Oro tarša — pavojinga gyvybei

Zita Šilienė, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja, VŽ teigia, kad svarbiau ne taršos normų viršijimo lygis, o dažnumas.

„Kiekvienai teršalų rūšiai yra nustatytos vadinamosios ribinės vertės. Vienų teršalų jos yra trumpalaikės – tai reiškia, kad gali pakenkti ir vienos valandos ar dienos aukšta teršalų koncentracija, o kiti teršalai pakenkia per ilgesnį laiką. Lietuvoje kietųjų dalelių metinės ribinės vertės per 15 m. niekada neviršytos nė viename mieste, tačiau vidutinė paros buvo viršyta beveik visuose šalies miestuose. Kitas kriterijus – tokių dienų, kai taršos norma viršijama, skaičius. Pagal ES direktyvas jų per per metus negali būti daugiau kaip 35. O Pasaulinė Sveikatos Organizacija laikosi nuomonės, kad ir 7 d. per metus viršytos normos gali pakenkti sveikatai“, – teigia p. Šilienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos miestuose tarša, palyginus su kitų Europos šalių, vis dėlto yra nedidelė: užterštumu mes lenkiame nebent Šiaurės šalis, Airiją. Tiesa, visiškai grynu oru vis tiek nekvėpuojame: nulinės kietųjų dalelių koncentracijos Vilniuje, taip pat Klaipėdoje, Panevėžyje niekada nepasitaiko.

Tarša sukelia daug mirčių

Medicinos žurnalas „The Lancet“ ką tik paskelbė tyrimo apie oro taršos poveikį sveikatai išvadas. 2015-aisiais pasaulyje dėl šios priežasties mirė 9 mln. žmonių. Daugiausiai – Bangladeše ir Somalyje. Tuo tarpu mažiausiai mirčių, kurias sukėlė oro tarša, užfiksuota Švedijoje ir Brunėjuje.

Daugelį mirčių sukėlė susirgimai, kurių priežastys siejamos su kietosiomis dalelėmis: tai širdies ligos, infarktas, plaučių vėžys.

„Užterštumas nėra vien aplinkos apsaugos klausimas. Jis veikia žmonių sveikatą ir gerovę“, – teigia Prof. Philipas Landriganas, studijos autorius iš Niujorko Icahno medicinos mokyklos.

Jis atkreipia dėmesį, kad 6.5 mln. žmonių per metus miršta dėl skirtingų taršos šaltinių sukeltų susirgimų: vienus susargdina lauko tarša, pavyzdžiui, dujos. Kitiems pakenkia namų oro taršos šaltiniai – kūrenamos malkos ar anglys.

Didžiojoje Britanijoje, kaip skelbia BBC, per metus nuo oro taršos miršta maždaug 50.000 žmonių. Dar daugiau gyvybių tarša pareikalauja Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Danijoje.

Kitas neseniai skelbtas tyrimas atskleidė taršos ryšį su inkstų veiklos sutrikimais. Kaip teigia „The Lancet“, kietosios dalelės, azoto dioksidas ir anglies monoksidas neigiamai veikia inkstų veiklą, nors skaičiais ši sąveika kol kas neišreikšta.