Sukilimo dalyvius siūlo perlaidoti Rasų kapinėse

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas, siūlydamas Gedimino kalne rastus 18631864 m. sukilimo dalyvių palaikus perlaidoti istorinėse Rasų kapinėse.
Įvertinome galimas palaidojimo vietas ir manome, kad tinkamiausia vieta yra istorinės Rasų kapinės. Šios kapinės yra išskirtinis kultūros ir istorinės atminties paveldas. Be to, jose jau palaidoti sukilimo dalyviai A. Oskierka, M. Jamontas, J. Giedraitis ir kiti. 2018 m. Rasų kapinėse pradedame didelės apimties kompleksinius kapinių restauravimo darbus, todėl dabar pats metas apsispręsti, kurias vietas parinkti sukilimo dalyvių perlaidojimui, rašoma mero kreipimesi.
Vilniaus miesto savivaldybė praneša parinkusi keletą konkrečių vietų: Vietos dera garbingai progai, nes yra prie centrinio tako, lengvai pasiekiamos lankytojų ir tinkamos organizuoti pagerbimo ceremonijoms: prie Centrinės koplyčios (12 kvartale) buvusių kolumbariumų vietose, arba Centrinėje koplyčioje, kuri bus restauruota.
Pritaikyti perlaidojimui parinktas vietas prireiks laiko, finansinių išteklių, bus reikalingi detalesni tyrimai, projektavimo darbai ir pan., tad institucijos prašomos kuo greičiau įvertinti pasiūlymą.
Apie Rasų kapinių tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė pernai rudenį. Tuomet 15min.lt skelbė, jog savivaldybė, atsižvelgdama į biudžeto galimybes ir prioritetus, skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų finansuoti visiems kultūros paveldo objektams, tarp jų ir Rasų kapinėms.
Objektui buvo numatyta apie 3 mln. eurų. 360.000 eurų iš savivaldybės biudžeto, likusi suma iš ES fondų, kuruojamų Kultūros ministerijos.
Turizmo informacijos centro duomenimis, per metus Vilnių aplanko apie 930.000 turistų, ir beveik visos Lietuvos turizmo agentūros Rasų kapines yra įtraukusios į lankytinų objektų maršrutą.
Dvejos kapinės
Rasų-Ribiškių erozinės kilmės kalvyne veikė dvejos kapinės: Senosios Rasos, pirmosios kapinės už miesto ribų, įsteigtos 1796 metais (apie 1820 metus aptvertos mūro siena); jų viduryje pastatyta neogotikinė koplyčia (1841?1850 m.) su varpine (1888 m.), ir Naujosios Rasos, pašventintos 1801 m. balandį.
XIX a. pabaigoje tai buvo turtingų ir žymių žmonių kapinės, pakraščiuose laidojo eilinius parapijiečius. Rasose palaidoti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjai: Vilniaus universiteto profesoriai, valstybininkai, visuomenininkai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai ir sukilimų dalyviai. Amžino poilsio čia atgulė pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, Vasario 16-osios akto signatarai, Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 metais kovose už Vilnių, 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti