinė ekonominė krizė Lietuvoje pasijuto įpusėjus 1929-iesiems. Pirmiausia ji smogė žemės ūkiui, pramonę palietė 1931-aisiais, jau kiek išsikvėpusi, tačiau pati viena valstybė tokio muziejaus neišgalėjo pastatyti – paskaičiavus, jo biudžetas sudarė 2 mln. litų.

Valstybė galėjo skirti milijoną. Antrą užsimojo surinkti Vytauto Didžiojo jubiliejinis komitetas, „įkurtas suorganizuoti šventę, kuri apimtų visą Lietuvą ir Ameriką“. Įsivaizduota, kad padarys tai visus metus iškilmingai minint didžiojo kunigaikščio 500-ąsias mirties metines. Nepavyko. Milijonui surinkti prireikė 6-erių metų.

„Įsivaizduokite, – sako p. Daina, – kad šešerius metus buvo išlaikytas žmonių dėmesys. Tai buvo kapitalinis rinkodaros planas ir išties unikalus atvejis: iš visos Lietuvos kaimų, miestelių, miestų žmonės susivienijo „kažkur Kaune“ pastatyti muziejų. Tai kiek reikėjo įdirbio, kad kiekvienas suvoktų, jog tai svarbu jam, jo vaikams ir anūkams.“

Maža širdis, dideli darbai

Dabar apie parodą. Tai Sauliaus Valiaus instaliacija, skirta aukotojams pagerbti, trys unikalios dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno sukurtos knygos, Vytauto Didžiojo kelionę užfiksavusios archyvinės nuotraukos ir medžiaga, iliustruojanti didijį rinkodaros planą.

Elegantiška ir paprasta, tačiau turinti kur kas galingesnį užtaisą.

Ekspozicijos ašis – minėtosios trys knygos ir instaliacija iš kabančių juostų, padarytų iš nuskenuotų kartotekų. Į knygas surašytos pavardės žmonių, muziejaus statybai aukojusių gana žymias sumas. Aukotojai buvo suskirstyti į tris grupes: labdariai, rėmėjai ir šelpėjai. Labdariai aukojo nuo 500 litų, rėmėjai – nuo 100, šelpėjai – nuo 50-ies. Patekusiųjų į šias grupes pavardės buvo įrašomos į „L“, „R“ arba „Š“ knygas, o aukotojams išduodami liudijimai. Aukotojas galėjo būti ir ne vienas asmuo. Pvz., kokios nors moterų rankdarbių draugijos narės, surinkusios 50 litų, į knygą buvo įrašytos ir liudijimą gavo kaip draugija.

„Dažni atvejai, kai kam nors, pvz., kalėjimų prižiūrėtojams, surinkus 40 ir dar kelis litus, komitetas nepatingėdavo parašyti gražiausią laišką, ragindamas dar truputį pasistengti, ir tada komitetui „būtų labai didelė garbė įteikti liudijimą tapus šelpėju“. Vėlgi, jeigu pavardės nėra kartotekoje, tai nereiškia, kad žmogus neaukojo muziejui“, – sako p. Daina. Ji pasakoja, jog švietimo ministras Konstantinas Šakenis, Vytauto Didžiojo jubiliejinio komiteto pirmininkas, kreipėsi į mokyklas, ragindamas mokinius aukoti kad ir po 20 cnt. Spaudoje kilo pasipiktinimo banga, esą, kaip galima iš mažų vaikų reikalauti aukos. Tuomet labai gražiai buvo pasakyta, kad maža širdis ir maža piniginė gali padaryti didelius dalykus, kad vaikas, pradėjęs aukoti nuo mažų dienų, mokės aukoti visą gyvenimą.

Atgaivinti istorijas

Pasak VŽ „Savaitgalio“ pašnekovės, parodos rengėjams seniai kirbėjo mintis pasidomėti, kas buvo tie aukotojai.

„Paaiškėjo, kad tarp jų buvo daug žinomų žmonių: prof. Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė Mickevičius, Salomėja Nėris, Tadas Ivanauskas... Bet skaitai: kažkoks pulkininkas, gaisrininkas, daktaras. Tapo smalsu, kas jie buvo, gal aplink gyvena jų vaikai, anūkai, proanūkiai“, – kalba menotyrininkė. Taip radosi dar viena idėja: pabandyti atgaivinti istorijas, kad parodos lankytojai, radę tarp aukotojų savo giminaitį, pasidalintų kad ir trumpa jo istorija, prisiminimais, nuotraukomis. Pašnekovė nesitiki, jog bus identifikuotos per du tūkstančius pavardžių, bet istorijos pradeda pildytis – per savaitę atsirado aštuoni žmonės, tarp aukotojų suradę savo artimųjų.

Šiuo metu paieškos terminalas yra muziejuje, netrukus ji pradės veikti muziejaus interneto svetainėje. Istorijomis muziejus dalinasi „Facebook“ paskyroje.

Aukojo visi

Kiekvienam, pasidalinusiam istorija, muziejus įteiks labdario, rėmėjo arba šelpėjo pažymėjimą, ir žmogus galės nemokamai visus metus lankytis visuose 12-oje muziejaus filialų, nes jo šeima prisidėjo prie jo statybos.

„Tai mes norim padėkoti dar kartą“, – sako pašnekovė. Ji priduria, jog neradus pavardės nevertėtų manyti, kad giminaičiai buvę godūs. Gal jų pavardės yra mokinukų sąrašuose – to meto oficiozas, „Lietuvos aidas“, smulkiausiu šriftu spausdino paklodes pavardžių, nepatekusių į knygą. Tie sąrašai saugomi Lietuvos centriniame archyve, tačiau, anot p. Dainos, norint susisteminti visas pavardes, reiktų tai daryti visą likusį gyvenimą.

„Toje akcijoje vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo 90% tautiečių, tačiau nebūtinai jie buvo tiesioginiai aukotojai. Juk daugelis pirko įvairias prekes – atvirutes, plakatus, servizus, bilietus į kiną, koncertus, teatrą, dalyvavo arbatėlėse. Įstaigų tarnautojai sutardavo, jog metus ar kelis jiems kas mėnesį nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojamas kad ir nedidelis procentas statyboms. Tų priemonių buvo daug, ir muziejų statė visa Lietuva“, – pasakoja p. Kamarauskienė.

Loterijoje – ir paršeliai

Ne tik Lietuva. Pašnekovė turi įvairių istorijų. Pvz., vienas amerikietis, dirbęs ginklų fabrike su lietuviu emigrantu, iš šio pasakojimų tiek susižavėjo Vytauto Didžiojo asmenybe, kad sužinojęs apie akciją skyrė dalį pelno už kažkokį techninį savo išradimą,

Pasak p. Dainos, populiariausios buvo loterijos. Antai Šaukėnuose vykusios loterijos prizai buvo 40 cm pušis, paršeliai, teliukas, antys, žąsys.

Populiarūs buvo ir šokių vakarai, arbatėlės, jas rengdavo damos. Ponia Smetonienė, surengusi ne vieną vakarėlį, pati rašydavo laiškus pramonininkams, prašydama paaukoti loterijai kvepalų (gerų) ar emaliuotų puodų.

Prisidėjo ir bankai: jei aukotojas darydavo pavedimą jubiliejiniam komitetui, bankas neimdavo aptarnavimo mokesčio. Gražiai, pasak p. Dainos, prisijungė Amerikos lietuviai, labai aktyvi buvo Niujorko bendruomenė.

Buvo ir ne tokių gražių dalykų. Pvz., Karininkų ramovė, kur vykdavo p. Smetonienės vakarėliai, vis siųsdavo priminimą apie skolą už nuomą. Savo ruožtu, komitetas siųsdavo žmonėms raštus, kuriuose įspėdavo apie atvyksiantį aukų rinkėją: „Jeigu jūsų nebus namie, prašome tarnaitei palikti aukojamą sumą“.

Kelionė per Lietuvą

Arbatėlės ir šokiai daugiausia vyko miestuose. Tačiau reikėjo pasiekti provinciją, tad buvo sugalvota, kad Vytautas Didysis nori apžiūrėti savo Lietuvą – praėjus 500 metų po mirties.

Pasak p. Dainos, su simboliniu Vytautu – į medinį rėmą įstatytu Petro Rimšos medaliu lygiai 500 valandų „karavanas“ keliavo per Lietuvą: pėsčiomis, automobiliu, traukiniu, lėktuvu, pagrindiniu valstybės laivu „Prezidentas Smetona“... Pagal reglamentą, kunigaikštį lydėjo du ginkluoti šauliai, jaunimo organizacijų atstovai, sargyba prie Vytauto Didžiojo budėjo ir naktį. Visa tai matyti nuotraukose, kurios buvo daromos jubiliejiniam Vytauto Didžiojo albumui.

Tas nuotraukas galima tyrinėti įvairiais skerspjūviais: kaip žmonės pasipuošę, kokie floristiniai sutiktuvių sprendimai, kaip papuošta aplinka – rekomenduota, kad Vytautas Didysis žvelgtų pro kiekvieno namo verandos langą. Buvo pageidautinos ir Smetonos nuotraukos.

„Ką tai reiškia? Kad portretą reikėjo nusipirkti, vadinasi, paaukoti. Todėl ir sakau – visi aukojo, neaukojusių čia nėra“.

Pasak p. Kamarauskienės, apskritai Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas buvo tiek teatralizuotas, kad bažnyčiose buvo laikomos mišios su karstais, vainikais, tarsi jis buvo gyvas ir numirė dar kartą.

Šventės buvo pakilios ir masinės, nors ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, išsigaravus Nepriklausomybės paskelbimo euforijai, buvo juntamas atvėsimas.

„Spaudoje pasirodė straipsnių, kad mes nebeturim idealų, rutina baigia mus užgožti, ir tada kaip triušis iš skrybėlės buvo ištrauktas Vytautas – labai tinkamas personažas. Buvo rašomos ir statomos pjesės apie jį, vyko literatūros kūrinių, tinkamų propagandai, konkursai, kuriami muzikiniai opusai. Beje, populiariausia pjesė tuo metu buvo ne Maironio „Vytautas Didysis“, o kunigo Tauronio „Vytautas pančiuose“ – trumputė pjesė su riebiu juodu kaimišku humoru“, – pasakoja p. Daina.

Vytauto Didžiojo įkvėptos tautos entuziazmą atspindi vienas iš raginimų aukoti muziejui:

„Visi sukruskite prie aukų rinkimo darbo, nors vieną dieną užmiršę savo asmens aktualiuosius reikalus. Plačioji visuomenė jaučia reikalą palengvinti šį darbą gausiu aukojimu, kad greičiau baigtume tą milžiną pastatą tokį, kaip jau kartą pasiryžom, kad jis būtų Pabaltyjį gražiausias“.

Taip radosi Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (dabar – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės ir Karo muziejai. Pastatą projektavo Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazimieras Kriščiukaitis. Dabar šis pastatas kaip modernistinės architektūros šedevras pretenduoja patekti į UNESCO paveldo sąrašą, o pagal tuometinius užmojus turėjo būti gražiausias Baltijos šalyse.

Apie visa tai – parodoje, ji veiks iki 2018 m. birželio 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvių kino akademija paskelbė „Sidabrinės gervės“ nominantus

Lietuvių kino akademija (LiKA) paskelbė pretendentus į „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus – 16 filmų,...

Laisvalaikis
15:27
Pomirtinėje prof. Hawkingo knygoje nagrinėjami visatos dydžio klausimai

Šiemet bus išleista neseniai Anapilin iškeliavusio vieno žymiausių visų laikų fizikų Stepheno Hawkingo...

Laisvalaikis
2018.05.21
Naujojo „Pacų“ viešbučio vadovas: niekas kitas negali pasiūlyti tiek daug istorijos ir autentikos Premium 14

Vis daugiau žmonių keliaudami ieško ne tik vietos pernakvoti, bet tikisi ir unikalios patirties,...

Statyba ir NT
2018.05.21
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 2

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Lietuvos atlikėjai nebenori būti buhalteriais: pavyzdys – Estija 3

Menininkai šiuo metu yra paversti buhalteriais, kartais dar turinčiais dirbti ir Mokesčių inspekcijos darbą.

Laisvalaikis
2018.05.19
Bažnytinio paveldo muziejuje – Italijos meno šedevrai

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, atidaryta paroda „Šventojo Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai“...

Laisvalaikis
2018.05.18
Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę 1

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų?...

Laisvalaikis
2018.05.18
Kompetencija, be kurios sėkmingai vystyti verslą bus sunkiai įmanoma Rėmėjo turinys

Pasaulis šiandien keičiasi ypač sparčiai – ketvirtoji pramonės revoliucija iš pašaknų rauna įprastas veikimo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai...

Laisvalaikis
2018.05.17
Metų muziejininkė – kaunietė Daina Kamarauskienė

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2017-ųjų muziejininko vardą suteikė Dainai Kamarauskienei,...

Laisvalaikis
2018.05.17
 „Godopoco“ trenerė Airina Kazlauskaitė: noras kontroliuoti atsiranda tada, kai bijoma susimauti Rėmėjo turinys 4

„Kai esi nepasiruošęs niekam, esi pasiruošęs viskam“, – teigia „Godopoco“ sklandaus ir efektyvaus bendravimo...

Laisvalaikis
2018.05.17
Pažymint LGBT teises Vilniuje atidaryta simbolinė pėsčiųjų perėja 2

Vilniuje pažymint Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) teises atidaryta simbolinė...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros ministrė: paskelbtas kultūros įstaigų pertvarkos planas – netikra naujiena

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros įstaigų tinklo pertvarka – susitarimai po kilimu ar audra vandens stiklinėje 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, vienijanti ir...

Laisvalaikis
2018.05.14
1863-1864 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai bus palaidoti Rasose 2

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 m.

Laisvalaikis
2018.05.14
Baltijos trienalė prasidėjo Vilniuje

Šiemet išsyk trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vykstanti 13-oji Baltijos trienalė prasidėjo...

Laisvalaikis
2018.05.14
Danielis Libeskindas: dabar vyksta miestų renesansas Premium

Gegužę septyniasdešimt dvejų sulaukęs architektas Danielis Libeskindas – dažnas svečias Vilniuje. Šiuokart...

Verslo klasė
2018.05.13
Apie Mikalojų Vorobjovą – pamirštą Lietuvos kultūros žmogų

Kalbant apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrą, dažnas yra girdėjęs Pauliaus Galaunės, Halinos...

Laisvalaikis
2018.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau