Bausmės senovės Danijoje – kasdienis reikalas

Publikuota: 2017-12-03
Spotsrupo pilies Danijoje 600 metų sukakties šventė. Henningo 
Baggerio /SCANPIX nuotr.
svg svg
Spotsrupo pilies Danijoje 600 metų sukakties šventė. Henningo Baggerio /SCANPIX nuotr.
 

Paskutinis Danijos budelis Jensas Carlas Theodoras Seistrupas paskutinę galvą nukirto 1892 m. Horsense. Paskutiniam Norvegijos budeliui Theodorui Larsenui kirvio teko atsisakyti 1876-aisiais. Iki to laiko nusikaltėliai buvo baudžiami visų akivaizdoje, griežtai ir atvirai, kad visi pamatytų, kas laukia nesilaikančiųjų įstatymų. Be to, žiaurų darbą atlikdamas budelis suteikdavo visuomenei pramogą.

Kai trys valtininkai 1571-aisiais susipyko Bergeno vyno rūsyje, kraujas liejosi laisvai. Ginčas peraugo į grumtynes, netrukus griebtasi ginklų. Vienas vyras kirviu nužudė kitą ir nukirto galvą trečiajam. Anot tenykščio kunigo Absalono Paderssono Bayerio liudijimo, toks incidentas nebuvo neįprastas. Smurtą Bergene jis aprašė savo dienoraštyje.

Danijos ir Norvegijos karalystėje gyvenimas buvo panašus. 1578 m. Helsingiore per mėnesį buvo užfiksuotos penkios žmogžudystės ir keletas įtartinų mirčių. Su smurtu žmonės susidurdavo nuo lopšio iki kapo. Vaikai, darbininkai ir sutuoktiniai buvo auklėjami plakimu. Net pamaldūs kunigai ir orios kilmingos damos grumdavosi iki kraujo praliejimo. Vyrų rietenos buvo itin pavojingos, mat jie dažnai būdavo ginkluoti.

Pinigai arba gyvybė

Smurtaujama buvo visur, bet niekas dėl to nesijaudino. Įstatymai leido – iki tam tikros ribos – problemas spręsti kumščiais, ypač jeigu buvo suteršiama žmogaus garbė. Tinginystė, vagystė ar svetimavimas buvo daug sunkesni nusikaltimai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jeigu nusikaltėlį pagaudavo nusikaltimo vietoje, bausmė būdavo įvykdoma nedelsiant. Apvogtieji turėjo teisę čia pat pakarti vagį, jeigu pagaudavo jį su pagrobtais daiktais. Nors valdžia stengėsi tam užkirsti kelią, už atimtą gyvybę dažnai buvo atsilyginama tuo pačiu – nusikaltėlis arba jo šeimos nariai būdavo nužudomi iš keršto.

Pasiturintys žudikai išvengdavo keršto sumokėję baudą, vadinamąją taikos išpirką. 1569 m. Danijoje vos per vieną spalio savaitę buvo išduoti šeši „taikos“ laiškai šešiems žudikams. Turtingi Norvegijos Telemarko ūkininkai būtų buvę dar turtingesni, jeigu kasmet nebūtų mokėję baudų už žmogžudystes.

Kitokius nusikaltimus įvykdę nusikaltėliai taip pat galėjo išpirkti kaltę sumokėję baudas. 1582 m. įstatyme buvo teigiama, kad prievartautojas gali išsigelbėti vedęs auką arba davęs jai pinigų ar turto ir šitaip atlyginęs už prarastą garbę.

Prisipažinimui išgauti – kankinimai

Kartais prireikdavo teismo proceso. Tuomet įtariamasis būdavo kalinamas požemyje ir nuodugniai apklausiamas. Jeigu kvotėjui pasirodydavo, kad jis duoda melagingus parodymus, būdavo taikoma skausminga apklausa: kalinys buvo kankinamas, kol pripažindavo kaltę.

Pirmiausia budelis tam tikru kankinimo įtaisu suknežindavo kaliniui pirštus. Jeigu tai nepadėdavo, pakabindavo nelaimėlį grandinėmis ir prie kojų pritvirtindavo svarmenis. Nuo tokio kankinimo išnirdavo stuburas. Prisipažinimui išgauti buvo taikoma daug kitokių priemonių ir metodų.

Teismo dieną būdavo skelbiamas nuosprendis, dažnai – po atviru dangumi, nors lydavo arba snigdavo. Kad nesušaltų, išgerdavo alkoholio. Helumo srityje Šiaurės Jutlandijoje teismai buvo perkelti į vietos užeigą, joje alus ir stiprieji gėrimai gausiai liejosi ir per teismą, ir po jo.

Kai įtariamasis būdavo paskelbiamas kaltu, reikėdavo nustatyti bausmės dydį. Beveik visi nuteistieji būdavo baudžiami kūno bausmėmis. Tik politiniai nusikaltėliai, t. y. žmonės, kėlę grėsmę karaliaus valdžiai, kalinti karalystės tvirtovių požemiuose.

Už smulkius nusikaltimus, pvz., apkalbas, buvo baudžiama miesto aikštėje pririšus nusikaltėlį prie gėdos stulpo. Praeiviai tyčiodavosi iš nuteistojo ir svaidydavo į jį daiktus. Alternatyvi bausmė buvo „ispaniškasis apsiaustas“ – medinė statinaitė, į kurią buvo įspraudžiamas nusikaltėlis. Su tokia „apranga“ jam buvo leidžiama vaikščioti kelias dienas, o praeiviai iš jo šaipydavosi.

Ilgainiui bausmės sugriežtėjo: nuo įspaudų deginimo buvo pereita prie galūnių nukirtimo arba mirties bausmės.

Imta ketvirčiuoti gyvus

Kūno bausmes vykdydavo budelis. Įvairioms bausmėms atlikti – ausims ir nosims nupjauti, liežuviams išplėšti, rankoms nukirsti – jis turėjo specialius įrankius.

Visam gyvenimui subjauroti vagys ir niekšai turėjo atgrasyti kitus ir parodyti, kad įstatymai negailestingi. Žiauriai buvo baudžiami žudikai, eretikai, pavojingi visuomenės priešai – prieš mirtį jie turėjo kęsti ilgus kankinimus.

Žmonės būdavo žalojami viešai. Kartais nusikaltėlį vesdavo per miestą, o budelis tuo metu jį kankindavo – priešais jo aukos ar paties nusikaltėlio namus. Atėjus prie kartuvių, baigdavosi leisgyvio žmogaus kančios.

Mirties bausmė buvo vykdoma skirtingai. Pavyzdžiui, galva būdavo nukertama kardu arba kirviu. Danijoje buvo naudojami abu įrankiai, o Norvegijos budeliai paprastai rinkdavosi kirvį.

Mirties bausmės įvykdymas kardu laikytas geresniu būdu, nes ginklas buvo siejamas su riteriškumu, be to, taip nužudytus žmones buvo leidžiama laidoti pašventintoje žemėje prie kapinių tvoros. Antra vertus, šis metodas nebuvo toks patikimas. Kertant kirviu, galvą auka padėdavo ant didelės medinės trinkos, o kertant kardu – nusikaltėlis sėdėdavo, ir jo galva nebūdavo tvirtai atremta. Budelis turėjo smogti labai tiksliai ir stipriai.

Budeliui garbės reikalas būdavo nukirsti galvą tiesiai. Tikri meistrai didžiuodavosi galį nukirsti dvi galvas vienu smūgiu. Nemokšos ir girti budeliai, prastai atliekantys savo darbą, užsitraukdavo žiūrovų rūstybę. Jeigu Helsingiore budeliui nepavykdavo nukirsti galvos, su juo susidorodavo publika.

Jei budeliui nepavykdavo iš pirmo karto sėkmingai įvykdyti bausmės, nusikaltėlis nesulaukdavo pasigailėjimo. Kartą, kai 1566 m. Bergene buvo kariamas vagis, nutrūko virvė. Pasmerktasis taip stipriai trenkėsi į žemę, kad išsimušė akį ir susilaužė šlaunikaulį. Žmones sujaudino toks reginys, tačiau sužeistas nusikaltėlis neišsisuko. Virvė buvo sudurta, o vagis pakartas dar kartą.

Kaulų laužymas ratu buvo visų baisiausias egzekucijos būdas, šitaip nesielgė net žiauriausi žmogžudžiai. Budelis ratu arba vėzdu vieną po kito laužydavo nusikaltėlio kaulus – nuo apačios, arba nuo viršaus. Laužant nuo viršaus, pirmiausia būdavo sulaužomas kaklas. Jeigu budelis imdavo darbuotis nuo apačios, pirmiausia jis sulaužydavo kojų pirštų kaulelius, tuomet blauzdikaulius, šlaunikaulius ir t. t. – kol kankinamasis galiausiai išleisdavo kvapą.

Už raganavimą nuteisti vyrai ir moterys taip pat mirdavo skausminga mirtimi – ant laužo. Nuo 1570-ųjų Norvegijoje per šimtą metų buvo įvykdytos 307 mirties bausmės raganavimu kaltintiems žmonėms, Danijoje liepsnose žuvo apie 1.000 „raganų“ ir „raganių“.

Sužalotas kūnas rodomas viešai

Pasisekdavo tiems nusikaltėliams, kuriems mirties bausmė būdavo įvykdoma iškart ir kuriuos paskui palaidodavo kapinėse. Taigi Dievas dar galėjo jų pasigailėti.

Nepataisomi nedorėliai buvo baudžiami ir po mirties. Budelis juos ketvirčiuodavo kirviu, o budelio padėjėjai sudėdavo jų kūno dalis ant rato. Ratas būdavo užkeliamas ant stulpo šalia tos vietos, kurioje įvykdyta bausmė, o baslys su pamauta galva būdavo įsmeigiamas šalia. Po mirties dar laukė pragaro kančios.

Taip buvo elgiamasi su nusikaltėliais, kurie prieš egzekuciją spėdavo nusižudyti. 1622 m. Bergene mirti pasmerktas žudikas persipjovė gerklę. Tačiau vis tiek buvo ketvirčiuotas, o jo kūno dalys sudėtos ant rato prie kartuvių, kuriose jis turėjo būti pakartas.

Dažnai lavonai būdavo paliekami pūti tol, kol nukrisdavo galūnės arba kol jas sudraskydavo paukščiai. Šitai turėjo atgrasyti ir įspėti žmones nenusikalsti. Jeigu egzekucijos vietą reikėdavo panaudoti dar kartą, kūno dalys būdavo sumetamos į nešventintą žemę. Tai reiškė, kad žmogus pasmerktas keliauti pas velnią.

Labai retais atvejais nuteistasis galėdavo tikėtis, kad teisėjo paskirta bausmė bus sušvelninta. Vienas iš tokių laimingųjų buvo žmogžudys Henningas Andersenas, gyvenęs Karaliaus Fiuno saloje. 1702 m. teismo nuosprendžiu jis turėjo būti gnaibomas karštomis žnyplėmis, paskui jam turėjo būti nukirsta galva, o kūnas – užkastas egzekucijos vietoje. Tačiau tuo metu pro šalį, vykdamas į Norvegiją, važiavo karalius Frederikas IV. Valdovas pasigailėjo Anderseno ir įsakė šiam galvą nukirsti kardu, o kūną palaidoti kapinėse.

XVIII a. Danijos ir Norvegijos karalystėje padvelkė gailestingumo vėjai. Kūno bausmes imta rečiau taikyti, o plakimą, įdagą ar mirties bausmę dažnai pakeisdavo katorga. Kai uzurpatoriui Johanui Friedrichui Strunsee’i 1772 m. buvo nukirsta ranka, galva, o kūnas – ketvirčiuotas, kopenhagiečiai nebepatyrė tokio malonumo, kokį patirdavo jų protėviai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vytautas Landsbergis: nežinia, kodėl Dievas leidžia taip elgtis su tautomis Premium 5

„Menkystė, sumenkėję esame. Galbūt ir toliau menkėjame, nors visada buvo vilčių, ir jų toliau yra, kad...

Laisvalaikis
07:30
Fieldso medaliu apdovanoti keturi matematikai

Keturi matematikai, įskaitant ukrainietę Maryną Vjazovską, antradienį pelnė prestižinį Fieldso medalį, dažnai...

Laisvalaikis
2022.07.05
Klaipėdoje demontuojamas sovietinis monumentas 9

Klaipėdoje pirmadienį pradėti sovietinių skulptūrų demontavimo darbai, BNS patvirtino Vytautas Grubliauskas,...

Laisvalaikis
2022.07.04
„Paramount Pictures“ dėl autorinių teisių susikibo su „Asų“ personažų kūrėjo šeima

„Talk to me Goose“. Ar jau spėjote išgirsti šią gerai žinomą frazę naujame filme „Asas Maverikas“ („Top Gun:...

Laisvalaikis
2022.07.03
„Saulė ir jūra“ – Londone, britų spauda žeria pagyras

„Šis vizionieriškas pasirodymas yra širdį veriančiai graži elegija apie mūsų santykius su planeta“, – po...

Laisvalaikis
2022.07.03
Bolševikai visada norėjo valdyti pasaulį Premium 3

Didžiausią branduolinį arsenalą turinčios šalies ir didžiausios Europos valstybės karas primena dabartinio...

Laisvalaikis
2022.07.02
Karą dėl barščių laimėjo Ukraina

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) penktadienį patvirtino barščius saugomu...

Laisvalaikis
2022.07.01
Savo nacionalinius apdovanojimus turės ir architektai

Liepos 1-ąją Kaune pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai 2023 (NAA). Pirmieji jų laureatai bus...

Laisvalaikis
2022.07.01
V. Landsbergis: išmokime gyventi be Rusijos Premium 1

Vytautas Landsbergis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, VŽ podkaste apgailestauja, kad mes...

Laisvalaikis
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
„Zaha Hadid“ darbas Vilniaus architektūros ekspertų iškart neįtikino Premium 8

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ pasitelkus pasaulyje gerai žinomą architektų biurą „Zaha...

Statyba ir NT
2022.07.01
Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
LKT tyrimas: garsiai apie tai, apie ką nutylima – kiek gauna Lietuvos meno kūrėjai Premium

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) duomenimis, Lietuvoje skaičiuojama per 10.000 kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą...

Laisvalaikis
2022.06.30
Į ką investuoja Z karta: nuo metaverslo iki vyno Premium

Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis Z kartos žmonių, užuot investavę į tradicinius investicinius...

Laisvalaikis
2022.06.29
Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – beveik 15 mln. Eur

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. Eur, skirtų...

Laisvalaikis
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
A. Avulis pasisamdė garsų biurą „Zaha Hadid Architects“ Premium 14

Šiemet sostinėje patvirtinta išimtis dėl privalomų architektūros konkursų atvėrė kelią nekilnojamojo turto...

Statyba ir NT
2022.06.29
Naujoji nuošliauža Gedimino kalnui grėsmės nekelia

Naujausia Gedimino kalno nuošliauža, susidariusi dėl itin smarkios liūties birželio 21-ąją, vėl sujudino...

Laisvalaikis
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku