Rusiškos propagandos dantys šimpa

Publikuota: 2017-09-17
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Ruošdamiesi Bundestago rinkimams, įvyksiantiems rugsėjo 24-ąją, vokiečiai tapo ausylesni ir akylesni: žinodami apie rusiškos propagandos tikimybę, atidžiai vertina kiekvieną išgirstą naujieną.

Simonas Hegelichas, Miuncheno technikos universiteto profesorius, žurnalui „Time“ pasakoja, kaip vieną rytą sulaukė netikėto Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tarnybos kvietimo atvykti ir pristatyti neseniai atliktą tyrimą apie manipuliavimą rinkėjais.

Buvo praėjusios kelios savaitės po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, tad žiniasklaida užtvindyta žinių apie būdus paveikti rinkėjų nuomonę. Ponia Merkel suprato, kad jos siekį rugsėjo 24-ąją ketvirtą kartą tapti šalies kanclere gali apsunkinti rusų propaganda ir šios šalies programišiai. Arba dar blogiau – gali būti paviešinti iš p. Merkel tarnybos 2015 m. pavogti elektroniniai laiškai. Nežinoma, kas juose rašoma, bet galima numanyti, kad visuomenei juos išvydus prieš pat rinkimus, dalis kanclerės rėmėjų pakeistų savo nuomonę pagrindinio jos konkurento Martino Schulzo naudai. Politologų vertinimu, tas pokytis būtų nedidelis – kelių procentų, tad rinkimų rezultatų nepakeistų, bet p. Merkel dėl to nėra ramiau.

Kaip sujaukti protą

Elektroninių p. Merkel ir jos komandos laiškų vagys – tie patys programišiai „Fancy Bear“, kurie trikdė JAV rinkimų kampaniją ir Prancūzijos prezidento rinkimus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ar Rusijai tikrai naudingas p. Schulzas – diskutuotina. Jis kritikuoja Kremlių, yra tvirtas ES ir NATO rėmėjas. Tačiau Kremliui šiuose rinkimuose labiausiai rūpi ne p. Schulzo pergalė (o ji mažai tikėtina, turint omenyje 16% p. Merkel persvarą). Daug svarbiau — drumsti vokiečių ramybę ir kurstyti jų abejones dėl ES ateities. Politologai šį Rusijos interesą trumpai vadina siekiu destabilizuoti ES, o tai lengviausia padaryti skaldant visuomenę ir didinant jos nepasitenkinimą politikais.

Ponia Merkel visuomet buvo Kremliaus taikinyje – per jos 12 m. kadenciją Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės ispanų, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų kalbomis daugybę kartų kritikavo kanclerės sprendimus ir poziciją.

Dabar ši kritika dar labiau suaktyvėjo, o p. Merkel rusiškuose kanaluose be užuolankų vadinama „Europos nelaime“ – ji kaltinama dėl migrantų krizės visoje Bendrijoje, o padėtį mėginama paaštrinti įvairiais prieskoniais: tikromis ir išgalvotomis naujienomis apie migrantų nusikaltimus, nusižengimus ar neigiamą jų indėlį į ES ekonomiką.

Tačiau p. Merkel nerimauja ne dėl tradicinės žiniasklaidos. Ponas Hegelichas tikina, kad vokiečiai naujienoms yra gana atsparūs, juolab kad jau yra susidūrę su pramanais, „antimis“, pavyzdžiui, pavasarį pasklidusiomis žiniomis apie neva Vokietijoje arabų kilmės vyrų išprievartautą šešiolikmetę rusę.

Vokietijos TV barometrai taip pat liudija, kad šalies gyventojai propagandą skleidžiančiais kanalais nesižavi, o naujienas sužino iš patikimų vietos arba iš nacionalinių transliuotojų.

Didžioji bėda – socialiniai tinklai ir kitos sunkiai kontroliuojamos informacijos sklaidos priemonės.

„Egzistuoja automatizuoti algoritmai, vadinamieji botai, padedantys sklisti netikroms naujienoms greičiau, nei politikai ar turinio prižiūrėtojai spėja jas išgaudyti“, – „Time“ cituoja p. Hegelichą, kuris pateikė JAV pavyzdį: Stanfordo universiteto atlikta amerikiečių apklausa atskleidė, kad 15% rinkėjų buvo susidūrę su netikromis naujienomis, o 8% prisipažįsta jomis iš pradžių patikėję.

Birželį Vokietijos mokslininkai to paties paklausė savo šalies gyventojų ir suglumo dėl atsakymų: 59% vokiečių teigė matę netikrų naujienų internete, o 61% manė, kad tokios žinios kelia grėsmę demokratijai.

Akivaizdu, kad vokiečiai kur kas kritiškesni ir atsparesni dezinformacijai nei rinkėjai už Atlanto. Bet tai nereiškia, kad Rusija neieškos gudresnių būdų juos paveikti. Taigi, p. Merkel ruošiasi atsakyti.

Griežčiausias įstatymas

Valdančioji koalicija birželio pabaigoje priėmė įstatymą, kuriuo numatomos iki 50 mln. Eur siekiančios baudos „Facebook“ ir kitiems socialiniams tinklams, jei šie per savaitę nepašalintų „nelegalaus turinio“ – taip p. Merkel vyriausybė vadina viską, nuo neapykantą kurstančių pasisakymų ar pornografijos iki kenkėjiškos propagandos, šmeižto ir išgalvotų naujienų.

„Žodžio laisvė baigiasi ten, kur prasideda baudžiamoji teisė“, – įstatymo kritikams aiškina Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas ir atkreipia dėmesį, kad neapykantos nusikaltimų skaičius per pastaruosius dvejus metus šalyje išaugo daugiau kaip 300%.

Richardas Allanas, „Facebook“ viešosios politikos Europoje viceprezidentas, nepritaria bandymui socialinius tinklus paversti arbitrais, sprendžiančiais, kas yra išgalvotos naujienos. Tačiau paneigti, kad socialiniuose tinkluose tokių žinių knibždėte knibžda, jis taip pat negali.

Po JAV rinkimų „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas aiškino, esą šis socialinis tinklas negalėtų paveikti rinkimų rezultatų, o šią savaitę atskleista, kad per JAV rinkimus įvairios su Kremliumi susijusios netikros paskyros pirko „Facebook“ reklamos už maždaug 100.000 USD.

Minėtasis Vokietijos įstatymas, įsigaliosiantis nuo spalio 1-osios, yra viena radikaliausių kovos su propaganda priemonių Europoje, nors ne vienintelė.

Europos Sąjunga įsteigė tarnybą, kurios užduotis – neutralizuoti išgalvotas žinias ir Rusijos propagandą. Čekijos respublikoje pradėjo veikti policijos agentūra, stebinti socialinę žiniasklaidą ir ieškanti dezinformacijos ar „kitų hibridinių grėsmių“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dviem Rusijos naujienų agentūroms – RT ir „Sputnik“ – balandį uždraudė patekti į jo rinkimų kampanijos būstinę. Ar tai gali apsaugoti rinkėjus nuo propagandos? „Foreign Policy“ analitikai mano, kad ne. Juk būdų paveikti rinkėjų nuomonę yra daugybė, o Rusijos propaganda nuolat tobulėja.

„Demokratija paremta viešąja nuomone. Ir jei atsiranda naujų būdų ta nuomone manipuliuoti, galime laukti ir kitokios demokratijos“, – įspėja p. Hegelichas.

Suklastota realybė

Ponas Hegelichas atkreipia dėmesį, kad skleisti propagandą padeda modernėjančios technologijos. Save nepriklausomu žurnalistu vadinantis Simferopolyje dirbantis Rusijos nacionalistas Konstantinas Knyrikas platina naujausiomis technologijomis klastojamus vaizdo įrašus iš Rytų Ukrainos ir Krymo. Nors daugybė rusų tiki tuo, ką ten mato, Europos tarnybos p. Knyriko įkurtą „žinių“ tarnybą laiko vienu iš aktyviausių ir itin gerai finansuojamų rusiškos propagandos šaltinių.

Ekspertai pabrėžia, kad techninių galimybių įtikinti žiūrovus, klausytojus ar skaitytojus daugėja. Šį pavasarį pristatyta programėlė „Lyrebird“ leidžia tekstą įgarsinti bet kurio žmogaus balsu. Programėlės pristatyme skamba buvusio JAV prezidento Baracko Obamos ir senatorės Hillary Clinton balsai, o dabartinis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas (tiksliau, jo balso klonas, kurio „plika ausimi“ niekaip neatskirtume nuo tikro) sako: „Jie mus gali priversti pasakyti bet ką.“

Rusija kapituliuoja

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius VŽ „Savaitgaliui“ sakė pastebėjęs, kad Rusija, iš pradžių gana aktyviai bandžiusi paveikti vokiečius, pastaruoju metu deda gerokai mažiau pastangų. Viena priežasčių – Rusija taip ir nesurado nišos, į kurią galėtų įsiterpti, nes Vokietijos visuomenė „nesubrendusi“ priimti Rusijos siunčiamų žinučių. Net pastangos pabloginti p. Merkel reitingus žiniomis apie migrantų krizę nebuvo sėkmingos – kanclerės reitingai krito, bet neilgam.

Rusijos propagandos nesėkmę lėmė kitos priežastys: visuomenės kritiškumas ir pavyzdinga Vokietijos specialiųjų tarnybų veikla.

„Viešumas – vienas svarbiausių ginklų prieš Rusijos propagandą. Juk ne kartą girdėjome specialiųjų tarnybų vadovų perspėjimus dėl galimos Rusijos įtakos“, – vokiečių budrumo ir atsparumo išgalvotoms naujienoms priežastis aiškina politologas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
18:59
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
11:22
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23
„The Economist“: Viena – tinkamiausias gyventi pasaulio miestas

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo...

Laisvalaikis
2022.06.23
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams.

Laisvalaikis
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
D. Muratovas pardavė Nobelio premijos medalį už 103,5 mln. USD, lėšas skirs ukrainiečių vaikams 1

Dmitrijus Muratovas, neseniai uždaryto nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, aukcione...

Laisvalaikis
2022.06.21
Vagystė versle – ką daryti, kai įprastos apsaugos nepakanka? Verslo tribūna

Vasaros ir atostogų metu vis daugėja nustatomų vagysčių. Ne tik svarbu apsaugoti savo privatų turtą, bet taip...

Inovacijos
2022.06.21
Mirė verslininkė I. Marozienė

Eidama 64-uosius metus mirė Irena Marozienė, verslininkė, „Amatininkų užeigos“ įkūrėja, pranešė jos dukra...

Laisvalaikis
2022.06.20
Išmontuotas paskutinysis taksofonas Lietuvoje 1

Pirmadienį Vilniuje šalia sostinės autobusų stoties telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ išjungė ir...

Laisvalaikis
2022.06.20
Mirė aktorius Regimantas Adomaitis 1

Eidamas 86-erius metus, mirė aktorius Regimantas Adomaitis, užuojautą dėl jo mirties paskelbė prezidentas...

Laisvalaikis
2022.06.20
„Kanų liūtuose“ varžosi 15 reklamos darbų iš Lietuvos

Birželio 20–24 d. vykstančiame didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“...

Rinkodara
2022.06.20
Paslaptingas aukciono laimėtojas už pietus su W. Buffettu sumokės 19 mln. USD

Paslaptingas asmuo, kurio tapatybė neatskleidžiama, už teisę papietauti su legendiniu amerikiečių investicijų...

Laisvalaikis
2022.06.19
Kodėl tironai kuria eiles

Poeziją suprantame kaip kažką jautraus ar net sentimentalaus, nieko bendra neturinčio su brutalumu ir...

Laisvalaikis
2022.06.19
Karšta nušalinto „Google“ inžinieriaus istorija: sąmonė – dar ne dirbtinio intelekto reikalas Premium 1

- Iš esmės darau prielaidą, kad tu norėtum, jog daugiau žmonių „Google“ žinotų, kad gebi jausti. Ar tai yra...

Inovacijos
2022.06.18
Tyrimas: kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų keisti karjerą į IT 7

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra...

Vadyba
2022.06.18
Architektai darbų turi metams į priekį, bet ramybės nėra Premium

Architektų biurai užsakymų gauna tiek, kad nors vežimu vežk, o ir į vežimą ne visada telpa. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2022.06.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku