Paminklai visam laikui: didžiausias koncentratas dabar – Kaune

Publikuota: 2017-11-11
 

Vis aptariami paminklai – ir buvę, ir esami, ir būsimi, ir galimi, ir negalimi, ir nesami. Didžiausias jų koncentratas dabar – Kaune, nes pagrindinė Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė pasirinko tokią temą.

Naujai statomi jau iš anksto pasenę paminklai erzina. Ir apipaminklintinų veikėjų sąrašai erzina. Ir kalbos apie arklius, angelus, sostuose sėdinčius dėdes erzina. Atsiprašau, jei toks mano teksto tonas erzina. Bet ir tegu – vis tiek sutarimo nebus, nes visi ginčo dalyviai geriausiai žino, kaip turi būti. Ši Kauno bienalė neaiškina, kaip turi būti. Ji siūlo paminėtinas vietas, įvykius ir žmones, kurių niekas neprisimena, ji klausia ir trukdo už(si)miršti.

Ateini ir išeini

Iš kur tas įsitikinimas, kad paminklas turi būti stabas, kuriam per šventes atnašaujamos gėlės, vainikai, atliekami gerbimo ritualai? Visomis kitomis dienomis jis būna nepastebima miesto vertikalė, o jo užmiršimo laipsnis matuojamas paukščių išmatų sluoksniu. Apie tai galvojau Kauno parodų rūmuose žiūrėdama Mariaus Ivaškevičiaus filmą, kur miesto tvarkdariai plauna Žaliojo tilto skulptūras – negailestingai pliekia jas vandeniu, tarsi norėtų pažadinti iš kliedesio ir pažeminti.

Skulptūros – ne žmonės, bet jų žmogiški pavidalai išprovokuoja emocingas reakcijas, surinktas Laimos Kreivytės kuruotoje parodoje „Ateini ar išeini?“. Šį pavadinimu tapusį klausimą 1995 m. iškėlė Gediminas Urbonas, toms pačioms skulptūroms ant galvų užmaukšlinęs veidrodžius, kuriuose atsispindėjęs dangus vargšelėms apsuko galvas. Jos mat atėjo, atžygiavo į Vilniaus centrą iš užmiesčio tyrų, kuriuose dabar dangų atspindi kur kas didesni veidrodžiai, niekada neišeisiantys. Paminklus iškėlusios ideologijos žlunga, o jie lieka, kaip toji ukrainietiška Motina Tėvynė, kurios vidaus garsus įrašė Kristina Inčiūraitė – atrodo, karingoji Tėvynė žvangėdama pyksta ant jos papėdėje šmirinėjančių ir banalybes kalbančių žmogelių.

Ant pjedestalo

Ir kitose dviejose parodose – Sophie Calle „Atsitraukimai“ bei Udi Edelmano kolekcijoje – paminklai liūdi ir miršta kaip žmonės, o žmonės pavaduoja paminklus. Monumentalumo ilgesys glūdi kūne, o kiekvienas kūnas tesvajoja virsti paminklu.

Tokiems žiūrovų kūnams, regis, ir paruošti geltoni svarbių paminklų pjedestalai – tikslios jų kopijos. Juolab, kad šalia – Dainius Liškevičius, penkioms minutėms virtęs vėjarode ant Kauno pilies bokšto smaigalio, o paskui – apraudamu sūnum ant Žemaitės-Pietos kelių. Tušti pjedestalai veikia stipriau nei patys paminklai, nes verčia įsivaizduoti, persekioja nesatimi. Nukeltas paminklas palieka ne tiktai batus, bet ir stoką, kurios nepakėlusi minia būtinai turi užpildyti tuščią vietą, net nežiūrėdama, ką sugrąžina – šiandien Deimanto Narkevičiaus filme minia ploja dar entuziastingiau atgal ant pjedestalo užkeliamam Leninui nei prieš penkiolika metų, kai šį kūrinį mačiau pirmą kartą. Pastebiu, kaip statybininkai globoja skulptūrą, ją glosto, rūpestingai uždeda ant batų ir nepyksta atsitrenkę į bronzines klostes. Minios galia laiką atsukti atgal dabar atrodo šiurpinanti, o parodos įžangai parinktas Gintaro Zinkevičiaus triptikas „Dislokacija“ – pranašiškas: 1982 m. prie Lenino paminklo fotografuojasi kitas fotografas Remigijus Pačėsa, 1992 m. jis jau sako kalbą vietoje Lenino, o 2002-aisiais lieka tiktai baltos tuštumos daugtaškis, pakibęs klausimu, į kurį atsako cinikų tyla.

Jei Laimos Kreivytės surinkta kolekcija liudija dėmesį esamiems ir buvusiems paminklams, tai Paulina Pukytė visame mieste sužymi (ne)atminties vietas ir klausia: „Bet kaip prisiminti tai, ko NĖRA? Kaip neužmiršti to, kas YRA? Kaip užmiršti? Kaip įamžinti tai, ko norėtum, kad nebūtų buvę? Dabar, kai gresia persisotinimas paminklais, kokių ir kodėl mums jų reikia?“ Ar Lukiškių aikštėje reikia arklio, ar angelo, ar balso, tokio kaip Kauno geležinkelio stotyje, kuris kiekvieną tremtinį įvardija skaičiumi nuo 1 iki 300.000? Tai – Konstantino Bogdano kūrinys, kartu ir įamžinantis, ir ištrinantis individualybes begalinėje eilėje. Kadangi bienalė vyksta rudenį, oras palankus kūrinių apžiūrai – kai drebi susikišęs rankas į kišenes stūgaujant vėjams ir pliekiant lietui, lengviau įsijausti į holokausto ir sovietinės okupacijos išskobtas tuštumas mieste ir kolektyvinėje sąmonėje, vietoje žmonių palikusią „balvonus“. Į kapines sugrąžinantis lapkritis – itin tinkamas mėnuo, nes priverčia pagalvoti apie tai, ko NĖRA.

Liudijimai

Kai dalyvavau ekskursijoje, kuratorė pradėjo kelionę nuo paminklo, sukurto jos išgalvotos menininkės Adinos. Paminklo, kuris „visada čia buvo“, tik niekas jo nepastebėjo – paslaptingoji menininkė aproprijavo kastuvo geležtę, panaudotą sutvirtinti griūvančią žydų kapinių sieną. Su praeivių paliktais parašais – praeinančios, nepastebinčios, nepagalvojančios kasdienybės liudijimais. Šis kastuvas – žinome, kam dar jis galėjo būti panaudotas, – paminklu pavertė ir pačias kapines, kurioms atitverto ploto pusė yra tuščia. Kodėl? „Nes nebebuvo ką laidoti.“ Daugelis kitų laikinųjų bienalės paminklų skambėjo kaip tų čia niekada nebepalaidotų balsai.

Kaune gimusi Emma Goldman per Karolinos Freino Santakoje pastatytą švyturį siunčia savo autobiografiją, užkoduotą Morzės abėcėle. Sugurusių laiškų dėžučių armonika ant vienos senamiesčio sienos Philipo Millerio dėka dainuoja geto dainą „Žydų vaikas“ jidiš kalba. 42 sekundes įtemptai žiūrintys į lentelę ant šaligatvio su skaičiumi 42 tyli, tikėdamiesi jį pamatyti ant Laisvės alėjos 29-ojo namo, kur turėtų būti paminklas Nyderlandų karalystės garbės konsului Janui Zwartendijkui, išdavusiam 2.345 vizas žydams 1940-ųjų vasarą. Atminimo lentelė kabo priešingoje gatvės pusėje – ant 42-ojo namo, nes 29-ojo savininkas nesutiko ją kabinti. Šis skaičių galvosūkis yra geriausias atsakymas „apie gyvenimą, pasaulį ir visą kitą“ besiginčijantiems dėl to, ką statyti Lukiškių aikštėje. Išsprendęs galvosūkį, turės teisę spręsti – ką.

Laisvė virtuvėje

O kol ginčijamės, stipresnės jėgos iškerta medžius, užbetonuoja vejas ir pastato dar vieną stabą, kad priežastį kuo greičiau pamirštume. Ar ne tokia pasidarė „Laisvė“? Tykus tarpukariu sukurtas kovų už laisvę atminimo sodelis dabar nuščiuvęs laukia, kas bus, kai šalia, vietoje nykios Lenino aikštės, atsiras „kūrybiški namai pažangiam verslui“ ir „500 automobilių vietų“, džiaugsmingai skelbiamų vaikiškais piešiniais ant aplinkinių pastatų sienų. Japonas Tatzu Nishi, įkurdinęs Juozo Zikaro „Laisvę“ ant virtuvės stalo, ne tik siūlo prisiminti, kaip jos idėja buvo išsaugota virtuvinėse kalbose, nors paminklo nebuvo, bet ir pajusti jos, esančios,drebėjimą dabar, girdint už sienos griaudėjančias statybas. Pastoliais apstatytas paminklas irgi atrodo paruoštas rekonstrukcijai, laisvė – tik laikinai nutraukusi grandines, tokia neproporcingai didelė šalia bufeto su taurelėmis ir radijo taško. Priartėjus išryškėja kovos, nerimo, laikinumo ženklai, kuriuos užtušuoja atstumas žiūrint į paminklą iš apačios, matant tik angelišką figūrą. Naujosios paminklo apžiūrėjimo sąlygos vėlgi primena tai, ką taip patogu užmiršti – ir nebebranginti.

Čia paminėjau tik kelis kūrinius. Skaitydamas laikraštį jų vis tiek nepatirsi. Geriau jį padėti į šalį ir, pasiėmus bienalės žemėlapį, vaikščioti rudeninėmis Kauno gatvėmis ieškant laikinųjų paminklų, klausantis jų pasakojamų ir stebint, kaip tavo atmintyje keičiasi miestas. Ne trumpam, kaip nusifotografavus prie paminklo, bet visam laikui.

Kauno bienalė vyks iki lapkričio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nidos kopose – Sartre‘o vizitą atkartojanti skulptūra 3

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo...

Laisvalaikis
2018.06.20
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 4

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08
„Nissan“ pažangaus mobilumo vizija lydi visas inovacijas Rėmėjo turinys 1

„Nissan“ pažangus mobilumas – prekės ženklo vizija transformuoti vairavimą ir gyvenimo būdą dominavo š. m.

Laisvalaikis
2018.06.07
Klaipėdoje prasidėjo džiazo festivalis

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, lotynų muzikos ritmais prasidėjo 24-asis Klaipėdos pilies džiazo...

Laisvalaikis
2018.06.07
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Nyderlandų karalius dėl šeimos tragedijos į Lietuvą atvyks be žmonos 4

Su karaliene Maxima birželio 13-15 d. Lietuvoje turėjęs viešėti Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis...

Laisvalaikis
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau