Nežemiškų būtybių beieškant

Publikuota: 2017-09-30
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
 

Nebereikia laukti, kol ateiviai atskleis savo tapatybę. Šiuolaikiniai mokslininkų įrankiai tiek ištobulėjo, kad gali įrašyti signalus, kuriuos neabejotinai siųs išsivysčiusios civilizacijos.

Ar mes vieni? Ar Visatoje yra ir kitų būtybių? Šiuos klausimus žmonės užduoda nuo tada, kai sužinojome, kad Visatoje, be mūsiškės, yra ir kitų žvaigždžių bei planetų.

Šiuo metu vykdomi keli mokslo projektai, kurie atveria geriausias galimybes rasti atsakymą. Šįkart astronomai ne tik klausysis, ar su mumis nebando susisiekti kitos civilizacijos, kaip mes tai bandėme daryti praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje. Taikydami naujas technologijas dabar mokslininkai gali aktyviai ieškoti ženklų, kuriuos paliko už daugybės šviesmečių nuo mūsų esančios civilizacijos, nors jos ir nesistengia patraukti mūsų dėmesio.

Pavyzdžiui, astronomai bandys pasiklausyti ateivių bendravimo ir susekti jų civilizacijų skleidžiamą šilumos spinduliavimą.

Vienas projektas pagrįstas prielaida, kad sudėtingoms civilizacijoms reikia didelio energijos kiekio. Kaip Žemės naftos ir anglių ištekliai yra riboti, taip ir kita daug metų egzistuojanti civilizacija tam tikru metu bus išnaudojusi visus savo planetos energijos išteklius ir turės išgauti energiją tiesiai iš vienintelio galimo šaltinio savo Saulės sistemoje – savo žvaigždės.

1960 m. garsus Prinstono universiteto (JAV) fizikas ir matematikas Freemanas Dysonas pristatė žvaigždžių energijos surinkimo idėją. F. Dysonas įsivaizdavo, kad planetos gyventojai gali apgaubti savo žvaigždę saulės elementų skydu ir taip surinkti žvaigždės energiją. Ši koncepcija netrukus pavadinta Dysono sfera.

Daugelio astronomų manymu, kad patenkintų nuolat augantį energijos poreikį egzistuoti ir vystytis siekianti sudėtinga civilizacija turi neišvengiamai konstruoti Dysono sferą, nors ši iš pirmo žvilgsnio paprasta idėja yra milžiniškas inžinerijos projektas, kurio žmonėms šiandien įgyvendinti nepavyktų.

Civilizacijos palieka pėdsakų

Jei Freemano Dysono prielaida teisinga, galbūt ji padės mums rasti ateivių civilizacijų? Dysono sferos apgaubtą žvaigždę būtų nesunku aptikti, nes jos skleidžiama spinduliuotė nebūtų panaši į jokį natūralų reiškinį.

Vis dėlto astronomai nemano, kad Dysono sferos būtinai apgaubs visą žvaigždę. Jei tokių konstrukcijų ir bus, jas tikriausiai sudarys dirbtiniai palydovai su saulės elementais, galbūt sujungtais į grupes. Palydovai iš dalies užstos žvaigždės skleidžiamą šviesą. Aptikę žvaigždžių, kurių šviesa sklinda neįprastai ir nenatūraliai, astronomai tikisi pastebėti Dysono sferų ir kartu planetų sistemų, kuriose yra protingų būtybių.

Kitas Dysono sferų ženklas – nenatūraliai stipri infraraudonoji spinduliuotė. Energija negali pranykti, ji gali pavirsti kitos rūšies energija, o šiluma yra paskutinė šios grandinės grandis. Todėl visa susikaupusi žvaigždės energija tam tikru momentu pavirs šiluma, kurią galima stebėti infraraudonosios spinduliuotės pavidalu. Tad jei astronomai ras žvaigždę, kurios šviesa reguliariai prigęsta, o viena iš aplink žvaigždę skriejančių planetų skleidžia itin daug infraraudonųjų spindulių, didelė tikimybė, kad toje planetoje gyvena ateiviai.

Mokslininkai sijoja duomenis

Būtent tokios planetos šiuo metu ieško Geoffrey Marcy iš Kalifornijos universiteto, įsikūrusio Berklyje (JAV). Ir jam nereikia laukti, kol bus sumontuotas naujas didelis teleskopas. Jam reikalinga informacija jau egzistuoja. Jau daugiau nei ketverius metus NASA paleistas Keplerio kosminis teleskopas rinko duomenis iš apytiksliai 15 tūkstančių Paukščių Tako žvaigždžių, ieškodamas egzoplanetų, t. y. planetų, kurios skrieja aplink kitas žvaigždes, ne Saulę. Šie duomenys gali atskleisti ir protingas būtybes.

Astronomai rado egzoplanetų pagal nedidelius žvaigždžių ryškumo sumažėjimus, kurie pastebimi egzoplanetai skriejant prieš žvaigždę ir užstojant jos skleidžiamos šviesos dalį. Dabar p. Marcy su grupe kolegų ketina tuo pačiu būdu ieškoti Dysono sferų. Egzoplanetas nurodantis žvaigždžių ryškumo sumažėjimas beveik vienodai būdingas visoms žvaigždėms. O sumažėjimas, atsirandantis dėl Dysono sferos, gali būti itin skirtingas, priklausomai nuo sferos išbaigtumo laipsnio, tad užprogramuoti kompiuterį jų paieškai yra gerokai sunkiau. Vis dėlto p. Marcy ir jo grupė kuria programinę įrangą, išspręsiančią šią problemą.

Jei civilizacija yra pasiekusi technologinį lygį, leidžiantį sukurti Dysono sferą, tikriausiai prabėgs nedaug laiko, kol šios sferos apgaubs didelę dalį vietos galaktikos žvaigždžių, tikisi G. Marcy ir jo kolegos.

Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) astronomo Jasono Wrighto vadovaujama mokslininkų komanda taip pat ieško galaktikų, kuriose didžiąją dalį žvaigždžių gaubia Dysono sferos. Ši komanda peržiūri WISE (angl. Wide-Field Infrared Survey Explorer) teleskopo duomenis, gautus apžvelgus visas dangaus platybes keturiais skirtingais infraraudonųjų spindulių bangų ilgiais. Tarp milijonų galaktikų p. Wrighto grupė ieško raudoniausiųjų, nes didelis infraraudonųjų spindulių kiekis yra Dysono sferų kuriamos šilumos ženklas.

Astronomai stebi

Tuo pat metu Geoffrey Marcy ir jo komanda vykdo dar vieną projektą, kuriuo siekiama aptikti dar nesukonstravusias Dysono sferų civilizacijas. Šių mokslininkų manymu, tam tikrą išsivystymo lygį pasiekusi civilizacija apgyvendina daugiau planetų savo sistemoje – taip, kaip mes kada nors gyvensime Marse.

Civilizacija, pasklidusi po keletą planetų, privalo palaikyti tarpplanetinį bendravimą, o mūsų patirtis liudija, kad efektyviausias bendravimo dideliais nuotoliais būdas yra lazerio spinduliai. Jei Žemė kažkada atsidurs tarp dviejų lazerio spinduliais bendraujančių planetų, galėsime aptikti signalus.

Tokius lazerio signalus lengva aptikti net natūralios spinduliuotės fone, kuri nuolat mus pasiekia iš Visatos. Galingą signalą tikriausiai sudarys vieno konkretaus bangos ilgio spinduliai. Net dabartinėmis technologijomis galėtume pasiųsti trumpą lazerio blyksnį, kuris dėl ypatingo bangos ilgio yra gerokai stipresnis už panašią Saulės spinduliuotę. Tad mokslininkai įsitikinę, kad kitos už mūsiškę labiau pažengusios civilizacijos gali nesunkiai sukurti technologijas, skirtas bendrauti tarp dviejų ar daugiau planetų savo Saulės sistemoje.

Astronomams tereikia išsiaiškinti, kur ieškoti. Tarp milžiniško kiekio duomenų, gautų iš Keplerio teleskopo, astronomai kol kas rado daugiau kaip 20 žvaigždžių, apie kurias skrieja daugiau nei viena planeta. p. Marcy dabar skaičiuoja, kada Žemė ir dvi gretimos planetos iš kitos Saulės sistemos išsirikiuos į vieną liniją.

Kol p. Marcy su komanda stengiasi įgyvendinti savo projektus, kitų užmojai dar platesni. Dvejus metus mokslininkų ir inžinierių komanda dirba ties projektu, leisiančiu atpažinti miestus iki 70 šviesmečių nuo Žemės nutolusiose egzoplanetose. Šiame projekte daroma prielaida, kad civilizacija planetoje natūraliai telksis į miesto tipo gyvenvietes, o kiti regionai bus naudojami maistui gaminti arba bus netinkami gyventi, nes juose drieksis dykumos, kalnai arba vandenynai, – taip, kaip ir Žemėje. Gyvybės formoms taip susitelkus, atsiras šios planetos skleidžiamų infraraudonųjų spindulių nuokrypių. Be to, šie nuokrypiai bus kitokie nei planetos, kurios paviršių dengia ugnikalniai. Šilumos spinduliuotė iš miestų bus šiek tiek intensyvesnė nei iš aplinkos, o ugnikalniai paprastai gerokai karštesni.

Šie mokslininkai siūlo įrengti naują teleskopą „Colossus“, kuris būtų pakankamai jautrus toli esančių planetų infraraudonųjų spindulių nuokrypiams aptikti. Norėdami išspręsti šią problemą, inžinieriai apskaičiavo, kad pirminis teleskopo veidrodis turi būti 74 metrų skersmens – apie tris kartus didesnis negu Didžiojo Magelano teleskopo veidrodis, kuris, kai 2019 m. bus baigtas įrengti Čilėje, bus didžiausias optinis teleskopas pasaulyje. „Colossus“ bus didelės raiškos, tačiau labai siauro spindulio. Dėl šio derinio teleskopas tobulai tiks nedideliems objektams, pavyzdžiui, egzoplanetoms, tyrinėti. Grupės teigimu, teleskopui sukurti technologijų pakanka, belieka išspręsti finansavimo klausimą. Mokslininkai siūlo atsisakyti keleto planuotų nedidelių teleskopų, o pinigus išleisti teleskopui „Colossus“.

Garsus fizikas nori pasislėpti

O kas nutiks, jei mokslininkai kitoje planetoje iš tiesų ras civilizaciją? Turėtume bandyti su ja susisiekti ar stengtis nuo jos pasislėpti? Kai kurių mokslininkų, tarp jų ir garsiojo britų fiziko Stepheno Hawkingo teigimu, apie savo egzistavimą pranešti nereikia. Ateivių civilizaciją gali kur kas labiau dominti Žemės ištekliai nei taikus apsikeitimas informacija. Jei jie toliau pažengę už mus, jiems bus nesunku pasiimti tai, ko pageidauja.

Kiti mokslininkai, pavyzdžiui, Geoffrey Marcy, mano, kad kontaktas su ateivių civilizacijomis yra unikali galimybė. Ateivių civilizacijos tikriausiai bus kur kas labiau išsivysčiusios mokslo ir kultūros atžvilgiu, tad bus išsprendusios visus su per dideliu gyventojų skaičiumi ir išteklių trūkumu susijusius sunkumus.

Iš tiesų slėptis tikriausiai bus sunku, turint omenyje didelį skleidžiamų infraraudonųjų spindulių ir radijo signalų kiekį. Jei mes juos aptiksime, jie veikiausiai aptiks mus.

Bendravimas matematikos dėsniais

Jei nuspręsime aktyviai ieškoti kontakto, kitas klausimas – kaip bendrauti, kad mus suprastų. Ateivių kalba ir kultūra, ko gero, labai skirsis nuo visko, su kuo susiduriame Žemėje.

Iki šiol sukurtos žinutės yra jusliniai įspūdžiai, pavyzdžiui, atvaizdai ir garsai, visai Visatai galiojantys matematikos ir fizikos dėsniai. Manoma, kad aukštą technologinės raidos lygį pasiekusi civilizacija taip pat supras mokslo pagrindus. Todėl kai kurie mokslininkai tvirtina, kad reiktų ir toliau pasitelkti pirminius skaičius, atomo spektrą ir molekulės sandarą.

Kitų, tarp kurių yra ir amerikiečių astronomas Setho Shostakas, požiūris radikalesnis. S. Shostakas nori nusiųsti visą interneto turinį, kad ateiviai jį iškoduotų, jei jie tai gali padaryti.

Galiausiai mes galime neaptikti nei lazerio spindulių, nei Dysono sferų, nei neįprasto šilumos spinduliavimo. Jei taip nutiktų, mūsų tolimieji kaimynai gali būti atradę visiškai naują fizikos rūšį, kuri leistų jiems atsikratyti perteklinės šilumos mums nežinomu būdu ir bendrauti tokiu būdu, kurio žmonės dar neišrado.

Kitu atveju mums reikėtų įsisąmoninti, kad mes iš tiesų esame vienintelės civilizuotos būtybės Visatoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gedimino kalno tvarkyba: kurie šlaitai sutvarkyti, o kurių būklė išlieka kritinė? Rėmėjo turinys

Gruodžio mėnesį žiniasklaidoje ir vėl pasirodę bendro pobūdžio pranešimai apie „kritinę Gedimino kalno šlaito...

Laisvalaikis
06:00
Rašytojų sąjungos premija skirta U. Radzevičiūtei

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta prozininkei Undinei Radzevičiūtei už istorinį romaną...

Laisvalaikis
2018.12.18
M. Kvietkauskas paskirtas kultūros ministru 1

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas paskirtas naujuoju kultūros ministru. Tokį dekretą antradienį pasirašė...

Verslo aplinka
2018.12.18
Gražiausios kalėdinės vitrinos 1

Likus savaitei iki didžiųjų metų švenčių, sunku rasti parduotuvių vitrinų, kuriose nespingsėtų lemputės,...

Laisvalaikis
2018.12.17
Dainų šventės auditoriai pasigedo racionalaus finansinio požiūrio

Kultūros ministerija, atlikusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) 2018 m. organizuotos Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.12.17
Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 10

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys 1

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

Verslo aplinka
2018.12.17
„Titanikas“ rastas vykdant slaptą karinę misiją

Ilgai teigta, kad 1912 m. nuskendusį laivą „Titanikas“ 1985 m. vandenyno dugne surado JAV  mokslininkai.

Laisvalaikis
2018.12.16
D. Katkus: pianisto D. Kirilausko iššūkiai 1

Vykstant nuožmiam popso karui su intelektualia muzikine kultūra, karui, kur popsą visiškai palaiko ir...

Verslo klasė
2018.12.15
Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės

1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jos ūkis ant kojų stojosi sunkiai, juolab kad...

Laisvalaikis
2018.12.15
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 4

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau