Paminklai visam laikui: didžiausias koncentratas dabar – Kaune

Publikuota: 2017-11-11
 

Vis aptariami paminklai – ir buvę, ir esami, ir būsimi, ir galimi, ir negalimi, ir nesami. Didžiausias jų koncentratas dabar – Kaune, nes pagrindinė Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė pasirinko tokią temą.

Naujai statomi jau iš anksto pasenę paminklai erzina. Ir apipaminklintinų veikėjų sąrašai erzina. Ir kalbos apie arklius, angelus, sostuose sėdinčius dėdes erzina. Atsiprašau, jei toks mano teksto tonas erzina. Bet ir tegu – vis tiek sutarimo nebus, nes visi ginčo dalyviai geriausiai žino, kaip turi būti. Ši Kauno bienalė neaiškina, kaip turi būti. Ji siūlo paminėtinas vietas, įvykius ir žmones, kurių niekas neprisimena, ji klausia ir trukdo už(si)miršti.

Ateini ir išeini

Iš kur tas įsitikinimas, kad paminklas turi būti stabas, kuriam per šventes atnašaujamos gėlės, vainikai, atliekami gerbimo ritualai? Visomis kitomis dienomis jis būna nepastebima miesto vertikalė, o jo užmiršimo laipsnis matuojamas paukščių išmatų sluoksniu. Apie tai galvojau Kauno parodų rūmuose žiūrėdama Mariaus Ivaškevičiaus filmą, kur miesto tvarkdariai plauna Žaliojo tilto skulptūras – negailestingai pliekia jas vandeniu, tarsi norėtų pažadinti iš kliedesio ir pažeminti.

Skulptūros – ne žmonės, bet jų žmogiški pavidalai išprovokuoja emocingas reakcijas, surinktas Laimos Kreivytės kuruotoje parodoje „Ateini ar išeini?“. Šį pavadinimu tapusį klausimą 1995 m. iškėlė Gediminas Urbonas, toms pačioms skulptūroms ant galvų užmaukšlinęs veidrodžius, kuriuose atsispindėjęs dangus vargšelėms apsuko galvas. Jos mat atėjo, atžygiavo į Vilniaus centrą iš užmiesčio tyrų, kuriuose dabar dangų atspindi kur kas didesni veidrodžiai, niekada neišeisiantys. Paminklus iškėlusios ideologijos žlunga, o jie lieka, kaip toji ukrainietiška Motina Tėvynė, kurios vidaus garsus įrašė Kristina Inčiūraitė – atrodo, karingoji Tėvynė žvangėdama pyksta ant jos papėdėje šmirinėjančių ir banalybes kalbančių žmogelių.

Ant pjedestalo

Ir kitose dviejose parodose – Sophie Calle „Atsitraukimai“ bei Udi Edelmano kolekcijoje – paminklai liūdi ir miršta kaip žmonės, o žmonės pavaduoja paminklus. Monumentalumo ilgesys glūdi kūne, o kiekvienas kūnas tesvajoja virsti paminklu.

Tokiems žiūrovų kūnams, regis, ir paruošti geltoni svarbių paminklų pjedestalai – tikslios jų kopijos. Juolab, kad šalia – Dainius Liškevičius, penkioms minutėms virtęs vėjarode ant Kauno pilies bokšto smaigalio, o paskui – apraudamu sūnum ant Žemaitės-Pietos kelių. Tušti pjedestalai veikia stipriau nei patys paminklai, nes verčia įsivaizduoti, persekioja nesatimi. Nukeltas paminklas palieka ne tiktai batus, bet ir stoką, kurios nepakėlusi minia būtinai turi užpildyti tuščią vietą, net nežiūrėdama, ką sugrąžina – šiandien Deimanto Narkevičiaus filme minia ploja dar entuziastingiau atgal ant pjedestalo užkeliamam Leninui nei prieš penkiolika metų, kai šį kūrinį mačiau pirmą kartą. Pastebiu, kaip statybininkai globoja skulptūrą, ją glosto, rūpestingai uždeda ant batų ir nepyksta atsitrenkę į bronzines klostes. Minios galia laiką atsukti atgal dabar atrodo šiurpinanti, o parodos įžangai parinktas Gintaro Zinkevičiaus triptikas „Dislokacija“ – pranašiškas: 1982 m. prie Lenino paminklo fotografuojasi kitas fotografas Remigijus Pačėsa, 1992 m. jis jau sako kalbą vietoje Lenino, o 2002-aisiais lieka tiktai baltos tuštumos daugtaškis, pakibęs klausimu, į kurį atsako cinikų tyla.

Jei Laimos Kreivytės surinkta kolekcija liudija dėmesį esamiems ir buvusiems paminklams, tai Paulina Pukytė visame mieste sužymi (ne)atminties vietas ir klausia: „Bet kaip prisiminti tai, ko NĖRA? Kaip neužmiršti to, kas YRA? Kaip užmiršti? Kaip įamžinti tai, ko norėtum, kad nebūtų buvę? Dabar, kai gresia persisotinimas paminklais, kokių ir kodėl mums jų reikia?“ Ar Lukiškių aikštėje reikia arklio, ar angelo, ar balso, tokio kaip Kauno geležinkelio stotyje, kuris kiekvieną tremtinį įvardija skaičiumi nuo 1 iki 300.000? Tai – Konstantino Bogdano kūrinys, kartu ir įamžinantis, ir ištrinantis individualybes begalinėje eilėje. Kadangi bienalė vyksta rudenį, oras palankus kūrinių apžiūrai – kai drebi susikišęs rankas į kišenes stūgaujant vėjams ir pliekiant lietui, lengviau įsijausti į holokausto ir sovietinės okupacijos išskobtas tuštumas mieste ir kolektyvinėje sąmonėje, vietoje žmonių palikusią „balvonus“. Į kapines sugrąžinantis lapkritis – itin tinkamas mėnuo, nes priverčia pagalvoti apie tai, ko NĖRA.

Liudijimai

Kai dalyvavau ekskursijoje, kuratorė pradėjo kelionę nuo paminklo, sukurto jos išgalvotos menininkės Adinos. Paminklo, kuris „visada čia buvo“, tik niekas jo nepastebėjo – paslaptingoji menininkė aproprijavo kastuvo geležtę, panaudotą sutvirtinti griūvančią žydų kapinių sieną. Su praeivių paliktais parašais – praeinančios, nepastebinčios, nepagalvojančios kasdienybės liudijimais. Šis kastuvas – žinome, kam dar jis galėjo būti panaudotas, – paminklu pavertė ir pačias kapines, kurioms atitverto ploto pusė yra tuščia. Kodėl? „Nes nebebuvo ką laidoti.“ Daugelis kitų laikinųjų bienalės paminklų skambėjo kaip tų čia niekada nebepalaidotų balsai.

Kaune gimusi Emma Goldman per Karolinos Freino Santakoje pastatytą švyturį siunčia savo autobiografiją, užkoduotą Morzės abėcėle. Sugurusių laiškų dėžučių armonika ant vienos senamiesčio sienos Philipo Millerio dėka dainuoja geto dainą „Žydų vaikas“ jidiš kalba. 42 sekundes įtemptai žiūrintys į lentelę ant šaligatvio su skaičiumi 42 tyli, tikėdamiesi jį pamatyti ant Laisvės alėjos 29-ojo namo, kur turėtų būti paminklas Nyderlandų karalystės garbės konsului Janui Zwartendijkui, išdavusiam 2.345 vizas žydams 1940-ųjų vasarą. Atminimo lentelė kabo priešingoje gatvės pusėje – ant 42-ojo namo, nes 29-ojo savininkas nesutiko ją kabinti. Šis skaičių galvosūkis yra geriausias atsakymas „apie gyvenimą, pasaulį ir visą kitą“ besiginčijantiems dėl to, ką statyti Lukiškių aikštėje. Išsprendęs galvosūkį, turės teisę spręsti – ką.

Laisvė virtuvėje

O kol ginčijamės, stipresnės jėgos iškerta medžius, užbetonuoja vejas ir pastato dar vieną stabą, kad priežastį kuo greičiau pamirštume. Ar ne tokia pasidarė „Laisvė“? Tykus tarpukariu sukurtas kovų už laisvę atminimo sodelis dabar nuščiuvęs laukia, kas bus, kai šalia, vietoje nykios Lenino aikštės, atsiras „kūrybiški namai pažangiam verslui“ ir „500 automobilių vietų“, džiaugsmingai skelbiamų vaikiškais piešiniais ant aplinkinių pastatų sienų. Japonas Tatzu Nishi, įkurdinęs Juozo Zikaro „Laisvę“ ant virtuvės stalo, ne tik siūlo prisiminti, kaip jos idėja buvo išsaugota virtuvinėse kalbose, nors paminklo nebuvo, bet ir pajusti jos, esančios,drebėjimą dabar, girdint už sienos griaudėjančias statybas. Pastoliais apstatytas paminklas irgi atrodo paruoštas rekonstrukcijai, laisvė – tik laikinai nutraukusi grandines, tokia neproporcingai didelė šalia bufeto su taurelėmis ir radijo taško. Priartėjus išryškėja kovos, nerimo, laikinumo ženklai, kuriuos užtušuoja atstumas žiūrint į paminklą iš apačios, matant tik angelišką figūrą. Naujosios paminklo apžiūrėjimo sąlygos vėlgi primena tai, ką taip patogu užmiršti – ir nebebranginti.

Čia paminėjau tik kelis kūrinius. Skaitydamas laikraštį jų vis tiek nepatirsi. Geriau jį padėti į šalį ir, pasiėmus bienalės žemėlapį, vaikščioti rudeninėmis Kauno gatvėmis ieškant laikinųjų paminklų, klausantis jų pasakojamų ir stebint, kaip tavo atmintyje keičiasi miestas. Ne trumpam, kaip nusifotografavus prie paminklo, bet visam laikui.

Kauno bienalė vyks iki lapkričio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežius Estijoje perspėja dėl galios demonstravimo ir ginklavimosi pavojų

Estijoje viešintis popiežius Pranciškus antradienį perspėjo dėl pavojų, kuriuos kelia ginklavimasis ir...

Laisvalaikis
2018.09.25
Vilniaus koncertų įstaigų vadovai įkliuvo į viešųjų pirkimų spąstus 5

2018–2019 m. sezoną Vilniuje rekonstruojamos penkios nacionalinių ir valstybinių įstaigų statusą turinčios...

Laisvalaikis
2018.09.25
Liudas Mažylis su konservatoriais kandidatuos į Europarlamentą 7

Vasario 16-osios aktą atradęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis opozicinės Tėvynės...

Verslo aplinka
2018.09.25
Popiežius išlydėtas iš Lietuvos

Praėjusį savaitgalį į Baltijos šalis valstybinio ir apaštališkojo vizito atvykęs popiežius Pranciškus...

Laisvalaikis
2018.09.25
Popiežiaus vizitas Lietuvoje: svarbiausios mintys ir gražiausi kadrai

Rugsėjo 22 ir 23 d. Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus paragino mus semtis stiprybės iš praeities,...

Laisvalaikis
2018.09.24
„Michael Kors“ už 1,7 mlrd. Eur ketina pirkti mados namus „Versace“

40 metų gyvuojantys mados namai „Versace“ ketina pasirašyti pardavimo sandorį su JAV dizaino grupe „Michael...

Laisvalaikis
2018.09.24
Popiežiaus žinia latviams: laisvė yra užduotis kiekvienam 1

Laisvei puoselėti reikia ir atskirų žmonių, ir visuomenės tobulėjimo, sako pirmadienį į Latviją atvykęs...

Laisvalaikis
2018.09.24
Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas 5

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 15

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
Maljorkoje atidarys viešbutį tik moterims 3

Maljorkoje planuojama atidaryti viešbutį, skirtą tik moterims. Verslininkai tikisi, kad tokia koncepcija...

Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių 2

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Egipte rastas puikiai išsilaikęs sfinksas 1

Egipte aptiktas puikiai išsilaikęs sfinksas. Manoma, kad jam galėtų būti daugiau kaip 2.000 m.

Laisvalaikis
2018.09.23
Iliustruotoji istorija: Čikaga, iš pelkės pakeltas miestas 5

Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo...

Laisvalaikis
2018.09.23
Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų susirinko į popiežiaus mišias Kaune 5

Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų sekmadienio rytą susirinko į Kauno Santaką dalyvauti popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.09.23
5 svarbios popiežiaus Pranciškaus citatos viešint Vilniuje 11

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais, tikinčiaisiais ir...

Laisvalaikis
2018.09.22
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai 3

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežius Pranciškus vieši Lietuvoje 1

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios rytą, su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu atvyko popiežius Pranciškus. Per dvi...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežiaus vizitui – užsienio ir lietuvių žurnalistų desantas

Per dvi viešnagės Lietuvoje dienas Popiežius Pranciškus susitiks su valstybės vadovais ir visuomenės...

Rinkodara
2018.09.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau