Ko reikia Lietuvos vaikams, kad jie klestėtų XXI amžiuje

Visų pirma, ekspertai ragina suvokti, kad būtent švietimas yra ateities sėkmės pagrindas.

„Tačiau tiesiog švietimo neužteks, reikia noro šviesti, noro mokytis. Tai buvo, yra ir bus esminis dalykas, kuris kursto ateities sėkmės variklį“, - „Switch“ vesrlumo ir technologijų konferencijoje Kaune kalbėjo Ainius Lašas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vadovas.

Pasak Armino Varanausko, švietimo ir mokslo ministrės patarėjo, švietimas – tai ne vien mokyklos ir mokytojai, o galimybė mokytis visur ir visada.

„Tai įvairios vietos, kur visi besimokantieji gali mokytis. Mums reikėtų nustoti mokyti ir leisti žmonėms mokytis patiems, skatinti įvairias mokymosi formas“, - teigia p. Varanauskas.

Kritiškas kūrybiškumas

Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad 2020 m. kūrybingumas taps trečiu svarbiausiu žmogaus įgūdžiu. Antrąją vietą užims kritinis mąstymas, o pirmąją – kompleksinių problemų sprendimas.

Anot diskusijos dalyvių, mokyklose kūrybingumo net nereikia specialiai mokyti, svarbiausia – jo nesužlugdyti.

„Pagrindinis klausimas – kaip mums reiktų puoselėti vaikų kūrybingumą arba kaip jo nenužudyti. Aš pats prisimenu, kaip vaikas būdams nupiešiau medį su mėlynais lapais, o man mokytoja pasakė, kad jie negali būti tokios spalvos, jie turi būti žali. Tai labai elementarus pavyzdys, bet jis parodo, kad mokymosi procese yra daug barjerų, kurie atgraso žmones nuo kūrybiškumo“, – sako p. Varanauskas.

Jis prideda, kad ministerija, siekdama didesnio kūrybiškumo sieks mokykloms ir mokytojams suteikti daugiau autonomijos.

Ponas Lašas pažymi, kad kūrybiškumas tai yra gebėjimas nuolat sugalvoti naujų sprendimų.

„O tam reikia gebėjimo ir noro kvestionuoti dalykus. Čia reikia pradėti apie kritinį mąstymą. Norint rasti naujų sprendimų, reikia kvestionuoti politinę tvarką, verslo valdymo praktikas, rinkų veikimą ir t.t.“, – vardija p. Lašas.

Nors skatinti mokyklų kūrybiškumą bei autonomiją būtina, tačiau reikia tai daryti atsargiai, pažymi Eva Fabry, Europos moterų ir technologijų centro (ECWT) steigėja ir direktorė.

„Kūrybingumas siejasi su atsakingumu. Gyvename tokiais laikais, kai švietime vyrauja demokratija. Tačiau taip pat tai reiškia, kad blogų kėslų turintiems asmenims yra ir daugiau atvirų galimybių“, – teigia p. Fabry.

Post-žinių ekonomika

Jonas Soongas, švietimo technologijų „Makers Empire“ vadovas, pabrėžia, kad šiais laikais mokyklose nėra tiek svarbu įgyti žinių, kiek mokėti jas panaudoti.

„Mes judame į post-žinių ekonomiką. Vien kažką žinoti neužtenka, svarbiausia – ką tu gali su tomis žiniomis padaryti“, - sako p. Soongas.

Pono Soongo įkurta organizacija moko vaikus naudotis trimačiais spausdintuvais. Programa yra vykdoma ir kai kuriose Lietuvos mokyklose. Pačios technologijos yra svarbios, teigia p. Soongas, tačiau jos nėra esmė.

Pavyzdžiui, trimatis spausdintuvas padeda patraukti vaikų dėmesį ir supažindinti su tuo, kaip ateityje atrodys gamyba. Tačiau taip pat jis padeda ugdyti savybes, kurių vaikams prireiks ateities ekonomikoje.

„Šiuo būdu galima išmokyti daug įgūdžių. Savo programoje mokome mąstyti iš dizaino perspektyvos, problemų sprendimo metodų, atsparumo, kritiško mąstymo“, – sako p. Soongas.

Galimybė klysti

Diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė, kad šiuolaikinius vaikus būtina išmokyti nebijoti klysti, o suklydus atsistoti ant kojų ir bandyti vėl įgyvendinti savo idėjas.

„Switch“ renginio organizatorius ir europarlamentaras Antanas Guoga kalbėjo, kad jis pats yra klydęs, patyręs bankrotą, tačiau užteko pasitikėjimo savimi vėl imtis verslo. Anot jo, Lietuvos vaikams ypač reikia suteikti daugiau tikėjimo savo jėgomis.

„Tai yra taip svarbu. O pasitikėjimas savimi ateina iš žinių. Tad reikia vaikus praturtinti ne pinigais, o žiniomis. Žinių niekada neprarasite, tai ir yra švietimo esmė. Tiesiog reikia vaikams suteikti tikėjimo, kad jie gali būti geriausi pasaulyje“, - kalbėjo p. Guoga.

FOTOGALERIJA Technologijų ir verslumo renginys „Switch“ (34 nuotr.)