Pomirtinis tapybos gyvenimas anaiptol nenuobodus

Publikuota: 2017-09-07
 

Ką veikti tapytojui, kai geriausi portretai, peizažai ir natiurmortai jau nutapyti? Kuriančius interjerui vadina amatininkais, o tai ne tas pats, kas būti Velazquezu, Rembrandtu ar Cézanne’u. Ką daryti tapytojui, kai fotografija jau šimtmetį perėmusi įamžinimo funkciją, o dabartinės programėlės net vaiko darytus vaizdus paverčia efektingais?

Juolab kai visi vadovėliai tikina, kad tapybą mirtis ištiko dar 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Ogi nesijaudinti, nes tapybos pomirtinis gyvenimas gal net įdomesnis už tą naujųjų medijų dar netraumuotą jos pačios laikotarpį, nes primena šachmatų partijos pabaigą, kai liko visai nedaug ėjimų ir tik talentai sugeba rasti dar vieną sprendimą. Kaip tik dėl šios negalimybių įtampos naujas būdas būti aktualiam ir būna ypač svaigus. Vienas to pavyzdžių – lietuvių autorės Eglės Karpavičiūtės tapyba.

Paveikslai paveiksluose

Pirmiausia menininkė visus sudomino, kai pradėjo tapyti kitų menininkų parodų ekspozicijas. Paveikslai atsirado paveiksluose. Paroda parodoje. Lyg būtum pakliuvęs į veidrodžio begalybę ir galiausiai neturi jokio apčiuopiamo vaizdo, o tik minties struktūrą. Klausimas „ką autorė norėjo pavaizduoti?“ tokiais atvejais nesvarbus, nes žiūrovas, iš pradžių per daug užsiėmęs bandydamas atsirinkti, kuri tikrovė yra tikresnė, galiausiai turėtų prieiti prie klausimo, kas yra vaizdas, kokia jo samprata. Tapyba visada ir buvo susijusi būtent su šiuo klausimu. Kas yra tikra? Kaip vaizdas gali apgauti? Ar šventojo paveikslas gyvas? Juk kartais verkia tikromis ašaromis ir taip toliau. Kitaip tariant, E. Karpavičiūtės ekspozicijų paveikslai tiria žiūrėjimo ir rodymo formas, priartėja prie tapybos prigimties, nors vizualiai atrodo toli nuo senovės graikų, besivaržiusių, kas tikroviškiau nutapys vynuoges.

Negana to, ji tapė ne bet ko parodas, o tapytojų (Luco Tuymanso, Gerhardo Richterio), tos pačios šachmatų partijos dalyvių, – jie irgi analizuoja atvaizdą, abejoja jo geba sutapti su tiesa ir tai daro plastinėmis priemonėmis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nutapyti E. Jansą

Tapyti įžymybes – tarsi būdas pelnyti papildomų taškų, bet tai ne tas atvejis. Regis, menininkę labiau domina, kiek neigimo ir pervertimo vaizdas gali ištverti. Štai visai neseniai Nacionalinės dailės galerijos kolekciją papildė E. Karpavičiūtės „Nutapytas E. Janso performansas ,,Daugiaprasmiškumo antologija“. Tai nutapytais kadrais suskirstytas meninis veiksmas (2003, 1 min. 50 sek.), kai galerijoje autorius, prie čiurnos prisirišęs virvę, bėga iš visų jėgų, o, pasiekęs ribą, nukrinta. Stojasi, bėga ir vėl krinta. Viena E. Karpavičiūtės kūrinio dalių, vaizduojanti televizorių, rodo, kaip žiūrovui pateikiamas E. Janso kūrinys. Tad pirminis vaizdas, kol mus pasiekia, turi įveikti tris slenksčius: pabūti vaizdo kameroje, paskui būti išskaidytas pikseliais televizoriaus ekrane ir galiausiai potėpiais atsirasti drobėje. Egzistencinis, gaivališkas kūno draskymasis, kai net skauda žiūrėti, reprodukuojant neutralizuojamas ir iš natūros virsta į kultūrą, kur galima ramiai, sunėrus rankas už nugaros diskutuoti apie vaizdų elgesį, formą, struktūrą, istoriją ir filosofiją. Tai šiek tiek kelia nerimą. Ir turėtų. E. Karpavičiūtės kūrinys rodo, kad kultūra gali būti absoliučiai abejinga gyvenimui, realybę išardyti ir suausti į kūrinį, o tai yra ironiška, ciniška. Bet jei ne kultūra, visi mes seniai būtume išprotėję. Nes ir liūdnos dainos, ir vaizdų gamyba, ir visi kiti meniniai judesiai yra ne kas kita, kaip šiek tiek apvirškinta realybė. Ne paneigta, o bandoma tvarkyti. Ne paprastas psichikos efektų sąvartynas, o su rūšiavimo ir perdirbimo agregatais.

Ironijos kardu

Galima sakyti, kad pomirtinis tapybos gyvenimas sukasi apie pačią tapybą, visus jos aspektus. Pavyzdžiui, „Lewben Art Foundation“ dailės kolekcijoje esantis, atrodytų, gana nesudėtingas E. Karpavičiūtės kūrinys „Be pavadinimo“ moja ironijos kardu bent trimis kryptimis, kurias trumpai galima įvardyti kaip „paveikslai ir aukcionai“, „orumas ir parsidavimas“ ir „tikrumas ir iliuzija“. Paveiksle vaizduojamas išgalvotas „Sotheby’s“ aukciono momentas, kai parduodamas Luciano Freudo nutapytas Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II portretas. Aukciono darbuotojas laiko parduodamą paveikslą, tačiau nematome jo veido – jį užstoja realistiškai nutapytas monarchės atvaizdas. Ji tarsi tampa aukciono darbuotojo kūno dalimi ir parduoda save. Karalienė, nors ir nutapyta (du kartus), čia atrodo pati tikriausia. Ir vėl susiduriame su paveikslu paveiksle ir su jo rodymo, gyvenimo aplinka. Be to, viskas, kas čia nutapyta, tapytojui yra jaudinantis ir įtemptas momentas: karalienės užsakymas, žymusis L. Freudas ir pardavimo situacija. Žinant visas dedamąsias, kūrinys prilygsta trilerio kulminacijai.

Žinokite – su tuo menu ir toliau viskas dar labiau „blogės“... Reikės žinoti vis daugiau. Juk nežiūrime sporto varžybų visai ignoruodami taisykles. Nors įmanoma grynai estetiškai apžiūrinėti šokinėjančius, besistumdančius, bėgančius ir griūvančius, bet iš džiaugsmo rėksime tik tada, kai bus aišku kas, ką ir kaip. Tapyba, menas ir visa kultūra apskritai gali aprėpti plačiausius įvairių sričių plotus ir imtis ten rūšiavimo darbų. Tegu dirba ten kur nors viduje gyva ar mirusi.

Savas kambarys

Pajutome, kad laikas skirti dėmesio moterų kūrybai. Tai pasaulinė tendencija, primenanti, kad dailininkės susiduria su kitokiais iššūkiais nei dailininkai, o tai neretai nustumia jas į archyvų užkampius. Todėl kuriame „Savą kambarį“, kurį suprantame kaip vietą, kur bus atidžiai įsižiūrima į dailininkių kūrybą, įsiklausoma į tai, kas mums pasakojama tvirtu balsu, ir tai, kas netikėtai praslysta.

Dar 1929 m., kalbėdama apie rašytojas, Virginia Woolf nurodė savos erdvės svarbą kūrybai – „duokit jai kambarį ir penkis šimtus svarų per metus“ (Virginia Woolf, Savas kambarys, Vilnius: Charibdė, 1998, p. 116). Kadangi dabar privati erdvė nebe tokia didelė prabanga, kūrėjoms atviri ir universitetai, ir bibliotekos, ir galerijos, belieka pasitikrinti savo pažiūras. Norime sukurti simbolinį „Savą kambarį“ – kaip progą nustebti peržiūrint tai, ką kartais paliekame paraštėse. V. Woolf pastebėjimu, autorės turi savo, kitokį nei vyrų autorių, balsą, bet geriausi kūriniai gimsta, kai pamirštamas lytiškumas, nes skirtingose lytyse užkoduotas noras bendradarbiauti.

Šiame projekte pristatysime menotyrininkų parengtas dailininkių kūrinių, priklausančių „Lewben Art Foundation“ kolekcijai, analizes. Kūrinių narpliojimas atskleis dailininkių kūrybines vertybes ir aplinkybes, iššūkius ir laimėjimus.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Bolševikai visada norėjo valdyti pasaulį Premium

Didžiausią branduolinį arsenalą turinčios šalies ir didžiausios Europos valstybės karas primena dabartinio...

Laisvalaikis
2022.07.02
Karą dėl barščių laimėjo Ukraina

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) penktadienį patvirtino barščius saugomu...

Laisvalaikis
2022.07.01
Savo nacionalinius apdovanojimus turės ir architektai

Liepos 1-ąją Kaune pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai 2023 (NAA). Pirmieji jų laureatai bus...

Laisvalaikis
2022.07.01
V. Landsbergis: išmokime gyventi be Rusijos Premium

Vytautas Landsbergis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, VŽ podkaste apgailestauja, kad mes...

Laisvalaikis
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
„Zaha Hadid“ darbas Vilniaus architektūros ekspertų iškart neįtikino Premium 6

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ pasitelkus pasaulyje gerai žinomą architektų biurą „Zaha...

Statyba ir NT
2022.07.01
Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
LKT tyrimas: garsiai apie tai, apie ką nutylima – kiek gauna Lietuvos meno kūrėjai Premium

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) duomenimis, Lietuvoje skaičiuojama per 10.000 kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą...

Laisvalaikis
2022.06.30
Į ką investuoja Z karta: nuo metaverslo iki vyno Premium

Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis Z kartos žmonių, užuot investavę į tradicinius investicinius...

Laisvalaikis
2022.06.29
Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – beveik 15 mln. Eur

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. Eur, skirtų...

Laisvalaikis
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
A. Avulis pasisamdė garsų biurą „Zaha Hadid Architects“ Premium 14

Šiemet sostinėje patvirtinta išimtis dėl privalomų architektūros konkursų atvėrė kelią nekilnojamojo turto...

Statyba ir NT
2022.06.29
Naujoji nuošliauža Gedimino kalnui grėsmės nekelia

Naujausia Gedimino kalno nuošliauža, susidariusi dėl itin smarkios liūties birželio 21-ąją, vėl sujudino...

Laisvalaikis
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Istorijos prof. A. Novakas: tai yra imperinės Rusijos politikos schema

„Šiandien sprendžiame ne Vladimiro Putino ar šiuolaikinės Rusijos elito problemą. Turime reikalą su...

Laisvalaikis
2022.06.28
Kaunas apšvietė dar daugiau architektūros objektų

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pretenduojantis Kaunas tamsiuoju paros metu apšvies dar keletą sakralinių...

Laisvalaikis
2022.06.28
Poilsio ir pramogų tandemas „NoriuNoriuNoriu“ bei „Laisvalaikio dovanos“ – jau ir „Ozo“ prekybos centre Verslo tribūna

Poilsio ir pramogų elektroninė parduotuvė „NoriuNoriuNoriu“ žengia į didžiuosius prekybos centrus. Nuo šiol...

Prekyba
2022.06.28
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku