Specialistai ramina: giluminiai Gedimino kalno sluoksniai nepažeisti

Lapkričio 13 d. Seime įvykusiame Kultūros komiteto posėdyje aptarta Gedimino kalno būklė ir konstatuota, jog realiai ji nepakito. Šlaitai ruošiami šaltajam sezonui, rengiamasi juos nusausinti ir įrengti stoginę kalno viršuje. Pasak specialistų, bent kol kas nėra duomenų, kad slinktų giluminiai kalno sluoksniai, nuošliaužas sudaro tik velėna ir po ja esantis podirvis.

Gedimino kalno „šeimininkai“ yra Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus. Viktoras Bachmetjevas, kultūros ministrės patarėjas, VŽ paaiškino, jog Seimo nariams, Vilniaus miesto savivaldybės ir visuomenės atstovams buvo tiesiog pristatyta, kas daroma su kalnu.

„Situacija dvejopa. Šiaurės vakarų šlaite vyksta tvarkybos darbai: įrenginėjami gabionai (vielinio tinklo dėžės, prikrautos balasto – VŽ), formuojamas dirbtinis šlaitas. Kituose šlaituose, kiek tai įmanoma, užsiimama prevencija ruošiantis žiemos sezonui ir tuo pačiu rengiamasi geologiniams tyrimams“, – VŽ sakė p. Bachmetjevas.

Ramūnas Karbauskis, Kultūros komiteto pirmininkas, pasiūlė taikyti nuolatinės parlamentinės kontrolės sistemą – kad kas dvi savaitės komitetas gautų ataskaitą raštu apie kalno gelbėjimo darbus, o komiteto nariai kas mėnesį patys nuvyktų apžiūrėti kalno.

Svarbiausia paruošti žiemai

Pasak kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, atsakingo už Gedimino kalno tvarkybą, dabar svarbiausia kalną paruošti žiemai – apsaugoti nuo šalčio nuošliaužas, įrengti skaldos ir drenažo sistemas.

„Mūsų tikslas dabar – pasiruošti peržiemoti. Jei vanduo pateks į tas nuplikintas vietas – užšals, o ledas didina tūrį, todėl visas gruntas važiuos į apačią. Taigi tas vietas stengiamasi kuo greičiau nusausinti, kad peržiemotume. Per tą laiką atliksime geologinius tyrimus, nustatysime parametrus, kurie apibūdina grunto sankabumą. Tą žinoti labai svarbu, nes reikia nuspręsti, kokį inžinerinių priemonių kompleksą taikyti – gabijonus, polius ar dar kažką“, – LRT sakė p. Augustinavičius.

Kaltas vanduo

Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimu, 2016 m. įvertinus kalno hidrogeologinę situaciją buvo nustatyta, kad pagrindinė kalno problema – ant jo paviršiaus patenkantis ir į gruntą susigeriantis vanduo. Pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, jis išteka šaltiniais kalno šlaituose. Pasak specialistų, šios iškrovos šlaituose yra viena svarbiausių šlaitų stabilumą silpninančių sąlygų.

Lietaus keliama žala akivaizdžiai matoma šį neįprastai lietingą rudenį – kalno šlaitas slenka iš visų kalno pusių.

Pasak specialistų, esant tokioms orų sąlygoms, tolimesnės technogeninio grunto deformacijos gali būti neišvengiamos. Kita vertus, jie atkreipia dėmesį, kad procesai, nors atrodo grėsmingai, tačiau „iš esmės nėra labai pavojingi, nes paviršinės nuošliaužos ir deformacijos susidaro dėl supiltinio technogeninio grunto. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti“. Specialistai patvirtina, kad pats kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus, o pagrindiniai kalno sluoksniai nėra pažeidžiami.

Pasirengimo 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui darbai finansuojami iš valstybės rezervo lėšų, skirtų paskelbus ekstremaliąją padėtį, ir bus užbaigti iki žiemos.

Rašyti komentarą