Šiuolaikinio meno pabaiga yra bedugnėse

Publikuota: 2017-09-16
 

57-osios Venecijos bienalės dviejose įspūdingose erdvėse – „Punta della Dogana“ ir „Palazzo Grassi“ – veikia ne mažiau įspūdinga vieno brangiausių šiuolaikinių menininkų Damieno Hirsto paroda „Treasures from the Wreck of the Unbelievable“. Vieniems ji kelia katarsį, kitiems – skepsį, tretiems – nusivylimą šiuolaikiniu menu.

Damienas Hirstas yra didis menininkas. Ko gero, žymiausias šiuolaikinio meno atstovas, išgarsėjęs dėl didžiulio mastelio skulptūrinių instaliacijų ir nepaprasto jų brangumo, ir ši „paroda“ mums apie tai pasakoja. Žinote, kodėl žodį „paroda“ parašiau kabutėse? Todėl, kad man tai nėra tiesiog paroda – tai tikrų tikriausias šou su prodiuseriais, scenarijumi, specialiaisiais efektais ir daugybe žiūrovų.

Paroda iš ekrano

„Treasures from the Wreck of the Unbelievable“ (liet. „Lobiai iš sudužusio laivo „Neįtikėtina“) – tai filmas, kuris nužengė iš ekrano ir tapo trimačiu: Hirsto sukurta istorija mus nukelia į vietovę, kurioje buvo atrastas sudužęs laivas, priklausęs vergui, vardu Cif Amotan II. Dar būdamas laisvas, jis sukaupė didžiulius turtus ir didingą kolekciją iš įvairiausių pasaulio kampelių atkeliavusių daiktų.

Laivas „Apistos“ („Neįtikėtinas“), gabendamas šią kolekciją į šventyklą, kurią kolekcininkas pastatė jai eksponuoti, nuskendo vandenyne ir buvo surastas tik 2008-aisiais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Čia prasideda „filmas“ – matome didžiulėse šviesos dėžėse dirbančius narus, tada išvystame kūrinius, monetų kolekciją, knygas.

Kai kurie jų dar nerestauruoti, apaugę jūros dumbliais, kriauklėmis, koralais ir polipais.

Šioje idealioje scenografijoje yra visko, o besimėgaujančių žiūrovų plojimai – tai dar vienas specialusis efektas. Tokias pat ovacijas gali išgirsti, kai žiūrovai ateina pasižiūrėti įžymaus režisieriaus filmo, kuriame vaidina aktorius, penkiskart davęs „Oskarą“ .

Taigi, šią parodą būtina pamatyti. Kaip ir tuos didingus filmus, nes bilietai kasose buvo iššluoti, o visos recenzijos – teigiamos.

Pirmą kartą apžiūrėjusi šią parodą mąsčiau ir visai rimtai maniau, kad su menu ji mažai ką turi bendra. Sugrįžusi į ją dar kartą supratau, kad būtent tai ir yra jos didingumas. Ši paroda įsimins kaip lūžis mene. Man ji žymi šiuolaikinio meno pabaigą, ir tuojau papasakosiu kodėl.

Pirma: skaičiai

Ponas Hirstas mane visuomet labiau žavėjo savo intelektu nei kūriniais. Turint galvoje, kad jei galėčiau, iškart nusipirkčiau formaldehide užkonservuotą gyvūną, aš visada maniau, kad tikrasis Hirsto menas yra tai, kaip šis didis menininkas ir jo kūrinių pirkėjai žaidžia rinkoje. Jei galvosime, kad šiuolaikinis menas yra intelektinė veikla, kuri greičiau ir geriau nei jo pusseserės – literatūra ir filosofija – perpranta ir pavaizduoja visuomenės evoliuciją, kartais net užbėgdama jai už akių, tuomet kas geriau nei Hirstas 1990–2000-aisiais pavaizdavo pasaulį? Jis lošė aukcionuose, žaidė kainomis ir spekuliacijomis, tarsi tai būtų kazino, ir visas meno pasaulis pamažu perėmė Hirsto sistemą (jis turėtų įregistruoti prekės ženklą), kuri ir šiandien yra vienas veiksmingiausių mechanizmų šiuolaikinio meno pasaulyje.

Tiesą sakant, šiek tiek paskaičiavau ir iš parodos „Treasures from the Wreck of the Unbelievable“ man įsiminė du skaičiai. Vienas jų – milijardas (kalbama, kad maždaug tiek). Tiek turėtų būti uždirbta pardavus parodoje eksponuojamus kūrinius. Kitas – 1.822 cm – tai skulptūros „Demon with Bowl“, eksponuojamos „Palazzo Grassi“ rūmuose, aukštis.

Antra: meno disneilandas

Kaip ir kiekviename pagarbos vertame grandioziniame filme, yra „Oskarą“ laimėjęs aktorius. Mūsų „filme“ – tai Peliukas Mikis, kurį kolekcininkas laiko už rankos („The Collector with Friend“). Prisipažinsiu, kad išvydusi šį darbą garsiai susijuokiau: stovėdama būtent priešais jį supratau, kokia didinga ši paroda. Bet po truputį eikime toliau – Peliukas Mikis bendrinamas Instagrame tiek pat kartų, kiek ir milžiniškas bronzinis Demonas. Tačiau jis nėra bronzinis.

Čia, kaip ir disneilande, esame iliuzijos aukos. Paaiškinsiu: „Palazzo Grassi“ rūmuose eksponuojamas milžinas, pagamintas iš dervos ir nudažytas, kad atrodytų kaip bronzinis, ir mes galėtumėm pagalvoti, kad viskas aplinkui yra klastotė. Tačiau iš tikro beveik viskas, ką matote aplink save, yra tikras auksas, tikra bronza, tikras marmuras. Nes save gerbiantis kolekcininkas pagrįstai reikalauja ir darbų kokybės, ir patvarumo.

Venecijoje, kitaip nei Holivude, įžvelgiame du publikos tipus: publika, mokanti už bilietą, ir publika, galinti nusipirkti svajonę turėti filmo dalelę. O režisierius Hirstas pasirūpina, kad abiejų tipų žiūrovai galėtų gauti viską.

Ši paroda žymi šiuolaikinio meno pabaigą, nes patinka žmonėms – dideliems ir mažiems, kolekcininkams ir tiems, kurie šiuolaikinį meną regi pirmą kartą. Prabėgus dvidešimčiai metų, pirmą kartą negirdžiu sakant „taip ir aš galėjau padaryti“, o tai man leido suprasti trečiąją priežastį.

Trečia: publika priėmė šiuolaikinį meną

Nuo tada, kai Marcelis Duchampas kūrė konceptualųjį meną ir davė pradžią šiuolaikiškumui, menas visada buvo pasaulį trikdantis elementas, panašiai kaip ir energetinės bangos: jeigu jis nesukelia atgarsių, vadinasi, tai tėra amatas, o ne menas. Evoliucija nuo impresionizmo iki šių dienų – tai kažkas, kam reikia laiko ir intelektinių pastangų, norint tai suprasti. Tai tikra kelionė, kurioje nieko nepaliekama atsitiktinumui, ir būtent todėl plačioji publika dažnai nesuprasdavo šiuolaikinio meno ir buvo sakoma: „Chm, ir aš galėjau taip padaryti.“

Nedidelė pastaba: ne, jūs taip negalėjote – jūs tai galėsite perdaryti po dešimties, dvidešimties ar trisdešimties metų, kai menas, kaip ir pasaulis, vėl bus jus aplenkęs ir žingsniuos pirma jūsų.

Publika nesuprato meno daugybę metų ir vis ieškojo visa ko paaiškinimų, tad menas ištiesė pagalbos ranką ir pradėjo save aiškinti, ko nedarė impresionizmo laikais: paveikslo negali paaiškinti, į jį gali tik žiūrėti; o štai vaizdo įraše ar instaliacijoje yra ištisa jų kūrėjo įrašyta istorija, kurią kaip legendą perduoda galerininkas ar rengėjas pasakodami, kas slypi už to darbo, kurį bandai iššifruoti.

Apie tai daug galvojau ir manau, kad toks samprotavimas turi kažką nušviečiančio, tad turiu padėkoti Hirstui už tai, kad uždegė man „lemputę“: menas užtruko daugybę metų, kol pateikė paaiškinimų. Jis stengėsi kurti protingus, politinius, socialinius, sudėtingus kūrinius ir kartu visada dėvėjo madingą rūbą, kad patiktų visiems, o dabar žmonės pagaliau kalba ta pačia kalba, eina pasižiūrėti parodos nebeklausdami, kodėl, bet skaitydami istoriją ir mėgaudamiesi ja.

Žmonės mėgaujasi menu. Taškas. Nėra filosofinės kelionės, nebėra veiksmo ir atoveiksmio mechanizmo. Yra pripažinimas – tas pripažinimas, kuris buvo būtinas per pastarąjį šimtą metų, kad būtų galima suprasti šiuolaikinio meno evoliuciją... Paslaptis atskleista ir visiems pasiekiama. Todėl čia ir baigiasi era. Dabar nebe tas laikas, kai menas perpranta visuomenę. Atėjo laikas, kai visuomenė perpranta meną.

Ar vieta ir laikas pasirinkti atsitiktinai? Neatrodo.

Čia ilsisi šiuolaikinis menas: 1917–2017 m.

1917 m., Marcelis Duchampas. „Fontanas“.

2017 m., Damienas Hirstas. „Treasures from the Wreck of the Unbelievable“.

Kas bus toliau?

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
05:45
Prezidentas atėmė valstybės apdovanojimą iš čiuožėjų M. Drobiazko ir P. Vanago 24

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išbraukė iš valstybės apdovanotųjų sąrašo ledo šokėjus Margaritą...

Laisvalaikis
2022.08.10
Panerių memorialo istorija. Kodėl mums reikia atminties vietų

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus...

Laisvalaikis
2022.08.10
Baltarusių opozicija: nuo režimo bėgantieji į Lietuvą gali patekti tik nelegaliai 2

Nuo Aliaksandro Lukašenkos, neteisėto Baltarusijos vadovo, režimo bėgantys baltarusiai į Lietuvą gali patekti...

Verslo aplinka
2022.08.09
Kaip atostogauti, kad norėtųsi grįžti į darbą? Verslo tribūna

Atostogos – vienas labiausiai laukiamų mūsų metų įvykių. Į jį sudedame daug lūkesčių ir planų pailsėti,...

Vadyba
2022.08.09
Rekordas – trumpiausia diena Žemėje

Tie, kurie vis pasiguodžia, kaip greitai prabėga diena, turi tam pagrindo: šių metų birželio 29 d. Žemė...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prezidentūra spręs dėl M. Drobiazko ir P. Vanago ordinų, jei jie čiuoš D. Peskovo žmonos projekte Sočyje 5

Prezidentūra spręs dėl ledo šokėjams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės...

Laisvalaikis
2022.08.08
Kinija ir Taivanas: 70 nesantaikos metų Premium 3

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną praėjusią savaitę įplieskė naują įtampos tarp...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prof. V. Sinkevičius: 1992-aisiais Konstituciją pagimdė žirklės, klijai ir... apsauginio mesta moneta Premium

Šiemet minimi dviejų Lietuvos Konstitucijų jubiliejai – 1922-ųjų ir dabartinės, priimtosios lygiai prieš tris...

Verslo aplinka
2022.08.08
Popandeminė Venecijos bienalė: mažiau ekranų, daugiau šviesos Premium

Artėja ruduo, geras laikas skristi į Veneciją, kur iki lapkričio 23 d. veikia 59-oji Venecijos šiuolaikinio...

Laisvalaikis
2022.08.07
Komercinio šnipinėjimo aukso amžius Premium

Skaitmenizacija ir programišių išpuoliai prisideda prie to, kad vis daugiau pasaulio verslų konkurentų...

Inovacijos
2022.08.06
Tyrimas: pandemijos metu Lietuvoje galimybę dirbti iš namų turėjo mažiau vyresnio amžiaus žmonių nei vidutiniškai Europoje Premium

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. SHARE) rodo, kad per pandemiją Lietuvoje...

Vadyba
2022.08.06
K. Kuizinas: ŠMC – tik pusė mūsų ateities Premium

„Kai manęs kas nors klausia apie Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ateitį, aš sakau, kad jis yra tik pusė mūsų...

Laisvalaikis
2022.08.05
Ilgamečiai vadovai – kodėl jie labiau naudingi nei žalingi Premium 3

Pasigirstant diskusijoms, kiek dažna turi būti rotacija tarp vadovų, ekspertai, kalbėdami apie ilgamečius...

Vadyba
2022.08.04
Pokalbis su klimatologu: ar tikrai Lietuvoje netrukus ims augti ananasai? Premium 1

Klimatas akivaizdžiai šiltėja, todėl nebetoli tas laikas, kai Lietuvoje bus pagerintas absoliutus karščio...

Verslo aplinka
2022.08.04
Į universitetą – tik dėl diplomo? Tuomet ši studijų programa jus nuvils Verslo tribūna

Kibernetinio saugumo specialistai filmuose dažnai vaizduojami kaip užsisklendę, visą dieną į ekraną...

Fantazija dykumoje: vieno pastato miestas Premium 2

Saudo Arabija pristatė urbanistinę fantaziją „Linija“ („The Line“) – miesto dykumoje projektą. Tačiau kalba...

Laisvalaikis
2022.08.03
Mokslininkai ragina tirti klimato kaitos „baigiamosios fazės“ scenarijaus padarinius

Pasaulis privalo pasiruošti klimato kaitos „baigiamajai fazei“, kad geriau suprastų potencialiai katastrofinį...

Laisvalaikis
2022.08.02
Nauja technologija leis ištirti mūsų galaktikos istoriją

Mokslininkai patobulino vieną galingiausių Žemės teleskopų, įdiegdami naują technologiją, kuri, tikimasi,...

Laisvalaikis
2022.08.02
K. Kuizinas: 7,5 mln. Eur projektas Sapiegų rūmuose – kvapą gniaužiantis iššūkis Premium 1

„Verslo žinių“ podkasto svečias menotyrininkas Kęstutis Kuizinas, Šiuolaikinio meno centro direktorius, sako,...

Laisvalaikis
2022.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku