Prokuratūra nepradės tyrimo dėl Vanagaitės pasisakymų

Viešųjų ryšių specialistė ir rašytoja Rūta Vanagaitė spalio gale sukėlė visuomenės pasipiktinimą, kai pareiškė, kad turi surinkusi duomenų, kurie esą byloja, kad partizanas Ramanauskas-Vanagas buvo KGB agentas.

Po šių pasisakymų, leidykla „Alma Littera“ išėmė iš prekybos visas p. Vanagaitės knygas, o Generalinė prokuratūra gavo kelių organizacijų prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą dėl partizano Ramanausko-Vanago galimo šmeižimo ir mirusio atminimo paniekinimo.

„R. V. (Rūtos Vanagaitės –VŽ) paskelbti teiginiai sukėlė tikrai didelę visuomenės reakciją ir nepasitenkinimą, todėl jie galėtų būti vertinami etikos, moralės bei kitais aspektais, tačiau vadovaujantis Baudžiamojo kodekso reikalavimais, tokie pasisakymai negali būti pripažinti nusikalstama veika“, – pranešime spaudai cituojamas prokuroras Darius Čaplikas.

Prokuratūra teigia, kad šmeižimu yra laikytinas tik gyvo asmens orumo ar garbės žeminimo atveju. Tuo tarpu mirusiojo atminimo niekinimas kaip nusikalstama veika pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti vertinamas tik tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia.

Tai yra – suvokė, jog skleidžia apie mirusį melagingus prasimanymus ir kad tai gali nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo atminimui bei tokių melagingų teiginių skelbimu siekė būtent tokios žmonių reakcijos.

„Šiuo konkrečiu atveju įvertinus R. V. (Rūtos Vanagaitės – VŽ) pasisakymų šia tema visumą pripažinta, jog duomenų, kurie leistų įrodyti, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, nėra“, - skelbia prokuratūra.

Istorine prasme p. Vanagaitės pasisakymai nebuvo tikrinami.

Erzinantys pasisakymai – demokratinės visuomenės dalis

Priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Generalinė prokuratūra atsižvelgė ir į Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) formuojamą praktiką.

Vienoje iš bylų EŽTT teigė, kad nuomonės reiškimo laisvė yra viena esminių demokratinės visuomenės pagrindų, viena pagrindinių sąlygų jos bei kiekvieno individo vystymui. Europos teisė yra taikoma ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios, bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti visuomenę ar atskirą jos dalį.

„Tai tarnauja pliuralizmo, tolerancijos bei plačių užmojų formavimui, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“. Tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti „formalumai“, „sąlygos“ ar „apribojimai“ privalo būti proporcionalūs siekiamam teisėtam tikslui“, - teigia EŽTT.

VŽ rašė, kad p. Vanagaitė praėjusią savaitę atsiprašė dėl savo pasisakymų apie Lietuvos partizaną.