Kas geriau padės parduoti: regiono ar šalies kilmės etiketė?

Publikuota: 2017-10-01
Sebastiano di Bella, Sicilijos ūkininkų asociacijos prezidentas, įsitikinęs: „Šalies vardui rinkose įtvirtinti reikia 10 metų didelių pastangų.“ Gabijos Karlonaitės nuotr.
Sebastiano di Bella, Sicilijos ūkininkų asociacijos prezidentas, įsitikinęs: „Šalies vardui rinkose įtvirtinti reikia 10 metų didelių pastangų.“ Gabijos Karlonaitės nuotr.

Šių metų pavasarį Sicilijos ūkininkų asociacija (it. Agricoltori Siciliani Associati) nusprendė Lietuvoje prekiauti savo produktais, paženklintais „Made in Sicily“ kilmės etikete. Su Sebastiano di Bella, asociacijos prezidentu ir šio regiono vyndariu, VŽ kalbėjosi apie pasirinkimą ženklinti eksportuojamus produktus regiono, o ne šalies kilme.

„Made in Italy“ – septintas pagal patikimumą produkto kilmės ženklas pasaulyje ir viena geriausiai vertinamų etikečių mados industrijoje, rodo statistinių duomenų portalo „Statista.com“ 2017 m. sudarytas „Made–In Country Index“ reitingas.

Jame – 59 pasaulio šalys ir ES. Sąraše pirmauja Vokietija, Šveicarija, Švedija, ES, Jungtinė Karalystė, Kanada. Baltijos šalys į reitingą nepateko. Lenkija prekių kilmės reitinge užima 24 vietą.

Pasikalbėti apie itališkų produktų vertę p. Bella pakviečia į aukštutiniame Palerme, vadinamajame verslo mikrorajone, esančią vyninę „Enoteca Buonvini“. Pokalbį neišvengiamai pradedame apie jau savaitę iki saulėlydžio tvyrantį 38 laipsnių karštį. Kita, Sicilijoje niekada neišsenkanti, tema – maistas ir vynas. Ponas Bella pasiūlo lengvo baltojo „Esperides Catarratto“ iš savo 500 m virš jūros lygio auginamų vynuogynų. Vietinių mėgstamas užkandis prie jo – šiaudeliais pjaustyti rabarbarai.

Gamina kokybei

Ponas Bella save vadina smulkiu verslininku – per metus jis išpilsto apie 75.000 butelius vyno ir neplanuoja šio kiekio didinti. Paklaustas, kodėl, telefono ekrane atverčia savo ūkio internetinį puslapį „Dibellavini.lt“, kuriame mirga: „Industrija paverčia visus lygiais, o amatas – unikaliais.“ Pasak vyndario, amato puoselėjimas yra itališkos kilmės pagrindas: „Aš remiuosi italų gamintojų filosofija – noriu gaminti tokį produktą, kuris pirmiausia patiktų man pačiam.“

Ponas Bella įsitikinęs, kad tik maži gamintojai gali daugiau dėmesio kreipti į produkto kokybę, didesniesiems svarbiau – pardavimai.

Krimstelėjęs rabarbaro, jis paaiškina, kad dėl šios taisyklės Italija yra vertinama net ten, kur joks italas nebuvo įkėlęs kojos: „Italija – smulkių gamintojų žemė. Mūsų tikslas – ne kasmet padidinti pelną dešimčia procentų, bet išlaikyti tėvų ir senelių išgautą produkto kokybės reputaciją.“

Pagrindas – šeima

Anot pašnekovo, esminis itališkos kokybės pagrindas – šeimos verslas. Jis pasakoja, kad tarptautiniai italų įmonių vardai išaugo būtent iš šeimos veiklos. Pirmiausia jis pamini „Versace“ – kai 1970 m. Gianni Versace iš Kalabrijos Redžio išvyko į Milaną įgyvendinti svajonės – įkurti savo mados vardo namus, vyresnysis jo brolis Santo ir jaunesnioji sesuo Donatella nusekė jam iš paskos. 1977 m. įkūrus „Versace“ namus, Santo tapo atsakingas už vadybą, o Donatella prisidėjo prie fotosesijų, vėliau pati ėmė kurti drabužius.

Kitas pavyzdys – „Benetton Group“. Šį šeimos verslą 1965 m. pradėjo Luciano Benettonas. Kai jo sukurti megztiniai sulaukė susidomėjimo Veneto regiono parduotuvėse, prie veiklos jis paprašė prisidėti savo dviejų brolių ir sesers. Dabar kompanija valdo per 6.000 drabužių parduotuvių tinklą visame pasaulyje.

Ieško naujų rinkų

Ponas Bella savo produkcijos didinti neplanuoja, bet nuolat ieško naujų rinkų užsienyje. Anot jo, parduoti itališką vyną svetur kur kas lengviau nei Italijoje, nes čia vyndarystė kultivuojama seniau, nei buvo pastatyti pirmieji miestai. Baltijos šalys – naujausia rinka, kurioje p. Bella bando prekiauti savo vynais ir Sicilijos ūkininkų produktais. Anot jo, į šią, dar besiformuojančią, rinką įžengti kur kas lengviau nei į Vokietiją, Šveicariją ar kitą Vakarų Europos šalį, kur jau seniai nusistovėjo taisyklės ir pagrindiniai dalyviai.

Sicilietiškus produktus jis pirmiausia pristatė „Vyno dienose“ Vilniuje, ir sulaukė susidomėjimo, dabar jais prekiaujama Lietuvoje.

Vyndarys tiki, kad jo pirkėjams patinka ne tik ragauti vyną, bet ir žinoti, iš kur jis kilęs. Anot jo, pažįstantiems Siciliją šis regionas tampa „įrankiu“ įvertinti produktą, o čia nebuvusiems „Made in Sicily“ tampa galimybe paragauti produktų iš neregėto krašto.

„Kilmė yra produkto rėmas. Manau, ir mano vyne yra maža dalis Sicilijos“, – šypteli pašnekovas.

Jis paaiškina, kad savo produkciją žymi etikete „Made in Sicily“, nes klientams nori pasiūlyti ne vien Italiją.

Pasak p. Bellos, Italijos kilmė neturi reikšmės vyno kultūroje, – kiekviename šalies regione rasi labai skirtingų vynų.

Pagaminta Lietuvoje

Ponas Bella sako manąs, kad Sicilijos vynų istorija galėtų būti puikus pavyzdys Lietuvai – jis pataria nesižvalgyti į jau įvertintą pasaulyje produkciją, bet atkreipti dėmesį į tai, ką turime geriausia.

Norėdami užsiauginti stiprų vardą, tokį, kaip „Made in Italy“, turėtumėte stiprinti savo šalies vardą. Tai galima pradėti ant etikečių nurodant lietuvišką, o ne europietišką kilmę, įsitikinęs pašnekovas. Anot jo, kilmės nuoroda „Pagaminta ES“ neturi jokio identiteto ir neaugina šalies vardo.

Ponas Bella prognozuoja, kad pirmą dešimtį metų „Pagaminta Lietuvoje“ neturės didelės vertės, bet anksčiau ar vėliau žmonės šią nuorodą pradės atpažinti: „Svarbu auginti savo klientų būrį, o tai neatsitinka greitai.“

Dalius Trumpa, AB „Ro­kiškio sūris“ direktoriaus pavaduotojas, VŽ pasakojo, kad lietuviškų maisto produktų kilmė anksčiau buvo vertingesnė nei dabar. Anot jo, šalies pieno produkcija buvo ypač vertinama Rusijoje ir kitose Rytų bloko šalyse, bet nutraukus prekybą su Rusija dabar tenka ieškoti kitų verslo formų. Vena jų – pieno produktų žaliavos tiekimas, kurią apdirbus galutiniame produkte nebelieka jokios lietuviškos kilmės.

„Kai dirbome su Rusija, aiškiai žymėdavome, kad produktas pagamintas Lietuvoje, ir tai mums duodavo didelę pridėtinę vertę. Istoriškai susiklostė, kad lietuviški produktai tose rinkose turėjo gerą įvaizdį, pradėtą kurti tarybiniais laikais. Deja, Vakarų Europos rinkose „Pagaminta Lietuvoje“ etiketė greičiau sukeltų atvirkštinę reakciją“, – įsitikinęs p. Trumpa.

Anot jo, tikėtis, kad lietuviški sūriai Italijoje bus lygiai taip pat vertinami kaip vietos produkcija, būtų naivu: „Eksportuojant sūrį į šalis, kur jo gaminimo tradicijos gilesnės nei Lietuvoje, nereikėtų ryškinti fakto, kad produktas atvežtas iš Lietuvos, nes tai greičiau turės neigiamą nei teigiamą poveikį.“

Ponas Trumpa paaiškina, kad ieškant naujų rinkų įmonei padeda ne Lietuvos, bet tarptautinių partnerių, tokių kaip „Mars“ ar „Craft Food“, vardai: „Tokie partneriai naujoms rinkoms yra įrodymas, kad mes gerai įsitvirtinę.“

„Made in...“ nebesvarbu

Kilmės nuorodos etiketė ilgą laiką buvo produktų kokybės rodiklis, kurtas Prancūzijos siuvėjų, Italijos odininkų ar Šveicarijos laikrodininkų. Dabar ši etiketė daug dažniau yra saugumo ir sveikatos standartų atitikimo rodiklis, rašo „Statista.com“.

Kita vertus, kilmė, nurodyta ant etiketės, vis mažiau atitinka tikrovę. Europos kilmės ženklo etiketės drabužis gali būti pagamintas pigioje ir santykinai nereguliuojamoje darbo rinkoje, kaip antai Kinijoje, o baigtas gaminti ir supakuotas Prancūzijoje ar Italijoje, ir tai suteikia teisę ant etiketės nurodyti prancūzišką arba itališką jo kilmę.

Dėl reguliavimo, leidžiančio ne visai tiksliai nurodyti produktų kilmę, stiprėja alternatyvios ženklinimo etiketės, tokios, kaip „Fairtrade“ ar „Certified Organic“. Ga­min­tojai, kurie rūpinasi prekių kilme, renkasi šiomis etiketėmis pažymėtus produktus, nes tai užtikrina aukštesnius gaminimo standartus, rašo „Statista.com“.

Visgi šalių kilmės ženklai išlieka svarbi produkto įvaizdžio dalis. Ponas Bella neslepia, kad itališka kilmė jam padeda rasti klientų užsienio rinkose. Nors Europos šalyse ir JAV savo vynus jis pristato kaip sicilietiškus, kinams pateikia juos kaip itališką produktą, nes Sicilija ten beveik nežinoma.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iliustruotoji istorija: kaip Wellingtonas pergudravo Napoleoną

Daugiau nei po dvidešimties metų, praleistų fronte, pirmasis Velingtono hercogas, karys ir politikas...

Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
2019.11.17
Turto bankas rengs kūrybines dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo teritorijai 1

Valstybės valdomas Turto bankas kitąmet ketina surengti kūrybos dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo...

Statyba ir NT
2019.11.17
Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau