Paminklai visam laikui: didžiausias koncentratas dabar – Kaune

Publikuota: 2017-11-11
 

Vis aptariami paminklai – ir buvę, ir esami, ir būsimi, ir galimi, ir negalimi, ir nesami. Didžiausias jų koncentratas dabar – Kaune, nes pagrindinė Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė pasirinko tokią temą.

Naujai statomi jau iš anksto pasenę paminklai erzina. Ir apipaminklintinų veikėjų sąrašai erzina. Ir kalbos apie arklius, angelus, sostuose sėdinčius dėdes erzina. Atsiprašau, jei toks mano teksto tonas erzina. Bet ir tegu – vis tiek sutarimo nebus, nes visi ginčo dalyviai geriausiai žino, kaip turi būti. Ši Kauno bienalė neaiškina, kaip turi būti. Ji siūlo paminėtinas vietas, įvykius ir žmones, kurių niekas neprisimena, ji klausia ir trukdo už(si)miršti.

Ateini ir išeini

Iš kur tas įsitikinimas, kad paminklas turi būti stabas, kuriam per šventes atnašaujamos gėlės, vainikai, atliekami gerbimo ritualai? Visomis kitomis dienomis jis būna nepastebima miesto vertikalė, o jo užmiršimo laipsnis matuojamas paukščių išmatų sluoksniu. Apie tai galvojau Kauno parodų rūmuose žiūrėdama Mariaus Ivaškevičiaus filmą, kur miesto tvarkdariai plauna Žaliojo tilto skulptūras – negailestingai pliekia jas vandeniu, tarsi norėtų pažadinti iš kliedesio ir pažeminti.

Skulptūros – ne žmonės, bet jų žmogiški pavidalai išprovokuoja emocingas reakcijas, surinktas Laimos Kreivytės kuruotoje parodoje „Ateini ar išeini?“. Šį pavadinimu tapusį klausimą 1995 m. iškėlė Gediminas Urbonas, toms pačioms skulptūroms ant galvų užmaukšlinęs veidrodžius, kuriuose atsispindėjęs dangus vargšelėms apsuko galvas. Jos mat atėjo, atžygiavo į Vilniaus centrą iš užmiesčio tyrų, kuriuose dabar dangų atspindi kur kas didesni veidrodžiai, niekada neišeisiantys. Paminklus iškėlusios ideologijos žlunga, o jie lieka, kaip toji ukrainietiška Motina Tėvynė, kurios vidaus garsus įrašė Kristina Inčiūraitė – atrodo, karingoji Tėvynė žvangėdama pyksta ant jos papėdėje šmirinėjančių ir banalybes kalbančių žmogelių.

Ant pjedestalo

Ir kitose dviejose parodose – Sophie Calle „Atsitraukimai“ bei Udi Edelmano kolekcijoje – paminklai liūdi ir miršta kaip žmonės, o žmonės pavaduoja paminklus. Monumentalumo ilgesys glūdi kūne, o kiekvienas kūnas tesvajoja virsti paminklu.

Tokiems žiūrovų kūnams, regis, ir paruošti geltoni svarbių paminklų pjedestalai – tikslios jų kopijos. Juolab, kad šalia – Dainius Liškevičius, penkioms minutėms virtęs vėjarode ant Kauno pilies bokšto smaigalio, o paskui – apraudamu sūnum ant Žemaitės-Pietos kelių. Tušti pjedestalai veikia stipriau nei patys paminklai, nes verčia įsivaizduoti, persekioja nesatimi. Nukeltas paminklas palieka ne tiktai batus, bet ir stoką, kurios nepakėlusi minia būtinai turi užpildyti tuščią vietą, net nežiūrėdama, ką sugrąžina – šiandien Deimanto Narkevičiaus filme minia ploja dar entuziastingiau atgal ant pjedestalo užkeliamam Leninui nei prieš penkiolika metų, kai šį kūrinį mačiau pirmą kartą. Pastebiu, kaip statybininkai globoja skulptūrą, ją glosto, rūpestingai uždeda ant batų ir nepyksta atsitrenkę į bronzines klostes. Minios galia laiką atsukti atgal dabar atrodo šiurpinanti, o parodos įžangai parinktas Gintaro Zinkevičiaus triptikas „Dislokacija“ – pranašiškas: 1982 m. prie Lenino paminklo fotografuojasi kitas fotografas Remigijus Pačėsa, 1992 m. jis jau sako kalbą vietoje Lenino, o 2002-aisiais lieka tiktai baltos tuštumos daugtaškis, pakibęs klausimu, į kurį atsako cinikų tyla.

Jei Laimos Kreivytės surinkta kolekcija liudija dėmesį esamiems ir buvusiems paminklams, tai Paulina Pukytė visame mieste sužymi (ne)atminties vietas ir klausia: „Bet kaip prisiminti tai, ko NĖRA? Kaip neužmiršti to, kas YRA? Kaip užmiršti? Kaip įamžinti tai, ko norėtum, kad nebūtų buvę? Dabar, kai gresia persisotinimas paminklais, kokių ir kodėl mums jų reikia?“ Ar Lukiškių aikštėje reikia arklio, ar angelo, ar balso, tokio kaip Kauno geležinkelio stotyje, kuris kiekvieną tremtinį įvardija skaičiumi nuo 1 iki 300.000? Tai – Konstantino Bogdano kūrinys, kartu ir įamžinantis, ir ištrinantis individualybes begalinėje eilėje. Kadangi bienalė vyksta rudenį, oras palankus kūrinių apžiūrai – kai drebi susikišęs rankas į kišenes stūgaujant vėjams ir pliekiant lietui, lengviau įsijausti į holokausto ir sovietinės okupacijos išskobtas tuštumas mieste ir kolektyvinėje sąmonėje, vietoje žmonių palikusią „balvonus“. Į kapines sugrąžinantis lapkritis – itin tinkamas mėnuo, nes priverčia pagalvoti apie tai, ko NĖRA.

Liudijimai

Kai dalyvavau ekskursijoje, kuratorė pradėjo kelionę nuo paminklo, sukurto jos išgalvotos menininkės Adinos. Paminklo, kuris „visada čia buvo“, tik niekas jo nepastebėjo – paslaptingoji menininkė aproprijavo kastuvo geležtę, panaudotą sutvirtinti griūvančią žydų kapinių sieną. Su praeivių paliktais parašais – praeinančios, nepastebinčios, nepagalvojančios kasdienybės liudijimais. Šis kastuvas – žinome, kam dar jis galėjo būti panaudotas, – paminklu pavertė ir pačias kapines, kurioms atitverto ploto pusė yra tuščia. Kodėl? „Nes nebebuvo ką laidoti.“ Daugelis kitų laikinųjų bienalės paminklų skambėjo kaip tų čia niekada nebepalaidotų balsai.

Kaune gimusi Emma Goldman per Karolinos Freino Santakoje pastatytą švyturį siunčia savo autobiografiją, užkoduotą Morzės abėcėle. Sugurusių laiškų dėžučių armonika ant vienos senamiesčio sienos Philipo Millerio dėka dainuoja geto dainą „Žydų vaikas“ jidiš kalba. 42 sekundes įtemptai žiūrintys į lentelę ant šaligatvio su skaičiumi 42 tyli, tikėdamiesi jį pamatyti ant Laisvės alėjos 29-ojo namo, kur turėtų būti paminklas Nyderlandų karalystės garbės konsului Janui Zwartendijkui, išdavusiam 2.345 vizas žydams 1940-ųjų vasarą. Atminimo lentelė kabo priešingoje gatvės pusėje – ant 42-ojo namo, nes 29-ojo savininkas nesutiko ją kabinti. Šis skaičių galvosūkis yra geriausias atsakymas „apie gyvenimą, pasaulį ir visą kitą“ besiginčijantiems dėl to, ką statyti Lukiškių aikštėje. Išsprendęs galvosūkį, turės teisę spręsti – ką.

Laisvė virtuvėje

O kol ginčijamės, stipresnės jėgos iškerta medžius, užbetonuoja vejas ir pastato dar vieną stabą, kad priežastį kuo greičiau pamirštume. Ar ne tokia pasidarė „Laisvė“? Tykus tarpukariu sukurtas kovų už laisvę atminimo sodelis dabar nuščiuvęs laukia, kas bus, kai šalia, vietoje nykios Lenino aikštės, atsiras „kūrybiški namai pažangiam verslui“ ir „500 automobilių vietų“, džiaugsmingai skelbiamų vaikiškais piešiniais ant aplinkinių pastatų sienų. Japonas Tatzu Nishi, įkurdinęs Juozo Zikaro „Laisvę“ ant virtuvės stalo, ne tik siūlo prisiminti, kaip jos idėja buvo išsaugota virtuvinėse kalbose, nors paminklo nebuvo, bet ir pajusti jos, esančios,drebėjimą dabar, girdint už sienos griaudėjančias statybas. Pastoliais apstatytas paminklas irgi atrodo paruoštas rekonstrukcijai, laisvė – tik laikinai nutraukusi grandines, tokia neproporcingai didelė šalia bufeto su taurelėmis ir radijo taško. Priartėjus išryškėja kovos, nerimo, laikinumo ženklai, kuriuos užtušuoja atstumas žiūrint į paminklą iš apačios, matant tik angelišką figūrą. Naujosios paminklo apžiūrėjimo sąlygos vėlgi primena tai, ką taip patogu užmiršti – ir nebebranginti.

Čia paminėjau tik kelis kūrinius. Skaitydamas laikraštį jų vis tiek nepatirsi. Geriau jį padėti į šalį ir, pasiėmus bienalės žemėlapį, vaikščioti rudeninėmis Kauno gatvėmis ieškant laikinųjų paminklų, klausantis jų pasakojamų ir stebint, kaip tavo atmintyje keičiasi miestas. Ne trumpam, kaip nusifotografavus prie paminklo, bet visam laikui.

Kauno bienalė vyks iki lapkričio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aidas Puklevičius: baltos akacijos, žiedai emigracijos Premium 3

Nėra tokios temos, dėl kurios taip nesutartų visi tautiečiai, kaip emigracija. Pasiklausius jų, tai yra...

Verslo klasė
2018.02.18
Lietuvai 100: Vilnius sušvito laužais 13

Jubiliejinį demokratinės Lietuvos gimtadienį šalis pasitinka gausybe renginių, eisenų, pasisakymų,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Šimtmečio šventės visoje Lietuvoje

Šimtmečio proga į Vilnių sugužėjo miesto ir valstybės svečiai bei diplomatai, valstybinės įstaigos ir verslo...

2018.02.16
Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška 11

„Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos 2

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentūroje tradiciškai įteiktos Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2018.02.15
„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas,...

Laisvalaikis
2018.02.14
Milijono eurų premija – „Vasario 16 d. fondo“ tarybos rankose Premium 16

Prasideda antras etapas koncerno „MG Baltic“ iniciatyvoje – milijono eurų premiją dalins devynių asmenų...

Rinkodara
2018.02.14
„Finnair“ lėktuvuose atsisako popierinių leidinių

„Finnair“ lėktuvuose atsisakoma popierinių, nemokamai pradedami siūlomi skaitmeniniai leidiniai.

Transportas
2018.02.12
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Meryl Streep registruoja savo prekės ženklą

Viena garsiausių ir daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė Meryl Streep padavė prašymą patentuoti savo vardo...

Rinkodara
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 7

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Iliustruotoji istorija: ideologijų atsiradimas

Anarchizmo filosofijos šaknys glūdi senojoje Graikijoje, o pirmieji nacionalsocialistai kilo iš marksistų.

Laisvalaikis
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09
Diena su „Douglas“ vadove: lyderystės ypatumai ir efektyvumo receptai

Kai prieš septynerius metus prie UAB „Douglas LT“ vairo stojo Vilūnė Spaičė, įmonė valdė 40 parduotuvių.

Vadyba
2018.02.09
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji...

Laisvalaikis
2018.02.09
„Telesofto“ vadovo A. Stonio portretas: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai 4

Tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys kuria naujus...

Laisvalaikis
2018.02.09
Šimtmečiui – istorinių vėliavų parodos

Minint valstybingumo šimtmetį, Lietuvoje suplazdės istorinės vėliavos – nuo rekonstruotos XV a. vėliavos iki...

Laisvalaikis
2018.02.08
Vilniuje atidengtas paminklas broliams Vileišiams 1

Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas broliams Vileišiams, tautinio atgimimo...

Laisvalaikis
2018.02.08
Kėvišo bylų maratone – dar vienas pralaimėjimas 2

Vilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT) paskelbė atmetęs Gintauto Kėvišo, buvusio Lietuvos nacionalinio...

Laisvalaikis
2018.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau