Paryžiuje – dviejų turtuolių architektūriniai eksperimentai

FOTOGALERIJA WEB_Paryžius tampa dviejų turtuolių architektūriniu eksperimentu (5 nuotr.)

Praeityje jiedu rungėsi dėl aukštosios mados rinkos: prieš 20 m. tarp p. Arnault ir p. Pinault vyko nuožmi kova dėl „Gucci“ ir „Yves Saint Laurent“ mados namų kontrolinio paketo bei įtakos mados pasaulyje.

Per teismus šiaip taip išsidalinę, kas kuriam priklausys, du turtingiausi Europos vyrai ir toliau nerimsta: varžosi dosniai finansuodami Paryžiaus statybas: kiekvienas jų žada pagal savo supratimą sukurti geresnį mados ir šiuolaikinio meno sostinės — Paryžiaus — veidą.

Bernardas Arnault, didžiausios pasaulyje prabangos prekių grupės „LVMH Moet Hennessy Louis Vuitton“ vadovas ir pagrindinis akcininkas, yra turtingiausias žmogus Europoje. „Forbes“ duomenimis, jo turtas siekia 41 mlrd. USD, o „Bloomberg“ milijardierių reitinge jis užima septintą vietą tarp turtingiausių pasaulio žmonių.

Francois Pinault yra vienos didžiausių pasaulyje prabangos prekių grupės PPR įkūrėjas ir pagrindinis akcininkas. Jam priklauso „Gucci“ mados ir „Christie‘s“ aukcionų namai, taip pat gilias tradicijas turinti Bordo vyninė „Chateau Latour“. Jis yra sukaupęs 13 mlrd. USD turto, o „Bloomberg“ milijardierių reitinge yra 33-ias.

Dygsta kvartalai

„Bloomberg“ skelbia, kad vienas brangiausių ir įspūdingiausių šiandien vykdomų Paryžiaus architektūros projektų – p. Arnault valdomo „LVMH Moet Hennessy Louis Vuitton“ pastato rekonstrukcija. Pačiame Paryžiaus centre, Senos krantinėje įsikūrę prekybos rūmai „La Samaritaine“ atgims iš naujo ir, kaip skelbiama, sužibės modernumu bei taps nauju Paryžiaus aukštosios mados architektūros veidu. Milijardieriui toks užmojis kainuos maždaug 500 mln. Eur.

Vos už penkių minučių kelio pėsčiomis „dirba“ p. Pinault lėšos. Turtuolio vadovaujama prabangos prekių grupė „Kering“ siekia renovuoti istorinę Paryžiaus prekių biržą ir čia eksponuoti dalį milijardieriaus sukauptos šiuolaikinio meno kolekcijos.

Abu projektus, kurie turi būti užbaigti iki kitų metų pabaigos, kūrė japonų architektai, abu laimėję Pritzkerio architektūros premijas.

Ponai Pinault ir Arnault vysto ir kitus urbanistinius projektus nuo naujų parduotuvių ir verslo kvartalų statybų iki investicijų į meno galerijų rekonstravimą.

Per pastaruosius dvejus metus p. Arnault dėka Paryžiuje atsidarė nauji vienas už kitą įspūdingesni „Givenchy“, „Rimowa“, „Celine“ salonai. Šį spalį „Louis Vuitton“ mados namai po ketverius metus trukusios renovacijos Vandomo aikštėje, juvelyrų kvartale prie pat „Ritz Paris“ viešbučio, atidarė vardinę parduotuvę, kurioje bus prekiaujama ir „Dior“, „Hublot“ bei „Chaumet“ gaminiais. LVMH iš esmės pakeitė XVIII a. pastato fasadą – naujasis prekybos centras puikuojasi auksiniais saulės motyvais ir atrodo kur kas prabangiau.

Kitoje kvartalo pusėje „plastinis veido patempimas“, kaip rašo „Bloomberg“, atliekamas p. Pinault „Kering“ grupei priklausančiam juvelyrikos salonui „Boucheron“.

Mada – kultūrai

Prieš keletą metų p. Pinault atsisakė planų vienoje Senos salų pastatyti muziejų ir atidarė jį Venecijoje.

Netrukus p. Arnault paskelbė prikelsiąs 2005 m. uždarytą buvusį Menų ir tradicijų muziejų Paryžiaus Bulonės miške. 2014-aisiais čia duris atvėrė Franko Gehry, žinomo dizainerio iš Niujorko, suprojektuotas modernus muziejus „Fondation Louis Vuitton“.

2020-aisiais p. Arnault iniciatyva atsidarys p. Gehry projektuotas modernus menų ir kultūros centras „Maison LVMH“.

Kaip rašo „Financial Times“, tai būsiąs svarbiausias projektas šiuolaikinio meno fronte Paryžiuje per daugybę metų.

Kultūros rėmimas iš aukštosios mados industrijos lėšų Paryžiui nėra naujiena. Pinigai iš „haute couture“ į kultūros sritį ėmė plūsti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 1970-aisiais mados magnato Pierre’o Cardino lėšomis XVIII a. pastate Eliziejaus laukuose atidarytas „L‘Espace Pierre Cardin“ – po vienu stogu įsikūrė teatras, kino teatras, meno galerija, naktinis klubas, konferencijų erdvės.

„Tačiau p. Arnault ir p. Pinault pakilo dar vienu laipteliu aukščiau“, – sako Michaelis Storperis, urbanistikos studijų profesorius iš Londono ekonomikos ir socialinių mokslų mokyklos Paryžiuje. „Viskas tarpusavyje dera: prabangus apsipirkimas, muziejai, viešbučiai. Šioje srityje matome akivaizdų proveržį“, – įsitikinęs p. Storperis. jis atkreipia dėmesį, kad tokio progreso variklis — ir dviejų magnatų konkurencija.

Amžini konkurentai

Kodėl du magnatai vis ko nors nepasidalina, nesuprasi – rašo „Bloomberg“. Svarstoma, gal jiedu iš tiesų panašiai mąsto ir todėl lyg susitarę užsimano teisių į „Gucci“, „Louis Vuitton“ ar Paryžiaus architektūros projektus. O gal milijardieriai iki šiol jaučia praeities nuoskaudas ir tebesistengia nugvelbi vienas kito idėjas.

Jie nuolat konkuruoja, visada žengia koja kojon, kartais tai atrodo net absurdiškai.

„Kering“ administracija praėjusiais metais persikėlė į kairiajame Senos krante stovintį XVII a. ligoninės pastatą. Vos už kelių žingsnių yra LVMH prekybos centras „Le Bon Marche“, pradėjęs veiklą 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje“, – atkreipia dėmesį Delphine Dion, Eseko verslo mokyklos profesorė, kurios specializacija – prabangos prekių rinka.

Vienintelis kartas, kai p. Arnault ir p. Pinault suvienijo jėgas, buvo prieš mėnesį, kai turtuolių valdomos kompanijos LVMH ir „Kering“ bendrame pranešime spaudai paskelbė atsisakančios pernelyg liesų ir jaunesnių nei 16 m. modelių, o Antoine’as Arnault, LVMH vykdomasis direktorius ir vyriausiasis p. Arnault sūnus, patikino, kad „kai kurie sprendimai yra aukščiau konkurencijos ir nesutarimų“.

Vis dėlto ekspertai dviejų milijardierių varžybas vertina labai palankiai, nes ji, pasak „Bloomberg“, varo Paryžių į priekį.

„Prabangos prekių ženklai, imdamiesi architektūrinių projektų, visuomet kviečia pačios aukščiausios kvalifikacijos architektus. Šie visuomet linkę išsaugoti istorinius pastatus, o jų architektūriniai potėpiai yra subtilūs ir skoningi“, – teigia Prancūzijos paveldo išsaugojimo tarybos narys Julienas Lacaze.

Tačiau perspėja, kad galimos ir „architektūrinės grimasos“ – pavyzdžiui, 200 pėdų raibuliuojančio stiklo fasadas, kuriuo netrukus pasipuoš p. Arnault „La Samaritaine“.

„Prekiniam ženklui noras išsiskirti – visiškai suprantamas. Tačiau Paryžiaus architektūrai toks siekis gali baigtis architektūrine kakofonija“, – perspėja p. Lacaze.