Tamsusis prekybos kūnais verslas

Publikuota: 2017-10-28
Savo ar artimųjų kūną mokslui po mirties paaukoję amerikiečiai dažnai nežino, kad jis atsidurs prekeivių rankose. 
„Mattonstock.com“ nuotr.
Savo ar artimųjų kūną mokslui po mirties paaukoję amerikiečiai dažnai nežino, kad jis atsidurs prekeivių rankose. „Mattonstock.com“ nuotr.

Lietuvoje savo kūną po mirties mokslo tyrimams paaukoja keletas, Amerikoje — keliasdešimt tūkstančių žmonių per metus. Mūsų šalyje paaukoto kūno paskirtis ir elgesys su juo aiškiai apibrėžti įstatymais, o Amerikoje tokių visai nėra. „Reuters“ paviešino tamsiąją JAV prekybos donorų kūnais ir jų dalimis pusę.

Las Vegaso laidojimo namuose guli reklaminė skrajutė, kurioje virš rankomis susikibusios poros užrašyta: „Padėsime, kai reikės.“

Šitaip privati kompanija „Pietų Nevados donorų paslaugos“ gedinčioms šeimoms siūlosi padengti brangias kremavimo paslaugas mainais už artimojo palaikų paaukojimą „pažangiems medicinos tyrimams“.

Ši kompanija 2015-aisiais buvo atkreipusi tyrėjų dėmesį. Į įmonės teritoriją jie atvyko sulaukę keleto įmonės sandėlių kaimynystėje gyvenančių žmonių skambučių. Aplink sandėlius jie teigė ne kartą jutę keistą smarvę, o šiukšlių konteineriuose pastebėję kruvinų palaikams vežti skirtų dėžių.

Bendrovės kieme inspektoriai išvydo medicininiais drabužiais vilkintį darbuotoją, atitirpinimo skysčiu purškiantį sušaldytą žmogaus torsą.

Paaiškėjo, rašo „Reuters“, kad jokio kriminalo nėra: „Pietų Nevados donorų paslaugos“ verčiasi prekyba žmogaus kūnų dalimis.

Ji įsigyja tyrimams paaukotus palaikus, juos supjausto, užšaldo, o vėliau ieško klientų – medicinos mokslininkų, mokymus rengiančių organizacijų, kitų pirkėjų.

Svarbu mokslui

„Reuters“ pabrėžia, kad donorystė yra nepaprastai svarbi medicinos studijoms ir tyrimams. Chirurgai tvirtina, kad joks manekenas ar kompiuterinė simuliacija neatstos tikro kūno: operuojant svarbu ne tik techninės žinios, bet ir lytėjimo patirtis, emocijos. Paramedikai su žmonių galvomis ir torsais treniruojasi, kaip tinkamai įstatyti kvėpavimo žarneles. Mokslininkai, dirbdami su paaukotais žmonių kūnais, kuria naujus chirurgijos instrumentus ir vaistus. Tik donorų palaikai leido išrasti vaistus pirmojo tipo diabetui gydyti.

Kasmet JAV kūnus paaukoja tūkstančiai amerikiečių, tikinčių, kad remia mokslą.

„Tačiau daugelis nė nenumanydami remia verslą – jų ar artimųjų kūnais prekiaujama kaip žaliava menkai reguliuojamoje rinkoje“, – rašo „Reuters“.

Dažniausiai brokeriai įsigyja neturtingų žmonių kūnus: mainais už savo pinigus jie siūlo šeimai grąžinti dalį kremuoto kūno.

Artimieji tikisi, kad su kūnu elgiamasi tinkamai ir pagal paskirtį. Tačiau Amerikoje draudžiama tik prekyba organais – širdimis, kepenimis ar inkstais, bet niekas nereguliuoja prekybos lavonais ar jų dalimis, nekontroliuoja tuo besiverčiančių įmonių.

Palyginkime, Lietuvos įstatymai draudžia „bet kokius civilinius komercinius sandorius, kurių objektai — gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės ir organai“. O Amerikoje bet kas kūną gali įsigyti, bet kam parduoti, o su nereikalingomis jo dalimis elgtis kaip tinkamas. „Reuters“ pamėgino iš Amerikos brokerių nusipirkti užšaldytą kaklą ir dvi galvas. Pakako vos kelių apsikeitimų elektroniniais laiškais, ir sandoris buvo patvirtintas.

Dėl to ir „Pietų Nevados donorų paslaugų“ atveju tyrėjai buvo bejėgiai: vienam įmonės darbuotojui jie surašė pažeidimo protokolą už tai, kad „jis teršė aplinką“.

JAV nėra brokerių, prekiaujančių kūnais, duomenų bazės, tačiau „Reuters“ pavyko nustatyti, kad JAV per pastaruosius penkerius metus tuo vertėsi 34 kompanijos. 25 iš jų buvo verslo įmonės, likusios – ne pelno siekiančios organizacijos.

Vien per trejus metus viena iš įmonių iš šio verslo uždirbo mažiausiai 12,5 mln. USD.

„Reuters“ suskaičiavo, kad nuo 2011 iki 2015 m. privatūs brokeriai gavo mažiausiai 50.000 palaikų ir pardavė per 182.000 kūno dalių.

Kainos, kaip sako verslininkai, priklauso nuo aplinkybių. Vidutiniškai visas kūnas parduodamas už 3.000–5.000 USD, tačiau kartais kaina gali kilti iki 10.000 USD. Siekiant dar didesnės naudos, kūnas skaidomas į dalis. „Reuters“ pavyko pažvelgti į septynių kompanijų dokumentus ir išsiaiškinti, kad torsai su kojomis buvo parduodami po 3.575 USD, galvos kaina – 500, pėdos – 350, stuburo – 300 USD.

Įsitraukia laidojimo namai

Brokeriai ima bendradarbiauti ir su laidojimo paslaugų verslo atstovais. „Reuters“ sužinojo, kad 62 JAV laidojimo namai yra pasirašę tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus su prekybos kūnais tarpininkais. Laidojimo paslaugų organizacijos suteikia brokeriams informaciją apie galimus donorus. Už šią paslaugą brokeriai moka nuo 300 iki 1.430 USD.

Kai kurios laidojimo kompanijos pačios ėmėsi prekybos negyvais kūnais verslo. Oklahomoje dviejų laidojimo namų savininkai su 650.000 USD investicija įkūrė startuolį – prekybos kūnais bendrovę. Ji dirba tame pačiame pastate, kaip ir laidojimo namai.

Tamsiausia pusė

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais su paaukotais palaikais elgiamasi tinkamai. Skaičiuojama, kad nuo 2004 m. 2.357 kūno dalys, gautos iš 1.638 kūnų, buvo panaudotos nederamai.

Šis skaičius paremtas teismų, policijos, bankroto administratorių, pačių brokerių įrašais ir yra kur kas mažesnis negu iš tikrųjų, neabejoja „Reuters“.

Kai kuriais iš šių atvejų palaikai buvo paimti be mirusiųjų ar jų artimųjų žinios, kitais atvejais donorams nebuvo paaiškinta, kur ir kaip jų kūnai bus naudojami po mirties. Pasitaikė atvejų, kai lavonai buvo pjaustomi ne medicininiais įrankiais, o elektriniais pjūklais. Buvo atvejų, kai kūno dalys buvo laikomos antisanitarinėmis sąlygomis ir supuvo.

Užtat dauguma prekybos kūnais brokerių savo verslui apibūdinti pasirenka atsargią terminologiją. Savo įmones jie vadina netransplantuojamų audinių bankais, nesako „kūno dalys“, o vadina tai „audiniais“. Be to, nesutinka, kad „parduoda“ kūno dalis, – tik ima „mokestį už paslaugą“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iliustruotoji istorija: Stalino budelis nužudė milijonus 9

Josifo Stalino užmiesčio namas skendi nakties tamsoje, kai 1953 m. kovo 2 d. juodas limuzinas sustoja...

Laisvalaikis
2019.07.20
Knygos: Ginklai, mikrobai ir plienas kviečio draugijoje Premium

Kviečio įtaka žmonijos vystymuisi yra nepaneigiama, tačiau gerokai pervertinta. Atahualpa ir Francisco...

Verslo klasė
2019.07.20
Verslumo guru L. Farrellas: dar neturėjome tiek galimybių imtis verslo Premium

„Dar niekada neturėjome tiek galimybių imtis verslo. Verslumo taisyklės yra universalios, bėda ta, kad dažnai...

Laisvalaikis
2019.07.19
Paroda: A. Sutkaus fotografijos Kaune

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro memoria“, kurioje –...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paskelbti mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai

Už reikšmingus tarptautinius mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva užsienyje dirbantiems...

Laisvalaikis
2019.07.18
 Nuo savo būsto laiptų – į Baltijos jūrą  Verslo tribūna 9

 Romantiniai vaizdai iš filmų, kai jų herojai išėję pro savo būsto duris lipa į laivelį ir plaukią į jūrą...

Statyba ir NT
2019.07.18
Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 3

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 21

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 10

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai 1

Vilniuje, Vokiečių gatvės kieme, šiemet tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradžiugino...

2019.07.12
Verslininkas D. Giknius – apie šaulius, šamus ir išnaudotas galimybes Premium 6

Donatas Giknius vadovauja reklamos agentūrai „General Promotion Baltic“, su sesers šeima Kėdainių rajone...

Laisvalaikis
2019.07.12
A. Gailius: Th. Mannas nebuvo narsuolis, bet stengėsi elgtis padoriai Premium

Liepos 13–20 d. Ni­do­je vyksta XXIII tarp­tautinis Thomo Manno (1875–1955) festivalis. Šių metų jo tema...

Laisvalaikis
2019.07.11
Lietuvos pašonėje – laukiamiausias Europos melomanų vasaros festivalis Verslo tribūna

Klasikinės muzikos mėgėjus vasaros savaitgaliais kviečia kaimynai latviai – šalies sostinėje ir pajūryje...

Laisvalaikis
2019.07.11
Trijų pasaulio milijardierių turtas viršija 100 mlrd. USD 16

Turtingiausias europietis Bernardas Arnault įstojo į išskirtiniausią pasaulio klubą – žmonių, kuriems...

Laisvalaikis
2019.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau